Legislator Case Law & Legislation
b037a7ad-85df-4ab6-8abe-a74fa68ee233 AI generated

b037a7ad-85df-4ab6-8abe-a74fa68ee233 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b037a7ad-85df-4ab6-8abe-a74fa68ee233
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja – N. L. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (b. l. 3, 9).Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.Iš byloje esančios Asmens kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 9) matyti, kad nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo neišmokėta 2 154,04 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt keturi litai ir keturi centai) priemokų ir priedų, kuriuos pareiškėja prašo jai priteisti iš atsakovo – Vilniaus apskrities VPK.2.

Legislator headnote

AI generated

b037a7ad-85df-4ab6-8abe-a74fa68ee233 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Keywords

AI generated
breach of employment obligations waiver of wage claims occupational pension rights commuting expenses contractor remuneration unavoidable loss of working hours
AI generated
9f2531cb-29a9-4fab-b6fe-3f1a00cb2fe0
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas – J.
831d7a17-c052-49a8-a698-10575a583645
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
00701c61-125f-434b-8c8c-ef19843f8ef9
B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.
0ffe04e0-4e7a-4981-ab77-30de570c6979
Ž. (V. Ž.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. (V. Ž.) skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :
9759e688-afdb-4bc5-9b48-e53d4243af81
skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2038-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00300-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – N. L. skundÄ atsakovui – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – N. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) 2008 m. vasario mėn.–2008 m. rugpjūčio mėn. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 2 154,04 Lt.2. PareiÅ¡kėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. PareiÅ¡kėja dirba Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniÄ ja tyrėja nuo 2009 m. gegužės 18 d., prieÅ¡ tai nuo 1999 m. liepos 21 d. dirbo Vilniaus rajono policijos komisariate.Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį 2008 m., vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), kurioje buvo numatyta, jog priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, ir taikė šį ribojimÄ .

PareiÅ¡kėjos priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo minėtÄ ribÄ , kadangi ji dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis. 2008 m. pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 2 154,04 Lt patvirtina su skundu pateikta Vilniaus apskrities VPK asmens kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Dalies atlyginimo neiÅ¡mokėjimas pareiÅ¡kėjai nebuvo atlygintas kitokiu bÅ«du, kadangi to nenumatė tuo metu galioję teisės aktai.2.2. PareiÅ¡kėja 2010 m. rugsėjo 6 d.

žodžiu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, praÅ¡ydama iÅ¡mokėti už 2008 m. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, tačiau žodžiu jai paaiÅ¡kinta, kad, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-2855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolo iÅ¡raÅ¡o“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pasitarimo protokolu Nr. 32, nesumokėta pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taravusias Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas darbo užmokesčio dalis vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams grÄ Å¾inama vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus, kad dėl lėšų trÅ«kumo Vilniaus apskrities VPK grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies neturi galimybės.2.3.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymuose nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra konstatavęs, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku, jog Å¡i asmens teisė ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstituciniam Teismui paskelbus 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ , pareiÅ¡kėja sužinojo, kad jos konstitucinė teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra pažeista, nes Ä®statyme numatytas priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas pažeidžiant KonstitucijÄ .2.4. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jeigu jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-648-06, nutartys administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje yra numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias iÅ¡mokas už daugiau negu trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiÅ¡kai palankiausiÄ trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas. AnalogiÅ¡kai minėtÄ straipsnį taiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priteisdamas darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuojant atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos, bet nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos (2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1030/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-850/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010).Pagal darbdavio – Vilniaus apskrities VPK asmens kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartÄ atsakovas pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėjo viso darbo užmokesčio 2008 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais, iÅ¡ viso – 2 154,04 Lt.

Remiantis Darbo kodekso 298 straipsniu, priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina už paskutinius trejus metus, t. y. už 2008 m. vasario–rugpjūčio mėnesius – 2 154,04 Lt. II 1. Atsakovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 6–7) nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.1. PareiÅ¡kėja su skundu į teismÄ kreipėsi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, skųsdama Vilniaus apskrities VPK veiksmus, pagrįstus teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.1.2.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis); vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc), todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka.

Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtÄ teisenÄ byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas (Teismų praktika, 1997 m. liepos 2 d., Nr. 7).1.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo.1.4.

Taigi, pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, ir toliau taikytų Įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiškėja šių veiksmų neginčijo, todėl jos reikalavimas yra atmestinas.2.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011 m. lapkričio 22 d. gautas Vilniaus apskrities VPK raÅ¡tas Nr. 10-S-20223 „Dėl nedalyvavimo administracinės bylos Nr. I-2038-815/11 nagrinėjime“ (b. l. 17), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus apskrities VPK palaiko atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodytus argumentus, bei praÅ¡o teismo, patenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja – N. L. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (b. l. 3, 9).Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.Iš byloje esančios Asmens kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 9) matyti, kad nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo neišmokėta 2 154,04 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt keturi litai ir keturi centai) priemokų ir priedų, kuriuos pareiškėja prašo jai priteisti iš atsakovo – Vilniaus apskrities VPK.2.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.3. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ; papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau, pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.5. Minėtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas – Vilniaus apskrities VPK už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.6. Å iame kontekste teismas atsakys ir į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276.

Å ioje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog „tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas“.

Pabrėžtina, kad po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.Å iame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos Å¡ioje byloje nėra vien dėl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinė omisija, o todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinės omisijos konstatavimas reiÅ¡kė ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimÄ , o taip pat ir jų įvykdymo negalimumÄ .7.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo – Vilniaus apskrities VPK sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju N. L.

į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011 m. vasario 2 d. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2008 m. vasario mėn. – 2008 m. rugpjūčio mėn., todėl ieÅ¡kininės senaties terminas nebuvo praleistas.Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma ir yra galimybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (2008 m. vasario mėn. – 2008 m. rugpjūčio mėn.) (b. l. 3, 9), pareiÅ¡kėjai – N. L. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK priteistina 2 154,04 Lt (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt keturi litai ir keturi centai), t. y. darbo užmokesčio nepriemoka.Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.8.

Minėta, kad atsakovas – Vilniaus apskrities VPK praÅ¡o teismÄ sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ ; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Remiantis administracinių teismų praktika (žr. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-644-583/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimÄ Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), atsakovo – Vilniaus apskrities VPK praÅ¡ymas teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos – N. L. skundÄ tenkinti.Priteisti N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 154,04 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis litus ir keturis centus) darbo užmokesčio nepriemokos. Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis