b03726f3-2da2-499e-a11c-e7f17ebdbc67 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-1212-972/2016Proceso Nr. 4-06-3-00843-2016-7Registro objektas ROIK: 16055599027 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.                                                            KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. spalio 7 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovui Tomui Lembučiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M.

B., jo atstovui Vaidui BatÅ«rai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „E.“ vadovu, vedusiam, nebaustam administracine tvarka už tokio podūžio pažeidimus, suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį,              n u s t a t ė:

M. B., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25 ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tiksli data nenustatyta) statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip UAB „E.“ direktorius M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1, 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M.

B. teisme kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo nepripažino, paaiÅ¡kino, kad jis dirba UAB „E.“ direktoriumi. Už darbuotojų įdarbinimÄ Ä¯monėje yra atsakinga personalo vadovė, kuri parengia visus su įdarbinimu susijusius dokumentus. Jis tik pasiraÅ¡o dokumentus dėl naujų darbuotojų priėmimo ar jų atleidimo iÅ¡ darbo. Ä®monės veikla susijusi su statybų sektoriumi, joje dirba apie 80 darbuotojų, todėl įmonės vadovui kyla didelė socialinė atsakomybė surasti įmonėje dirbantiems asmenims darbo, mokėti mokesčius ir pan., be to, darbuotojų rotacija įmonėje yra labai didelė, todėl jam sukontroliuoti visus naujai priimamus darbuotojus fiziÅ¡kai neįmanoma.

Statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs tik du kartus. Lankėsi pas užsakovÄ dėl atliekamų darbų terminų nesilaikymo ir dviejų jo vadovaujamos įmonės neblaivių darbuotojų pasirodymo darbo vietoje. Kiekviename statomame objekte dirba statybos darbų vadovai, brigadininkai, be to, objektas yra saugomas apsaugos tarnybos, todėl kiekvienas statomas objektas yra prižiÅ«rimas, kad jame dirbtų tik įmonės darbuotojai ir ten nebÅ«tų paÅ¡alinių asmenų. S. Ž. ir T.

G. nėra matęs, jis su jais dėl įdarbinimo nebendravo ir nežino, ar Å¡ie asmenys apskritai dirbo UAB „E.“. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ie asmenys teigia, kad tiriamu laikotarpiu dirbo statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), su jais nesudarius raÅ¡ytinių darbo sutarčių, nes įmonėje visi dirba pagal darbo, rangos, subrangos sutartis arba asmenys, vykdantys individualiÄ veiklÄ dėl tų darbų, kurių įmonė neatlieka. Darbuotojams atlyginimai yra iÅ¡mokami pavedimu į jų asmenines banko sÄ skaitas, subrangovams pagal darbų atlikimo aktus, patvirtintus sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Įmonėje niekada nėra atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įmonėje yra griežtai laikomasi nuostatos, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis, nes nelegalaus darbo pasekmės įmonei būtų labai skaudžios, tai yra būtų draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl įmonė prarastų apie 50 proc. objektų, reikėtų atleisti dalį darbuotojų. Ir šiuo metu įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose tarp valstybinių įmonių kaip subrangovai, todėl įmonė neturi jokio intereso leisti dirbti asmenims, nepasirašius su jais darbo sutarčių. Liudytojas T.

G. parodė, kad 2015 m. jis dirbo policijoje tyrėju. Tų metų vasarÄ S. Å ., kuris dirbo UAB „E.“ lyg ir eiliniu darbuotoju, pasiÅ«lė jam statybų objekte, esančiame(duomenys neskelbtini) , klijuoti plyteles. Jis niekada nedirbo tokio pobÅ«džio darbo, todėl pasikvietė S. Ž. bei I. K.. Kadangi I. K. mokėjo klijuoti klinkerines plyteles, su juo buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis, o jis su S. Ž. mokėsi, žiÅ«rėjo, ar jiems pavyks atlikti tokio pobÅ«džio darbÄ . Jis su S. Ž. ketino iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimus, tačiau reikėjo gauti leidimÄ iÅ¡ darbovietės. Atvykus į darbo vietÄ , darbo drabužius rado statybų objekte esančioje bÅ«delėje.

Kai kuriuos darbo įrankius į objektÄ atsivežė patys, kurių neturėjo, davė S.. Statybų objekte nei statybų darbų vadovo, nei brigadininko nebuvo, klinkerines plyteles klijavo keturiese, tai yra jis, S. Ž., I. K. ir S. K.. Statybų objekte dirbo ir kiti darbuotojai, bet jie į jų darbÄ nesikiÅ¡o. S. Å ., iÅ¡vykdamas į komandiruotę Vokietijoje, nurodė, kad kilus neaiÅ¡kumams, jie kreiptųsi į A. T., kuris statybų objekte lankydavosi dažnai. Be to, kiek padirbus, S. jam sumokėjo 1000 Eur avansÄ , kurį pasidalino po lygiai su kartu dirbančiais S. Ž., S. K. ir I.

K.. Kokiu laikotarpiu jis dirbo statybų objekte, tiksliai pasakyti negali, dirbo apie tris savaites ir tik iÅ¡eiginių metu, nes policijoje dirbo pamaininį darbÄ . Jiems buvo nurodyta, kad atlikus jiems pavestÄ darbÄ , bus sprendžiama dėl darbo užmokesčio. Liudytojas S. Ž. parodė, kad praėjusiais metais jo kolega T. G. jam pasiÅ«lė papildomai užsidirbti pinigų, tai yra klijuoti klinkerines plyteles statybų objekte. PaaiÅ¡kino, kad už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių bus mokama apie 45 Eur.

Jis tuo metu dirbo policijoje tyrėju, bet buvo išėjęs atostogų, todėl sutiko. T. žadėjo atsiskaityti, kai bus atliktas visas jiems pavestas darbas. Ä® statybų objektÄ , kuris buvo prie JÅ«rų muziejaus, nuvyko keturiese, tai yra jis, T., I. ir S.. T. jiems aprodė darbo vietÄ . Darbo rÅ«bus rado vagonėlyje, juos ir dėvėjo darbo metu. T. jam davė 250 Eur avanso. Darbo įrankius į statybų objektÄ atsivežė I. ir T.. Statybų objektas buvo didelis, todėl ten dirbo daug žmonių iÅ¡ skirtingų įmonių.

PasižiÅ«rėti, kaip jie dirba, į statybų objektÄ atvykdavo du asmenys, vienas iÅ¡ jų buvo A. T., kuris, T. praneÅ¡us apie statybinių medžiagų trÅ«kumÄ , jiems jų atveždavo. Klinkerio plyteles klijavo apie tris savaites, tačiau ne kiekvienÄ dienÄ , iÅ¡ viso dirbo apie 12-13 dienų, nuo 9 val. iki 16 val., viskas priklausydavo nuo oro sÄ lygų. Darbo grafiko jiems niekas nesudarinėjo, reikėjo tik atlikti jiems pavestÄ darbÄ . Rugsėjo pabaigoje baigėsi jo atostogos, todėl jis atsisakė toliau dirbti minėtame statybų objekte ir išėjo į darbÄ policijoje.

Liudytojas I. K. parodė, kad T. G. jam pasiūlė užsidirbti pinigų klijuojant klinkerines plyteles. Jis sutiko, pradėjo dirbti 2015 m. rugpjūčio 26 ar 27 d. ir dirbo iki spalio 1 d. Pradėjus dirbti, Tomas jam padavė pasirašyti įdarbinimo dokumentus, tai yra tarp jo ir UAB „E.“ buvo sudaryta darbo sutartis. Su juo kartu buvo įdarbintas ir jo kaimynas S. K.. Jo darbo grafikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Darbo rūbus, šalmus visiems davė įmonė. Darbo įrankius turėjo savus, todėl dirbo su jais.

Tiek darbo drabužius, tiek ir įrankius po darbo palikdavo statybų objekte esančiame vagonėlyje. Jis buvo rakinamas. Statybinės medžiagos buvo sudėtos prie darbo vietos. Kiek pamena, buvo sutarta, kad už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių jiems turėjo mokėti apie 35-45 Eur. Statybų objekte dirbo keturiese: jis, S., T. ir S.. Anskčiau nei T., nei S. nepažinojo. Pradėjus dirbti, jam T. sumokėjo avansÄ grynaisiais (kiek nepamena), likusi atlyginimo dalis jam buvo pervesta pavedimu į jo asmeninę sÄ skaitÄ .

Kodėl T. jam sumokėjo avansÄ , nežino, mano, kad jis įmonėje dirbo brigadininku. Pradirbus apie mėnesį laiko, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis darbo metu buvo neblaivus, todėl iÅ¡kart išėjo iÅ¡ darbo. Liudytojas A. T. parodė, kad jis tiriamu laikotarpiu ir Å¡iuo metu dirba UAB „E.“ inžinieriumi. Jam tenka dirbti ne tik įmonės buveinėje, bet ir važinėtis po statybų objektus. Praėjusių metų vasarÄ statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), reikėjo ant sienos iÅ¡klijuoti klinkerines plyteles.

Personalo vadovė įdarbino du asmenis, tai yra I. K. ir S. K.. Tuo metu nebuvo didesnio poreikio samdyti dar daugiau žmonių. Ä®darbintiems asmenims darbus nurodydavo tiek jis, tiek objekte dirbęs brigadininkas S. Å .. Brigadininkas visada bÅ«davo statybų objekte. Vienu metu S. Å . buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, jo pareigas eiti buvo paskirtas kitas asmuo. Kas tuo metu buvo paskirtas, pasakyti negali. Jis į statybų objektÄ atvykdavo du ar tris kartus per savaitę į susitikimus su genrangovu, prižiÅ«rėdavo darbų kokybę, darbų apimtis.

Darbo rūbai, įrankiai visada būna sudėti statybų objekte esančiame vagonėlyje, iš kur įmonėje dirbantys darbuotojai visada galėdavo juos pasiimti. Visi darbo rūbai yra su įmonės logotipais. Minėtame statybų objekte dirbo apie 50 žmonių, iš kurių tik apie 10-20 žmonių iš jų įmonės. Prie tos pačios sienos, kaip ir I. K. ir S. K., dirbo ir kiti subrangovai, bet jie atliko kitokio pobūdžio darbus, nei jų darbuotojai. Subrangovų darbuotojų jis nekontroliuoja, todėl negali įvardinti kitų įmonių darbuotojų.

Po kiek laiko jis gavo praneÅ¡imÄ , kad statybų objekte buvo aptikti du neblaivÅ«s asmenys. Atvykus nustatyta, kad I. K. ir S. K. buvo neblaivÅ«s darbe, todėl jie buvo paÅ¡alinti iÅ¡ statybų objekto. Apie T. G. ir S. Ž. darbÄ statybų objekte pasakyti nieko negali, jų ten nematė. Liudytojas S. Å . parodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais dirbo UAB „E.“ darbininku statybų objekte, adresu(duomenys neskelbtini). Å iame statybų objekte reikėjo iÅ¡klijuoti klinkerinėmis plytelėmis sienÄ .

T. G. pažinojo iÅ¡ anksčiau, jis ieÅ¡kojo papildomo darbo, todėl jis su T. sutarė, kad jei jiems pavyks dirbti, jie, iÅ¡siėmę individualios veiklos pažymÄ ar patentÄ ir sudarę rangos sutartį su UAB „E.“, galės pradėti dirbti. Kartu su T. atvyko ir jo draugas S. Ž., atvyko ir I. K. bei S. K.. Pastarieji buvo įdarbinti įmonėje, jis pats pasiÅ«lė įdarbinti I. K.. Mano, kad T. G. su S. Ž. į objektÄ buvo atvykę tik keletÄ kartų, bet tiksliai tvirtinti negali, nes jis greitai iÅ¡vyko į komandiruotę Vokietijoje.

BÅ«damas komandiruotėje, skambino T. G., klausė, kaip sekasi dirbti I. K. ir S. K., jis jam pasakė, kad minėti darbuotojai pasirodė darbe neblaivÅ«s, todėl buvo paÅ¡alinti iÅ¡ statybų objekto. I. K. asmeniÅ¡kai neskambino, nes jo nepažinojo, neturėjo telefono numerio. Ar T. G. su S. Ž. sudarė sutartis su UAB „E.“, pasakyti negali, nežino, nes jis ilgai iÅ¡buvo komandiruotėje. Jam iÅ¡vykus, jie dėl sutarčių sudarymo galėjo tartis su darbų vadovu A. T.. Apie Å¡ių asmenų ketinimus pradėti dirbti iÅ¡siėmus individualios veiklos pažymÄ ar patentÄ jis vadovybės neinformavo, taip pat neinformavo ir dėl jų pamėginimo, pabandymo dirbti tokio pobÅ«džio darbÄ .

Jis nematė, ar į objektÄ buvo atvykęs įmonės direktorius M. B.. Niekada nėra mokėjęs darbuotojams atlyginimų, nes jis nedisponuoja įmonės pinigais.Liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba UAB „E.“ personalo vadove. Viena iÅ¡ jos darbo funkcijų yra asmenų atranka ir įdarbinimas (darbo sutarčių parengimas). Darbo sutarčių pati nepasiraÅ¡o, jas teikia pasiraÅ¡yti direktoriui M. B.. Tik apsilankiusi VDI sužinojo apie nelegaliai dirbusius asmenis statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ tai policijos Imuniteto tarnyba kreipėsi į UAB „E.“ su praÅ¡ymu pateikti I. K. ir S. K. darbo sutarčių kopijas bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pateikus praÅ¡omus dokumentus, po mėnesio ar dviejų VDI kreipėsi į UAB „E.“ direktorių dėl dviejų asmenų nelegalaus darbo įmonėje. Anksčiau įmonėje dirbęs S. Å ., kuris dirbo staliumi-dailide, jai teikdavo pasiÅ«lymus dėl asmenų įdarbinimo, bet kiekvienas įdarbinamas asmuo pradėdavo dirbti tik kitÄ dienÄ po darbo sutarties sudarymo ir praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimÄ .

Ä®monės direktorius nebendraudavo su įdarbinamais asmenimis. Už statybų objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas A. T.. Jis aprÅ«pindavo darbuotojus darbo rÅ«bais, priemonėmis, buvo atsakingas už darbuotojus, dirbančius jam priskirtame objekte, be to, fiksuodavo darbo laiko apskaitÄ , todėl turėdavo lankytis statybų objekte kiekvienÄ dienÄ ir fiksuoti kiekvieno darbuotojo iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Darbo užmokestis darbuotojams pervedamas bankiniu pavedimu, nežino, kas įmonėje disponuoja grynaisiais pinigais.

Dėl T. G. ir S. Ž. įdarbinimo statybų objekte ji nieko pasakyti negali, nes nežino. Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauta informacija apie Å¡iuo metu policijoje nebedirbančių asmenų T. G. ir S. Ž. nelegalų darbÄ laisvu nuo tarnybos metu statybos objekte prie JÅ«rų muziejaus. Kaip paaiÅ¡kėjo, darbus ten atliko UAB „E.“. Policijos pareigÅ«nams norint dirbti kitÄ darbÄ , privaloma raÅ¡yti praÅ¡ymus vadovybei ir gauti tam leidimÄ , tačiau minėti buvę policijos pareigÅ«nai to nepadarė, dirbo nelegaliai. T.

G. klijuoti klinkerines plyteles pasiÅ«lė minėtoje įmonėje dirbantis darbuotojas vardu S.. Tada T. G. pasiÅ«lė savo kolegai S. Ž., S. K. ir I. K. (Å¡ie du asmenys nedirbo policijoje), ir visi keturi pradėjo dirbti minėtame statybų objekte. IÅ¡ telefoninių pokalbių buvo galima suprasti, kad darbus minėtiems asmenims organizavo T. G.. Jis rÅ«pindavosi, kas vyks kiekvienÄ kartÄ Ä¯ statybų objetÄ dirbti, paskirstydavo darbus Å¡iems asmenims, parÅ«pindavo, kad į statybų objektÄ bÅ«tų atvežtos statybinės medžiagos.

Be to, iÅ¡ telefoninių pokalbių suprato, kad jis Å¡iems asmenims perdavė jiems iÅ¡mokėtus avansinius pinigus (tikslios pinigų sumos negali pasakyti). Praėjus tam tikram laikui, Tomui G. I. ar S. pranešė, kad objektÄ prižiÅ«rintys darbuotojai tikrino objekte dirbusių asmenų blaivumÄ ir buvo nustatyta, kad S. K. ir I. K. darbo metu buvo neblaivÅ«s. T. G. ir S. Ž. tÄ dienÄ darbe nebuvo. Minėti darbuotojai buvo nuÅ¡alinti nuo darbo. T. G. pradėjo skambinti UAB „E.“ darbuotojams dėl neblaivumo aplinkybių nustatymo, o vėliau ir vežė jiems S. K. ir I.

K. atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus. Dėl tokio darbuotojų poelgio UAB „E.“ buvo paskirta bauda, darbo sutartys su jais buvo nutrauktos. Skyrus baudÄ , S. Ž. ir T. G. nusprendė taip pat nebedirbti tame statybų objekte, nes suprato, kad paskirta bauda bus iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jų bendro darbo užmokesčio. Be to, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, policijos pareigÅ«nai stebėjo statybų objektÄ . Vieno stebėjimo metu buvo užfiksuota, kaip T. G. dirbo ant pastolių, glaistė tarpus tarp klinkerio plytelių.

Jis tuo metu buvo su darbo rÅ«bais, baltu Å¡almu. Ar tÄ dienÄ objekte buvo S. Ž., neatsimena. Kad T. G. ir S. Ž. dirbo bÅ«tent UAB „E.“, buvo galima suprasti iÅ¡ telefoninių pokalbių, nes T. G. darbinius klausimus spręsdavo telefonu, kaip ir minėjo, su UAB „E.“ darbuotoju S. Å . ir dar vienu asmeniu, lyg ir darbų vadovu A. T.. T. G. ir S. Ž. statybų objekte dirbo apie mėnesį laiko. 2016-02-01 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0959-0111 užfiksuota, kad VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gauta Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus medžiaga (b. l.

6) apie tai, kad policijos pareigūnai T. G. ir S. Ž. 2015 metų rugsėjo mėnesį laisvu nuo darbo metu nelegaliai dirbo statybos darbus UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV duomenis, T. G. ir S. Ž. 2015 m. rugsėjo mėnesį UAB „E.“ nedirbo. Iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos papildomai gauti T. G., S. Ž., S. K., I. K., S. Š., R. Ž., A. Ž., R. B. ir L. B. apklausos protokolai. T. G. savo apklausoje nurodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos PK KPS Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėju. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pažįstamas S. Š., dirbantis UAB „E.“, jam pasiūlė laisvu nuo darbo metu užsidirbti klijuojant klinkerio plyteles objekte Smiltynėje, greta delfinariumo.

Reikėjo iÅ¡klijuoti apie 250 kvadratinių metrų, gaunant atlygį apie 40 Lt už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių. Tokį darbÄ T. G. pasiÅ«lė bendradarbiui S. Ž. ir pažįstamiems S. K. ir I. K.. S. K. ir I. K. buvo įdarbinti UAB „E.“. Kiek atsimena, lyg ir UAB „E.“ darbų vadovas A. pateikė jam darbo sutartis, kad jas perduotų S. K. ir I. K.. Su jais dėl atlyginimo galėjo kalbėti S. Å .. Pradėjus dirbti, darbams vadovavo darbų vadovas A., dėl trÅ«kstamų medžiagų taip pat kreipdavosi į jį.

Pradėjus dirbti, jam, I. K. ir S. Ž. buvo išduoti darbo drabužiai su UAB „E.“ logotipais. Darbo metu naudojosi UAB „E.“ darbo įrankiais bei dalinai ir savo darbo įrankiais. Maždaug po 2 savaičių darbo S. Š. jam, S. Ž., I. K. ir S. K. išmokėjo po 250 Eur avanso. Praėjus kuriam laikui, S. K. ir I. K. darbo vietoje buvo aptikti neblaivūs ir nušalinti nuo darbo, su jais buvo nutrauktos darbo sutartys. Daugiau jokių darbų neatlikinėjo. S. Ž. apklausoje nurodė, kad jis dirba pamainomis po 12 valandų.

T. G. pažįsta seniai. 2015 m. rugsėjo mėnesį T. G. pasiÅ«lė jam laisvu nuo darbo metu užsidirbti klijuojant klinkerio plyteles statybvietėje prie JÅ«rų muziejaus. Minėjo, kad bus mokama po 45 litus už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių. Tuos pinigus turės dalintis jis, T. G., S. K. ir I. K.. Turėjo iÅ¡klijuoti apie 200 kvadratinų metrų plytelių. T. G. bendravo su kažkokiais asmenimis, užimančiais aukÅ¡tesnes pareigas, tiekdavo medžiagas, vadovavo darbams. S. Ž. papildomai davė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu ir paaiÅ¡kino, kad klinkerio plyteles klijavo nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25.

Per tÄ laikotarpį dirbo apie 10 d., nuo 9 val. iki 16 val. Ä®darbintas nebuvo. Jam dirbant, maždaug po 2 kartus buvo atvažiavę A. ir S., kurie tikrino darbų kokybę, klausdavo, ar nieko netrÅ«ksta. IÅ¡ jų elgesio suprato, kad jie yra kaip ir darbdaviai. T. G. visus klausimus, susijusius su plytelių klijavimu, telefonu derino su A. ir S.. Darbo drabužius su kažkokios įmonės užraÅ¡ais davė T. G.. Darbo metu dėvėjo Å¡almus, kuriuos rado statybiniame vagonėlyje. Maždaug po 2 savaičių darbo T.

G. jam sumokėjo 250 Eur avanso, paaiÅ¡kino, kad likusius sumokės, kai bus baigti darbai. Kas mokėjo pinigus V.ir S., nežino. S. K. apklausoje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo pradžioje pažįstamas, vardu V., pasiÅ«lė jam klijuoti klinkerio plyteles greta JÅ«rų muziejaus. Kartu su jais dirbo policijos pareigÅ«nai T. ir S.. Tomo nurodymu, jis parašė praÅ¡ymÄ priimti jį į darbÄ UAB „E.“. T., S. ir V. iÅ¡ UAB „E.“ gavo darbinius drabužius su Å¡ios įmonės logotipais. Visi keturi dirbo analogiÅ¡kÄ darbÄ , darbams vadovavo T. ir V..

Darbų vykdytojas A. objekte būdavo periodiškai. Jis stebėdavo, ar darbai atliekami kokybiškai. 2015-09-30 jam dirbant su V., buvo nustatyta, kad jie yra neblaivūs. Daugiau darbų nebetęsė. R. Ž., R. B. (S. K. pažįstami) ir A. Ž. (S. K. motina) paliudijo, kad iš S. K. pasakojimų žinojo, jog jis dirba objekte prie delfinariumo kartu su policijos pareigūnais. I. K. apklausoje nurodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio pabaigoje pažįstamo S. siūlymu pradėjo dirbti UAB „E.“ plytelių klojėju objekte prie Jūrų muziejaus.

S. minėjo, kad už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių bus mokama po 45 Lt. Jis tokį darbÄ pasiÅ«lė kaimynui S.. Darbų eigai vadovavo UAB „E.“ darbų vadovas. Rugsėjo 30 dienÄ dirbant buvo nustatytas jo ir S. neblaivumas. Po to daugiau nebedirbo. T. G. pažįsta, o S. Ž. ne. Jie objekte kartu su juo ir S. nedirbo. S. Å . apklausoje nurodė, kad UAB „E.“ statybininku dirba apie vienerius metus. Jam vadovauja darbų vykdytojas A. T.. 2015 m. vasarÄ UAB „E.“ darbuotojai vykdė darbus statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Jis pažįstamam I. pasiÅ«lė Å¡iame objekte klijuoti klinkerio plyteles. Kartu su I. dirbo S.. T. G. pažįsta. Jį vienÄ kartÄ matė objekte (duomenys neskelbtini), kartu su V. ir S.. Dirbti T. G. jis nesamdė. S. Ž. pažįsta. Jo dirbančio objekte (duomenys neskelbtini), nematė. A. T. davė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu ir nurodė, kad jis dirba UAB „E.“ darbų vadovu. Nuo 2015 m. birželio mėnesio įmonė atlieka statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Rugsėjo mėnesį UAB „E.“ darbuotojai atliko klinkerinių plytelių klijavimo darbus.

Jis juos instruktavo, kokius darbus reikia atlikti, parodė darbo medžiagas, įrankius. Jis kontroliavo jų atliekamų darbų kokybę. Objekte lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, pildė apskaitos žiniaraščius. T. G. ir S. Ž. nepažįsta. L. B. (tyrėjas) apklausoje nurodė, kad 2015 metais atliekant tyrimÄ , buvo gauta informacija, kad policijos pareigÅ«nai T. G. ir S. Ž. laisvu nuo darbo metu nelegaliai klijavo klinkerio plyteles UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu dirbo S. K. ir I.

K.. T. G. vadovavo S. Ž., S. K. ir I. K., t. y. derino darbinius klausimus (dėl priėmimo į darbÄ , darbo apmokėjimo, medžiagų tiekimo, atleidimo iÅ¡ darbo) su UAB „E.“ darbų vadovu A. T. ir statybininku S. Å .. UAB E.“ personalo vadovė D. P. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad ji vykdo darbuotojų paieÅ¡kÄ , atrankÄ , užpildo darbo sutarties formÄ , perduoda informacijÄ buhalterijai dėl praneÅ¡imo SODRAI. Darbo sutartis su darbuotojais pasiraÅ¡o įmonės direktorius. T. G. nepažįsta, UAB „E.“ toks asmuo nedirbo.

S. Ž. pažįsta, jis UAB „E.“ nedirba, dėl įsidarbinimo nesikreipė. Pagal VSDFV duomenis, S. K. UAB „E.“ dirbo nuo 2015-09-04 iki 2015-10-01, I. K. dirbo nuo 2015-08-28 iki 2015-10-01 (b. l. 4-5, 7-8). ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ . Å i teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratÄ , aiÅ¡kinimu. Nelegalaus darbo sampratÄ Ä¯tvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ nurodytų požymių:

1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį ir praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.Ä®vertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M.

B., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25 ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad kiekviename statomame objekte dirba statybos darbų vadovai, brigadininkai, objektas yra saugomas saugos tarnybos, yra prižiūrima, kad jame dirbtų tik įmonės darbuotojai ir kad jame nebūtų pašalinių asmenų.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas L. B. paaiÅ¡kino, kad atliekant tyrimÄ , buvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai T. G. ir S. Ž. laisvu nuo darbo metu kartu su I. K. ir S. K. apie tris savaites dirbo UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol buvo nustatyta, kad darbuotojai I. K. ir S. K. darbe pasirodė neblaivÅ«s. IÅ¡ telefoninių pokalbių jis suprato, kad T. G. vadovavo S. Ž., S. K. ir I. K., t. y. derino darbinius klausimus (dėl priėmimo į darbÄ , darbo apmokėjimo, medžiagų tiekimo, atleidimo iÅ¡ darbo) su UAB „E.“ darbų vadovu A.

T. ir statybininku S. Š.. UAB „E.“ darbuotojams per T. G. buvo išmokėti avansiniai pinigai. Be to, objekto stebėjimo metu užfiksuota, kaip T. G. dirbo ant pastolių, glaistė tarpus tarp klinkerio plytelių. Jis tuo metu buvo su darbo rūbais, baltu šalmu. Šiuos policijos pareigūno parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojai T. G., S. Ž., I. K., S. Š.. Todėl jais nesiremti teismui nėra pagrindo. Teismas liudytojo A. T. duotus paaiškinimus, kad statybų objekte dirbo tik I. K. ir S. K., nei T.

G., nei S. Ž., dirbančių kartu su minėtais asmenimis, nėra matęs, vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti M. B. iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo darbdavys, todėl jis yra suinteresuotas duoti darbdaviui naudingus parodymus. IÅ¡ liudytojų parodymų neginčijamai nustatyta, kad UAB „E.“ dirbančiam S. Å . pasiÅ«lius savo pažįstamam T. G. užsidirbti, jis su savo kolega S. Ž. bei pažįstamu I. K. ir jo kaimynu S. K. nuvyko į statybų objektÄ , adresu(duomenys neskelbtini) .

I. K. ir S. K. buvo įdarbinti įmonėje. Atvykus į objektÄ , jiems buvo suteikti darbo drabužiai, iÅ¡ dalies darbo įrankiai (nes dalį turėjo savų), buvo sutarta dėl darbo užmokesčio (už 1 kvadratinį metrÄ iÅ¡klijuotų plytelių apie 35-45 Eur), buvo sumokėtas ir 1000 Eur avansas, kurį pasidalino po lygiai. Ä® darbÄ atvykdavo ne kiekvienÄ dienÄ , kaip liudytojas S. Ž. nurodė, tai priklausydavo nuo oro sÄ lygų, dirbdavo nuo ryto iki vakaro, maždaug nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

Taigi T. G. ir S. Ž. statybų objekte dirbo realiai. IÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų, iÅ¡ nelegalaus darbo tyrimo akto, asmenų apklausų protokolų analizės darytina iÅ¡vada, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B., tarp administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų fizinių asmenų ir UAB „E.“ faktiÅ¡kai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai yra su minėtais asmenimis buvo aptartos jų darbo funkcijos, darbo vieta, buvo suteiktos priemonės tiesioginiam darbui atlikti, darbo atlikimo metu darbo kokybę prižiÅ«rėjo už statybų objektÄ atsakingas A.

T., taigi kontroliavo darbo veiklÄ , darbuotojams buvo iÅ¡mokėtas avansas. Kaip jau minėta, ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategorijÄ . Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali bÅ«ti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymÄ arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). DK 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetencijÄ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo praneÅ¡imus ir elektroninius praÅ¡ymus VSDFV teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasiraÅ¡yti socialinio draudimo praneÅ¡imus. Byloje nustatyta, kad UAB „E.“ direktorius M. B. pareigÄ praneÅ¡ti Sodrai apie asmenų darbo pradžiÄ perleido UAB „E.“ personalo vadovei D.

P., ji taip pat atsakinga už darbuotojų atrankÄ , darbo sutarčių parengimÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų pareigų perleidimas neÅ¡alina UAB „E.“ direktoriaus M. B. atsakomybės už DK 99 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatytų pareigų neįvykdymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų tik su jais sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui, to nepadaręs UAB „E.“ direktorius M.

B. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas ir padarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Jam skirtina administracinė nuobauda. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, į tai, kad buvo leista dirbti dviem darbuotojams, nesudarius su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių bei nepraneÅ¡us VSDFV apie Å¡ių asmenų darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu bÅ«du galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad bÅ«tų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iÅ¡ darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobÅ«džio pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. B. už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį paskyrus ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ .Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimÄ paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 413 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas n u t a r i a:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį už dviejų asmenų nelegalų darbÄ skirti 1736 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16055599027 ir įmokos kodÄ 1001, baudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimÄ paskelbti per visuomenės informavimo priemones.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Viktorija Teišerskienė