Legislator Case Law & Legislation
b032d79b-5697-4d8f-aab4-d806d7ad6fd5 AI generated

b032d79b-5697-4d8f-aab4-d806d7ad6fd5 · Kauno apylinkės teismas

Case Number b032d79b-5697-4d8f-aab4-d806d7ad6fd5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ieškovė R. G. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. sausio 21 d. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stogine, pavėsine, baseinu, kiemo aikštele, tvora, šuliniu), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmenine A. R. nuosavybe bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Legislator headnote

AI generated

b032d79b-5697-4d8f-aab4-d806d7ad6fd5 · Kauno apylinkės teismas: KitÄ Â½ dalį turto tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri 1991 m. gruodžio 7 d. savo dalį padovanojo ieÅ¡kovei. 12. (duomenys neskelbtini) B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties niekas į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 13. (duomenys neskelbtini) mirė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos mirties į notarų biurÄ kreipėsi testamentinė įpėdinė – ieÅ¡kovė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-548-962/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07208-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės R. G. atstovei advokatei Astai KakoÅ¡kinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys M. B. ir L. K. Teismas n u s t a t ė :

1. Ieškovė R. G. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. sausio 21 d. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stogine, pavėsine, baseinu, kiemo aikštele, tvora, šuliniu), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmenine A. R. nuosavybe bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ir 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jos tėvai B. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , kurioje gimė dvi dukros: (duomenys neskelbtini) gimė R. G., (duomenys neskelbtini) gimė L. K. Iki santuokos sudarymo B. R. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. R. ieÅ¡kinį B. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokÄ tarp nurodytų asmenų nutraukė. 1977 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A.

R. įgijo ½ dalį pastato-gyvenamojo namo su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stoginė, pavėsinė, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), ½ dalį pastato-garažo, ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyto turto priklausė G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri 1991 m. gruodžio 7 d. savo dalį padovanojo ieškovei.

Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. R. mirė, po jo mirties nei ieÅ¡kovė, nei tretieji asmenys į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė A. R., ieÅ¡kovė kreipėsi į notarų biurÄ kaip testamentinė įpėdinė. Notaras nurodė, kad tam, jog ieÅ¡kovė galėtų kaip testamentinė įpėdinė po motinos mirties priimti palikimÄ , privalo kreiptis į teismÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl turto, kuris buvo įgytas po mamos iÅ¡tuokos, tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus civilinės metrikacijos organuose.

3. Ieškovės atstovė advokatė Asta Kakoškina palaikė ieškovės ieškinį, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimu ieÅ¡kinio tenkinimui neprieÅ¡taravo, prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nepriteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi ieÅ¡kinyje nurodyto turto, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. turto valdymÄ asmeninės nuosavybės teise. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti turtÄ asmenine A. R. nuosavybe, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus R. G. ieÅ¡kinio patenkinimui.

6. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant.

7. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota teismo praneÅ¡imu bei vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.

8. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokos metu jiems gimė dvi dukros: (duomenys neskelbtini) gimė R. G., (duomenys neskelbtini) gimė L. K. Iki santuokos sudarymo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B.. 9. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. R. ieÅ¡kinį B. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokÄ tarp nurodytų asmenų nutraukė dėl atsakovo kaltės.

10. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ gyventojo registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3 A-859-2, civilinės metrikacijos organuose santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). 11. 1977 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. R. įgijo ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stoginė, pavėsinė, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

KitÄ Â½ dalį turto tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri 1991 m. gruodžio 7 d. savo dalį padovanojo ieÅ¡kovei. 12. (duomenys neskelbtini) B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties niekas į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 13. (duomenys neskelbtini) mirė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos mirties į notarų biurÄ kreipėsi testamentinė įpėdinė – ieÅ¡kovė.

14. B. R. ir A. R. santuokos nutraukimo teisme metu (duomenys neskelbtini) galiojo Tarybos Socialistinės Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau - SÅ K). SÅ K 40 straipsnyje nurodoma, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Nurodyta nuostata reiÅ¡kia, kad santuoka pasibaigia ne nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama Å¡alių santuoka, įsiteisėjimo dienos, o nuo tos dienos, kada tokį sprendimÄ bent viena iÅ¡ Å¡alių įregistruoja civilinės metrikacijos organuose. Atsižvelgiant į tai, B. R. ir A. R. santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. (duomenys neskelbtini).

15. Nors ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais A. R. buvo įgyti jau po to, kai teismas priėmė sprendimÄ nutraukti santuokÄ tarp A. R. ir B. R., tačiau iki to, kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

17. Vis dėlto, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylÄ po 2001 m. liepos 1 d., taikytinos 2000 m. LR CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.), o ne SÅ K normos. Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SÅ K, tiek pagal LR CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas iÅ¡liko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SÅ K 21 straipsnis, LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais A. R. vardu buvo įgytas 1977 m. sausio 14 d., t. y. faktiškai dar esant nenutrauktai pastarosios ir B. R. santuokai, nepriklausomai nuo to, kad teismo sprendimas, kuriuo santuoka buvo nutraukta, priimtas dar (duomenys neskelbtini), todėl ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais yra pripažįstama bendra sutuoktinių nuosavybe.

18. Kaip matyti iÅ¡ pateikto sprendimo dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame SÅ K nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ , kartu iÅ¡spręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iÅ¡ kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Be to, toks klausimas ir negalėjo bÅ«ti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjant teisme dar nebuvo įgyti.

Vis dėlto, nors santuoka Å¡iai dienai yra nutraukta, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimų dėl santuokos nutraukimo padarinių, įregistravus iÅ¡tuokÄ , sprendimas yra galimas ir po santuokos nutraukimo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų apribota asmens teisė į teisminę gynybÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iÅ¡ buvusių sutuoktinių turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018, 31 punktas).

Taigi akivaizdu, kad jeigu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto klausimai nebuvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, reikalavimus, susijusius su tokiu turtu, asmuo turi teisę iškelti ir vėliau.

19. Bylos duomenimis, nei B. R., nei A. R. iki pat jų mirties į teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė, todėl teismas sprendžia, jog asmenims niekada nekilo klausimų dėl to, kam asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais.

20. Ä®statymuose (SÅ K 22 straipsnis, LR CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Be to, jeigu byla Teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam LR CK, tai turi bÅ«ti daroma ne pagal SÅ K, o pagal LR CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-5 79/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2006; kt.).

21. Tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, bÅ«tų pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi bÅ«ti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia tokį turtÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

22. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo turtas buvo įgytas po teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp B. R. ir A. R. buvo nutraukta, priėmimo. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, po teismo sprendimo dėl iÅ¡tuokos priėmimo, B. R. liko gyventi vienoje namo (duomenys neskelbtini), pusėje, o A. R. su dukromis apsigyveno kitoje namo pusėje, buvę sutuoktiniai kartu nebegyveno, bendro Å«kio nebevedė. IeÅ¡kovės mama buvo siuvėja, siuvo ir nuomojo vestuvines sukneles, kÄ patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ asmeninio albumo. IÅ¡ Å¡io verslo, ieÅ¡kovės teigimu, jos mama gaudavo 17 000 rublių per mėnesį. Be to, ieÅ¡kovės mama turėjo turto Palangoje, kurį nuomojo ir gaudavo pajamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog A. R. turėjo asmeninių lėšų ginčo turtui įsigyti.

23. Tai, jog ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais priklauso iÅ¡imtinai tik A. R. patvirtina ir jos vardu gauti dokumentai, susiję su nekilnojamuoju turtu: 1982 m. liepos 29 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Statybos ir architektÅ«ros valdybos raÅ¡tas, kuriuo A. R. buvo leista Gyvenamajame name įrengti virtuvę-valgomÄ jį; 1982 m. spalio 4 d. Kauno miesto tarybos Vykdomojo komiteto Statybos ir architektÅ«ros valdybos pažyma, kurioje nurodoma, kad Gyvenamasis namas su statiniais priklauso A. R. Taigi, valdžios institucijos taip pat laikė, kad įgytas nekilnojamasis turtas priklausė iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės motinai. Liudytoju apklaustas G. Å . taip pat patvirtino, jog namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas, o B. R. ten niekada negyveno.

24. Taip pat teismas vertina ir tai, kad SÅ K 23 straipsnio 3 dalis numatė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalijamas tiek jiems iÅ¡situokiant, tiek ir santuokos metu. Pagal SÅ K 9 straipsnio 1 dalį, reikalavimams, kylantiems iÅ¡ santuokos ir Å¡eimos santykių, ieÅ¡kinio senatis netaikoma, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas SÅ K. SÅ K numato ieÅ¡kinio senaties terminÄ tik reikalavimams padalinti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė. SÅ K 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino eiga reikalavimui padalinti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė negali prasidėti iki tos dienos, kada bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruos santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos įstaigoje (SÅ K 40 straipsnis).

25. SÅ K 23 straipsnio 4 dalis nurodo, kad reikalavimui padalinti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. (duomenys neskelbtini) teisiÅ¡kai nutraukus B. R. ir A. R. santuokÄ (įregistravus iÅ¡tuokÄ ), B. R. per trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä¯ teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė, kas patvirtina, jog jis nelaikė, jog A. R. vardu po santuokos nutraukimo įgytas turtas priklauso ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė nurodė, kad toks klausimas jos tėvui nebuvo iÅ¡kilęs iki pat jo mirties, apie GyvenamÄ jį namÄ su statiniais jos tėvas niekada nėra užsiminęs kaip apie savo turtÄ , jame niekada negyveno, nemokėjo mokesčių, Å¡iame pastate nebuvo saugomi jo daiktai, kaip nurodė ieÅ¡kovė, tėvas B. R. name ne tik negyveno, bet niekada nėra net lankęsis, kadangi po santuokos nutraukimo teisme dienos su ieÅ¡kovės mama kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedė. Byloje nėra duomenų, kad A.

R. buvęs sutuoktinis B. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo A. R. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs, priešingų duomenų nėra.

26. Taip pat vertintina ir tai, kad 1977 m. sausio 14 d. Gyvenamojo namo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perka G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. R. lygiomis dalimis. B. R. sutartyje nenurodytas, darytina iÅ¡vada, jog sandoriai įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo sudaromi vienasmeniÅ¡kai.

27. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendime konstatuotina, kad santuoka iÅ¡iro dėl B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės, kadangi jis buvo nesugyvenamas, girtavo, prieÅ¡ sutuoktinę naudojo fizinį smurtÄ . Todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad bÅ«tent dėl nurodytų priežasčių A. R. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ daugiau bendro Å«kio su sutuoktiniu nebevesti.

28. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojo G. Å . parodymus, darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus santuokÄ , sutuoktiniai nevedė bendro Å«kio ir neįgijo bendro turto, santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kiekvienas įgijo turtÄ už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Å ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine A. R. nuosavybe (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi ir teismo patirtos pašto išlaidos – 24,57 Eur.

30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

31. Å iuo atveju pati ieÅ¡kovė inicijavo procesÄ bei sieja Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo) Å¡ioje byloje teismas nenustatė, taigi Å¡ioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad valstybę atstovaujančio VÄ® „Turto bankas“ procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovės netinkamo elgesio ar neveikimo, atsakovė neturėjo prieÅ¡ingo teisinio intereso prieÅ¡ patikslintame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamus reikalavimus ir ieÅ¡kinio patenkinimui neprieÅ¡taravo, todėl 700 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieÅ¡kovei atidėtas iki sprendimo priėmimo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi bei 24,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stogine, pavėsine, baseinu, kiemo aikštele, tvora, šuliniu), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmenine A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur žyminio mokesčio bei 24,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso 724,57 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus 57 ct). Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Indrė Petrokienė