2013-07-17 Nr. AB-3665-3-62-3-00191-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-607/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00191-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjo R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. (15.2)-2D-1511 „Dėl ūkinių pastatų įteisinimo termino“; 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nustatyti terminą iki 2014 m. sausio 24 d. savavališkiems ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos padariniams įteisinti.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 11 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. statinių pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog minėtoje byloje, kuri nagrinėjama Kauno apygardos administracinio teismo, siekia savavališkų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimo. Pareiškėjas akcentavo, jog nugriovus minėtus savavališkus statinius, teismo sprendimo vykdymas ne tik kad gali pasunkėti, tačiau pasidarys visiškai negalimas. Taip pat bus negrįžtamai pažeistos pareiškėjo bei jo kaimynų teisės ir teisėti interesai, nes į pareiškėjo monolitinius statinius remiasi ir kaimynų seni mediniai statiniai, todėl atliekant griovimo darbus, minėti kaimynų statiniai tiesiog sugriūtų netekę atramos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 71 str.).

Teismas konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas arba netaikymas reglamentuotas ABTĮ 71 straipsnyje. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas arba ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti konkrečias aplinkybes ir faktus, pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimą. Iš pateikto prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas remiasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau buvo nurodęs ankstesniuose prašymuose. Nepateikus teismui naujų aplinkybių ir įrodymų, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470 yra atliekami vykdymo veiksmai pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. P2-12487-657/2012 ir Nr. 2-12488/2010 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2189/2000 ir 2001 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8375/2001 vykdymo.

Minėti duomenys bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos su atsiliepimu į skundą pateikti įrodymai įrodo, jog dėl statinių, kaip savavališkos statybos objektų, nugriovimo, dėl kurių šioje byloje yra prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvo priimti teismo sprendimai 2000-2001 m. Pareiškėjui geruoju jų nevykdant, buvo kreiptasi dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas vengia vykdyti prieš daugiau kaip 10 metų priimtus teismo sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini), esančio namo bendraturtis (šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo) J.

G. 2009-2012 m. pareiškimais yra kreipęsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl teismo sprendimų nevykdymo, dėl jo pažeistų teisių apgynimo. Nurodė, jog dėl pareiškėjo pastatytų savavališkų statinių nenugriovimo jis negali naudotis apie 20 arų žemės sklypu, nors moka žemės mokesčius. Šias aplinkybes trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino teismo posėdžio metu. Teismas laikėsi tos pačios pozicijos, kurią buvo išdėstęs ankstesnėse nutartyse, spręsdamas pareiškėjo prašymą, ir pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Teismas, konkrečiu atveju įvertinęs byloje esamus duomenis, priėjo išvadą, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros principai, trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai, paneigtas teismo sprendimo privalomo vykdymo principas, t. y. jų pritaikymas būtų neadekvatus, neproporcingas sukeliamoms teisinėms pasekmėms. Teismui pateiktų pareiškėjo kaimynų sutikimų dėl pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir statinio įteisinimo ant sklypo ribos vertinimas išeina iš šio ginčo ribų, minėti asmenys dėl neigiamų pasekmių, susijusių su būsimais savavališkų statinių griovimo darbais, turi teisę kreiptis į teismą savarankiškai, jeigu mano, kad jų teisės pažeidžiamos (ABTĮ 5 str.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. statinių pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu yra visiškai niekuo nepagrįstos. Bendrasavininkas J. G. nemoka žemės mokesčių, dėl ko jam priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuotas, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija. Be to, bendrasavininkas ne tik, kad nemoka žemės mokesčio, tačiau būdamas pastato, kurio jam priklauso 70/100, savininkas, visiškai nesirūpina pastato išlikimu. Svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena antrame pastato aukšte ir jam nuosavybės teise priklauso 30/100 pastato, tačiau šiuo metu namas, kurio statybos metai yra 1925 m., yra avarinės būklės ir perdengimo konstrukcijos jau nebeatlaiko net minimalios apkrovos, dėl ko jis negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių.

Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi namo bendraturčio J. G. parodymais, kadangi kaip matyti iš to, kas pateikta, bendraturtis daug metų nesirūpino ir nesirūpina savo turto išsaugojimu, tačiau nepagrįstai tikisi, išskirtinai komerciniais tikslais, suformuoti žemės sklypą, savo nuosavybėn prisijungiant daugiau kaip 20 arų žemės. Teismas konkrečiu atveju vertindamas byloje esamus duomenis padarė nepagrįstą išvadą, kadangi neatsižvelgė ir nevertino, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeisti ne tik šalių interesų pusiausvyros principai, tačiau taip pat ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai.

Pažymi, kad apie jo pridėtas fotonuotraukas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai matyti reali esama situacija, teismas net nepasisakė. Teismui buvo pateikti kaimynų parašai su išdėstytais argumentais, nurodant, kad apie griaunamus savavališkus statinius jie sužinojo tik iš pareiškėjo. Taip pat prie 2013 m. birželio 11 d. prašymo dėl griovimo darbų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470 buvo pridėtos ir fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kaip į jo rekonstruotus monolitinius statinius remiasi ir kaimynų seni mediniai statiniai, todėl, atliekant griovimo darbus, minėtieji statiniai tiesiog sugriūtų netekę atramos.

Kaimynai, sužinoję apie griovimo darbus, buvo labai sukrėsti, jiems minėtieji mediniai statiniai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Šiuo metu kaimynai jaučiasi labai nesaugūs ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo mažamečių vaikų ateities. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bus sukeltos neadekvačios ir neproporcingos teisinės pasekmės bei padaryta negrįžtama žala trečiųjų asmenų teisėtiems interesams. Svarbu pažymėti ir tai, kad antstolis R. B., vykdydamas vykdomuosius raštus ir nurodydamas griaunamus statinius, į griaunamų statinių sąrašą įraukė ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

G. nuosavybės teise priklausantį statinį, t. y. stoginė 13Jl/m, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teise J. G. valdo kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytus punktu 2.6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6 punkte nurodomi kiti statiniai, tarp kurių ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. priklausantis statinys - stoginė 13Jl/m, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, nors teismui ir buvo nurodyta pastaroji aplinkybė, jog griaunami savavališki ūkiniai statiniai nėra vien jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas, tačiau teismas šios naujai paaiškėjusios aplinkybės visiškai nevertino.

Paminėtina ir tai, kad J. G. apie jam nuosavybės teise priklausantį ir griautiną savavališką statinį nebuvo žinoma. Dėl pastarosios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra pasisakęs teismo posėdžių metu, tačiau J. G. parodė, kad apie jokius kitus statinius jis nieko nežino. Tai tik dar kartą įrodo, kad J. G. nerūpi klausimai susiję su jam nuosavybės teise priklausančiais, tačiau neprižiūrimais ir nykstančiais statiniais. Siekiant, kad nebūtų pažeisti proceso šalių intereso pusiausvyros principai, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nesustabdžius antstolio vykdymo veiksmų, būtų griaunami rekonstruojami ūkiniai statiniai, o tai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ne tik, kad apsunkintų, bet ir negrįžtamai pakeistų iki tol buvusios padėties atkūrimą, o kartu ir teismo sprendimo įvykdymą (ABTĮ 92 str.). Todėl kol nebus išspręsti klausimai dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, griovimo darbai negali būti tęsiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. sausio 28 d. rašto Nr. (15.2)-2D-1511 „Dėl ūkinių pastatų įteisinimo termino“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją nustatyti terminą iki 2014 m. sausio 24 d. savavališkiems ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos padariniams įteisinti.

Atsakovo ginčijamu raštu nurodyta, kad Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (15.2)-2D-9331 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. (15.2)-2D-171 pareiškėjui buvo išaiškinta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Pažymėta, kad Inspekcijai nesuteikta teisė nustatyti savavališkos statybos įteisinimo termino, teismo sprendimas privalo būti vykdomas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie savavališką statybą ir įpareigojimą statinius nugriauti pareiškėjui buvo žinoma dar 1997 m., kai jis administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo įpareigotas įteisinti savavališką statybą pagal tuo metu galiojusią tvarką arba nugriauti savavališkai pastatytus statinius, ir 2000-2001 m., kai Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2189/2000 ir 2001 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8375/2001 pareiškėjas buvo įpareigotas nugriausi statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas nevykdė minėtų teismo sprendimų, todėl buvo kreiptasi dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismo sprendimais buvo nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriaunant savavališkai pastatytus pastatus ir sutvarkant statybvietę.

Kaip matyti, pareiškėjas kreipdamasis į atsakovą, siekia įteisinti savavališka pripažintas statybas vadovaudamasis po teismo sprendimo įsiteisėjimo įsigaliojusia Statybos įstatymo redakcija, t. y. iš esmės siekia, kad administracine tvarka būtų pakeistas teismo nustatytas ginčo savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas (nugriaunant savavališkai pastatytus pastatus ir sutvarkant statybvietę), t. y. pakeisti įsiteisėję teismų sprendimai, kurių pagrindu yra gauti ir antstoliui priverstiniam vykdymui perduoti vykdomieji raštai.

Įvertinus pareiškėjo pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas anksčiau buvo pateikęs prašymus taikyti tokią pat reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuriuose nurodė iš esmės identiškus kaip ir šiuo atveju motyvus, kuriuos Kauno apygardos administracinis teismas laikė nepagrįstais ir nepakankamais prašymams patenkinti), pareiškėjo skundžiamo akto pobūdį, taip pat atsižvelgus į susiklosčiusių santykių pobūdį, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, pareiškėjo priemones savavališkiems statiniams įteisinti, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. statinių pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl kaimynų pažeidžiamų teisių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aktualūs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų negalimas, o paminėti teiginiai nesisieja su minėto procesinio klausimo tinkamu išsprendimu. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, įvykdymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinusi nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebuvo tikslingas ir neatitiko reikalavimo užtikrinimo priemonei keliamų reikalavimų. Dėl paminėtų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepatenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius