b02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-382/2019 Proceso Nr. 1-01-1-03804-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daliaus Jocio, Editos LapinskienÄs ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Girgždutaitienei, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generatedb02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1 · KlaipÄdos apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybÄs, kad bÅ«tent nukentÄjusioji R. D. pati iÅ¡provokavo 2018 m. sausio 1 d. konfliktÄ , drÄksdama nagais A. S. į kairį skruostÄ , pati sukÄlÄ netinkamÄ A. S. reakcijÄ ir atitinkamus jo veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymÄta, kad konfliktÄ Ä¯raÅ¡inÄjo nukentÄjusioji, kuri, apelianto nuomone, buvo pasiruoÅ¡usi telefonÄ dar iki konflikto pradžios, pati provokavo A. S. Nuteistasis pliaukÅ¡telÄjo nukentÄjusiajai tik tam, kad nutrauktų aiÅ¡kiai nepateisinamÄ ir neleistinÄ jos elgesį, o ne siekdamas sukelti jai skausmÄ .
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-382/2019 Proceso Nr. 1-01-1-03804-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daliaus Jocio, Editos LapinskienÄs ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Girgždutaitienei, nuteistajam A.
S. ir jo gynÄjui advokatui Aliui Galminui, nukentÄjusiajai R. D. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. gynÄjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtos bausmÄs: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvÄs apribojimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvÄs atÄmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mÄnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkÄiu, paskirtos bausmÄs subendrintos, iÅ¡ dalies sudedant, ir A. S. paskirta subendrinta laisvÄs atÄmimo bausmÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, 4 dalimi, 69 straipsniu, paskirtos galutinÄs subendrintos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu paskiriant A.
S. pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonÄ: tÄsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su nukentÄjusiÄ ja R. D.; per 4 (keturis) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiajai R. D. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ . BausmÄs vykdymo atidÄjimo terminas skaiÄiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. A. S. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo.
KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. S. priteistas KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai 1401,02 Eur žalos atlyginimas. NukentÄjusiosios R. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. S. priteista nukentÄjusiajai R. D. 794 Eur turtinÄs ir 2500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas. IÅ¡ A. S. priteista nukentÄjusiajai R. D. 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : A. S. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo artimam giminaiÄiui, o bÅ«tent 2018 m. sausio 1 d. 4 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R.
D. gyvenamojo namo koridoriuje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, smogÄ delnu seseriai R. D. į veidÄ ir sukÄlÄ fizinį skausmÄ . Taip pat A. S. yra nuteistas už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį taip, kad dÄl Å¡io sužalojimo nukentÄjÄs asmuo ilgai sirgo, o bÅ«tent 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvÄje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kerÅ¡taudamas už sudaužytÄ alkoholio butelį, stipriai pastÅ«mÄ seserį R.
D. ir stumdamas pargriovÄ jÄ ant grindų. GriÅ«dama R. D. patyrÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkanÄius sužalojimus â kairio blauzdikaulio Å¡oninio krumplio skeveldrinį intrasÄ narinį impresinį lūžį. DÄl sužalojimo R. D. sirgo daugiau kaip tris mÄnesius, kentÄ fizinį skausmÄ , dÄl kelio sÄ nario imobilizacijos jos galimybÄs laisvai judÄti pasunkÄjo. Nuteistojo A. S. gynÄjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį ir A.
S. iÅ¡teisinti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinÄjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, nesusiejo jų į vientisÄ loginÄ visumÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, visiÅ¡kai nekreipÄ dÄmesio į eksperto iÅ¡vadÄ , iÅ¡kraipÄ liudytojų parodymus bei suformulavo logiÅ¡kai nepagrįstas ir neatitinkanÄias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas.
Pirmosios instancijos teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas, buvo objektyviai Å¡aliÅ¡kas, t. y. savo veiksmais neužtikrino, kad su proceso Å¡alimis bus elgiamasi lygiai ir sÄ Å¾iningai, nÄ vienai iÅ¡ jų nebus suteikiama papildomų garantijų ar privilegijų. DÄl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Apeliaciniame skunde pabrÄžiama, jog ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posÄdžio metu A. S. davÄ nuoseklius parodymus, kad 2018 m. sausio 1 d. įvyko žodinis konfliktas su nukentÄjusiÄ ja R.
D., kurio metu A. S. nurodÄ savo sesei: âR., tu man gyvenimÄ sugrioveiâ, o ji iÅ¡ karto deÅ¡ine ranka drÄskÄ nuteistajam per kairį skruostÄ . Pastarasis gindamasis trenkÄ sesei vienÄ kartÄ per rankÄ , kad Å¡i nustotų jį braižyti ir tuo paÄiu metu nuteistojo rankos delnas pliaukÅ¡telÄjo R. D. per veidÄ . Tokiais veiksmais A. S. jokiu bÅ«du nesiekÄ tyÄia sukelti nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ , jo veiksmai buvo nukreipti nukentÄjusiajai nuraminti bei sustabdyti jos smurtinius veiksmus prieÅ¡ A.
S. Pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ, kokiais bylos duomenimis remiantis nuosprendyje buvo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis A. S. suvokÄ keliantis nukentÄjusiajai skausmÄ . NagrinÄjamoje byloje teismo medicinos ekspertams net nebuvo užduotas klausimas apie fizinio skausmo sukÄlimÄ dÄl pliaukÅ¡telÄjimo per skruostÄ , todÄl teismas nepagrįstai ir neteisÄtai konstatavo Å¡iÄ aplinkybÄ, remdamasis vien nenuosekliais nukentÄjusiosios parodymais. Be to, iÅ¡ paÄios nukentÄjusiosios 2018 m. gegužÄs 14 d. duotų parodymų matyti, kad po neva jai suduoto smÅ«gio ji nuÄjo į virtuvÄ ir kalbÄjo su L.
S. PažymÄta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas, jog âA. S. pripažino, kad smogÄ delnu seseriai R. D. per veidÄ ...â, neteisÄtai bei neteisingai interpretavo A. S. duotus parodymus. Atkreiptas dÄmesys, kad A. S. savo kaltÄs dÄl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nepripažino. Teismas nuosprendyje nepaneigÄ prieÅ¡taravimų tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios duotų parodymų, neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , visas bylos aplinkybes vertino tik iÅ¡ kaltinimo pozicijų, kuris yra grindžiamas tik nukentÄjusiosios tikrovÄs neatitinkanÄiais parodymais, abejonių netraktavo nuteistojo naudai, netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principus.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybÄs, kad bÅ«tent nukentÄjusioji R. D. pati iÅ¡provokavo 2018 m. sausio 1 d. konfliktÄ , drÄksdama nagais A. S. į kairį skruostÄ , pati sukÄlÄ netinkamÄ A. S. reakcijÄ ir atitinkamus jo veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymÄta, kad konfliktÄ Ä¯raÅ¡inÄjo nukentÄjusioji, kuri, apelianto nuomone, buvo pasiruoÅ¡usi telefonÄ dar iki konflikto pradžios, pati provokavo A. S. Nuteistasis pliaukÅ¡telÄjo nukentÄjusiajai tik tam, kad nutrauktų aiÅ¡kiai nepateisinamÄ ir neleistinÄ jos elgesį, o ne siekdamas sukelti jai skausmÄ .
Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju, net ir nusprendus, jog nuteistasis padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis turÄtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Be to, jeigu A. S. bÅ«tų, kaip pažymÄta kaltinime, smogÄs nukentÄjusiajai, atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada bÅ«tų pastebÄjusi žymes ant nukentÄjusiosios skruosto ir tai bÅ«tų užfiksavusi. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju A.
S. veikoje prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ nÄra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄties, todÄl jis privalo bÅ«ti iÅ¡teisintas. DÄl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendyje iÅ¡dÄstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį A. S. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes jie iÅ¡ esmÄs grindžiami tik nukentÄjusiosios parodymais.
Be to, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dÄl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , dÄl to teismas teisiamojo posÄdžio metu apie galimybÄ perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir jo gynÄjui buvo praneÅ¡Äs bei suteikÄs teisÄ pasisakyti. A. S. advokatui pareiÅ¡kus, kad neprieÅ¡tarautų, bet ginamajam nepripažinus kaltÄs nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nei pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors pats teismas nuosprendyje nurodÄ, kad kaltinamasis neturÄjo tyÄios nesunkiai sutrikdyti nukentÄjusiosios sveikatÄ .
Apeliaciniame skunde pažymÄta, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusiosios parodymai dÄl jos kojos sužalojimo aplinkybių visiÅ¡kai nesutampa su specialisto iÅ¡vada ir liudytojos L. S. parodymais, todÄl pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo jais tikÄti. BÅ«tent pati nukentÄjusioji pirma nugriuvo ant žemÄs, o A. S. iÅ¡ paskos, užgriÅ«damas ant jos kojų. Jeigu nukentÄjusioji R. D. nebÅ«tų traukusi A. S. link savÄs, jie nebÅ«tų kartu pargriuvÄ ant žemÄs. IÅ¡ liudytojų ir nukentÄjusiosios parodymų matyti, kad Naujųjų metų proga visi susirinko atÅ¡vÄsti, visi vartojo alkoholinius gÄrimus.
Be to, teisiamojo posÄdžio metu buvo pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio girdÄti, kad nukentÄjusioji praÅ¡o nekviesti greitosios, nes yra iÅ¡gÄrusi. IÅ¡ garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad nukentÄjusiajai neįsikiÅ¡us A. S. galÄjo laivai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, taÄiau to nepadarÄ, nes buvo provokuojamas žodžiais ir veiksmais. Be to, iÅ¡ byloje esanÄių liudytojų parodymų matyti, kad vienintelÄ liudytoja L. S. matÄ, kaip nukentÄjusioji susižalojo kojÄ . PažymÄtina, kad Å¡i liudytoja patvirtino A.
S. versijÄ , jog jis nesmurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , bei tai, kad nukentÄjusioji kojÄ susižalojo nelaimingo atsitikimo metu, t. y. A. S. ir R. D. griÅ«nant ant grindų. AplinkybÄ, kad A. S. griuvo kartu su nukentÄjusiÄ ja, o jo kojos buvo ant nukentÄjusiosios kojų, nurodÄ nuteistasis, liudytoja L. S., be to, Å¡iÄ Ä¯vykių versijÄ kaip labiausiai tikÄtinÄ nurodÄ ir ekspertas D. V. PažymÄta, kad tos paÄios versijos, jog nuteistasis griuvo kartu su nukentÄjusiÄ ja, nenorÄdamas jos sužaloti, laikÄsi ir pati nukentÄjusioji iki 2018 m. sausio 22 d.
Santykiai tarp A. S. ir nukentÄjusiosios yra įtempti, gana konfliktiÅ¡ki, dÄl to nukentÄjusioji pateikÄ melagingus parodymus, pyksta ant A. S., kad neaplankÄ jos ligoninÄje ir nusprendÄ pasipelnyti. DÄl civilinių ieÅ¡kinių Apeliantas su priteistais turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiais nesutinka, kadangi nepripažįsta savo kaltÄs dÄl nusikalstamų veikų padarymo. Atkreipiamas dÄmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentÄjusiosios civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, pats sau prieÅ¡tarauja, kadangi nuosprendyje nurodÄ, jog nukentÄjusioji R.
D. nepateikÄ raÅ¡ytinių kuro apmokÄjimÄ patvirtinanÄių įrodymų, taip pat akinių įsigijimÄ Ä¯rodanÄių dokumentų, kurie pagrįstų patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ . Teismas Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies tenkinti negalÄjo, kadangi ji nÄra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo A. S. atlyginti nukentÄjusiajai R. D. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ per 4 mÄnesius, nors nuteistasis tokių galimybių neturi. A. S. yra dirbantis, taÄiau pajamos nedidelÄs ir iÅ¡ gaunamų pajamų per 4 mÄnesius priteistos turtinÄs žalos nukentÄjusiajai atlyginti negalÄtų.
Apibendrinant apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra tenkinti nepagrįstai. Teismo posÄdžio metu nuteistasis A. S. ir gynÄjas advokatas A. Galminas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ R. GirgždutaitienÄ, nukentÄjusioji R. D. ir jos atstovas advokatas R. Kairys praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. S. gynÄjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
Apeliacinio skundo ribas apibrÄžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai â jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinÄti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . Nuteistojo A. S. gynÄjo advokato A. Galmino apeliaciniame skunde pateikiamas vienas iÅ¡ esminių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, todÄl padarÄ bylos faktinių aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir taip iÅ¡ esmÄs netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
BÅ«tent Å¡iais klausimais nuosprendyje ir pasisako apeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡ esmÄs atsakydamas, ar nuteistojo A. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄÄių požymių visuma. I. DÄl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.
Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai â muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas â suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , taÄiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. NagrinÄjamu atveju nuteistasis A. S. pripažino, kad smogÄ delnu seseriai R. D. per veidÄ , dÄl to pastaroji parkrito ir sulūžo jos akiniai, o tas veiksmas jai galÄjo sukelti fizinį skausmÄ , taÄiau nuteistasis teigÄ tai padarÄs gindamasis nuo to, kad sesuo jam drÄskÄ per veidÄ .
A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu davÄ nuoseklius parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodÄ, kad 2018 m. sausio 1 d. laikotarpiu tarp 4 ir 5 val., bÅ«damas sesers R. D. namuose, susiruoÅ¡Ä namo, nerado batų, supyko. Besibarant R. D. jam nagais pradrÄskÄ paakį, todÄl smogÄ jai į veidÄ (t. 2, b. l. 70â73, 79â80). Apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu, A. S. nurodÄ, kad savo seseriai pasakÄ, jog Å¡i jam sugriovusi gyvenimÄ , o tada ji deÅ¡ine ranka drÄskÄ jam per kairį skruostÄ , o jis, gindamasis, trenkÄ jai į skruostÄ .
Jis stovÄjo, ji norÄjo drÄksti jam su kita ranka, todÄl gindamasis jai ir pliaukÅ¡telÄjo per kairį skruostÄ savo deÅ¡ine ranka. Nuteistojo manymu, seseriai tai sukÄlÄ fizinį skausmÄ , todÄl labai gailisi dÄl to įvykio. A. S. pažymÄjo, kad seseriai per veidÄ trenkÄ gindamasis (t. 2, b. l. 142â144). Tuo tarpu nukentÄjusioji teigia, kad galÄjo drÄksti nuteistajam per veidÄ po to, kai jis jai smogÄ, taÄiau to nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. tvirtino, jog 2018 m. sausio 1 d., apie 4 val., A.
S. ÄmÄ triukÅ¡mauti, ieÅ¡kojo batų, norÄjo namo. Kartu su A. S. žmona L. S. koridoriuje ramino brolį, Å¡is nerimo, sudavÄ nukentÄjusiajai per veidÄ . Nuo smÅ«gio R. D. apsvaigo, patyrÄ skausmÄ , nukrito ir sulūžo akiniai (t. 1, b. l. 1â5, 25â26, 31â32, 82â84). Taigi ikiteisminio tyrimo metu apie savo įdrÄskimÄ nuteistajam į veidÄ nukentÄjusioji net neužsiminÄ, o pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad A. S. jai trenkÄ kaire ranka per deÅ¡inį skruostÄ .
TrenkÄ vidine delno puse, ne su kumÅ¡Äiu. Pirmas per veidÄ trenkÄ jis, o R. D. tik tada gal jam ir drÄkstelÄjo, bet to nepamena (t. 2, b. l. 144â147). Taigi matyti, jog tarp nukentÄjusiosios R. D. ir nuteistojo A. S. parodymų esama prieÅ¡taravimų, o tikslios įvykių eigos atkÅ«rimas ir nustatymas, kas įvyko anksÄiau, â nukentÄjusioji R. D. įdrÄskÄ nuteistajam veidÄ , ar A. S. sudavÄ per veidÄ nukentÄjusiajai â reikÅ¡minga teisingai abiejų konflikto dalyvių veiksmų kvalifikacijai.
Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentÄjusiosios ir nuteistojo atliktų veiksmų eiliÅ¡kumÄ , nurodÄ, jog liudytoja L. S. patvirtino, kad nuteistajam buvo pradrÄksta akis, o nukentÄjusiosios kairys skruostas buvo paraudÄs, akiniai nukritÄ ant žemÄs, taÄiau paties įvykio, jo eiliÅ¡kumo nematÄ (t. 2, b. l. 147â149). Kiti liudytojai nurodÄ sužalojimų ant A. S. veido nematÄ. Nuteistojo pateiktoje jo paties fotonuotraukoje matyti įbrÄžimas po kaire akimi, taÄiau fotonuotrauka pateikta 2018 m. birželio 7 d. ir iÅ¡ jos negalima nustatyti, kada ji buvo padaryta (t. 2, b. l. 76).
Taigi Å¡ie duomenys nepadeda paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų tarp nuteistojo A. S. ir nukentÄjusiosios R. D. parodymų. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nepaneigÄ prieÅ¡taravimų tarp bylos medžiagoje užfiksuotų nukentÄjusiosios ir nuteistojo parodymų, taÄiau taip pat visas aplinkybes vertino tik iÅ¡ kaltinimo, kuris grindžiamas vien nukentÄjusiosios parodymais, pozicijų, abejonÄs nebuvo traktuojamos nuteistojo naudai. PažymÄtina, jog nuteistojo A.
S. versijÄ , kad nukentÄjusioji jam galÄjo drÄksti per veidÄ , iki jis jai smogÄ, patvirtina nukentÄjusiosios pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame girdÄti, kaip A. S. pradeda Å¡aukti, kad ji (nukentÄjusioji) ir vÄl jam veidÄ drasko kaip praÄjusį kartÄ (įraÅ¡o 4.19 min.), tada girdisi, kaip nukentÄjusioji jam liepia eiti Å¡alin, girdisi pliaukÅ¡telÄjimas bei nukentÄjusiosios aimana (įraÅ¡o 4.22 min.). ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo objektyviu įrodymu ir daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nukentÄjusioji R.
D. pirmoji įdrÄskÄ nuteistajam A. S. į veidÄ , o tik po to nuteistasis smogÄ delnu nukentÄjusiajai R. D. į veidÄ . Nepaisant Å¡ios iÅ¡vados, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, jog nuteistojo ir nukentÄjusiosios fizinÄs savybÄs, nukentÄjusiosios atliktas veiksmas â drÄskimas, pirminÄ nuteistojo reakcija į atliktÄ veiksmÄ , t. y. šūksnis, kad nukentÄjusioji jam drasko veidÄ , nukentÄjusiosios liepimas eiti Å¡alin ir tik po to buvÄs pliaukÅ¡telÄjimas, t. y. nuteistojo smÅ«gis nukentÄjusiajai į veidÄ , nesudaro pagrindo nagrinÄjamu atveju pripažinti, kad nukentÄjusiosios kÄsinimasis į nuteistojo sveikatÄ buvo tokio pavojingumo, kad suteiktų A.
S. teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Taigi nustatÄs, kad nuteistojo veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas padarÄ visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , su kuria apygardos teismas sutinka, kad nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes A. S. smogÄ delnu seseriai R. D. į veidÄ ir sukÄlÄ jai fizinį skausmÄ . A. S. kaltÄ, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , yra neginÄytinai įrodyta paties nuteistojo pripažinimu, kad smogÄ seseriai R.
D. per veidÄ ir dÄl to nukrito akiniai, nukentÄjusiosios parodymais, liudytojų L. S. ir Ra. D. parodymais, kad matÄ paraudusį nukentÄjusiosios skruostÄ , įvykio garso įraÅ¡u, kuriame aiÅ¡kiai girdÄti pliaukÅ¡telÄjimas ir po to nukentÄjusiosios aimana. Apeliacinio skundo tvirtinimas, kad jei nuteistasis bÅ«tų smogÄs, tai atvykusi greitoji pagalba bÅ«tų užfiksavusi žymes ant nukentÄjusiosios skruosto, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma toks tvirtinimas prieÅ¡tarauja paties nuteistojo A.
S. parodymams, jog sudavÄ delnu sesei R. D. per veidÄ , siekdamas jÄ nuraminti ir nutraukti jos neleistinÄ elgesį. Antra, atvykÄ medikai galÄjo nepastebÄti ir nefiksuoti žymÄs ant nukentÄjusiosios skruosto, kadangi, smÅ«giui buvus nestipriam arba praÄjus palyginti trumpam laiko tarpui, žymÄ galÄjo bÅ«ti neiÅ¡ryÅ¡kÄjusi arba paraudimas jau iÅ¡nykÄs. Taigi toks hipotetinis apeliacinio skundo teiginys nepaneigia surinktų įrodymų ir aplinkybÄs, kad A. S. veiksmuose esama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudÄties požymių visumos.
Vis dÄlto nepaisant to, jog apeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad A. S., suduodamas delnu nukentÄjusiajai R. D. per veidÄ , padarÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pažymÄtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertintas provokuojamas paÄios nukentÄjusiosios R. D. elgesys. Apygardos teismo vertinimu, nors faktas, jog nukentÄjusioji vykstantį konfliktÄ Ä¯raÅ¡inÄjo telefonu, savaime neįrodo, kad ji buvo iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡usi daryti garso įraÅ¡Ä ir taip provokavo nuteistÄ jį, taÄiau pažymÄtina, kad toks nukentÄjusiosios elgesys galÄjo erzinti, pykdyti ar kitaip neigiamai emociÅ¡kai paveikti nuteistÄ jį ir sukelti atitinkamus neleistinus jo veiksmus.
IÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiosios elgesys iÅ¡provokavo neteisÄtus nuteistojo veiksmus, patvirtina ir jau konstatuota aplinkybÄ, kad nukentÄjusioji R. D. pirmoji konflikto metu įdrÄskÄ nuteistajam į veidÄ . Akivaizdu, jog aptartas nukentÄjusiosios elgesys turÄjo įtakos konflikto vystymuisi ir tolimesnei eigai, t. y. kurstÄ tolesnius neteisÄtus nuteistojo A. S. veiksmus. Taigi pripažindamas, kad nuteistasis A. S. padarÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apygardos teismas kartu konstatuoja, kad netinkamas, o svarbiausia provokuojantis paÄios nukentÄjusiosios R.
D. elgesys prieÅ¡ brolį yra jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Papildomai pasisakydamas dÄl apeliacinio skundo tvirtinimo, kad, nusprendus, jog nuteistasis padarÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turÄtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, apygardos teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡iuo pagrindu yra galimas tuomet, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).
Nors nagrinÄjamu atveju nuteistojo A. S. nukentÄjusiajai per veidÄ suduotas smÅ«gis nesukÄlÄ nei sunkaus, nei nesunkaus, nei nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik fizinį skausmÄ , tokių padarinių visiÅ¡kai pakanka, siekiant nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. Pati normos sudÄtis įtvirtina tokius požymius, kurie rodo, kad asmens atlikti veiksmai yra mažiau pavojingi, nei kitų nusikaltimų, įtvirtintų tame paÄiame Baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje, numatanÄiame atsakomybÄ už nusikaltimus žmogaus sveikatai.
Taip pat ir bausmÄs, nustatytos Å¡iame straipsnyje, palyginus su kituose skyriaus straipsniuose įtvirtinta baudžiamÄ ja atsakomybe, yra Å¡velnesnÄs, taÄiau tai savaime neįrodo veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Taigi vien ta aplinkybÄ, kad nuteistojo A. S. veiksmai, pavartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ seserį, nesukÄlÄ atitinkamo masto sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas ir nusikalstamos veikos objektu pasirinktas vienas labiausiai saugomų teisinių gÄrių â žmogaus sveikata, nÄra pagrindas nuteistojo A.
S. padarytÄ nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu. II. DÄl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo prarado nedidelÄ dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyÄia.
Nuteistojo, nukentÄjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais (t. 2, b. l. 142â144, 144â147, 147â149), garso įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad po pirminio konflikto tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios, kurio metu A. S. smogÄ delnu nukentÄjusiajai per veidÄ , konfliktas buvo nurimÄs, nuteistasis buvo nuÄjÄs į kambarį pas mamÄ , nukentÄjusioji ir L. S. bendravo virtuvÄje. NukentÄjusiajai ir L. S. bendraujant virtuvÄje, į virtuvÄ atÄjo nuteistasis, reikalavo jam atiduoti dokumentus, maÅ¡inos raktus, tarp nukentÄjusiosios ir nuteistojo vÄl kilo žodinis konfliktas.
Nuteistojo, nukentÄjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad virtuvÄje po stalu, toje vietoje, kur sÄdÄjo nukentÄjusioji, buvo brendžio butelis, kurį nukentÄjusioji R. D. pagriebÄ ir sÄdÄdama ÄmÄ daužyti į už jos buvusiÄ kriauklÄ. Butelis nedužo, todÄl nukentÄjusioji atsistojo ir toliau dauÅ¾Ä butelį į kriauklÄ, kol Å¡is sudužo. IÅ¡ garso įraÅ¡o girdÄti, kad nuteistasis sako: ânedÄk to butelio, Äia mano butelisâ, ir tada girdisi daužymo garsas, iki butelis sudūžta, netrukus po to girdisi bildesys ir nukentÄjusiosios aimanavimas (garso įraÅ¡o 14.34â14.44 min.).
Toliau garso įraÅ¡e girdisi, kaip į virtuvÄ ateina liudytojai, aiÅ¡kinamasi, kas nutiko. Pats nuteistasis A. S. aiÅ¡kina, kad norÄjo paimti butelį iÅ¡gerti, o R. D. jį dauÅ¾Ä Ä¯ kriauklÄ, ir abu nuvirto. NukentÄjusioji aiÅ¡kina, kad A. S. jÄ stÅ«mÄ ir jie abu nuvirto. Nuteistasis A. S. tiek nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde teigÄ, jog tyÄios sužaloti seserį neturÄjo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu R. D. patyrÄ sužalojimus.
Apygardos teismas atkreipia dÄmesį, jog jau nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo kilusios abejonÄs dÄl nuteistojo kaltÄs rūšies ir veikos kvalifikavimo, todÄl teisiamojo posÄdžio metu teismas buvo praneÅ¡Äs apie galimybÄ perkvalifikuoti nusikaltimÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį. DÄl tokio teismo praneÅ¡imo gynÄjas tik pažymÄjo, kad papildoma pertrauka pasirengti gynybai nereikalinga, o nuteistojo A. S. nuomonÄs apie jo veiksmų perkvalifikavimÄ klausiama nebuvo (t. 2, b. l. 198).
Tuo tarpu, nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, teismas nuteistajam A. S. paaiÅ¡kino ir įspÄjo, kad, sprÄsdamas visus su įrodymais susijusius klausimus, tiek atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus, tiek į atsikirtimus, svarstys galimybÄ kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. S. nurodÄ, jog iÅ¡aiÅ¡kinimÄ suprato ir pageidavo duoti parodymus (t. 3, b. l. 69). Apklausiamas apeliacinÄs instancijos teisme, nuteistasis nurodÄ, jog stovÄjo tarp kambario ir virtuvÄs durų, prie staktos, o nukentÄjusioji pradÄjo daužyti butelį, tad jis, norÄdamas nukentÄjusiÄ jÄ sustabdyti, paÄmÄ už peÄių, ji stÅ«mÄ nuteistÄ jį, jis prasisuko nuo nukentÄjusiosios rankos ir R.
D. griÅ«dama kartu nusitempÄ nuteistÄ jį. Nuteistasis užgriuvo keliais ant R. D. kojų (t. 3, b. l. 69â70). Å ie parodymai sutampa su nuteistojo A. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais bylos medžiagoje esanÄiais įrodymais, konstatavo, jog nukentÄjusiajai R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. R. D. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais, ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191â193), ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus ekspertizÄs aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 168â171) įrodyta, kad griÅ«dama R.
D. patyrÄ kairio blauzdikaulio Å¡oninio krumplio skeveldrinį intrasÄ narinį impresinį lūžį; lūžis bÅ«dingas netiesioginei traumai, atsirado griÅ«nant; dÄl sužalojimo iÅ¡sivystÄ kelio sÄ nario kontraktÅ«ra, sužalojimo pasekmÄs atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . PažymÄtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali bÅ«ti padaroma tik tyÄia â tiek tiesiogine, tiek netiesiogine. Teismų praktikoje kaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.
KaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvieji (vidiniaiâpsichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltÄ â psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais â gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Ä®vykio metu dalyvavÄ nuteistasis, nukentÄjusioji ir liudytoja L. S. davÄ skirtingus parodymus apie tai, kas įvyko virtuvÄje prie kriauklÄs, kokiu bÅ«du ir ko veikiama nukentÄjusioji pargriuvo ir dÄl to buvo patirti nustatyti sužalojimai, taÄiau ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta iÅ¡vada, kad labiau tikÄtina yra liudytojos L. S. versija, jog sužalojimas atsirado nukentÄjusiajai griÅ«nant ant deÅ¡iniojo Å¡ono, o ant jos kairiojo Å¡ono užgriuvÄs nuteistasis traumavo kairÄ blauzdÄ .
Nors nukentÄjusioji teigÄ, kad nuteistasis jÄ tyÄia stÅ«mÄ per deÅ¡inį petį ir ji nuvirto ant kairio Å¡ono bei tokiu bÅ«du patyrÄ sužalojimus, o aplinkybÄs, kad nuteistasis griuvo su ja, neprisimena, Å¡ios nukentÄjusiosios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pati R. D. pareiÅ¡kime nurodÄ, kad A. S. pastumta pargriuvo, jis, kiek pamena, griuvo Å¡alia ant jos (t. 1, b. l. 1â5); garso įraÅ¡e po įvykio girdima, kaip pati nukentÄjusioji teigia, kad jÄ stÅ«mÄ ir jie abu nuvirto.
AplinkybÄ, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentÄjusiÄ ja, o jo kojos buvo ant nukentÄjusiosios kojų, nurodÄ ir pats nuteistasis, liudytoja L. S., Å¡iÄ Ä¯vykių versijÄ kaip labiausiai tikÄtinÄ nurodÄ ir ekspertas D. V. (t. 3, b. l. 16â17). Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentÄjusiÄ ja, jo kojos užkrito ant nukentÄjusiosios kojų ir tokiu bÅ«du R. D. patyrÄ sužalojimus.
Vis dÄlto apygardos teismas visiÅ¡kai nesutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad vien nustatytos aplinkybÄs neįrodo, jog nuteistasis neatliko jokių tyÄinių veiksmų ir nukentÄjusiosios apskritai nestÅ«mÄ. Nuteistasis ir liudytoja L. S. teigÄ, kad A. S., priÄjÄs prie R. D., kai Å¡i sudauÅ¾Ä butelį, sugriebÄ jÄ už peÄių, tada ji stÅ«mÄsi nuo jo ir jie abu parkrito, taip pat teigÄ, kad nukentÄjusiosios A. S. nestÅ«mÄ. Ekspertas D. V. teisiamojo posÄdžio metu patvirtino byloje pateiktas iÅ¡vadas.
PaaiÅ¡kino, jog nukentÄjusiosios R. D. patirtų sužalojimų vertinti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindo nÄra, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . DÄl sužalojimo mechanizmo nurodÄ, jog galimi trys lūžio padarymo bÅ«dai, bet labiausiai tikÄtina, jog nukentÄjusiajai griÅ«nant ant deÅ¡inio Å¡ono, ant jos kairiojo Å¡ono užgriuvo nuteistasis ir taip buvo traumuota kairÄ blauzda (t. 3, b. l. 16â17). Vien ekspertizÄs akte padaryta iÅ¡vada, kad nukentÄjusiajai nustatytas sužalojimas įmanomas griÅ«nant be paÅ¡alinÄs jÄgos, bet labiau bÅ«dingas esant paÅ¡alinÄs jÄgos poveikiui, atsižvelgiant į kitų įrodymų visumÄ , savaime neįrodo nuteistojo A.
S. tyÄios padarant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , tuo labiau, jog ir, apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu, D. V. nurodÄ, kad labiausiai tikÄtinos liudytojos L. S. apibÅ«dintos griuvimo aplinkybÄs (t. 3, b. l. 17). Vien tas faktas, jog tiek ekspertizÄs akte, tiek paties eksperto buvo patvirtinta, kad toks lūžis, kaip padaryta nagrinÄjamu atveju, įmanomas griÅ«nant be paÅ¡alinÄs jÄgos, bet labiau bÅ«dingas esant paÅ¡alinÄs jÄgos poveikiui, savaime neįrodo, kad ir Å¡iuo atveju bÅ«ta paÅ¡alinÄs jÄgos poveikio, t. y. kad nuteistasis A.
S. pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ R. D. Nuteistojo kaltÄ negali bÅ«ti iÅ¡imtinai įrodinÄjama vien tik nukentÄjusio asmens, kuris yra asmeniÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis sugriebÄ nukentÄjusiÄ jÄ , jie susistumdÄ, o tada nuteistasis ir nukentÄjusioji griuvo kartu, o nuteistasis iÅ¡ dalies užvirto ant nukentÄjusiosios, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, mano, jog surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad nukentÄjusioji griuvo bÅ«tent dÄl A.
S. neteisÄtų veiksmų â stÅ«mimo, t. y. apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir nukentÄjusiajai padarytų sužalojimų nÄra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Apygardos teismas pabrÄžtinai atkreipia dÄmesį, jog pirmosios instancijos teismas pats savo nuosprendyje yra nurodÄs, jog, įvertinÄs visas nustatytas aplinkybes, sutinka su A. S. argumentu, kad jis neturÄjo tyÄios nesunkiai sutrikdyti nukentÄjusiosios R. D. sveikatos. Vis dÄlto apeliacinÄs instancijos teismas kategoriÅ¡kai nesutinka su toliau pateikta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatytos aplinkybÄs, tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios susiklostÄ santykiai, fizinÄs nuteistojo ir nukentÄjusiosios savybÄs, nuteistojo elgesys po įvykio, kai jis ne tik nepadÄjo nukentÄjusiajai, bet ir Å¡aipÄsi iÅ¡ jos, teigdamas, kad ji vaidina, apsimeta ir pan., neva sudarÄ pagrindÄ sprÄsti, kad A.
S., sugriebdamas ir stumdamas R. D., suvokÄ pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti padarinių â bÅ«ti sužalota nukentÄjusiosios sveikata, ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Apygardos teismo tvirtinimu, vien ta aplinkybÄ, kad nuteistasis A. S., siekdamas sustabdyti nukentÄjusiÄ jÄ R. D. nuo butelio daužymo į kriauklÄ, sulaikÄ jÄ suimdamas už peÄių ir jie susistumdÄ, dÄl to nukentÄjusioji krito, kartu nusitempdama ir nuteistÄ jį A.
S., kuris jiems krintant užgriuvo ant R. D., savaime neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis iÅ¡ anksto galÄjo numatyti tokius padarinius ir nors jų nesiekÄ, taÄiau leido jiems atsirasti. Asmenims esant neblaiviems (abu konflikto dalyviai pripažino, kad įvykio metu buvo vartojamas alkoholis), A. S. bandant sulaikyti nukentÄjusiÄ jÄ už peÄių ir tarpusavyje susistumdžius, nuteistasis A. S. negalÄjo numatyti, kad nukentÄjusioji krisdama nusitemps jį kartu su savimi, o jis užvirsdamas ant virÅ¡aus nesunkiai sužalos R.
D. sveikatÄ , be to, akivaizdu, jog prasidÄjus kritimui nuteistasis A. S. ne sÄ moningai leido atsirasti padariniams ar buvo abejingas jų atsiradimui, taÄiau nieko nebegalÄjo padaryti, kad jų iÅ¡vengtų, t. y. nuteistasis A. S. nebegalÄjo pakreipti įvykių eigos taip, kad nukentÄjusiajai R. D. nebÅ«tų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dÄlto atkreiptinas dÄmesys, jog nors A. S. ir nenumatÄ, kad suÄmus nukentÄjusiÄ jÄ R. D. už peÄių ir jiems susistumdžius, ji gali parvirsti, kartu nusitempdama nuteistÄ jį A.
S., dÄl ko pastarasis, užgriÅ«damas ant nukentÄjusiosios kojų, padarys jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taÄiau pagal savo asmenines savybes (pilnametis asmuo, visapusiÅ¡kai suvokiantis situacijÄ , galintis suvokti ir valdyti savo veiksmus) ir veikos aplinkybes (maža patalpa, vykstantis konfliktas, esantis fizinis kontaktas tarp kilusio konflikto dalyvių), turÄjo ir galÄjo numatyti galinÄius kilti padarinius. Taigi apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nusikalstama veika buvo padaryta esant neatsargiai kaltÄs formai.
Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo tinkamai kvalifikuoti veikÄ ir savo iniciatyva gali nuteisti kaltinamÄ jį pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ negu nurodyta kaltinamajame akte â numatantį tiek lengvesnÄ, tiek sunkesnÄ nusikalstamÄ veikÄ . Svarbu, kad keiÄiant kaltinimÄ bÅ«tų laikomasi nustatytų procedÅ«rų. Teismas atliko BPK 255 ir 256 straipsniuose nurodytus veiksmus. Visi proceso dalyviai turÄjo galimybÄ susipažinti su visa bylos medžiaga, teirautasi dÄl pertraukos reikalingumo pasiruoÅ¡ti gynybai, sudarytos galimybÄs iÅ¡sakyti savo pozicijas.
ApeliacinÄs instancijos teismas mano, kad Å¡iuo atveju nei proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo, nei rungimosi principai nebuvo pažeisti. Taigi apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybÄ, jog nuteistasis A. S. stipriai pastÅ«mÄ seserį R. D. ir stumdamas pargriovÄ jÄ ant grindų, nurodant, kad nuteistasis A. S. suÄmÄ seserį R. D. už peÄių, dÄl to pastarajai pradÄjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų, taip dÄl neatsargumo nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, jog A. S. dÄl neatsargumo sužalojo savo artimÄ giminaitį taip, kad dÄl Å¡io sužalojimo nukentÄjÄs asmuo ilgai sirgo, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvÄje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kerÅ¡taudamas už sudaužytÄ alkoholio butelį, suÄmÄ seserį R. D. už peÄių, dÄl to pastarajai pradÄjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų ir taip dÄl neatsargumo nesunkiai sutrikdÄ jai sveikatÄ .
Taigi nuteistojo A. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį. III. DÄl nuteistajam A. S. skiriamos bausmÄs Teismas, skirdamas bausmÄ kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip nuosprendyje buvo pažymÄjÄs pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. S. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad, darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo A. S. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažintina provokuojantis nukentÄjusiosios R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Skiriant bausmÄ A. S., taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai), kaltÄs formÄ ir rūšį (vienas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyÄia, kitas neatsargiai), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ (baigtinÄs veikos), kaltininko asmenybÄ (neteistas (t. 2 b. l. 46), administracine tvarka baustas (t. 2 b. l. 51), (duomenys neskelbtini) nesigydÄ (t. 2 b. l. 45), dirba, nukentÄjusiajai R. D. ir KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai padarytos žalos neatlygino, civilinių ieÅ¡kinių nepripažino.
Ä®vertinÄs bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmÄ â laisvÄs apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei bausmÄs vidurkis. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmÄ â laisvÄs apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei bausmÄs vidurkis ir įpareigojant laisvÄs apribojimo laikotarpiu tÄsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei atlyginti nukentÄjusiajai R.
D. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmÄs subendrintinos, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnÄs bausmÄs iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnÄ bausmÄ, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybÄ, pridedant pusÄ už Å¡velnesnį nusikaltimÄ paskirtos bausmÄs laiko. Atsižvelgiant į tai, kad dÄl A. S. padarytų nusikalstamų veikų nukentÄjusioji R. D. patyrÄ turtinÄs žalos, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 69 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone â įpareigojimu atlyginti nukentÄjusiajai padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .
Apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentÄjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ bei garantuoti, kad nuteistasis tinkamai ir laiku gebÄs atlyginti nukentÄjusiajai padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , nustato 6 mÄnesių turtinÄs žalos atlyginimo terminÄ . IV. DÄl civilinių ieÅ¡kinių Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su priteistais turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžiais, nes nepripažįsta savo kaltÄs. ApeliacinÄs instancijos teismas, nenorÄdamas kartotis, pažymi, jog visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta motyvacija priteisiant nukentÄjusiajai R.
D. turtinÄ Å¾alÄ ir nustatant žalos atlyginimo dydį. Vis dÄlto apeliacinÄs instancijos teismas papildomai aptaria apeliacinio skundo argumentÄ , jog nukentÄjusioji nepateikÄ raÅ¡ytinių kuro apmokÄjimÄ patvirtinanÄių įrodymų, taip pat akinių įsigijimÄ Ä¯rodanÄių dokumentų, kurie pagrįstų jos patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ . Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje viskÄ detaliai aptarÄ, pats atkreipdamas dÄmesį, jog nors R. D. kartu su ieÅ¡kiniu pateikÄ tik PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtinanÄiÄ gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninÄje iÅ¡laidas, ir nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių sulaužytų akinių vertÄ, kuro kvitų, patvirtinanÄių kelionÄs iÅ¡laidas, taÄiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis teisiamajame posÄdyje sutiko atlyginti 250 Eur už sulaužytus akinius, byloje esantys nukentÄjusiosios medicininiai iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nukentÄjusioji ne vienÄ kartÄ vyko į gydymo, reabilitacijos, darbingumo nustatymo įstaigas, esanÄias ne jos gyvenamojoje vietoje, apskaiÄiuotos kelionÄs iÅ¡laidos atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, visiÅ¡kai pagrįstai nusprendÄ, jog yra pagrindas tenkinti nukentÄjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ dalies, priteisiant R.
D. 794 Eur turtinÄs žalos atlyginimo. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajai priteistu turtinÄs žalos dydžiu, tuo labiau, kad apeliaciniame skunde nÄra daugiau kitų jį kvestionuojanÄių argumentų, tad plaÄiau Å¡iuo klausimu ir nebepasisakoma. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ), ir dÄl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).
NukentÄjusioji R. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ nuteistojo A. S. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 35). NukentÄjusiosios R. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mai 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu nukentÄjusiajai R. D. iÅ¡ A. S. priteisÄ 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinÄs žalos dydį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma â galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginÄ satisfakcijÄ , kuri apskaiÄiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentÄjusiojo patirtÄ skriaudÄ â dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažÄjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, taÄiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todÄl kalbÄti apie precedento taikymÄ itin sudÄtinga. Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasianÄius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltÄ, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentÄjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisÄtais veiksmais pažeistos vertybÄs pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninÄ neturtinÄ / turtinÄ vertybÄ buvo pasikÄsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mÄ sociume vyraujanÄioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnÄ ir svarbesnÄ vertybÄ, tuo stipriau ji turÄtų bÅ«ti ginama.
Asmens gyvybÄ, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis nelieÄiamumas yra absoliuÄios prigimtinÄs neturtinÄs vertybÄs, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypaÄ stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentÄjusiajam didesnÄ piniginÄ kompensacijÄ negu kitų â santykinių â vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinÄs žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, taÄiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios.
Konkretus atlygintinos neturtinÄs žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmÄs, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentÄjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino beveik visas reikÅ¡mingas neturtinÄs žalos atlyginimui aplinkybes: nukentÄjusioji R.
D. dÄl patirtų sužalojimų buvo operuota, po operacijos jai buvo taikyta reabilitacija, pasunkintas vaikÅ¡Äiojimas, iÅ¡liko žymiai riboti kelio sÄ nario judesiai, reikalingas tolimesnis gydymas, ateityje gali bÅ«ti atliekamos kitos operacijos, dÄl patirtų sužalojimų sumažÄjo jos darbingumas. Esant tokiems nukentÄjusiajai R. D. nustatytiems sužalojimams, nÄra pagrindo abejoti tuo, kad nukentÄjusioji neabejotinai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ .
Taip pat akivaizdu, jog nukentÄjusioji R. D., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dÄl nuteistojo veiksmų patyrÄ pažeminimÄ ir dvasinį sukrÄtimÄ , kitus itin reikÅ¡mingus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinÄjimu. Dar vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma â darant tyÄinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltÄs forma sudaro prielaidas neturtinÄs žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinÄje byloje P. D. v.
R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje A. J. J. v. UAB â(duomenys neskelbtini)â ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Å iuo atveju neturtinÄ Å¾ala buvo padaryta dÄl nusikaltimo žmogaus sveikatai, nukentÄjusiosios R. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog jau anksÄiau buvo pasisakÄs dÄl kaltÄs formos, kuria padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajai R. D., todÄl pažymi, kad nuteistasis A.
S. veikÄ neatsargia kaltÄs forma, tai sudarÄ pagrindÄ perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 139 straipsnio 1 dalį, todÄl, jam neveikus didžiausio pavojingumo forma, yra pagrindas priteistÄ neturtinÄs žalos dydį sumažinti. NeturtinÄs žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkreÄias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinÄ Å¾ala netyÄinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, taÄiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 145 Eur iki 2 317 Eur.
Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl neatsargumo priteisiama apie 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-410/2012, 2K-239/2013, 2K-287-697/2017). IÅ¡ viso to, kas aptarta anksÄiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne visas aplinkybes įvertino vienodai iÅ¡samiai, tinkamai neįvertino kaltÄs formos, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, taigi priteista 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelÄ ir turi bÅ«ti mažinama.
ApeliacinÄs instancijos teismas mano, jog bÅ«tent 2 000 Eur suma geriausiai atspindi nukentÄjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei leidžia pagrįstai tikÄti, kad bus realiai sumokÄta. V. DÄl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nukentÄjusiosios R. D. atstovas pridÄjo dokumentus dÄl proceso iÅ¡laidų, patirtų nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme. Taigi byloje yra pateikta 2019 m. sausio 29 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.
66) ir pinigų priÄmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri patvirtina, jog nukentÄjusioji advokatui Rimvydui Kairiui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme sumokÄjo 682,25 Eur (t. 3, b. l. 66). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
PažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog minÄtos nuostatos galioja taip pat nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs ir kasacinÄs instancijos teisme, taÄiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentÄjusiajam, nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, pasikviesti atstovÄ , kad jo teisÄs ir teisÄti interesai proceso metu bÅ«tų ginami ir užtikrinami visapusiÅ¡kai.
NagrinÄjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. S. gynÄjo advokato A. Galmino ir yra iÅ¡ dalies tenkinamas. NukentÄjusioji R. D. kreipÄsi į advokatÄ teisinÄs pagalbos parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir atstovaujant jai KlaipÄdos apygardos teisme, todÄl praÅ¡ymas priteisti procesines iÅ¡laidas tenkintinas. Papildomai pažymÄtina, jog apeliacinÄs instancijos teisme buvo surengti du posÄdžiai (2019 m. kovo 14 d. â trukmÄ 30 min., 2019 m. kovo 25 d. â trukmÄ 45 min.), kuriuose nukentÄjusiajai R.
D. atstovavo advokatas R. Kairys. Vis dÄlto pažymÄtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog nukentÄjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.
Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusioji advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, nagrinÄjant kaltÄs ir įrodymų vertinimo klausimus, iÅ¡ viso sumokÄjo 682,25 Eur. Kaip jau minÄta, byla apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡nagrinÄta per du posÄdžius, iÅ¡ kurių abu truko trumpiau nei valandÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga nusikalstamos veikos perkvalifikavimui.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nuteistojo A. S. gynÄjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas yra iÅ¡ dalies tenkinamas, teisÄjų kolegija mano, kad praÅ¡oma priteisti 682,25 Eur suma už advokato pagalbÄ , atstovaujant nukentÄjusiajai apeliacinÄs instancijos teisme, yra nepagrįsta, už teisinÄ pagalbÄ sumokÄtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todÄl Å¡i suma mažintina per pusÄ. Taigi nukentÄjusiajam priteistina 340 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme suma.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A. S. gynÄjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį: A. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.
Nustatyti A. S. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad jam darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiosios R. D. elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes: â pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvÄs apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mÄnesiams; â pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį laisvÄs apribojimÄ 10 (deÅ¡imt) mÄnesių, įpareigojant nuteistÄ jį laisvÄs apribojimo laikotarpiu tÄsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos nukentÄjusiajai R.
D. atlyginti padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti A. S. subendrintÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mÄnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvÄs apribojimo laikotarpiu tÄsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos nukentÄjusiajai R. D. atlyginti padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .
NukentÄjusiajai R. D. priteistÄ neturtinÄs žalos dydį sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstanÄių eurų). Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ A. S. nukentÄjusiajai R. D. 340 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) advokato iÅ¡laidoms už atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme padengti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Dalius Jocys Edita LapinskienÄ Zigmas Pocius