Legislator Case Law & Legislation
b02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1 AI generated

b02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-382/2019 Proceso Nr. 1-01-1-03804-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

b02f52de-ddfa-4bab-9589-afc1a95e32c1 · Klaipėdos apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad bÅ«tent nukentėjusioji R. D. pati iÅ¡provokavo 2018 m. sausio 1 d. konfliktÄ , drėksdama nagais A. S. į kairį skruostÄ , pati sukėlė netinkamÄ A. S. reakcijÄ ir atitinkamus jo veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad konfliktÄ Ä¯raÅ¡inėjo nukentėjusioji, kuri, apelianto nuomone, buvo pasiruoÅ¡usi telefonÄ dar iki konflikto pradžios, pati provokavo A. S. Nuteistasis pliaukÅ¡telėjo nukentėjusiajai tik tam, kad nutrauktų aiÅ¡kiai nepateisinamÄ ir neleistinÄ jos elgesį, o ne siekdamas sukelti jai skausmÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-382/2019 Proceso Nr. 1-01-1-03804-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam A.

S. ir jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajai R. D. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, 4 dalimi, 69 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A.

S. pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę: tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su nukentėjusiÄ ja R. D.; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. D. padarytÄ turtinę žalÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. S. priteistas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1401,02 Eur žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. S. priteista nukentėjusiajai R. D. 794 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. IÅ¡ A. S. priteista nukentėjusiajai R. D. 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. S. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent 2018 m. sausio 1 d. 4 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R.

D. gyvenamojo namo koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė delnu seseriai R. D. į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Taip pat A. S. yra nuteistas už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį taip, kad dėl Å¡io sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o bÅ«tent 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kerÅ¡taudamas už sudaužytÄ alkoholio butelį, stipriai pastÅ«mė seserį R.

D. ir stumdamas pargriovė jÄ ant grindų. GriÅ«dama R. D. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus – kairio blauzdikaulio Å¡oninio krumplio skeveldrinį intrasÄ narinį impresinį lūžį. Dėl sužalojimo R. D. sirgo daugiau kaip tris mėnesius, kentė fizinį skausmÄ , dėl kelio sÄ nario imobilizacijos jos galimybės laisvai judėti pasunkėjo. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį ir A.

S. iÅ¡teisinti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesusiejo jų į vientisÄ loginę visumÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į eksperto iÅ¡vadÄ , iÅ¡kraipė liudytojų parodymus bei suformulavo logiÅ¡kai nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas, buvo objektyviai Å¡aliÅ¡kas, t. y. savo veiksmais neužtikrino, kad su proceso Å¡alimis bus elgiamasi lygiai ir sÄ Å¾iningai, nė vienai iÅ¡ jų nebus suteikiama papildomų garantijų ar privilegijų. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu A. S. davė nuoseklius parodymus, kad 2018 m. sausio 1 d. įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiÄ ja R.

D., kurio metu A. S. nurodė savo sesei: „R., tu man gyvenimÄ sugriovei“, o ji iÅ¡ karto deÅ¡ine ranka drėskė nuteistajam per kairį skruostÄ . Pastarasis gindamasis trenkė sesei vienÄ kartÄ per rankÄ , kad Å¡i nustotų jį braižyti ir tuo pačiu metu nuteistojo rankos delnas pliaukÅ¡telėjo R. D. per veidÄ . Tokiais veiksmais A. S. jokiu bÅ«du nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , jo veiksmai buvo nukreipti nukentėjusiajai nuraminti bei sustabdyti jos smurtinius veiksmus prieÅ¡ A.

S. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiais bylos duomenimis remiantis nuosprendyje buvo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis A. S. suvokė keliantis nukentėjusiajai skausmÄ . Nagrinėjamoje byloje teismo medicinos ekspertams net nebuvo užduotas klausimas apie fizinio skausmo sukėlimÄ dėl pliaukÅ¡telėjimo per skruostÄ , todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo Å¡iÄ aplinkybę, remdamasis vien nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Be to, iÅ¡ pačios nukentėjusiosios 2018 m. gegužės 14 d. duotų parodymų matyti, kad po neva jai suduoto smÅ«gio ji nuėjo į virtuvę ir kalbėjo su L.

S. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas, jog „A. S. pripažino, kad smogė delnu seseriai R. D. per veidÄ ...“, neteisėtai bei neteisingai interpretavo A. S. duotus parodymus. Atkreiptas dėmesys, kad A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nepripažino. Teismas nuosprendyje nepaneigė prieÅ¡taravimų tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , visas bylos aplinkybes vertino tik iÅ¡ kaltinimo pozicijų, kuris yra grindžiamas tik nukentėjusiosios tikrovės neatitinkančiais parodymais, abejonių netraktavo nuteistojo naudai, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principus.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad bÅ«tent nukentėjusioji R. D. pati iÅ¡provokavo 2018 m. sausio 1 d. konfliktÄ , drėksdama nagais A. S. į kairį skruostÄ , pati sukėlė netinkamÄ A. S. reakcijÄ ir atitinkamus jo veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad konfliktÄ Ä¯raÅ¡inėjo nukentėjusioji, kuri, apelianto nuomone, buvo pasiruoÅ¡usi telefonÄ dar iki konflikto pradžios, pati provokavo A. S. Nuteistasis pliaukÅ¡telėjo nukentėjusiajai tik tam, kad nutrauktų aiÅ¡kiai nepateisinamÄ ir neleistinÄ jos elgesį, o ne siekdamas sukelti jai skausmÄ .

Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju, net ir nusprendus, jog nuteistasis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Be to, jeigu A. S. bÅ«tų, kaip pažymėta kaltinime, smogęs nukentėjusiajai, atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada bÅ«tų pastebėjusi žymes ant nukentėjusiosios skruosto ir tai bÅ«tų užfiksavusi. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju A.

S. veikoje prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis privalo bÅ«ti iÅ¡teisintas. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes jie iÅ¡ esmės grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , dėl to teismas teisiamojo posėdžio metu apie galimybę perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir jo gynėjui buvo pranešęs bei suteikęs teisę pasisakyti. A. S. advokatui pareiÅ¡kus, kad neprieÅ¡tarautų, bet ginamajam nepripažinus kaltės nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nei pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors pats teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ .

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos kojos sužalojimo aplinkybių visiškai nesutampa su specialisto išvada ir liudytojos L. S. parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais tikėti. Būtent pati nukentėjusioji pirma nugriuvo ant žemės, o A. S. iš paskos, užgriūdamas ant jos kojų. Jeigu nukentėjusioji R. D. nebūtų traukusi A. S. link savęs, jie nebūtų kartu pargriuvę ant žemės. Iš liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad Naujųjų metų proga visi susirinko atšvęsti, visi vartojo alkoholinius gėrimus.

Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio girdėti, kad nukentėjusioji praÅ¡o nekviesti greitosios, nes yra iÅ¡gėrusi. IÅ¡ garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad nukentėjusiajai neįsikiÅ¡us A. S. galėjo laivai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau to nepadarė, nes buvo provokuojamas žodžiais ir veiksmais. Be to, iÅ¡ byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad vienintelė liudytoja L. S. matė, kaip nukentėjusioji susižalojo kojÄ . Pažymėtina, kad Å¡i liudytoja patvirtino A.

S. versijÄ , jog jis nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , bei tai, kad nukentėjusioji kojÄ susižalojo nelaimingo atsitikimo metu, t. y. A. S. ir R. D. griÅ«nant ant grindų. Aplinkybę, kad A. S. griuvo kartu su nukentėjusiÄ ja, o jo kojos buvo ant nukentėjusiosios kojų, nurodė nuteistasis, liudytoja L. S., be to, Å¡iÄ Ä¯vykių versijÄ kaip labiausiai tikėtinÄ nurodė ir ekspertas D. V. Pažymėta, kad tos pačios versijos, jog nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiÄ ja, nenorėdamas jos sužaloti, laikėsi ir pati nukentėjusioji iki 2018 m. sausio 22 d.

Santykiai tarp A. S. ir nukentėjusiosios yra įtempti, gana konfliktiški, dėl to nukentėjusioji pateikė melagingus parodymus, pyksta ant A. S., kad neaplankė jos ligoninėje ir nusprendė pasipelnyti. Dėl civilinių ieškinių Apeliantas su priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais nesutinka, kadangi nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies, pats sau prieštarauja, kadangi nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusioji R.

D. nepateikė raÅ¡ytinių kuro apmokėjimÄ patvirtinančių įrodymų, taip pat akinių įsigijimÄ Ä¯rodančių dokumentų, kurie pagrįstų patirtÄ turtinę žalÄ . Teismas Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies tenkinti negalėjo, kadangi ji nėra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo A. S. atlyginti nukentėjusiajai R. D. padarytÄ turtinę žalÄ per 4 mėnesius, nors nuteistasis tokių galimybių neturi. A. S. yra dirbantis, tačiau pajamos nedidelės ir iÅ¡ gaunamų pajamų per 4 mėnesius priteistos turtinės žalos nukentėjusiajai atlyginti negalėtų.

Apibendrinant apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra tenkinti nepagrįstai. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė R. Girgždutaitienė, nukentėjusioji R. D. ir jos atstovas advokatas R. Kairys prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliaciniame skunde pateikiamas vienas iÅ¡ esminių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir taip iÅ¡ esmės netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

BÅ«tent Å¡iais klausimais nuosprendyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės atsakydamas, ar nuteistojo A. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymių visuma. I. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. pripažino, kad smogė delnu seseriai R. D. per veidÄ , dėl to pastaroji parkrito ir sulūžo jos akiniai, o tas veiksmas jai galėjo sukelti fizinį skausmÄ , tačiau nuteistasis teigė tai padaręs gindamasis nuo to, kad sesuo jam drėskė per veidÄ .

A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė nuoseklius parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. laikotarpiu tarp 4 ir 5 val., bÅ«damas sesers R. D. namuose, susiruošė namo, nerado batų, supyko. Besibarant R. D. jam nagais pradrėskė paakį, todėl smogė jai į veidÄ (t. 2, b. l. 70–73, 79–80). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, A. S. nurodė, kad savo seseriai pasakė, jog Å¡i jam sugriovusi gyvenimÄ , o tada ji deÅ¡ine ranka drėskė jam per kairį skruostÄ , o jis, gindamasis, trenkė jai į skruostÄ .

Jis stovėjo, ji norėjo drėksti jam su kita ranka, todėl gindamasis jai ir pliaukÅ¡telėjo per kairį skruostÄ savo deÅ¡ine ranka. Nuteistojo manymu, seseriai tai sukėlė fizinį skausmÄ , todėl labai gailisi dėl to įvykio. A. S. pažymėjo, kad seseriai per veidÄ trenkė gindamasis (t. 2, b. l. 142–144). Tuo tarpu nukentėjusioji teigia, kad galėjo drėksti nuteistajam per veidÄ po to, kai jis jai smogė, tačiau to nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. tvirtino, jog 2018 m. sausio 1 d., apie 4 val., A.

S. ėmė triukÅ¡mauti, ieÅ¡kojo batų, norėjo namo. Kartu su A. S. žmona L. S. koridoriuje ramino brolį, Å¡is nerimo, sudavė nukentėjusiajai per veidÄ . Nuo smÅ«gio R. D. apsvaigo, patyrė skausmÄ , nukrito ir sulūžo akiniai (t. 1, b. l. 1–5, 25–26, 31–32, 82–84). Taigi ikiteisminio tyrimo metu apie savo įdrėskimÄ nuteistajam į veidÄ nukentėjusioji net neužsiminė, o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. S. jai trenkė kaire ranka per deÅ¡inį skruostÄ .

Trenkė vidine delno puse, ne su kumščiu. Pirmas per veidÄ trenkė jis, o R. D. tik tada gal jam ir drėkstelėjo, bet to nepamena (t. 2, b. l. 144–147). Taigi matyti, jog tarp nukentėjusiosios R. D. ir nuteistojo A. S. parodymų esama prieÅ¡taravimų, o tikslios įvykių eigos atkÅ«rimas ir nustatymas, kas įvyko anksčiau, – nukentėjusioji R. D. įdrėskė nuteistajam veidÄ , ar A. S. sudavė per veidÄ nukentėjusiajai – reikÅ¡minga teisingai abiejų konflikto dalyvių veiksmų kvalifikacijai.

Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiosios ir nuteistojo atliktų veiksmų eiliÅ¡kumÄ , nurodė, jog liudytoja L. S. patvirtino, kad nuteistajam buvo pradrėksta akis, o nukentėjusiosios kairys skruostas buvo paraudęs, akiniai nukritę ant žemės, tačiau paties įvykio, jo eiliÅ¡kumo nematė (t. 2, b. l. 147–149). Kiti liudytojai nurodė sužalojimų ant A. S. veido nematę. Nuteistojo pateiktoje jo paties fotonuotraukoje matyti įbrėžimas po kaire akimi, tačiau fotonuotrauka pateikta 2018 m. birželio 7 d. ir iÅ¡ jos negalima nustatyti, kada ji buvo padaryta (t. 2, b. l. 76).

Taigi šie duomenys nepadeda pašalinti prieštaravimų tarp nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios R. D. parodymų. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nepaneigė prieštaravimų tarp bylos medžiagoje užfiksuotų nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, tačiau taip pat visas aplinkybes vertino tik iš kaltinimo, kuris grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, pozicijų, abejonės nebuvo traktuojamos nuteistojo naudai. Pažymėtina, jog nuteistojo A.

S. versijÄ , kad nukentėjusioji jam galėjo drėksti per veidÄ , iki jis jai smogė, patvirtina nukentėjusiosios pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame girdėti, kaip A. S. pradeda Å¡aukti, kad ji (nukentėjusioji) ir vėl jam veidÄ drasko kaip praėjusį kartÄ (įraÅ¡o 4.19 min.), tada girdisi, kaip nukentėjusioji jam liepia eiti Å¡alin, girdisi pliaukÅ¡telėjimas bei nukentėjusiosios aimana (įraÅ¡o 4.22 min.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo objektyviu įrodymu ir daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nukentėjusioji R.

D. pirmoji įdrėskė nuteistajam A. S. į veidÄ , o tik po to nuteistasis smogė delnu nukentėjusiajai R. D. į veidÄ . Nepaisant Å¡ios iÅ¡vados, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios fizinės savybės, nukentėjusiosios atliktas veiksmas – drėskimas, pirminė nuteistojo reakcija į atliktÄ veiksmÄ , t. y. šūksnis, kad nukentėjusioji jam drasko veidÄ , nukentėjusiosios liepimas eiti Å¡alin ir tik po to buvęs pliaukÅ¡telėjimas, t. y. nuteistojo smÅ«gis nukentėjusiajai į veidÄ , nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti, kad nukentėjusiosios kėsinimasis į nuteistojo sveikatÄ buvo tokio pavojingumo, kad suteiktų A.

S. teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Taigi nustatęs, kad nuteistojo veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , su kuria apygardos teismas sutinka, kad nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes A. S. smogė delnu seseriai R. D. į veidÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . A. S. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , yra neginčytinai įrodyta paties nuteistojo pripažinimu, kad smogė seseriai R.

D. per veidÄ ir dėl to nukrito akiniai, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų L. S. ir Ra. D. parodymais, kad matė paraudusį nukentėjusiosios skruostÄ , įvykio garso įraÅ¡u, kuriame aiÅ¡kiai girdėti pliaukÅ¡telėjimas ir po to nukentėjusiosios aimana. Apeliacinio skundo tvirtinimas, kad jei nuteistasis bÅ«tų smogęs, tai atvykusi greitoji pagalba bÅ«tų užfiksavusi žymes ant nukentėjusiosios skruosto, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma toks tvirtinimas prieÅ¡tarauja paties nuteistojo A.

S. parodymams, jog sudavė delnu sesei R. D. per veidÄ , siekdamas jÄ nuraminti ir nutraukti jos neleistinÄ elgesį. Antra, atvykę medikai galėjo nepastebėti ir nefiksuoti žymės ant nukentėjusiosios skruosto, kadangi, smÅ«giui buvus nestipriam arba praėjus palyginti trumpam laiko tarpui, žymė galėjo bÅ«ti neiÅ¡ryÅ¡kėjusi arba paraudimas jau iÅ¡nykęs. Taigi toks hipotetinis apeliacinio skundo teiginys nepaneigia surinktų įrodymų ir aplinkybės, kad A. S. veiksmuose esama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos.

Vis dėlto nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. S., suduodamas delnu nukentėjusiajai R. D. per veidÄ , padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertintas provokuojamas pačios nukentėjusiosios R. D. elgesys. Apygardos teismo vertinimu, nors faktas, jog nukentėjusioji vykstantį konfliktÄ Ä¯raÅ¡inėjo telefonu, savaime neįrodo, kad ji buvo iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡usi daryti garso įraÅ¡Ä ir taip provokavo nuteistÄ jį, tačiau pažymėtina, kad toks nukentėjusiosios elgesys galėjo erzinti, pykdyti ar kitaip neigiamai emociÅ¡kai paveikti nuteistÄ jį ir sukelti atitinkamus neleistinus jo veiksmus.

IÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios elgesys iÅ¡provokavo neteisėtus nuteistojo veiksmus, patvirtina ir jau konstatuota aplinkybė, kad nukentėjusioji R. D. pirmoji konflikto metu įdrėskė nuteistajam į veidÄ . Akivaizdu, jog aptartas nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos konflikto vystymuisi ir tolimesnei eigai, t. y. kurstė tolesnius neteisėtus nuteistojo A. S. veiksmus. Taigi pripažindamas, kad nuteistasis A. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apygardos teismas kartu konstatuoja, kad netinkamas, o svarbiausia provokuojantis pačios nukentėjusiosios R.

D. elgesys prieÅ¡ brolį yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Papildomai pasisakydamas dėl apeliacinio skundo tvirtinimo, kad, nusprendus, jog nuteistasis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, apygardos teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu yra galimas tuomet, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. nukentėjusiajai per veidÄ suduotas smÅ«gis nesukėlė nei sunkaus, nei nesunkaus, nei nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik fizinį skausmÄ , tokių padarinių visiÅ¡kai pakanka, siekiant nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. Pati normos sudėtis įtvirtina tokius požymius, kurie rodo, kad asmens atlikti veiksmai yra mažiau pavojingi, nei kitų nusikaltimų, įtvirtintų tame pačiame Baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje, numatančiame atsakomybę už nusikaltimus žmogaus sveikatai.

Taip pat ir bausmės, nustatytos Å¡iame straipsnyje, palyginus su kituose skyriaus straipsniuose įtvirtinta baudžiamÄ ja atsakomybe, yra Å¡velnesnės, tačiau tai savaime neįrodo veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Taigi vien ta aplinkybė, kad nuteistojo A. S. veiksmai, pavartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ seserį, nesukėlė atitinkamo masto sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas ir nusikalstamos veikos objektu pasirinktas vienas labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikata, nėra pagrindas nuteistojo A.

S. padarytÄ nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu. II. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyčia.

Nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais (t. 2, b. l. 142–144, 144–147, 147–149), garso įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad po pirminio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, kurio metu A. S. smogė delnu nukentėjusiajai per veidÄ , konfliktas buvo nurimęs, nuteistasis buvo nuėjęs į kambarį pas mamÄ , nukentėjusioji ir L. S. bendravo virtuvėje. Nukentėjusiajai ir L. S. bendraujant virtuvėje, į virtuvę atėjo nuteistasis, reikalavo jam atiduoti dokumentus, maÅ¡inos raktus, tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo vėl kilo žodinis konfliktas.

Nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad virtuvėje po stalu, toje vietoje, kur sėdėjo nukentėjusioji, buvo brendžio butelis, kurį nukentėjusioji R. D. pagriebė ir sėdėdama ėmė daužyti į už jos buvusiÄ kriauklę. Butelis nedužo, todėl nukentėjusioji atsistojo ir toliau daužė butelį į kriauklę, kol Å¡is sudužo. IÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti, kad nuteistasis sako: „nedėk to butelio, čia mano butelis“, ir tada girdisi daužymo garsas, iki butelis sudūžta, netrukus po to girdisi bildesys ir nukentėjusiosios aimanavimas (garso įraÅ¡o 14.34–14.44 min.).

Toliau garso įraÅ¡e girdisi, kaip į virtuvę ateina liudytojai, aiÅ¡kinamasi, kas nutiko. Pats nuteistasis A. S. aiÅ¡kina, kad norėjo paimti butelį iÅ¡gerti, o R. D. jį daužė į kriauklę, ir abu nuvirto. Nukentėjusioji aiÅ¡kina, kad A. S. jÄ stÅ«mė ir jie abu nuvirto. Nuteistasis A. S. tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde teigė, jog tyčios sužaloti seserį neturėjo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu R. D. patyrė sužalojimus.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog jau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo kilusios abejonės dėl nuteistojo kaltės rūšies ir veikos kvalifikavimo, todėl teisiamojo posėdžio metu teismas buvo pranešęs apie galimybę perkvalifikuoti nusikaltimÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį. Dėl tokio teismo praneÅ¡imo gynėjas tik pažymėjo, kad papildoma pertrauka pasirengti gynybai nereikalinga, o nuteistojo A. S. nuomonės apie jo veiksmų perkvalifikavimÄ klausiama nebuvo (t. 2, b. l. 198).

Tuo tarpu, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teismas nuteistajam A. S. paaiÅ¡kino ir įspėjo, kad, spręsdamas visus su įrodymais susijusius klausimus, tiek atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus, tiek į atsikirtimus, svarstys galimybę kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. S. nurodė, jog iÅ¡aiÅ¡kinimÄ suprato ir pageidavo duoti parodymus (t. 3, b. l. 69). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nurodė, jog stovėjo tarp kambario ir virtuvės durų, prie staktos, o nukentėjusioji pradėjo daužyti butelį, tad jis, norėdamas nukentėjusiÄ jÄ sustabdyti, paėmė už pečių, ji stÅ«mė nuteistÄ jį, jis prasisuko nuo nukentėjusiosios rankos ir R.

D. griÅ«dama kartu nusitempė nuteistÄ jį. Nuteistasis užgriuvo keliais ant R. D. kojų (t. 3, b. l. 69–70). Å ie parodymai sutampa su nuteistojo A. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais bylos medžiagoje esančiais įrodymais, konstatavo, jog nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. R. D. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191–193), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 168–171) įrodyta, kad griÅ«dama R.

D. patyrė kairio blauzdikaulio Å¡oninio krumplio skeveldrinį intrasÄ narinį impresinį lūžį; lūžis bÅ«dingas netiesioginei traumai, atsirado griÅ«nant; dėl sužalojimo iÅ¡sivystė kelio sÄ nario kontraktÅ«ra, sužalojimo pasekmės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Ä®vykio metu dalyvavę nuteistasis, nukentėjusioji ir liudytoja L. S. davė skirtingus parodymus apie tai, kas įvyko virtuvėje prie kriauklės, kokiu bÅ«du ir ko veikiama nukentėjusioji pargriuvo ir dėl to buvo patirti nustatyti sužalojimai, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta iÅ¡vada, kad labiau tikėtina yra liudytojos L. S. versija, jog sužalojimas atsirado nukentėjusiajai griÅ«nant ant deÅ¡iniojo Å¡ono, o ant jos kairiojo Å¡ono užgriuvęs nuteistasis traumavo kairę blauzdÄ .

Nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis jÄ tyčia stÅ«mė per deÅ¡inį petį ir ji nuvirto ant kairio Å¡ono bei tokiu bÅ«du patyrė sužalojimus, o aplinkybės, kad nuteistasis griuvo su ja, neprisimena, Å¡ios nukentėjusiosios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pati R. D. pareiÅ¡kime nurodė, kad A. S. pastumta pargriuvo, jis, kiek pamena, griuvo Å¡alia ant jos (t. 1, b. l. 1–5); garso įraÅ¡e po įvykio girdima, kaip pati nukentėjusioji teigia, kad jÄ stÅ«mė ir jie abu nuvirto.

Aplinkybę, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiÄ ja, o jo kojos buvo ant nukentėjusiosios kojų, nurodė ir pats nuteistasis, liudytoja L. S., Å¡iÄ Ä¯vykių versijÄ kaip labiausiai tikėtinÄ nurodė ir ekspertas D. V. (t. 3, b. l. 16–17). Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiÄ ja, jo kojos užkrito ant nukentėjusiosios kojų ir tokiu bÅ«du R. D. patyrė sužalojimus.

Vis dėlto apygardos teismas visiÅ¡kai nesutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad vien nustatytos aplinkybės neįrodo, jog nuteistasis neatliko jokių tyčinių veiksmų ir nukentėjusiosios apskritai nestÅ«mė. Nuteistasis ir liudytoja L. S. teigė, kad A. S., priėjęs prie R. D., kai Å¡i sudaužė butelį, sugriebė jÄ už pečių, tada ji stÅ«mėsi nuo jo ir jie abu parkrito, taip pat teigė, kad nukentėjusiosios A. S. nestÅ«mė. Ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktas iÅ¡vadas.

PaaiÅ¡kino, jog nukentėjusiosios R. D. patirtų sužalojimų vertinti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindo nėra, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Dėl sužalojimo mechanizmo nurodė, jog galimi trys lūžio padarymo bÅ«dai, bet labiausiai tikėtina, jog nukentėjusiajai griÅ«nant ant deÅ¡inio Å¡ono, ant jos kairiojo Å¡ono užgriuvo nuteistasis ir taip buvo traumuota kairė blauzda (t. 3, b. l. 16–17). Vien ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas įmanomas griÅ«nant be paÅ¡alinės jėgos, bet labiau bÅ«dingas esant paÅ¡alinės jėgos poveikiui, atsižvelgiant į kitų įrodymų visumÄ , savaime neįrodo nuteistojo A.

S. tyčios padarant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , tuo labiau, jog ir, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, D. V. nurodė, kad labiausiai tikėtinos liudytojos L. S. apibÅ«dintos griuvimo aplinkybės (t. 3, b. l. 17). Vien tas faktas, jog tiek ekspertizės akte, tiek paties eksperto buvo patvirtinta, kad toks lūžis, kaip padaryta nagrinėjamu atveju, įmanomas griÅ«nant be paÅ¡alinės jėgos, bet labiau bÅ«dingas esant paÅ¡alinės jėgos poveikiui, savaime neįrodo, kad ir Å¡iuo atveju bÅ«ta paÅ¡alinės jėgos poveikio, t. y. kad nuteistasis A.

S. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ R. D. Nuteistojo kaltė negali bÅ«ti iÅ¡imtinai įrodinėjama vien tik nukentėjusio asmens, kuris yra asmeniÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis sugriebė nukentėjusiÄ jÄ , jie susistumdė, o tada nuteistasis ir nukentėjusioji griuvo kartu, o nuteistasis iÅ¡ dalies užvirto ant nukentėjusiosios, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, mano, jog surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusioji griuvo bÅ«tent dėl A.

S. neteisėtų veiksmų – stÅ«mimo, t. y. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Apygardos teismas pabrėžtinai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pats savo nuosprendyje yra nurodęs, jog, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sutinka su A. S. argumentu, kad jis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. D. sveikatos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas kategoriÅ¡kai nesutinka su toliau pateikta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatytos aplinkybės, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai, fizinės nuteistojo ir nukentėjusiosios savybės, nuteistojo elgesys po įvykio, kai jis ne tik nepadėjo nukentėjusiajai, bet ir Å¡aipėsi iÅ¡ jos, teigdamas, kad ji vaidina, apsimeta ir pan., neva sudarė pagrindÄ spręsti, kad A.

S., sugriebdamas ir stumdamas R. D., suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti padarinių – bÅ«ti sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Apygardos teismo tvirtinimu, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis A. S., siekdamas sustabdyti nukentėjusiÄ jÄ R. D. nuo butelio daužymo į kriauklę, sulaikė jÄ suimdamas už pečių ir jie susistumdė, dėl to nukentėjusioji krito, kartu nusitempdama ir nuteistÄ jį A.

S., kuris jiems krintant užgriuvo ant R. D., savaime neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis iÅ¡ anksto galėjo numatyti tokius padarinius ir nors jų nesiekė, tačiau leido jiems atsirasti. Asmenims esant neblaiviems (abu konflikto dalyviai pripažino, kad įvykio metu buvo vartojamas alkoholis), A. S. bandant sulaikyti nukentėjusiÄ jÄ už pečių ir tarpusavyje susistumdžius, nuteistasis A. S. negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji krisdama nusitemps jį kartu su savimi, o jis užvirsdamas ant virÅ¡aus nesunkiai sužalos R.

D. sveikatÄ , be to, akivaizdu, jog prasidėjus kritimui nuteistasis A. S. ne sÄ moningai leido atsirasti padariniams ar buvo abejingas jų atsiradimui, tačiau nieko nebegalėjo padaryti, kad jų iÅ¡vengtų, t. y. nuteistasis A. S. nebegalėjo pakreipti įvykių eigos taip, kad nukentėjusiajai R. D. nebÅ«tų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog nors A. S. ir nenumatė, kad suėmus nukentėjusiÄ jÄ R. D. už pečių ir jiems susistumdžius, ji gali parvirsti, kartu nusitempdama nuteistÄ jį A.

S., dėl ko pastarasis, užgriÅ«damas ant nukentėjusiosios kojų, padarys jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau pagal savo asmenines savybes (pilnametis asmuo, visapusiÅ¡kai suvokiantis situacijÄ , galintis suvokti ir valdyti savo veiksmus) ir veikos aplinkybes (maža patalpa, vykstantis konfliktas, esantis fizinis kontaktas tarp kilusio konflikto dalyvių), turėjo ir galėjo numatyti galinčius kilti padarinius. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstama veika buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai.

Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo tinkamai kvalifikuoti veikÄ ir savo iniciatyva gali nuteisti kaltinamÄ jį pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ negu nurodyta kaltinamajame akte – numatantį tiek lengvesnę, tiek sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Svarbu, kad keičiant kaltinimÄ bÅ«tų laikomasi nustatytų procedÅ«rų. Teismas atliko BPK 255 ir 256 straipsniuose nurodytus veiksmus. Visi proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, teirautasi dėl pertraukos reikalingumo pasiruoÅ¡ti gynybai, sudarytos galimybės iÅ¡sakyti savo pozicijas.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Å¡iuo atveju nei proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo, nei rungimosi principai nebuvo pažeisti. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė, jog nuteistasis A. S. stipriai pastÅ«mė seserį R. D. ir stumdamas pargriovė jÄ ant grindų, nurodant, kad nuteistasis A. S. suėmė seserį R. D. už pečių, dėl to pastarajai pradėjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog A. S. dėl neatsargumo sužalojo savo artimÄ giminaitį taip, kad dėl Å¡io sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kerÅ¡taudamas už sudaužytÄ alkoholio butelį, suėmė seserį R. D. už pečių, dėl to pastarajai pradėjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė jai sveikatÄ .

Taigi nuteistojo A. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį. III. Dėl nuteistajam A. S. skiriamos bausmės Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip nuosprendyje buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skiriant bausmę A. S., taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai), kaltės formÄ ir rūšį (vienas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kitas neatsargiai), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (neteistas (t. 2 b. l. 46), administracine tvarka baustas (t. 2 b. l. 51), (duomenys neskelbtini) nesigydė (t. 2 b. l. 45), dirba, nukentėjusiajai R. D. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytos žalos neatlygino, civilinių ieÅ¡kinių nepripažino.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – ­laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis ir įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R.

D. padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pridedant pusę už Å¡velnesnį nusikaltimÄ paskirtos bausmės laiko. Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji R. D. patyrė turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 69 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ .

Apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ bei garantuoti, kad nuteistasis tinkamai ir laiku gebės atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ , nustato 6 mėnesių turtinės žalos atlyginimo terminÄ . IV. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, nes nepripažįsta savo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, pažymi, jog visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta motyvacija priteisiant nukentėjusiajai R.

D. turtinę žalÄ ir nustatant žalos atlyginimo dydį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas papildomai aptaria apeliacinio skundo argumentÄ , jog nukentėjusioji nepateikė raÅ¡ytinių kuro apmokėjimÄ patvirtinančių įrodymų, taip pat akinių įsigijimÄ Ä¯rodančių dokumentų, kurie pagrįstų jos patirtÄ turtinę žalÄ . Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje viskÄ detaliai aptarė, pats atkreipdamas dėmesį, jog nors R. D. kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tik PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtinančiÄ gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje iÅ¡laidas, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių sulaužytų akinių vertę, kuro kvitų, patvirtinančių kelionės iÅ¡laidas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti 250 Eur už sulaužytus akinius, byloje esantys nukentėjusiosios medicininiai iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nukentėjusioji ne vienÄ kartÄ vyko į gydymo, reabilitacijos, darbingumo nustatymo įstaigas, esančias ne jos gyvenamojoje vietoje, apskaičiuotos kelionės iÅ¡laidos atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ dalies, priteisiant R.

D. 794 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu turtinės žalos dydžiu, tuo labiau, kad apeliaciniame skunde nėra daugiau kitų jį kvestionuojančių argumentų, tad plačiau Å¡iuo klausimu ir nebepasisakoma. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji R. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo A. S. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 35). Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. D. iš A. S. priteisė 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino beveik visas reikÅ¡mingas neturtinės žalos atlyginimui aplinkybes: nukentėjusioji R.

D. dėl patirtų sužalojimų buvo operuota, po operacijos jai buvo taikyta reabilitacija, pasunkintas vaikščiojimas, iÅ¡liko žymiai riboti kelio sÄ nario judesiai, reikalingas tolimesnis gydymas, ateityje gali bÅ«ti atliekamos kitos operacijos, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jos darbingumas. Esant tokiems nukentėjusiajai R. D. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ .

Taip pat akivaizdu, jog nukentėjusioji R. D., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kitus itin reikÅ¡mingus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, nukentėjusiosios R. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jau anksčiau buvo pasisakęs dėl kaltės formos, kuria padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai R. D., todėl pažymi, kad nuteistasis A.

S. veikė neatsargia kaltės forma, tai sudarė pagrindÄ perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 139 straipsnio 1 dalį, todėl, jam neveikus didžiausio pavojingumo forma, yra pagrindas priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala netyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 145 Eur iki 2 317 Eur.

Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-410/2012, 2K-239/2013, 2K-287-697/2017). IÅ¡ viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne visas aplinkybes įvertino vienodai iÅ¡samiai, tinkamai neįvertino kaltės formos, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, taigi priteista 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir turi bÅ«ti mažinama.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog bÅ«tent 2 000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta. V. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios R. D. atstovas pridėjo dokumentus dėl proceso iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Taigi byloje yra pateikta 2019 m. sausio 29 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.

66) ir pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui Rimvydui Kairiui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 682,25 Eur (t. 3, b. l. 66). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovÄ , kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu bÅ«tų ginami ir užtikrinami visapusiÅ¡kai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino ir yra iÅ¡ dalies tenkinamas. Nukentėjusioji R. D. kreipėsi į advokatÄ teisinės pagalbos parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir atstovaujant jai Klaipėdos apygardos teisme, todėl praÅ¡ymas priteisti procesines iÅ¡laidas tenkintinas. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengti du posėdžiai (2019 m. kovo 14 d. – trukmė 30 min., 2019 m. kovo 25 d. – trukmė 45 min.), kuriuose nukentėjusiajai R.

D. atstovavo advokatas R. Kairys. Vis dėlto pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant kaltės ir įrodymų vertinimo klausimus, iÅ¡ viso sumokėjo 682,25 Eur. Kaip jau minėta, byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, iÅ¡ kurių abu truko trumpiau nei valandÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga nusikalstamos veikos perkvalifikavimui.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas yra iÅ¡ dalies tenkinamas, teisėjų kolegija mano, kad praÅ¡oma priteisti 682,25 Eur suma už advokato pagalbÄ , atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįsta, už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl Å¡i suma mažintina per pusę. Taigi nukentėjusiajam priteistina 340 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme suma.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį: A. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Nustatyti A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jam darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imt) mėnesių, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai R.

D. atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti A. S. subendrintÄ laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai R. D. atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ .

Nukentėjusiajai R. D. priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų). Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ A. S. nukentėjusiajai R. D. 340 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) advokato iÅ¡laidoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme padengti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Edita Lapinskienė Zigmas Pocius