b02effc9-c27d-4430-962e-eafc1b70ff9b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-602-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00286-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 24 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo A.

V. nubaustas pagal ATPK 1302 str. 25 parų administraciniu areÅ¡tu su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ATPK 1241 str. 7 d. 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 25 parų administracinis areÅ¡tas su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:A. V. 2012-04-30 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeisimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 30 d. 20.45 val.

J. Tumo – Vaižganto g. 87 A, Plungėje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,24 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pakartotinai per metus būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono. Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutarimu pripažino įrodyta, kad A.

V. 2012 m. balandžio 30 d. apie 20.15 val. Plungėje, J. T. Vaižganto g., ties namu 87 A, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutis 2,24 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir bÅ«damas baustas už ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso bei techninės apžiÅ«ros talono.

Teismas A. V. už ATPK 1302 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ skyrė 25 parų administracinį areÅ¡tÄ su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; už ATPK 1241 str. 7 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ skyrė 30 Lt baudÄ . Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda - 25 parų administracinis areÅ¡tas su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliaciniu skundu A.

V. praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes Å¡ių pažeidimų nepadarė, automobilio nevairavo. TÄ iÅ¡samiai ir nuosekliai dėstė tiek jį sulaikiusiems pareigÅ«nams, tiek teismo posėdžių metu. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes.

ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Vadovaujantis LVAT praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių paÅ¡alinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas baudžiamojo pobÅ«džio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Kitaip tariant, administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės, o visos iÅ¡kilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, jog jam suformuluotas kaltinimas neatitinka tikrovės iÅ¡ esmės, kadangi atsakomybėn yra traukiamas nesant paties pažeidimo fakto, t.y. automobilio jis pats nevairavo, jis stovėjo aikÅ¡telėje visÄ dienÄ . Nepaisant byloje apklaustų asmenų skaičiaus, yra akivaizdu, kad jo kaltė dėl vairavimo neblaiviam yra „įrodyta“ vieno jauno asmens parodymais.

Pažymėtina, kad tie parodymai, kaip buvo nustatyta byloje apklausiant pareigÅ«nę R. D., buvo fiksuoti jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo, taigi akivaizdu jau tai, kad protokolas suraÅ¡ytas apskritai neturint tam jokio formalaus pagrindo, remiantis vien pačiu jo neblaivumo faktu ir iÅ¡kvietimo faktu. To, jog vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus, niekada neneigė. Tačiau nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog automobilio nebuvo tÄ dienÄ vairavęs, kadangi laikosi jam paskirtos teisės vairuoti atėmimo nuobaudos.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog vienintelis liudytojas, neva matęs įvykį, paneigdamas tÄ , kÄ sakė pareigÅ«nams tik atvykus į įvykio vietÄ , bÅ«tų traukiamas atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ . Be to, raÅ¡tiÅ¡kai parodymai fiksuoti praėjus po įvykio daugiau nei pusei paros, esant jau suraÅ¡ytam protokolui, todėl akivaizdu, kad ir pati pareigÅ«nė, ruoÅ¡usi administracinės bylos medžiagÄ , nebuvo suinteresuota iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog galimai visas „pažeidimo“ faktas buvo paremtas tik V.

V. prielaidomis, o ne tikrai matytu įvykiu. Kitu atveju, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ tiesÄ , pareigÅ«nė privalėjo imtis priemonių ir iÅ¡sireikalauti bei prie bylos prijungti filmuotÄ medžiagÄ (įvykio aikÅ¡telė buvo filmuojama), tačiau nei filmuota medžiaga, nei duomenys apie tai, jog tokios medžiagos objektyviai gauti ar panaudoti peržiÅ«rai nėra įmanoma, byloje nepateikti. Teismas Å¡ių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors tai yra akivaizdžiai pažeidimo faktu verčiančios abejoti aplinkybės ir jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos bÅ«tent jo naudai.

Teismas suklydo konstatuodamas, jog jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Å ioje byloje apstu abejonių, rodančių tai, kad automobilio jis nevairavo, bei tai, kad kai kuriems asmenims galėjo susidaryti klaidingas įsitikinimas dėl matomo vaizdo. TÄ Ä¯rodo ir tendencingas pareigÅ«nės nenoras susipažinti su filmuota medžiaga, identifikuoti ir apklausti kitus įvykį mačiusius asmenis. Tvirtina, kad tokių asmenų nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi nebuvo paties vairavimo fakto, o jaunuolis V. V. savo parodymų keisti bei atsisakyti spontaniÅ¡kai duoto pareigÅ«nams patvirtinimo, jog matė, kaip jis neblaivus vairavo, jau nebegalėjo dėl jam pačiam gresiančios atsakomybės. Paties V.

V. elgesys yra nenuoseklus, kadangi teigdamas, jog veikė bei į incidentÄ Ä¯sivėlė grynai dėl pilietiÅ¡kų paskatų, pats neskambino pareigÅ«nams matydamas patį vairavimo epizodÄ ir apie pažeidimÄ nepranešė, nors jis jau buvo neva įvykęs ir baigtas. BÅ«tent V. V. parodymais grįsti ir pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai. Kaip bebÅ«tų, negalima laikyti, kad policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime visada yra įraÅ¡yta nenuginčijama tiesa. Å tai LVAT administracinės bylos Nr. N662-5/2010 2010-02-05 nutartyje pažymėjo, „kad vien tik raÅ¡ytiniai policijos pareigÅ«nės paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia“.

Policijos pareigÅ«nai, fiksuodami KET pažeidimo padarymo aplinkybes, turi rinkti visus leistinus įrodymus apie pažeidimo aplinkybes. Turi realiai vertinti konkrečios eismo situacijos aplinkybes. Tik konkrečios eismo situacijos aplinkybių visumos iÅ¡samus, visiÅ¡kas ir objektyvus surinkimas, užfiksavimas, iÅ¡tyrimas ir įvertinimas leidžia pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti asmens veikÄ . Tai Å¡ioje byloje padaryta nebuvo. Pagal ATPK 259, 260 str. nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, suraÅ¡omas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimÄ teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (LVAT 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Be to, ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien paraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir reikalauja nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ . Jam suraÅ¡ytame ATP protokole nėra iÅ¡dėstyta nei kaltinimo esmė, nei konstatuota, kokiais savo veiksmais įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus.

Kadangi protokole nėra nurodytos nei esminės veikos aplinkybės, nei esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, nėra įmanoma tinkamai apsiginti nuo tokių kaltinimų. Protokolas yra nekonkretus. Pažymi, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiu protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų V. S. ir V.

V. parodymais bei įvykyje dalyvavusių pareigÅ«nų parodymais. Nė vienas, iÅ¡skyrus V. V., paties vairavimo fakto nematė, o V. V. galėjo sÄ Å¾iningai klysti. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko sekė neteisingo nutarimo priėmimas. Apeliacinis skundas netenkintinas. A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1302 str. bei 1241 str. 7 d. patrauktas už pakartotinį transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, t.y. už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d., bei už tai, kad nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiÅ«ros talono.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas kategoriÅ¡kai neigia įvykio metu vairavęs automobilį, teigia, jog įvykio dienÄ automobilio nevairavo ir jokių pažeidimų nepadarė. Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, liudytojų V. S. ir V. V. parodymais bei įvykyje dalyvavusių pareigÅ«nų parodymais, kurie, anot apelianto, neatitinka tikrovės. ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. V. kaltė padarius ATPK 1302 str. ir 1241 str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus visiškai įrodyta, o A. V. versija, neva jis įvykio metu automobilio „Ford Mondeo“ nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l. 16), liudytojų V.

S. bei V. V. pirminiais rašytiniais paaiškinimais (b.l. 13, 17), jų bei policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 38, 48). Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nuosekliai tiek jį sulaikiusiems pareigūnams, tiek teismo posėdžių metu dėstė, kad įvykio metu automobilio nevairavo. Tačiau pažymėtina, jog A. V. pirminis paaiškinimas, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, prieštarauja jo parodymams, duotiems teismo posėdžio metu.

Apklausiamas įvykio metu (b.l.

3) A. V. paaiškino, jog mašina stovėjo dvi dienas prie prekybos centro, jis nevažiavo ir neturėjo raktų. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l.

37) A. V. taip pat neigė įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau parodė, jog įvykio dienÄ T. G. paprašė jį nuvežti į sodybÄ , esančiÄ KalniÅ¡kių k. ApžiÅ«rėję sodybÄ grįžo, tada paprašė T. G., kad jo maÅ¡inÄ paliktų prie prekybos centro, nes nenorėjo, jog žmona pamatytų automobilį kieme ir suprastų, jog jis grįžo. Automobilį pastatė apie 10.30 val. Pastarajam jis pasakė, jog jei reikės parvaryti maÅ¡inÄ , paskambins. Po to jis nuėjo į prekybos centrÄ , nusipirko, ko jam reikėjo, ir nuėjo pas draugus į garažus, kur buvo iki vakaro.

Pareidamas vakare sugalvojo užeiti į parduotuvę. Apie 20.15 val. atėjęs prie prekybos centro, iÅ¡ automobilyje buvusių darbinių rÅ«bų pasiėmė pinigus ir nuėjo į prekybos centrÄ . Nusipirkęs alaus nuėjo į maÅ¡inÄ . Sėsdamas į maÅ¡inÄ nespėjo įkelti kojų, kai jam nepažįstamas vyras su durelėmis prispaudė jo kojas. Tas žmogus pareiÅ¡kė: „vairuotojas, jÅ«s esate iÅ¡gėręs ir niekur nevažiuosite“. Jis atsisukęs pasakė, kad niekur nesiruoÅ¡ia važiuoti, niekur nevažiuos.

Vyras pasakė, jog kviečia policijÄ . Tada jis paklausė, kodėl jis kviečia policijÄ , jeigu jis niekur nevažiuoja ir kad jam reikia tik raktus pasiimti. Kitas automobilio dureles buvo užrėmęs kitas jaunuolis. Kai atvažiavo policija, pareigÅ«nams jis papasakojo tÄ patį. Kai pareigÅ«nai paprašė dokumentų, pasakė, jog jų neturi, kadangi nevažiavo ir neketino važiuoti. PareigÅ«nai paprašė raktelių, o kadangi jis greitai nesugalvojo, kur jie galėjo bÅ«ti, pareigÅ«nai patikrino jo kiÅ¡enes ir iÅ¡traukė raktelius.

IÅ¡ Å¡ių aukščiau aptartų apelianto parodymų matyti, jog įvykio dienÄ jis aiÅ¡kino, kad jo automobilis prie prekybos centro stovėjo jau dvi dienas ir raktelių jis neturėjo, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis prie prekybos centro buvo pastatytas įvykio dienos rytÄ , pripažino, kad raktelius turėjo su savimi. Apelianto teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytÄ versijÄ iÅ¡ dalies patviritna liudytojo T. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai (b.l. 37), jog 2012-04-30 ryte A.

V. paprašė jį nuvežti iki sodybos ir jis sutiko. Kai grįžo atgal, A. V. jo paprašė maÅ¡inÄ palikti prie prekybos centro, kÄ jis ir padarė. Automobilį pastatė prieÅ¡ais centrinį įėjimÄ apie 11 val. – 11.30 val. A. V. pasakė, jei ko nors reikės, paskambins. Å ie liudytojo T. G. parodymai apelianto A. V. parodymus patvirtina tik toje dalyje, kad 2010-04-30 ryte jie kartu važiavo į A. V. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ KalniÅ¡kių k., o grįžus, laikotrapyje nuo 10.30 val. iki 11.30 val., T.

G. A. V. automobilį pastatė prieÅ¡ais prekybos centro centrinį įėjimÄ . Apylinkės teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, jog tokie liudytojo T. G. parodymai nepatvirtina apelianto argumento, kad vakare jis automobilio nevairavo. Tuo tarpu A. V. kaltinančiÄ versijÄ patvirtina tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei jų pirminiuose paaiÅ¡kinimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. Savo pirminiame 2012-04-30 paaiÅ¡kinime (b.l.

17) V. V. nurodė, jog 2012-04-30 apie 20.15 val. jam einant automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, esančia prie Jurkaus prekybos centro, J. Tumo – Vaižganto g. 87 A., Plungėje, pastebėjo, kad Å¡alia jo į automobilių aikÅ¡telę atvažiavo automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo minėtoje aikÅ¡telėje. Netrukus iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, griuvinėjo, uždaręs automobilio dureles nuėjo į prekybos centrÄ .

Kadangi jis stovėjo ant laiptų prie Jurkaus prekybos centro, matė, kad neblaivus vyriÅ¡kis, nusipirkęs alaus butelį, netrukus grįžo į savo vairuojamÄ â€žFord Mondeo“ automobilį. Kad vairuotojas neblaivus, pastebėjo dar vienas vyriÅ¡kis, kuris ėjo per pėščiųjų perėjÄ link prekybos centro. Minėtas vyriÅ¡kis, pamatęs, kad automobilio vairuotojas neblaivus, iÅ¡ karto puolė neleisti neblaiviam vairuotojui važiuoti ir iÅ¡kvietė policijÄ . Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l.

38) liudytojas V. V. parodė analogiškai, t.y., kad būdamas aikštelėje prie prekybos centro pastebėjo, kad atvažiuoja automobilis, kuris sustojo prie centrinio įėjimo. Iš automobilio išlipo A. V.. Nebuvo taip, kad jis iš kur nors atėjo prie automobilio. Jis įsidėmėjo, kad automobilį A. V. pastatė kreivai, užvažiavo ant linijų, užėmė pusantros vietos. Automobilis buvo netvarkingas – priekis buvo palankstytas. Kai pradėjo eiti, svirduliavo į šonus, matėsi, kad gana girtas.

Įėjęs į prekybos centrÄ jame iÅ¡buvo apie 5-10 min. Išėjo su alaus buteliu, įsėdo į maÅ¡inÄ ir jau ruošėsi važiuoti - buvo užsidaręs dureles. Tuo metu per perėjÄ Ä—jo kitas vyras, kuris priėjo prie maÅ¡inos, atidarė dureles ir pasakė: „kur tu toks važiuosi. Girtas esi, padarysi avarijÄ , dar kÄ nors sužeisi“. A. V. pradėjo keiktis, įžeidinėti. Jam priėjus ir paklausus, ar reikia pagalbos, žmogus, kuris neleido A. V. iÅ¡važiuoti, pasakė, kad reikia kviesti policijÄ , nes vairuotojas girtas ir negalima su juo susitarti, kad nevažiuotų, sakė A.

V. uždaryti duris ir duoti raktÄ . Jis matė, kad A. V. jau buvo įkišęs raktelius, o kai pasakė, kad jau iÅ¡kvietė policijÄ , matė, kaip iÅ¡traukė raktelius ir įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę. Policijos pareigÅ«nas A. V. liepė atiduoti raktelį, tačiau pastarasis pasakė, kad neturi. Prisimena, jog V. S. liepė patikrinti kapotÄ ir jis buvo uždėjęs rankÄ ant kapoto, kapotas buvo Å¡iltas. Nors diena buvo gana Å¡ilta, tačiau ne tiek, kad įšiltų variklis. Tokius liudytojo V. V. parodymus patvirtina liudytojo V.

S. teismo posėdžio metu (b.l.

48) duoti parodymai, kur jis parodė, jog balandžio 30 d. vakare eidamas namo, pamatė, kaip laiptais svirduliuodamas lipa žemyn A. V. su „bambaliu“ alaus, buvo akivaizdžiai girtas. Jis jo nepažinojo. Tada jis paspartino žingsnį. A. V. įlipo į maÅ¡inÄ ir jau ruošėsi užvesti, raktelius jau buvo įkišęs į spynelę. Jis atidarė dureles ir pasakė: „niekur nevažiuosi, kviesiu policijÄ â€œ. Atsakymas buvo: „kviesk“, sakė: „aÅ¡ niekur nevažiuoju“.

A. V. ėmė jį gÄ sdinti, norėjo iÅ¡lipti lauk, tačiau jis jam neleido. Jis iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykio vietoje buvo jis ir jaunuoliai, kurie stovėjo ant laiptų. Kai jis pažeidėjÄ sulaikė, jie atėjo arčiau. Pastarieji sakė matę, kaip jis atvažiavo. Jis A. V. vairuojančio nematė, automobilio pastarasis užvesti nespėjo. Jam gerai matėsi raktelis spynelėje. A. V. iÅ¡traukė raktelį iÅ¡ spynelės ir įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę. Kai A. V. ėmė jam grasinti, paprašė jaunuolių, kad pasiliktų.

Atvykus pareigūnams ir paprašius raktelių, jis jų jiems nedavė, pareigūnas raktelius pats ištraukė iš kišenės. Tikrino, ar variklis šiltas, kapotas buvo šiltas. Šio liudytojo teisme duoti parodymai atitinka jo pirminiame 2012-04-30 paaiškinime (b.l.

13) užfiksuotas aplinkybes, kuriame liudytojas V. S. nurodė, jog 2012-04-30 apie 20.30 val. Plungės m., J. Tumo – Vaižganto g. 87 A, eidamas per pėsčiųjų perėjÄ link Jurkaus prekybos centro pastebėjo vyriÅ¡kį, kuris išėjo iÅ¡ parduotuvės rankose turėdamas plastmasinį alaus butelį. VyriÅ¡kis labai svirduliavo, vingiavo, vos laikėsi ant kojų, todėl iÅ¡ karto krito jam į akis. Minėtas vyriÅ¡kis, nusileidęs laiptais, priėjo prie automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlipo į jį ir ruošėsi važiuoti.

Jis, pamatęs, kad minėtas vyriÅ¡kis ruoÅ¡iasi važiuoti, paspartinęs žingsnį priėjo prie minėto automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles ir pasakė vairuotojui, kad jis niekur nevažiuos, nes akivaizdžiai matė, kad jis yra neblaivus, ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tokius aukščiau aptartus liudytojų V. V. ir V. S. parodymus patvirtina policijos pareigÅ«nų E. G. ir R. D. parodymai. Tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

16) nurodyta, jog policijos pareigÅ«nei R. D. su kolega E. G. nuvykus į įvykio vietÄ , liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, jog matydamas, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas yra neblaivus ir ketina važiuoti, jis jam trukdė tai daryti iki kol atvyko pareigÅ«nai. Yra asmenų, kurie matė, kad A. V. vairavo minėtÄ automobilį, atvyko į prekybos centrÄ , nuėjo apsipirkti ir grįžęs į automobilį norėjo važiuoti toliau. Teismo posėdžio metu (b.l.

38) apklaustas policijos pareigÅ«nas E. G. nurodė, jog nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko V. V., kuris paaiÅ¡kino, jog matė, kaip atvažiavo A. V. su automobiliu, įėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, grįžo į automobilį ir ruošėsi važiuoti. A. V. neigė vairavęs, sakė, jog nežada važiuoti. Tačiau liudytojai paaiÅ¡kino, jog jis jau buvo raktelį įkišęs į spynelę. Kad variklis Å¡iltas, sakė tie, kurie sulaikė A. V.. Posėdžio metu (b.l.

48) liudytoja policijos pareigūnė R. D. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad sulaikytas vairuotojas, kuris yra neblaivus ir ketina važuoti. Pagal parodymus, tas žmogus važiavo neblaivus, parduotuvėje nusipirko alaus ir ketino toliau važiuoti. Liudytojas nurodė matęs A. V. atvažiuojantį. Jie vairuojančio jo nesulaikė, rėmėsi liudytojo parodymais, kad A. V. atvažiavo neblaivus. Nors policijos pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų nurodytos jiems žinomos įvykio aplinkybės sutampa su liudytojų V.

V. ir V. S. parodymais, tarp jų nėra prieštaravimų. Netikėti ar abejoti aukščiau aptartais tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai, apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Šių liudytojų teisme duoti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, neprieštarauja jų pirminiams rašytiniams paaiškinimams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėti liudytojai gali būti šališki, suinteresuoti melagingai apkalbėti A.

V., jie A. V. iki įvykio nepažinojo, tarpusavyje liudytojai V. V. ir V. S. taip pat nebuvo pažįstami. Aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų Å¡ių liudytojų Å¡aliÅ¡kumÄ , jų suinteresuotumÄ melagingu A. V. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors apeliantas teigia, kad liudytojas V. V. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl vairavimo fakto, tačiau teismo posėdžio metu pastarasis patvirtino (b.l.

38) aiÅ¡kiai matęs, kad A. V. automobilį vairavo, atkreipė dėmesį į jį dėl to, kad automobilį pasistatė kreivai, užimdamas pusantros vietos, automobilis buvo netvarkingas – priekis buvo palankstytas, tuo metu daugiau niekas nevažiavo į aikÅ¡telę. Nebuvo taip, kad A. V. iÅ¡ kur nors prie automobilio atėjo. Remdamasis iÅ¡dėstytu apeliacinis teismas prįpažįsta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai rėmėsi tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina policijos pareigÅ«nų parodymai ir tarp jų nėra prieÅ¡taravimų. Tuo tarpu apelianto parodymai laikytini jo pasirinkta gynybos nuo pareikÅ¡to kaltinimo pozicija, kadangi jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Teismo posėdžio metu (b.l.

48) liudytoja policijos pareigÅ«nė R. D. pripažino, kÄ savo apeliaciniame skunde pažymėjo ir apeliantas, jog liudytojo, kuris matė atvažiuojantį A. V., apklausa buvo užbaigta tik ryte. Liudytoja R. D. taip pat nurodė, jog minėto vaikino apklausÄ ji pradėjo įvykio vakarÄ , o užbaigė ryte. Protokolas buvo suraÅ¡ytas nebaigus liudytojo, kurio parodymais rėmėsi, apklausos. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l.

37) A. V. pripažino, kad matė, kaip įvykio vietoje pareigÅ«nai kažkÄ aiÅ¡kinosi su kitais asmenimis. Tai patvirtina, jog pareigÅ«nai jau įvykio vakarÄ apklausė įvykio liudytojus, o pastariesiems patvirtinus buvus administracinio teisės pažeidimo faktÄ , buvo pagrindas administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui. Aplinkybė, kad liudytojo V. V. apklausa buvo užbaigta tik kitos dienos ryte, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. suraÅ¡ytas be pagrindo. Pažymėtina, jog įvykio aplinkybes tirti bei įrodymus rinkti pareigÅ«nai turi teisę viso proceso metu. Apeliantas taip pat nurodo, jog bylai objektyviai iÅ¡tirti ir iÅ¡nagrinėti nebuvo iÅ¡reikalauta filmuota įvykio vietos – aikÅ¡telės prie Jurkaus prekybos centro medžiaga. IÅ¡ byloje esančio Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-08 raÅ¡to (b.l.

40) matyti, jog teismas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatÄ su praÅ¡ymu atsiųsti prie S. Jurkaus prekybos centro esančios vaizdo kameros, fiksuojančios centrinį įėjimÄ , 2012-04-30 įraÅ¡Ä , tačiau buvo gautas atsakymas (b.l. 42), jog 2012-04-30 vaizdo kameros, esančios Plungės m. prie S. Jurkaus prekybos centro, vaizdo įraÅ¡as yra iÅ¡sitrynęs automatiÅ¡kai, vaizdo įraÅ¡ai saugomi 20 dienų, vėliau automatiÅ¡kai iÅ¡sitrina. Liudytoja policijos pareigÅ«nė R. D. posėdžio metu (b.l.

48) paaiškino, jog žinojo, kad aikštelėje yra daromas vaizdo įrašas, tačiau vaizdo įrašo byloje nėra, galimai dėl to, kad nebuvo tinkamas žiūrėti ar buvo neryškus. Apeliacinis teismas laiko, jog vaizdo įrašo nepateikimas šiuo atveju nepaneigia administracinio teisės pažeidimo fakto, kadangi administracinio teisės pažeidimo faktas bei A. V. kaltė šiuo atveju įrodyta kitais leistinais įrodymais, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu jų duotais parodymais. Nors liudytojas V. V. posėdžio metu (b.l.

38) parodė, jog įvykio metu jis buvo su draugais, jie buvo gal 5-iese, kurie taip pat matė įvykį, tačiau taip pat pažymėjo, jog jo draugai nenorėjo rašyti paaiškinimų, kad nereikėtų dalyvauti teisme. Jie nesutiko duoti parodymus ir jį taip pat įkalbinėjo nesikišti. Šie liudytojo V. V. parodymai patvirtina, jog ne policijos pareigūnės R. D. iniciatyva, kaip teigia apeliantas, nebuvo identifikuoti ir apklausti ir kiti įvykį matę asmenys, tai padaryti atsisakė jie patys. Nepagrįstas ir tas apelianto argumentas, kad jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išdėstyta kaltinimo esmė, nenurodytos esminės veikos aplinkybės bei neva nėra nurodyta, kokiais savo veiksmais jis įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tarp kurių inter alia yra ir reikalavimas protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2274/2011). Apeliacinis teismas pripažįsta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.

3) pažeidimo esmė nurodyta aiškiai ir suprantamai, A. V. kaltinamas tuo, kad:

1) vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d., kas atitinka ATPK 1302 numatyto pažeidimo sudėtį, 2) nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiÅ«ros talono. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimÄ numatyta ATPK 1241 str. 7 d. A. V. pirmosios instancijos teisme, pradėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir teisėjai perskaičius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nurodė (b.l. 37), jog pažeidimo nepripažįsta, tačiau, kad pažeidimo esmė jam bÅ«tų neaiÅ¡ki, A.

V. nenurodė. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinis teismas pripažįsta, jog A. V. suprato, kuo yra kaltinamas, ir jo galimybė gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų apribota nebuvo. Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius A. V. kaltinančius ir jį teisinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų V. V. ir V. S., betarpiÅ¡kai stebėjusių daromÄ pažeidimÄ , bei policijos pareigÅ«nų nurodytomis jiems žinomomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija.

Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 str. bei 1241 str. 7 d., kadangi jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , be to, A.

V. nepateikė pareigūnams transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono. Apeliacinio skundo argumentai A. V. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:A.

V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas