b02ee252-140f-4d27-8fd1-776cf7d5fb1f · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-213-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00220-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A.

A., atsakovei G. U., atsakovei Z. K., atsakovui K. V. V. ir jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, atsakovui G. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui R. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančių Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. R. ir V. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pareiÅ¡kimÄ atsakovams G.

U., R. B., Z. K., K. V. H. V., G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, J. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau- ir NŽT, ir pareiÅ¡kėjos atstovė) pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė: iÅ¡ atsakovų G.

U., Z. K., K. V. H. V. ir G. B. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, naudai priteisti po 1776,93 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės R. B. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, naudai priteisti 296,16 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. NŽT pareiškime nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2005-03-16 įsakymu Nr.Ž-942 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir jo pardavimo ne aukciono būdu“ nusprendė K.

G. parduoti ne aukciono bÅ«du 0,0524 ha valstybinės žemės sklypÄ Klaipėdos g.67D, Panevėžyje (toliau- ir Žemės sklypas) Å¡alia jam nuosavybės teise priklausančio 0,1080 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2005-04-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sutartis), sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo G.

B., ir K. G., K. G. ne aukciono bÅ«du parduotas Žemės sklypas. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2005-06-23 įsakymu Nr.Ž-2275 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste sujungimo projekto patvirtinimo“ (toliau- ir Ä®sakymas) Žemės sklypas sujungtas su K. G. nuosavybės teise priklausančiu 0,1080 ha žemės sklypu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) 2003-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr.A11-236/2003 konstatavo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į žemės sklypus (taip pat ir į Žemės sklypÄ ), grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, negali bÅ«ti vykdomas, nes Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 „Dėl KniaudiÅ¡kių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektÅ«ros tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu (toliau- ir Detalusis planas) buvo nustatyta, kad teritorija, į kuriÄ patenka Žemės sklypas, yra skirta automobilių parkavimo aikÅ¡telei įrengti, t.y. detaliuoju planu konstatuotas jo reikalingumas visuomenės poreikiams- bendroms gyventojų reikmėms.

Lietuvos apeliacinis teismas (toliau- ir Apeliacinis teismas) 2012-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1182/2012 (toliau- ir Civilinė byla) pripažino negaliojančia Sutartį bei Ä®sakymÄ , konstatuodamas, kad Žemės sklypas K. G. buvo parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo (toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- ir Žemės reformos įstatymo) 13 straipsnio 2 punkto nuostatas, pagal kurias žemė, skirta bendroms gyventojų reikmėms, yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai ir neprivatizuojamai žemei, o Detaliuoju planu Žemės sklypas skirtas automobilių parkavimo aikÅ¡telėms, t.y. bendroms gyventojų reikmėms.

K. G. ir Z. G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, Valstybės įmonės Registrų centro ir Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . LVAT 2016-01-04 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-2038-146/2015 (toliau- ir Administracinė byla), pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjams iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 3680,86 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei 203,80 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

NŽT direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr.1P-57-(1.3.) sudaryta NŽT komisija regreso teisės įgyvendinimo klausimams spręsti 2018-01-03 priėmė sprendimÄ siÅ«lyti Nacionalinės tarnybos direktoriui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų regreso tvarka valstybės naudai jos K. G. sumokėtus 8884,66 eurus lygiomis dalimis. PasiÅ«lius atsakovams sumokėti valstybei atsiradusiÄ Å¾alÄ geruoju, dalį žalos atlygino tik R. B., kiti atsakovai žalos valstybei neatlygino. PareiÅ¡kėjos atstovė rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTÄ®) 33 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu.

Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmų neteisėtumas dėl neprivatizuotino Žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn yra nustatytas įsiteisėjusiu Apeliacinio teismo sprendimu Civilinėje byloje, kuriame nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. LVAT 2016-01-04 nutartyje konstatavo, jog už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su šiais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo.

Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau- ir PAVA) Teisės departamento direktoriaus (ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ias pareigas ėjo R. B.) pareigybės apraÅ¡ymo 7 punkte buvo nustatytas reikalavimas iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos, apskričių veiklÄ , 14 punkte buvo nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo tikrinti Žemės tvarkymo departamento struktÅ«rinių padalinių darbÄ , o 21 punkte buvo nustatyta, kad jis atsako už Žemės tvarkymo departamentui ir jo struktÅ«riniams padaliniams pavestų užduočių vykdymÄ .

PAVA Žemės tvarkymo departamento direktoriaus (ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ias pareigas ėjo K. V.), pareigybės apraÅ¡ymo 20 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos, apskričių veiklÄ , 14 punkte buvo nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo tikrinti, ar apskrities virÅ¡ininko administracijos rengiami ir teikiami derinti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir po įstatymų leidžiamų teisės aktų reikalavimus.

Panevėžio apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo (ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ias pareigas ėjo Z. K.) pareigybės apraÅ¡ymo14 punkte buvo nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas kuruoja apskrities virÅ¡ininko įsakymu nurodytus apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«rinius padalinius, o 17 punkte buvo nustatyta, kad nagrinėja fizinių asmenų ir juridinių asmenų pareiÅ¡kimus bei praÅ¡ymus ir priima dėl jų sprendimus pagal savo kompetencijÄ . PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio skyriaus vedėjo (ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ias pareigas ėjo G.

B.) pareigybės apraÅ¡ymo 5 punkte buvo nustatytas reikalavimas iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ , žemės reformÄ , nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atkÅ«rimÄ , žemės naudojimo valstybinį reguliavimÄ ir darbo santykių reguliavimÄ , 23 punkte buvo nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas apskrities virÅ¡ininko įgaliojimu privalo atstovauti valstybei, sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nuomos ir kitas įstatymų numatytas žemės perleidimo sutartis, pasiraÅ¡yti žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , apskrities virÅ¡ininkas (ginčui aktualiu laikotarpiu Å¡ias pareigas ėjo G. U.), parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, iÅ¡skyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei perleidžiant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn bei valstybei pagal įstatymus ar testamentÄ paveldint žemę. Atsakovai buvo valstybės tarnautojai, kurie rengė, vizavo ir pasirašė neteisėtÄ Ä®sakymÄ , todėl žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti LVAT administracinės bylos Nr.A11-236/2003 faktines aplinkybes bei priimto įsiteisėjusio sprendimo turinį ir nors nenumatė, bet turėjo ir galėjo numatyti, kad gali atsirasti neigiamų padarinių, t.y. veikė aplaidžiai, o aplaidumas patenka į kaltės formÄ - neatsargumÄ .

Atsakovė G. U. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , net nebandė nustatinėti atskirų asmenų kaltės dydžio, pateikė formaliais pagrindais grindžiamus reikalavimus asmenims, kurie ne visi ir nevienodai atsakingi už atsiradusias pasekmes. IÅ¡samiai iÅ¡analizavusi teismų Civilinėje ir Administracinėje bylose priimtus procesinius sprendimus ir įvertinusi faktÄ , kad valstybė iÅ¡mokėjo Administracinėje byloje pareiÅ¡kėjais buvusiems K.

G. ir Z. G. teismo priteistÄ sumÄ , teigė, jog pagal VTÄ® 33 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.280 straipsnio 2 dalį, valstybė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ kiekvieno bendrai žalÄ padariusio asmens jos iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingai kiekvieno asmens kaltei. Pažymėjo, kad ji į Panevėžio apskrities virÅ¡ininko pareigas buvo paskirta tik Lietuvos Vyriausybės 2004-12-22 nutarimu, t.y. Å¡iose pareigose, iki priimant teismų panaikintus administracinius aktus, dirbo tik keletÄ mėnesių.

Buvusioje apskrities viršininko institucijoje bet koks dokumento rengimas buvo griežtai reglamentuotas. Konkrečiu atveju prašymas dėl Žemės sklypo pardavimo buvo pateiktas 2005-01-01 Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui, jį vizavo skyriaus vedėjas G. B., nukreipė jį vykdyti J. S. Minėti pareigūnai parengė dokumentus ir pateikė juos tikrinti PAVA Žemės tvarkymo departamentui, kurio tarnautojas juos patikrino, vizavo departamento vadovas, Teisės departamentas bei apskrities viršininko pavaduotoja.

Nė vienas iÅ¡ nurodytų asmenų jokių neatitikimų teisės aktams nenustatė, nors tai buvo jų tiesioginė pareiga. Jai dirbant PAVA, teismai nebuvo nustatę jokių teisės aktų pažeidimų. Vėlesniuose teisminiuose ginčuose dalyvavo NŽT, atsakovė nebuvo nė vieno teisminio proceso dalyve. NŽT, planuodama siekti regreso, teismams neteikė praÅ¡ymo įtraukti trečiaisiais asmenimis buvusių PAVA darbuotojų, tai mažų mažiausiai nekorektiÅ¡ka. Mano, kad netinkamas NŽT atstovavimas bylose, kÄ rodo NŽT teikti atsiliepimai bei pozicijos bylose, lėmė ir priteistos žalos dydį.

Ji apskrities virÅ¡ininkės pareigose dirbo iki 2008-12-22, todėl nuo Å¡ios datos niekaip negalėjo įtakoti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo bei dydžių. Priteista neturtinė žala buvo siejama su ilgu teisminiu procesu. Turtinės žalos dalį sudarė statybinių medžiagų vertė. Pažymėjo, kad PAVA 2006 metais net buvo sustabdžiusi statybas pagal K. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir nuostolių, tačiau Panevėžio apygardos teismui 2009-10-02 priėmus sprendimÄ , Å¡ie apribojimai buvo panaikinti.

Teigė, kad NŽT, kaip PAVA teisių ir pareigų perėmėja, nuo 2010 metų turėjo galimybę stabdyti žalos augimÄ , įskaitant ir taikos sutarties bylose sudarymÄ , tačiau to nepadarė. Atsakovė R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. Ankstesniame teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad 2017-09-13 gavo raÅ¡tÄ , kuriuo iÅ¡ jos buvo praÅ¡oma sumokėti 1480,77 eurus. Ä®sitikinusi, kad ji vizavo teismo panaikintus administracinius aktus, ji sumokėjo raÅ¡te nurodytÄ sumÄ .

Tačiau 2018 m. gegužės mėnesį gavo dar vienÄ raÅ¡tÄ , šį kartÄ iÅ¡ jos praÅ¡oma sumokėti dar 196,16 eurų. NŽT direktoriui pateikė raÅ¡tÄ , kuriame paaiÅ¡kino situacijÄ , kaip buvo priimami administraciniai aktai, prašė įsigilinti į tvarkÄ , kaip buvo rengiami dokumentai. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime neteisingai nurodyta, kad ji atsako už Žemės tvarkymo departamento darbÄ ir jo struktÅ«riniam padaliniui pavestų užduočių vykdymÄ . Tokių funkcijų jos pareigybės apraÅ¡yme nebuvo.

Panaikintus administracinius aktus vizavo keletas darbuotojų, ir visi buvo įsitikinę, kad tai daroma teisėtai, jokios tyčios padaryti žalÄ nebuvo. Teismų sprendimais buvo konstatuota, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ negali bÅ«ti atkurtos, jos K. G. ir nebuvo atkurtos. Apskrities virÅ¡ininko administracija buvo sudaryta iÅ¡ struktÅ«rinių padalinių ir kiekvienas iÅ¡ jų atliko savo funkcijas. Teisininkų etatų buvo tik 2-3. Pažymėjo, kad dirbo pasitikėjimo principu, jeigu kildavo kokių nors klausimų ar abejonių, praÅ¡ydavo pateikti visÄ su dokumento rengimu susijusiÄ medžiagÄ .

Neabejojo, kad G. B. nebÅ«tų rengęs dokumento, jeigu nebÅ«tų buvęs įsitikinęs jo teisėtumu. Ji nagrinėjant Civilinę bylÄ , teismuose nedalyvavo. Atsakovė Z. K. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji PAVA nedirba nuo 2005 metų, jokios įtakos jokiam veiksmui daryti negalėjo. NŽT, perėmusi apskrities funkcijas, privalėjo tinkamai jÄ atstovauti teismuose, o pralaimėjusi bylas, bando atsakomybę perkelti buvusiems PAVA darbuotojams.

NŽT regreso komisija tinkamai neatliko savo darbo, pažiÅ«rėjo formaliai, žalÄ regreso tvarka prašė atlyginti iÅ¡ visų vizavusių teismo panaikintus aktus asmenų lygiomis dalimis, nesiaiÅ¡kindama darbuotojų kaltės, net iÅ¡ kalbininkės, kuri tikrai neatsakė už aktų turinį. Panaikinti aktai buvo priimti pagal Panevėžio miesto savivaldybės (toliau- ir Savivaldybė) parengtus dokumentus, teisės aktai leido tÄ padaryti. 2005-03-16 įsakymas Nr.Ž-942 parduoti Žemės sklypÄ K.

G. buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, remiantis Savivaldybės patvirtintu Detaliuoju planu bei Savivaldybei pritarus Tarybos sprendimu. Detaliuoju planu buvo numatytas ir K. G. parduodamo bei jo nuosavybėje jau buvusio sklypų sujungimas. Pagal panaikintų aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 9 dalį, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirtoji savivaldybės tarybos funkcija.

Detaliuoju planu numatyta automobilių parkavimo aikÅ¡telė buvo iÅ¡saugota. Savivaldybės tarnautojai parengė ir parduodamo Žemės sklypo planÄ , jį patvirtino, paskaičiavo parduodamo sklypo kainÄ ir pan., Savivaldybės priimti administraciniai aktai buvo pagrindas priimti panaikintÄ PAVA administracinį aktÄ , tačiau savivaldybės tarnautojai atsakovais netraukiami. NŽT nesiaiÅ¡kino ir tos aplinkybės, kad pirminius Žemės sklypo pardavimo dokumentus parengė Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, net nesivargino iÅ¡siaiÅ¡kinti tų specialistų pavardžių.

Parengtas ir pasiraÅ¡ytas įsakymo projektas buvo pateikiamas PAVA, kurį dar tikrindavo Žemėtvarkos departamento specialistas, kuris atsakovu Å¡ioje byloje taip pat nėra traukiamas. Ir tik po to įsakymas buvo vizuojamas ir pasiraÅ¡omas. Atsakovas K. V. H. V. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo Administracinėje byloje K.G. skundas teismui buvo paduotas iki 2015 metų, todėl pareiÅ¡kėjai apie žalos atsiradimo faktÄ buvo žinoma, tikėtina, 2014 metais.

Todėl mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo K. G. skundo Administracinėje byloje pateikimo, todėl CK numatytas terminas yra praleistas. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti tuo pagrindu. Nagrinėjant K. G. skundÄ Administracinėje byloje, jis nebuvo įtrauktas į bylÄ , dėl jo teisių ir pareigų teismo sprendime nebuvo pasisakyta, todėl prejudicinę galiÄ Å¡iam ginčui turi tik LVAT 2016-01-04 sprendimo rezoliucine dalimi nustatytas faktas dėl valstybės civilinės atsakomybės ir jos dydžio.

Sprendžiant dėl jo, kaip atsakovo atsakomybės, turi bÅ«ti nustatytos visos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei teisės pažeidimu padaryta žala. PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime neteisingai nurodo jo pareigas nustatantį teisės aktÄ . Jo pareigas nustatė PAV 2004-12-28 įsakymu Nr.v-240 patvirtintas Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymas, kuriame nebuvo reikalavimo tikrinti, ar apskrities virÅ¡ininko administracijos rengiami ir teikiami tvirtinti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

LVAT savo nutartyje pažymėjo, kad Detalusis planas buvo prielaida sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. Savivaldybės veiksmai įtakojo žalos atsiradimÄ . Savivaldybės taryba pirmoji iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl Žemės sklypo pardavimo teisėtumo, patvirtindama Detalųjį planÄ , Savivaldybės administracija parengė ir patvirtino parduodamo Žemės sklypo planÄ , įvertinęs teisinius žemės sklypo dokumentus, ir jau parengtÄ dokumentacijÄ perdavė PAVA. Administracinėje byloje Savivaldybės veikla, pagal teisės aktais jai priskirtas funkcijas parengiant miesto teritorijoje esančio Žemės sklypo pardavimo dokumentacijÄ , nebuvo tiriama ir vertinama.

PareiÅ¡kėja atsakovais netraukia darbuotojų, buvusių tiesiogiai atsakingais už panaikintų aktų projektų parengimÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad panaikinti aktai buvo priimti galiojant sudėtingam teisiniam reglamentavimui, kuris nuolat kito. Tai pavirtina ir atskirų instancijų teismų padarytos prieÅ¡taringos iÅ¡vados. Jo kaip buvusio Žemės departamento direktoriaus veikla buvo pakankamai atsakinga ir rizikinga, teko dirbti dideliu krÅ«viu. Nagrinėjamas žalos atsiradimo atvejis buvo netyčinis, vienintelis ir iÅ¡imtinis.

Net ir pripažinus jo kaltę, tai sudarytų galimybę žalos atlyginimÄ mažinti. Atsakovas G. B. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ydamas panaikintÄ 2005-04-08 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jis vykdė pavedimÄ bei jam pareigybės apraÅ¡yme Å¡tvirtintÄ funkcijÄ . PareiÅ¡kėja nesistengė individualizuoti kiekvieno iÅ¡ atsakovų kaltės, pasirinkdama bÅ«dÄ praÅ¡yti iÅ¡ visų atsakovų valstybės K.

G. iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ priteisti lygiomis dalimis. Tiek kiti teismo panaikinti administraciniai aktai priimti, tiek panaikinta Sutartis pasiraÅ¡yta, realizuojant Savivaldybės patvirtintÄ Detalųjį planÄ . Detaliojo plano sprendiniuose Žemės sklype buvo numatyta automobilių stovėjimo zona, kuri pateko ne tik į suplanuotÄ Å¾emės sklypÄ , bet išėjo ir už jo ribų, parkavimo aikÅ¡telės, skirtos tenkinti visuomenės poreikius, numatytos valstybinėje žemėje už sklypo ribų; suplanuotų žemės sklypų naudojimo bÅ«das buvo komercinė paskirtis, K.

G. parduoto žemės sklypo, taip pat ir sujungto žemės sklypo paskirtis taip pat buvo komercinė. Todėl Žemės sklypas galėjo bÅ«ti privatizuojamas. Pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 punktÄ , dėl asmens praÅ¡ymo parduoti žemės sklypÄ , esantį miesto teritorijoje, sprendimÄ turi priimti savivaldybė, kuris ir sÄ lygoja pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybės funkcijų. Ginčo atveju, savivaldybė tiek pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono bÅ«du, tiek parengė bei patvirtino parduodamo Žemės sklypo planÄ , todėl PAVA priėmė įsakymÄ parduoti Žemės sklypÄ . Vykdydamas šį pavedimÄ pagal jam priskirtas funkcijas jis pasirašė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Nurodė, kad Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje, kuris tuo metu buvo įsikÅ«ręs Savivaldybės patalpose, nedirbo nė vienas teisininkas, teisininkai dirbo tik pačioje PAVA, kur ir bÅ«davo perduodami visi parengti dokumentai, teisininkai juos peržiÅ«rėdavo ir vizuodavo. Todėl parengtų aktų projektų atitikimÄ teisės aktams turėjo tikrinti teisininkai. Sprendžiant dėl senaties termino, pažymėjo, kad bÅ«tina įvertinti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgiant į Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuojančius subrogacijos teisinius santykius.

Subrogacijos atveju, trečiasis asmuo (Å¡iuo atveju- pareiÅ¡kėja) atlyginęs skolininko padarytÄ Å¾alÄ , įgyja nukentėjusiojo kreditoriaus teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2016-04-29 sumokėjus K. G. ir Z. G. 8884,66 eurų sumÄ , įvyko subrogacija egzistuojančioje žalos atlyginimo nukentėjusiajam kreditoriui prievolėje. Subrogacijos atveju ieÅ¡kinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai turi bÅ«ti taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė-prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

Senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kada K. G. ir Z. G. sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Todėl įvykusios subrogacijos atveju, remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ G. B. sutrumpintas 3 metų reikalavimo pareiÅ¡kimo terminas prasidėjo 2012-09-13 (Apeliaciniam teismui pripažinus negaliojančia Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) ir baigėsi 2015-09-13. Senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Be to, pati Savivaldybė teigia, kad Detaliojo plano sprendiniuose nėra numatytas Žemės sklypo reikalingumas visuomenės poreikiams.

Mano, kad tiek NŽT, tiek savivaldybė iÅ¡nagrinėtose bylose, į kurių nagrinėjimÄ jis nebuvo įtrauktas, teismams nepateikė pakankamai aiÅ¡kios informacijos apie Detaliojo plano sprendinius, ir tai įtakojo teismų sprendimų priėmimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio miesto savivaldybė prašė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tų reikalavimų priimti teismo nuožiÅ«ra. Savo atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Panevėžio miesto valdyba 1991-06-17 potvarkiu Nr.306 v leido K.

G. KniaudiÅ¡kių II mikrorajono komerciniame komplekse projektuoti parduotuvę ir barÄ , 1992-02-24 potvarkiu suteikė K. G. įmonei 0,108 ha žemės sklypÄ parduotuvės ir baro statybai, o 1992-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi šį sklypÄ K. G. įmonei pardavė. Panevėžio miesto taryba 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 patvirtino Detalųjį planÄ . Savivaldybės administracijos direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr.A-55 patvirtino valstybinių žemės sklypų, parduodamų ne aukciono bÅ«du, duomenis ir siÅ«lymus Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai, tarp jų-ir K.

G. parduodamo Žemės sklypo bei nurodė, kad projektavimo ir statybos darbai turi bÅ«ti vykdomi, remiantis Detaliuoju planu. Taryba 2005-02-10 sprendimu Nr.2-27-17 pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono bÅ«du. Civilinėje byloje panaikinus PAVA priimtÄ Ä®sakymÄ bei Sutartį, K. G. ir Z. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ dėl žalos atlyginimo, atsakove nurodydami ir Savivaldybę. Administracinėje byloje priimtais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimais Savivaldybės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti.

Savivaldybės atstovės nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo argumentų, motyvuodamos tuo, kad Savivaldybei teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmų. Dėl Detaliojo plano sprendinių pažymėjo, kad Detalusis planas parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr.61 patvirtintÄ statybos techniniu reglamentÄ STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau- ir STR), kuriame buvo nurodyta, jog STR taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus, ir kuriame buvo numatyta, jog visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose; prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi bÅ«ti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir iÅ¡lipti, kroviniams iÅ¡krauti ir pakrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie Å¡ių objektų.

Pagal Detaliojo plano brėžinyje nurodytÄ jį žymėjimÄ Å½emės sklype pažymėta automobilių stovėjimo zona, kurioje gali bÅ«ti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, reikalingos sklype esančių pastatų reikmėms. Už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje esanti parkavimo zona numatyta tenkinti visuomenės poreikius. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tiek Civilinėje byloje, tiek Administracinėje byloje iÅ¡siskyrė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nuomonės, kas rodo, kad dėl teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo ginčai buvo sudėtingi.

NŽT anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose laikėsi pozicijos, kad Ä®sakymas bei Sutartis yra teisėti, todėl savo pozicijos keisti neturėtų. Kadangi asmenys, įtraukti į Å¡iÄ bylÄ , ankstesnėse bylose nedalyvavo, todėl anksčiau priimti teismų sprendimai prejudicinės galios neturi. Žemės sklypÄ suplanavo ir jo pardavimui ne aukciono bÅ«du pritarė Savivaldybė, todėl bÅ«tent Å¡iais administraciniais aktais remiantis, apskrities virÅ¡ininkė įsakė šį sklypÄ parduoti. Vykdydamas Ä®sakymÄ , miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas sudarė Sutartį.

Kas rengė Ä®sakymo bei Sutarties projektus, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. neprisimena. Aktai buvo panaikinti po septynerių bylinėjimosi metų. Savivaldybei patvirtinus Detalųjį planÄ bei priėmus administracinius aktus dėl Žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, PAVA praktiÅ¡kai tapo tik vykdytoja, negalėjo numatyti, kad komercinės paskirties automobilių aikÅ¡telė bus įvardinta bendro naudojimo automobilių aikÅ¡tele, kurios negalima parduoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas Savivaldybės priimtas aktas, kurių pagrindu priimti PAVA panaikinti aktai, teismų nebuvo panaikintas.

Taip pat nebuvo panaikintas ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2005-03-16 įsakymas Nr.Ž-942, kuriuo įsakyta Žemės sklypÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį ne aukciono bÅ«du parduoti K. G. Dėl pareiÅ¡kėjo įgaliotinio-NŽT netinkamu atstovavimu pralaimėto teisminio proceso valstybė, iÅ¡mokėjusi G. priteistÄ sumÄ , patyrė žalÄ , kuriÄ siekia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, todėl, remiantis VTÄ® 5 straipsniu, nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01), 246 straipsnio nuostatos.

PareiÅ¡kimas atmestinas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl reikalavimo atsakovams- buvusiems buvusios Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojams- atlyginti valstybės patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ valstybė patyrė iÅ¡mokėdama Z. G. ir K. Z. teismo priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri buvo kildinama iÅ¡ tuometinės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos teismo neteisėtais pripažintų ir panaikintų aktų (Ä®sakymo bei Sutarties) priėmimo. PareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ priteisti valstybės atlygintÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovų veiksmų, jiems vizuojant (derinant) bei pasiraÅ¡ant minėtus dokumentus (Ä®sakymÄ ir Sutartį).

Byloje iÅ¡ esmės keliamas atsakovų materialinės atsakomybės klausimas. Bylos medžiaga, nustatyta, Panevėžio miesto valdyba 1991 m. birželio 17 d. potvarkiu Nr. 306v „Dėl leidimo projektuoti ir sklypų suteikimo" K. G. įmonei leido Panevėžyje, KniaudiÅ¡kių II mikrorajono komerciniame komplekse projektuoti parduotuvę ir barÄ , o 1992 m. vasario 24 d. potvarkiu Nr. 84v suteikė K. G. įmonei 0,1080 ha sklypÄ parduotuvės ir baro statybai. Šį sklypÄ 1992 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8 pardavė K.

G. Panevėžio miesto taryba 2000 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 4-8 „Dėl KniaudiÅ¡kių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektÅ«ros tvirtinimo" patvirtino Detalųjį planÄ , kurio sprendiniai nustatė, jog prie (duomenys neskelbtini) esančio K. G. nuosavybės teise priklausančio sklypo suformuotas ir K. G. priklausančiam žemės sklypui priskirtas 0,0524 ha žemės sklypas yra skirtas automobilių stovėjimo aikÅ¡telei įrengti. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2005-03-16 įsakymu Nr.Ž-942 Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui įsakyta Žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du parduoti K.

G. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 6544, šį Žemės sklypÄ pardavė K. G. Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Ž-2275 patvirtino kitos paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungimo projektÄ , suformuojant vienÄ 0,1604 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2006-01-05 duomenimis, Å¡iam sklypui buvo suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 6 t., b.l.146, 147-148 ).

Panevėžio apygardos teismas Civilinėje byloje, iš esmės nagrinėjęs R. J. ir kitų ieškovų reikalavimus, sprendė ir dėl 1992-12-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 8, 2005-04-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties NR. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 6544, 2006-07-31 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir K. G.; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-08-02 K.

G. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 45-24; KniaudiÅ¡kių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektÅ«ros dalies, kuria K. G. nuosavybės teise valdomam 0,01080 ha žemės sklypui priskirtas 0,0524 ha žemės sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu visus ieÅ¡kovų reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 7 t., b.l. 47-51, 184-196).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 8 t., b.l. 73-90). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu R. J. ir kitų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiomis 2005 m. balandžio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo 2005 m. balandžio 8 d. aktÄ Nr. 27/05-0058, Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2005 m. birželio 23 d.

įsakymÄ Nr. Ž-2275 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste sujungimo projekto patvirtinimo“ ir grÄ Å¾ino iÅ¡ valstybės K. G. sumokėtas pagal 2005 m. balandžio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumas; panaikino nuosavybės teisės K. G. registracijÄ Ä¯ 0,0524 ha žemės sklypo dalį 0,1604 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2005 m. liepos 28 d. įregistruotÄ hipotekos pakeitimÄ , kodas (duomenys neskelbtini), paliekant galioti 2003 m. spalio 2 d.

įregistruotÄ hipotekÄ , kodas (duomenys neskelbtini); kitÄ Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Savo sprendimÄ dėl Ä®sakymo bei Sutarties pripažinimo negaliojančiais teismas grindė AtkÅ«rimo įstatymas 12 straipsnio 3 dalies bei Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, b.l. 160-175 t.8). K. G. ir Z. G. 2013-04-19 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami priteisti jiems turtinę ir neturtinę žalÄ , atsakovais nurodydami Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ NŽT ir VÄ® Registrų centro, bei Savivaldybę.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu (Administracinė byla, b. l. 82–94, t.3) pareiÅ¡kėjų K. G. ir Z. G. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, t. y.: priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, solidariai K. G. ir Z. G. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o reikalavimo dalį dėl 169 323,45 Eur (584 640,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Kitų atsakovių atstovų (VÄ® Registrų centro ir Savivaldybės administracijos) atžvilgiu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė.

LVAT 2016 m. sausio 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimÄ pakeitė ( Administracinė byla, b.l.137-165, t.3). Minėta nutartimi LVAT konstatavo, jog Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų neteisėtumas dėl neprivatizuotino 0,0524 ha žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn (pardavimo K. G.) iÅ¡ esmės yra nustatytas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, kuris byloje dėl žalos atlyginimo turi prejudicinę reikÅ¡mę.

Todėl CK 6.271 straipsnio taikymo prasme minėtos institucijos veiksmų neteisėtumas neturi bÅ«ti nustatinėjamas ir įrodinėjamas iÅ¡ naujo (ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalis). Už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, kurios atsirado apeliantams pagal minėtÄ civilinę bylÄ joje teismui nustačius, kad 0,0524 ha valstybinės žemės sklypas K. G. buvo parduotas neteisėtai, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su Å¡iais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga ta valstybės institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo (Å¡io ginčo atveju Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba).

LVAT 2016-01-04 nutartyje, vertindama Savivaldybės veiksmus K. G. ir Z. G. reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmus iÅ¡duodant apeliantui projektavimo sÄ lygas ir statybos leidimÄ komercinio pastato statybai nuosavybės teise valdomame žemės sklype toje miesto teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planÄ yra komercinio užstatymo zona, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus CK 6.271 straipsnio prasme.

Å iame kontekste dėl Panevėžio miesto tarybos 2000 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4-8 „Dėl KniaudiÅ¡kių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektÅ«ros tvirtinimo" pažymėjo, kad nors Å¡is sprendimas Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo viena iÅ¡ prielaidų priimti sprendimÄ dėl 0,0524 ha valstybinės žemės sklypo pardavimo K. G., tačiau Å¡i prielaida nesaistė minėto vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos iÅ¡spręsti K. G. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo pardavimo nepažeidžiant įstatymų.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija Administracinėje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti Panevėžio miesto savivaldybės administravimo subjektų neteisėtus veiksmus, kurie gali bÅ«ti siejami su pareiÅ¡kėjų reikalavimu atlyginti žalÄ . Nei pirmosios instancijos teismas Administracinėje byloje, nei LVAT teisėjų kolegija nenustatė ir neteisėtų Valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, sietinų su K. ir Z. G. kilusia žala. LVAT teisėjų kolegija 2016-01-04 nutartimi turtine žala, kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtais veiksmais, pripažino komercinės paskirties projekto parengimo ir su tuo susijusias iÅ¡laidas 2018,35 Eur sumai, 1015, 12 Eur pamatų įrengimo iÅ¡laidas, iÅ¡laidos transporto nuomai (136,70 Eur + 86,88 Eur), iÅ¡ viso 3256, 83 Eur sumai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad apeliantų iÅ¡gyvenimai buvo ilgalaikiai, intensyvÅ«s, susiję su nuolatiniu nerimu ir nežinia dėl Å¡eimos verslo, kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo jų pragyvenimo Å¡altinis, dėl ateities ir lÅ«kesčių teisėtai plečiant verslÄ užsitikrinti finansine prasme saugiÄ senatvę, taip pat į tai, kad neigiami iÅ¡gyvenimai paveikė apelianto K. G. sveikatÄ , kartu vertindama ir tai, kad 0,0524 ha žemės sklypo, kuris buvo neteisėtai parduotas K.

G., grÄ Å¾inimas teismo sprendimu valstybei (nurodant grÄ Å¾inti K. G. jo sumokėtus pinigus už sklypÄ ) neatima apeliantų galimybės statyti komercinį pastatÄ likusioje žemės sklypo dalyje, be to, ir į tai, kad apeliantams yra priteista dėl neteisėtų veiksmų jų patirta turtinė žala ir tai atitinkamai kompensuoja praradimus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjams priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016-10-20 raÅ¡tu Nr.(1.81)-7R-8077 Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad K. G. iÅ¡mokėjo teismo priteistÄ Å¾alÄ - 8884,66 Eur ir pavedė spręsti klausimÄ dėl regreso teisės įgyvendinimo. NŽT, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsniu bei 32 straipsnio 2 dalimi, 2017-08-31 raÅ¡tu Nr.1SD-3800-(3.1.) Z. K., 2017-09-13 raÅ¡tu Nr.1SD-3931-(3.1.) K. V., 2017-09-13 raÅ¡tu Nr.1SD-3929-(3.1.) G. B., 2017-09-13 raÅ¡tu Nr.1SD-3932-(3.1.) R. B., 2017-09-13 raÅ¡tu Nr.1SD-3930-(3.1.) G.

U. pasiÅ«lė savo noru atlyginti žalÄ - kiekvienam po 1480,77 Eur. R. B. minėtame raÅ¡te nurodytÄ Å¾alos dydį – 1480,77 Eur. sumokėjo, kiti atsakovai gera valia nurodytos sumos nesumokėjo. 2018-05-21 raÅ¡tu Nr.1SS-994- (3.5) NŽT R. B. pasiÅ«lė gera valia sumokėti dar 296,16 Eur., Å¡ios sumos R. B. nėra sumokėjusi. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 ir kt.).

IÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2988/2012). Trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kada Teisingumo ministerija iÅ¡mokėjo K. G. ir Z. G. teismo priteistas žalos atlyginimo pinigines sumas, t. y. nuo 2016 m. balandžio 29 d. Taigi pareiÅ¡kėja, į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipdamasi 2018 m. birželio 6 d., trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. VTÄ® (redakcija, galiojusi iki 2019-01-01, t.y. pareiÅ¡kimo teismui padavimo metu) 33 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Jeigu valstybės tarnautojas žalÄ padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalÄ valstybės tarnautojÄ turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali virÅ¡yti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Å iuo metu galiojančios VTÄ® redakcijos 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Jeigu valstybės tarnautojas žalÄ padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalÄ valstybės tarnautojÄ turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama Å¡io įstatymo 38 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pagal VTÄ® 38 straipsnį valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ Å¾alÄ valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (3 dalis), Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo iÅ¡skaitymo (iÅ¡ valstybės tarnautojo atlyginimo) Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, iÅ¡ieÅ¡koma pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme (5 dalis), Valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo (7 dalis).

Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualÅ«s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. kovo 8 d. nutarime (toliau- ir Konstitucinio Teismo nutarimas) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai bei LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-2995-492/2018, pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio; aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo (toliau- ir Žalos atlyginimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies (2005 m. spalio 18 d., 2015 m. birželio 9 d. redakcijos) nuostatas kartu su nurodytomis CK 6.271 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis pažymėtina, kad Žalos atlyginimo įstatyme, be kita ko, detalizuojama CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės, atlyginusios bet kurio vieÅ¡osios teisės subjekto neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalÄ padariusį asmenį įgyvendinimo tvarka.

Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu, spręsdamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje keliamÄ ginÄÄ , teismas remiasi ir Žalos atlyginimo įstatyme įtvirtintomis teisės normomis. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, jog valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemÄ , apimančiÄ visų pirma valstybės institucijas (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veikimas ultra vires negali bÅ«ti be iÅ¡lygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu (2008 m. spalio 30 d. nutarimas); pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, jeigu valstybės pareigÅ«nai netinkamai įgyvendindami jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaro materialinę ir (arba) moralinę žalÄ asmenims, tokie jų veiksmai negali bÅ«ti tapatinami su pačios valstybės (jos institucijų) veikimu (neveikimu), žalÄ padarę valstybės pareigÅ«nai turi nustatytÄ ja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala; valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į kiekvienÄ Å¾alÄ padariusį asmenį atsiranda tik tuo atveju, jeigu žala padaroma Å¡io asmens kaltais veiksmais.

PareiÅ¡kėja, įvardindama atsakovų neteisėtus veiksmus, iÅ¡ esmės remiasi vien įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotu atsakovų vizuotų (derintų) bei pasiraÅ¡ytų aktų neteisėtumu bei konstatuotais tuometinės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtais veiksmais, kurie buvo viena iÅ¡ sÄ lygų priteisti žalos atlyginimÄ K. ir Z. G. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka.

AiÅ¡kinant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

LVAT 2016-01-04 nutartimi Administracinėje byloje konstatuota, kad už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, kurios atsirado pagal Civilinę bylÄ , joje teismui nustačius, kad 0,0524 ha valstybinės žemės sklypas K. G. buvo parduotas neteisėtai, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su Å¡iais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga ta valstybės institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo, t.y. K. ir Z. G. turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimÄ valstybė iÅ¡mokėjo 2016-04-29, padaryta neteisėtais tuometinės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais.

Todėl Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų, tiesioginiu ryÅ¡iu susijusių su K. ir Z. G. padaryta žala, neteisėtumo faktas laikytinas prejudiciniu faktu ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinas. Teisingumo ministerijos 2016-10-20 raÅ¡tas Nr.(.81)7R-8077 patvirtina, kad valstybė 2016-04-29 atlygino neteisėtais Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , todėl valstybė įgijo regreso teisę į žalÄ padariusius asmenis. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime bei LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-2995-492/2018 (toliau- ir IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas), pateiktÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ , nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar valstybės K. ir Z.

G. atlyginta žala buvo padaryta kaltais atsakovų- tuometinės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų- veiksmais. Ginčo atveju materialinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tina nustatyti kaltus (pakankama bet kuri kaltės forma) atsakovų veiksmus priimant Ä®sakymÄ ir pasiraÅ¡ant Sutartį. Civilinės atsakomybės atveju laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).

Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018). IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendime pažymėta, kad vieÅ¡ojoje teisėje kalbant apie valstybės institucijų tarnautojų ir vadovų materialinę atsakomybę bÅ«tina pabrėžti atsakingo valdymo ir gero vieÅ¡ojo administravimo standartus.

Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigÅ«nams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

VieÅ¡ojoje teisėje kalbant apie valstybės institucijų tarnautojų ir vadovų materialinę atsakomybę bÅ«tina pabrėžti atsakingo valdymo ir gero vieÅ¡ojo administravimo standartus. Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigÅ«nams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero vieÅ¡ojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012).

Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali bÅ«ti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Ä®gyvendindamos diskrecines galias vieÅ¡ojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.).

Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovai tuometinėje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje ėjo pareigas: G. U.- Panevėžio apskrities viršininkės;

R. B. - Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorės; Z. K.- Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojos; K. V. H. V.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus; G. B.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutartį pasirašė atsakovas G. B., tuo metu ėjęs PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas.

Ä®sakymÄ parengė PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto skyrius, jį vizavo R. B., tuo metu ėjusi PAVA Teisės departamento direktorės pareigas, Z. K., tuo metu ėjusi Panevėžio apskrities virÅ¡ininko pavaduotojos pareigas, K. V. H. V., tuo metu ėjęs PAVA Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pareigas. Ä®sakymÄ pasirašė G. U., tuo metu ėjusi Panevėžio apskrities virÅ¡ininkės pareigas. PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime įvardijusi atsakovų pareigybių apraÅ¡ymuose jiems priskiriamas funkcijas bei nustatytus reikalavimus, nenurodo, kokius konkrečius nurodytų pareigybių apraÅ¡ymų punktus atsakovai pažeidė ir iÅ¡ viso neteigia, kad atsakovai juos bÅ«tų pažeidę.

Teismas, įvertinęs pareigybės apraÅ¡ymais atsakovams priskirtas funkcijas, sprendžia, kad atsakovai R. B., Z. K. ir K. V. H. V., vizuodami Ä®sakymÄ , atsakovė G. U., pasiraÅ¡ydama Ä®sakymÄ , atsakovas G. B. pasiraÅ¡ydamas Sutartį, vykdė savo kompetencijai priskiriamas funkcijas ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtÄ veikimÄ ultra vires. Pareigybių apraÅ¡ymų punktuose, kuriuos cituoja pareiÅ¡kėja, atsakovams buvo nustatyti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai iÅ¡manyti teisės aktus.

Sutarties pasiraÅ¡ymo ir Ä®sakymo priėmimo metu galioję teisės aktai, kuriais Civilinėje byloje savo sprendimÄ grindė Apeliacinis teismas, numatė: Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje. Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir kitus Ä®sakymo priėmimo bei Sutarties pasiraÅ¡ymo metu galiojusius kitus teisės aktus, reglamentavusius valstybinės žemės, patenkančios į miestams priskirtÄ teritorijÄ , pardavimÄ , bei Ä®sakymo ir Sutarties rengimo procedÅ«roje Savivaldybės priimtus administracinius aktus, kurie nebuvo vertinti nei Civilinėje, nei Administracinėje byloje, tačiau neabejotinai darė įtakÄ atsakovų elgesiui (veiksmams) ginčui aktualiu aspektu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustatė, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 Ä®sakymo priėmimo bei Sutarties pasiraÅ¡ymo metu) (toliau- ir Taisyklės) numatė: pagal Taisyklių 14 punktÄ Å½emėtvarkos skyrius, gavęs asmens praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ , kuris yra mieste, ir kitus Å¡ių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui Å¡ių dokumentų kopijas su lydraščiu ir praÅ¡o parengti parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); nurodyti parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas; pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žemės servitutų nustatymo;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedÄ dėl inžinerinių statinių; nurodyti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentÄ . Žemės sklypo naudojimo bÅ«das teritorijų planavimo dokumente nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsniu, o žemės sklypo pobÅ«dis – žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintu žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡u; savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planÄ parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus ( Taisyklių 15 punktas); savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs Å¡ių Taisyklių 14 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia Å¡iam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis).

Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytÄ , bet tam nepanaudotÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimÄ ar patikslinimÄ ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotÄ (Taisyklių 16 punktas);

Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus Taisyklių 17 punktas): Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoja parduodamų žemės sklypų vertę arba užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimÄ ; parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ (pagal Å¡ių Taisyklių 1 priedÄ ); jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti dokumentai (duomenys) rengiant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ buvo tikslinami, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas derinamas su savivaldybės administracijos direktoriumi, kuris per 15 dienų po sutarties projekto pateikimo privalo suderinti sutarties projektÄ arba pateikti pasiÅ«lymus dėl jo patikslinimo.

Galutinį sprendimÄ dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto priima apskrities virÅ¡ininkas (Taisyklių 18 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tiek Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, tiek Savivaldybė atliko Taisyklėse numatytus jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Savivaldybės administracijos direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr.A-55 patvirtino valstybinių žemės sklypų, parduodamų ne aukciono bÅ«du, duomenis ir siÅ«lymus Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai, tarp jų-ir Žemės sklypo, parduodamo K.

G. bei nurodė, kad projektavimo ir statybos darbai turi bÅ«ti vykdomi, remiantis Detaliuoju planu. Taryba 2005-02-10 sprendimu Nr.2-27-17 pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono bÅ«du. Savivaldybės administracija parduodamÄ Å½emės sklypÄ suformavo, remdamasi bÅ«tent Detaliojo plano sprendiniais. Pažymėtina tai, kad Detalusis planas buvo parengtas, įgyvendinant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymÄ Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" patvirtinimo", kurio VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktÅ«ra“ 2.8 punkte buvo nustatyta, jog Prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi bÅ«ti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir iÅ¡lipti, kroviniams pakrauti ir iÅ¡krauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie Å¡ių objektų; 3.1 punkte buvo nustatyta, kad Visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose.

Detaliojo plano grafinė dalis, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas bei Savivaldybės atstovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Detaliuoju planu numatytas ne tik K. G., bet ir kitiems asmenims priklausančių komercinės paskirties žemės sklypų iÅ¡plėtimas tikslu įrengti automobilių stovėjimo vietas prie komercinės paskirties pastatų, t.y. automobilių stovėjimo vietos numatytos bÅ«tent privačios žemės sklypų ribose, todėl buvo galima daryti prielaidÄ , jog Detaliuoju planu numatytoji privatiems žemės sklypams iÅ¡plėsti valstybinės žemės dalis turėtų bÅ«ti parduodama Å¡ių sklypų savininkams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Detalusis planas, jį ginčijant teisme, teismo sprendimu nebuvo pripažintas negaliojančiu. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-01-19 įsakymas Nr.A-55 bei Savivaldybės tarybos 2005-02-10 sprendimas Nr.2-27-17 teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (2003-11-20 įstatymo Nr.IX-1838 redakcija, galiojusi Ä®sakymo priėmimo ir Sutarties pasiraÅ¡ymo metu), teritorijų planavimas buvo viena iÅ¡ priskirtųjų (ribotai savarankiÅ¡kųjų) savivaldybės funkcijų.

Todėl spręstina, kad atsakovai, įvertinę Detaliojo plano sprendinius, Savivaldybės parengtus aukščiau nurodytus dokumentus pagal Taisyklių nuostatas, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, laikydami, jo Žemės sklypas K. G. parduodamas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (kuria be kita ko, savo sprendimÄ rėmė Apeliacinis teismas) įtvirtintoje sÄ vokoje „jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų“ nėra pateiktas baigtinis tokių teritorijų sÄ raÅ¡as, todėl laikytina, kad Å¡i sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio ir poreikis konkrečiÄ teritorijÄ naudoti bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms kiekvienu atveju konstatuojamas, atsižvelgus į tam tikroje situacijoje surinktų faktų bei nustatytų aplinkybių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra tai, kad Civilinėje byloje, nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl Įsakymo bei Sutarties pripažinimo negaliojančiais, net ir teismai skirtingai aiškino ginčui taikytinas teisės normas, teisminis nagrinėjimas truko net 6 metus, teismai rėmėsi net bylos 8 tomuose surinkta rašytine medžiaga, buvo panaikinti net dviejų instancijų sprendimai, kuriais šie ieškovo reikalavimai buvo atmesti (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis).

Ir tik kasacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi bylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Ä®sakymÄ bei Sutartį pripažino negaliojančiais. Minėtos aplinkybės rodo, kad Žemės sklypo pardavimo faktinės aplinkybės, jo pardavimui taikytinas teisinis reglamentavimas buvo itin sudėtingas. Teismai Å¡iuo atveju sprendė kompleksinį, vertinamojo pobÅ«džio, sudėtingÄ ir daugelio reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimo reikalaujantį klausimÄ , susijusį su sisteminiu teisės normų aiÅ¡kinimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, rengdami, derindami, pasiraÅ¡ydami Ä®sakymÄ bei Sutartį, elgėsi nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovai nagrinėjamojoje situacijoje akivaizdžiai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, inter alia atsakingo valdymo ir gero vieÅ¡ojo administravimo standartais bei siekė nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, atsakovai vykdė jiems pareigybės apraÅ¡ymuose nurodytas funkcijas, laikėsi procedÅ«rinių taisyklių, reglamentuojančių valstybinių žemės sklypų skyrimÄ .

Todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovai padarė aiÅ¡kias aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidas ar peržengė savo įgaliojimus. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta atsakovų kaltė kaip privaloma sÄ lyga jų materialinei atsakomybei kilti pagal VTÄ® 39 straipsnio 2 dalį (iki 2019-01-01- 33 straipsnio 2 dalį) bei Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovai K.

V. H. V. ir G. B. bei trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. prašė priteisti jiems turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl jie įgijo teisę į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . AtsakovÄ K. V. H. V. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Algirdas Biguzas pagal 2018-08-06 atstovavimo sutartį (b.l.35). K. V. H. V. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareikÅ¡tas 2018-08-10, teikiant atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ (b.l.28). Pinigų priėmimo kvitas 2018-08-06 Serija LAT Nr.942726 patvirtina, kad atsakovas K. V. H. V. už atstovavimÄ teisme, dokumento suraÅ¡ymÄ advokatui A.Biguzui sumokėjo 363 eurus (b.l.79).

AtsakovÄ G. B. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokato padėjėjas R. K. pagal pateiktÄ 2018-12-11 atstovavimo sutartį. 2019-02-11 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.0995077 patvirtina, kad atsakovas G. B. advokato padėjėjui R. K. už atstovavimÄ teisme, dokumento suraÅ¡ymÄ sumokėjo 350 eurų. Atstovavimo iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti ir byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavusi J. S.. ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Ä®vertinusi Å¡ių ABTÄ® 40 straipsnio normų turinį, teismas konstatuoja, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas galima tik tada, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia bÅ«tina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo Å¡alies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo Å¡alies pozicijÄ palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo Å¡alies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Tik įvertinus visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galiÄ turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. tiek savo atsiliepimu teismui, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nepagrįstumo, jos pozicija iÅ¡ esmės sutapo su atsakovų iÅ¡reikÅ¡ta pozicija. Teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, taigi, buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje.

Teismas konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus šį administracinį ginÄÄ , yra apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. S. teisės, todėl ji įgijo ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisės į byloje turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . TrečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį J. S. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Rimvydas Jasevičius pagal 2018-12-05 atstovavimo sutartį. 2018-12-05 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr.0431 bei 2018-12-11 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. S. advokatui R.Jasevičiui už atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 400 eurų; 2019-01-28 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr.0441 bei 2019-01-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J.

S. advokatui R.Jasevičiui už atstovavimÄ teisme sumokėjo 200 eurų. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ nustato 2,5 koeficientÄ , o 8.19 punktas už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ nustato 0,1 koeficientÄ nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovų K. V. H. V. ir G. B. bei trečiojo suinteresuoto asmens J. S. praÅ¡oma už atsiliepimų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl aukščiau nurodytos jų turėtos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pareiÅ¡kimÄ atsakovams G. U., R. B., Z. K., K. V. H. V., G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, J.

S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti K. V. H. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 363 eurus (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti G. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 350 eurų (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti J.

S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 600 eurus (šešis šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Irena Varžinskienė