2023-02-01 Nr. AB-2826-3-63-3-03342-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-02-01 Nr. AB-2826-3-63-3-03342-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. spalio 3 d. papildomai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos tikėdamasi, kad padės išspręsti klausimą iš esmės nesikreipiant į teismą. 2022 m. spalio 28 d. iš NŽT gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (redakcija galiojusi nuo 20020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) nebuvo numatyto reikalavimo apie pradedamą rengti projektą informuoti gretimų pastatų savininkus.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-75-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03342-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-562 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. A1-389 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. balandžio 8 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-2046-(8.30); 4) panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 34SK-718-(14.34.110 E) „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“; 5) panaikinti NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir 0,0525 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriuje, esančiame Tauragėje, sužinojo apie ginčijamais sprendimais suformuotą žemės sklypą ir pateiktą prašymą jį išsipirkti. Pareiškėjai buvo rekomenduota parašyti prašymą, kad žemės sklypo pardavimas būtų sustabdytas. Tą pačią dieną pareiškėja kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad žemės sklypo pardavimas būtų stabdomas. 2022 m. rugsėjo 28 d. gautame atsakyme buvo siūlyta kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-389 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei prašyti teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl šio žemės sklypo pardavimo.
Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. spalio 3 d. papildomai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos tikėdamasi, kad padės išspręsti klausimą iš esmės nesikreipiant į teismą. 2022 m. spalio 28 d. iš NŽT gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (redakcija galiojusi nuo 20020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) nebuvo numatyto reikalavimo apie pradedamą rengti projektą informuoti gretimų pastatų savininkus.
Apie 2021 m. birželio 8 d. priimtą Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-562 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėja teigė nieko nežinojusi. Pareiškėja nurodė, kad jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir greta esančio namo ((duomenys neskelbtini)), kuriam eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, butai buvo įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Visą laikotarpį abu namai Registrų centre buvo registruoti viename registre (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pagal turimą inventorinę bylą, sklypo plotas 0,2000 ha, t. y. bendras sklypas. Be to, Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-542 buvo leista rengti žemės sklypo formavimo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą ir šis įsakymas nėra panaikintas. Ginčijamais sprendimais suformuotame žemės sklype yra įregistruoti Kiti statiniai(inžineriniai) – kiemo statiniai, kurie priklauso pareiškėjos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su žemės sklypo formavimu, o sužinojusi ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises.
Tik teisės aktais nustatyta tvarka suteikus asmeniui informaciją apie tai, kad nuspręsta rengti tam tikrą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kad asmuo gali būti tokio projekto iniciatoriumi ir kad su visomis su projekto rengimu ir tvirtinimu susijusiomis procedūromis bei dėl jo priimtais sprendimais asmuo gali susipažinti ŽPDRIS, tokiam asmeniui atsiranda pareiga būti rūpestingu ir ŽDPRIS domėtis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eiga. Pareiškėja nurodė, kad turėjo būti informuota apie planuojamą rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau tokia informacija jai nebuvo suteikta.
Pareiškėjos vertinimu, pareiga domėtis Pagėgių savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse skelbiama informacija yra neproporcinga ir apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir ginti galimai pažeistas jos teises. Pareiškėja pažymėjo, kad sužinojusi apie ginčijamus sprendimus ji veikė operatyviai – kreipėsi į institucijas, bandydama išsiaiškinti situaciją, rašė prašymus, kreipėsi teisinės pagalbos. Procesinio dokumento parengimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Pareiškėja teigė veikusi sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdama.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų turinys patvirtina, jog jie yra individualūs administraciniai teisės aktai, priimti žemėtvarkos planavimo srityje, skelbiami viešai, todėl jų apskundimo teismui termino eigos pradžia sietina su šių administracinių aktų viešu paskelbimu žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), esančioje adresu www.zpdris.lt.
Iš skundo turinio nustatyta, jog apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą, kadastrinių duomenų patvirtinimą bei jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pareiškėja buvo informuota 2022 m. rugsėjo 26 d.
Įvertinęs tai, jog su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus pareiškėja kreipėsi 2022 m. lapkričio 21 d., teismas konstatavo, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas.
Teismas vertino, jog termino skundui paduoti praleidimą lėmė subjektyvios, nuo pareiškėjos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusios priežastys, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Nuo tada, kai pareiškėjai tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas.
Kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti.
Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, tokį prašymą motyvuodama aplinkybe, kad jai nebuvo įteiktas Pagėgių savivaldybės administracijos raštas, kuriuo pareiškėjai teikta informacija apie planuojamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siūlymą tapti jo iniciatore bei galimybę projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras sekti ŽPDRIS, tačiau teismas, atsisakydamas atnaujinti skundo padavimo terminą neįvertino visų prašyme nurodytų argumentų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Pareiškėja teigia teismui nurodžiusi aplinkybes, kad tik išgirdusi žinią apie galimai tvarkomus dokumentus 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių, esantį Tauragėje, kur gavo patikslinimą, kad žemės sklypas tikrai suformuotas ir yra pateiktas prašymas jį išsipirkti. Tą pačią dieną pareiškėja kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad žemės pardavimas būtų stabdomas. 2022 m. rugsėjo 28 d. gautame atsakyme buvo siūlyta kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-389 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ panaikinimo ir prašyti teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl šio žemės sklypo pardavimo. Pareiškėja teigia neturėjusi visų reikalingų dokumentų, todėl 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į NŽT tikėdamasi, kad padės išspręsti klausimą iš esmės ir nereikės kreiptis į teismą. Apie tai, kad 2021 m. birželio 8 d. buvo priimtas Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-562 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėja teigia nežinojusi. Pareiškėja nurodo negavusi jokio pranešimo apie projektuojamą žemės sklypą, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 55 punktu, namo gyventojai turėjo būti informuoti laiškais apie pradėtą rengti projektą. Pareiškėja pažymi, kad informacija ŽPDRIS sistemoje apie formuojamą sklypą nematoma ir dabar.
Pareiškėjos teigimu, teismas į nurodytus motyvus neatkreipė dėmesio, jų neįvertino. Pareiškėja nurodo, kad tik gavusi atsakymą iš NŽT pradėjo ieškoti teisinės pagalbos ir ruošti skundą, tai padarė per tris savaites, nes greičiau surinkti dokumentų ir pateikti jų advokatui bei paruošti procesinių dokumentų negalėjo. Pareiškėjos vertinimu, tai protingas terminas, be to terminas buvo praleistas nežymiai. Visą tą laiką pareiškėja nurodo aktyviai domėjusis galimybe be teismo išspręsti visus klausimus. Pareiškėja pažymi, kad jos prašymas suformuoti sklypą buvo pateiktas anksčiau, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad be jos ir kaimynų susitarimo nebus galima suformuoti žemės sklypų, nes yra daug pastatų, reikalingas bendras kiemas ir įvažiavimas. Pareiškėja nurodo objektyviai negalėjusi žinoti visų žemėtvarkos formavimo teisės aktų ir tikėjosi, kad nepanaikinus jau priimto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, negalima formuoti kito žemės sklypo toje pat vietoje (visi pastatai yra valstybinėje žemėje ir jie priskirti vienam bendram žemės sklypui). Visas aplinkybes pareiškia teigia nurodžiusi pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo.
Pareiškėjos vertinimu, pareiga nuolat domėtis Pagėgių savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse skelbiama informacija yra neproporcinga ir apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir ginti galimai pažeistas jos teises. Pareiškėja pažymi veikusi operatyviai, buvusi sąžininga, todėl jos teisė į teisminę gynybą negali būti suvaržyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, o prašyme šį terminą atnaujinti nurodytos priežastys nelaikytos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies1–8 punktuose.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012; kt.). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą, kadastrinių duomenų patvirtinimą bei jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pareiškėja sužinojo 2022 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėja skundą teismui padavė 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Įvertinęs pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytas termino praleidimo priežastis teismas sprendė, kad termino praleidimą lėmė subjektyvios, nuo pareiškėjos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusios priežastys, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.
Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie rengiamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie ginčijamais sprendimais suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą momento, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. ir vertino pareiškėjos veiksmus nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių paduoti skundą teismui per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamais sprendimais suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą momento. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji kreipėsi į institucijas, bandydama išsiaiškinti situaciją, rašė prašymus, ieškojo teisinės pagalbos apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis priežastimis. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino praleidimo aplinkybių subjektyvumo yra pagrįsta. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis