2026-01-21 Nr. AB-1782-3-61-3-00745-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-182-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00745-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. P-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja teigė, kad Įsakymas, kurio skirtas griežtas papeikimas, priimtas atsižvelgiant į 2024 m. sausio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-4 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) G. K. veiksmų, vykdant probuojamojo M. M. priežiūrą (toliau – ir Išvada). Minėta Išvados konstatuojamoji dalis surašyta painiai, trijose skirtingose pastraipose konstatuojamas pažeidimas, tačiau neįvardijamos konkrečios elgesio taisyklės ar teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėja yra neva pažeidusi. Iš esmės pažeidimas kildinamas tik iš prielaidos, kad pareiškėja turėjo veikti kitokiu būdu. Pareiškėja paaiškino, kad Išvadoje nurodytas teiginys, jog pareiškėja yra pažeidusi „minėtų teisės aktų reikalavimus“ yra pernelyg abstraktus kaip pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti.

3. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. aplaidžiai vykdė M. M. priežiūrą, nesiimdama veiksmų dėl probuojamojo rizikos įvertinimo ir priežiūros plano sudarymo pagal nustatytą formą ir tvarką, tačiau nenurodyta, kokio teisės akto ir kokią nuostatą ji pažeidė, t. y. kur įtvirtinta pareiškėjos pareiga imtis veiksmų ir kokių būtent veiksmų, kai šių pareigų neįvykdė pareiškėjai nepavaldi, jos nekontroliuojama pareigūnė J. B. Pareigūnė J. B., Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) specialistė, yra pavaldi (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui I. Z., kuris turi teisę ir pareigą tikrinti pareigūnės J. B. bylas. Išvadoje pažymėta: „probuojamojo asmens byla G. K. buvo perduota ne „revizuoti“, vertinti ar patikrinti, o perduota vykdyti teismo sprendimą, kaip probuojamųjų priežiūrą vykdančiam pareigūnui, kas numatyta jos pareigybių aprašyme ir šią funkciją ji privalėjo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus“ (Išvada, p. 10). Tačiau pareiškėja būtent taip ir darė – pagal galimybes vykdė teismo sprendimą. Šiuo atveju pareiškėja baudžiama inter alia (be kita ko) už tai, kad neapskundė planą rengusios pareigūnės: „G. K. gavusi vykdyti probuojamojo M. M. asmens bylą, apie tai, kad priežiūros planas sudarytas nesivadovaujant teisės aktais, nėra įvertinta probuojamojo rizika pagal metodiką OASys, neinformavo tiesioginės vadovės A. P.“ (Išvada, p. 10). Tačiau tam, kad apskųsti kitą pareigūną, netinkamai parengus planą, reikėjo planą išsamiai įvertinti, iš esmės „revizuoti“, kas vėlgi neįeina į pareiškėjos pareigas ir Tarnyba to neneigia.

4. Pareiškėja paaiškino, kad iki 2023 m. gruodžio 17 d. nebuvo aiškiai reglamentuota, jog negalima perduoti netvarkingų bylų, be to, nebuvo aišku, ką daryti tokią bylą gavus (tai nėra reglamentuota iki šiol). Bylos pareiškėjai perduotos nepaisant to, kad ji bylas perduodančią pareigūnę informavo, jog jos netvarkingos ir atsisakė pasirašyti Asmens bylų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7D-3374. Be to, pareiškėjai inkriminuotas nusižengimas neveikimu, nors pažeidimo padarymo metu nebuvo teisės akto, nustatančio pareigą veikti, dėl to pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai.

5. Pasisakydama dėl M. M. priežiūros pareiškėja pažymėjo, kad paaiškinime nurodė, kad M. M. byla jai perduota 2023 m. rugpjūčio 10 d., o bylų perdavimo akto kuriuo remiantis nustatyta, jog M. M. byla jai perduota 2023 m. liepos 31 d., pareiškėja nepasirašė. Tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė netirta, prieštaravimai nepašalinti. Pareiškėja teigė, kad M. M. byla 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjai nebuvo perduota, – tai patvirtina Tarnybos Resocializacijos ir priežiūros skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažyma apie Tarnybos Kauno regiono skyriaus (Alytaus miesto ir rajono savivaldybių veiklos teritorijoje) tarnybinės veiklos patikrinimą Nr. VD-3348. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. į skyrių atvyko pareigūnė V. R., kuri užėjo į pareiškėjos kabinetą ir paprašė pateikti visas pareiškėjos vykdomas 55 bylas. Gavusi bylas, pasiėmė visas probuojamųjų asmenų bylas (viso – 26 vienetai), o kitas bylas (nepilnamečių, laisvės apribojimo, viešųjų darbų bausmių vykdymo ir pan.) paliko. M. M. byla priskirtina prie probuojamųjų, taigi, jei pareiškėja būtų ją turėjusi, dar 2023 m. rugpjūčio 10 d. būtų buvusi paimta ir patikrinta. J. B. 2024 m. sausio 3 d. pateikė Pranešimą Nr. VD-41 „Dėl informacijos patikslinimo“, kuriame nurodė kitokias aplinkybes nei pareiškėja, o darbdavys neįgyvendino įstatyminės pareigos visapusiškai išsiaiškint nusižengimo aplinkybes, nenustatė, nuo kada pareiškėja vykdė M. M. priežiūrą ir ar (bei kokiu pagrindu) ji žadėjo J. B. ištaisyti jos darbo trūkumus, ar toks J. B. „pavedimas“ jai nepavaldžiai pareigūnei laikytinas teisėtu.

6. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja nekontroliavo probuojamojo pareigų: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau, kaip nurodė pareiškėja, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėja paaiškino, kad įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų buvo kontroliuojamas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes bei galimybes, siekiant nevaržyti probuojamo asmens teisių daugiau negu yra būtina, ekonomiškai naudojant tarnybos turimus išteklius.

7. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. spalio 19 d. su probuojamuoju kalbėjosi telefonu. Probuojamasis atsiliepė laiku, bendravo adekvačiai, nesukėlė jokių įtarimų, girtumo požymių (besiveliančio liežuvio, familiarumo, nelogiškų teiginių) nebuvo. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. spalio 19 d. patikrino Administracinių nusižengimų registrą, ar M. M. nebuvo pastebėtas apsvaigęs viešoje vietoje, taip pat patikrino Informatikos ir ryšių departamento duomenis, ar nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų M. M. esant neblaiviam, tačiau atitinkamų duomenų nerasta. Minėtomis datomis bendrauta su M. M. šeima, jo priežiūrą vykdančiais policijos pareigūnais, tačiau niekas neišsakė skundų, kad jis vartoja alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Priešingai, nuteistojo draugė (vėliau – sutuoktinė L. R.) patvirtino, kad sugyventinis (vėliau – sutuoktinis) M. M. neturi jokių priklausomybių. Taip teigė ir pats M. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas R. Š., kuris patvirtino, kad nuteistasis nepažeidė jokių intensyvios priežiūros sąlygų, nėra buvęs neblaivus ar apsvaigęs. Išvadoje teigiama esą nerišli kalba yra tik vienas iš 5 požymių, pareiškėja su tuo sutiko, tačiau pažymėjo, kad neblaivus asmuo rišliai kalbėti negali. Be to, tikrinta ne tik kalba – surinkti duomenys iš registrų, artimųjų, policijos.

8. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurią vykdo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. M. M. yra kontroliuojamas minėto komisariato pareigūnų. Taip pat minėtas asmuo atskaitingas Policijos departamento pareigūnams ir jam taikoma intensyvi priežiūra, jis privalo nuolat būti namuose, numatyta išimtis nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Nevykdant policijos nustatytų pareigų, būtų taikomas suėmimas. Taip pat M. M. gyvena su sutuoktine, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla. Dėl to neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja turėjo atlikti tikrinimą alkotesteriu. Kita vertus, pareiškėja net norėdama nebūtų galėjusi atlikti patikrinimo alkotesteriu, nes nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus skyriuje mėnesį laiko nebuvo alkotesterio, jis buvo išvežtas kalibravimui, o pakaitinis alkotesteris duotas nebuvo. Narkotinių medžiagų testų Alytaus skyriuje nebuvo jau seniai, apimant ir visą laikotarpį, kai vykdyta M. M. priežiūra.

9. Dėl įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo kontrolės pareiškėja nurodė, kad situacija dėl M. M. kelionės į Turkiją vertinta tendencingai. Išvadoje pripažįstama, kad pareiškėja tikrino duomenų bazes dėl sienos kirtimo (Išvada, p. 2). Sienų kirtimo informacija nėra atnaujinama realiu laiku, kartais įrašai atsiranda vėliau, netgi po 2–3 sav. Išvadoje pažymėta, kad „2023-10-30 VSATIS registro duomenimis, M. M. 2023-09-10 kirto valstybės sieną (Vilniaus oro uostas) išvykdamas ir 2023-09-17 atvykdamas į Vilniaus oro uostą“. Pareiškėja Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (toliau – ir VSATIS) registro duomenis tikrino ne 2023 m. spalio 30 d., o 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 19 d. (anksčiau). Išvadoje nėra duomenų, kada ši informacija suvesta į registrą ir atitinkamai, ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę matyti minėtus sienų kirtimus. Siekiant taikyti tarnybinę atsakomybę, turėjo būti išsiaiškinama (pvz. pateikiant užklausimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT)), kada į VSATIS įvesti duomenys apie 2023 m. rugsėjo 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 17 d. sienos kirtimus, o ne vadovautis duomenimis tos dienos, kai pareiškėja duomenų bazės jau netikrino.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad 2023 m. spalio 19 d., bendraujant su probuojamuoju, pareiškėja sužinojo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu „Dėl leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos“ leido M. M. nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. išvykti į Turkiją, Kemero miestą, poilsiui su šeima. M. M. nežinojo, kad jam reikia leidimo iš Tarnybos. Per daugiau nei 20 m. tarnybos pareiškėja pirmą kartą susidūrė su atveju, kai probuojamam asmeniui su jo probacija nesusijusioje byloje išduotas teismo leidimas išvykti. Pareiškėja vertino, kad atskiras Tarnybos leidimas nėra reikalingas. Atitinkamai nefiksavo M. M. pažeidus įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11. Dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pareiškėja nurodė, kad Alytaus skyriuje, kuriame tarnybą atliko pareiškėja, buvo aprobuota ir vykdoma vienintelė programa „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, programa trunka šešias savaites, tačiau, esant būtinybei, programą galima vesti ne vieną kartą per savaitę, o du, tuomet minėtos programos trukmė būna trys savaitės. M. M. į eilę įtrauktas 2023 m. rugsėjo 22 d., o išklausyti terminas buvo iki 2024 m. vasario 7 d. Pagal programos trukmę nebūtų buvę kliūčių išklausyti programą iki 2024 m. vasario 7 d. Išvadoje nurodytas teiginys esą „probuojamasis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo visus 8 mėnesius turėjo vykdyti šį įpareigojimą“ (Išvada, p. 11) yra deklaratyvus, nes, kaip minėta, skyriuje buvo vykdoma tik viena programa, kurios trukmė iki 6 savaičių.

12. Pasisakydama dėl pareiškėjos krūvio įtakos tarnybinių funkcijų kokybei pareiškėja pažymėjo, kad pagal pareigybę jai turėjo būti priskiriama prižiūrėti iki 25 nuteistųjų, kai faktiškai prižiūrėjo 55. Pareiškėja apie krūvio problemą pranešė daug kartų, apie tai vadovams buvo žinoma vėliausiai nuo 2023 m. vasario mėn., tačiau sprendimų pasiūlyta nebuvo. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad jos tarnybos sąlygos nėra tinkamos: patiria mobingą, nuolat dirba virš krūvio, įtempti santykiai su kolegomis trukdo tolygiau pasiskirstyti darbo krūvį, esant reikalui paprašyti pagalbos.

13. Pareiškėja teigė, kad atsakovas jai paskyrė griežtą papeikimą, nors pažeidimai, net jei būtų nustatyti, yra išimtinai formalaus pobūdžio, padaryti dėl didelio darbo krūvio, skubėjimo, netinkamo teisės normų supratimo.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėja nurodė, kad pažeidimas kildinamas tik iš prielaidos, jog ji turėjo veikti kitokiu būdu, tačiau atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja turėjo veikti vadovaujantis jos tarnybinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuos pareiškėja, kaip turinti ilgametę patirtį ir aukštą kvalifikaciją, puikiai išmano. Atsakovas Išvados dėstomojoje dalyje detaliai citavo teisės aktus, kuriais nesivadovavo pareiškėja. Atsakovas sutiko, kad nenurodytas konkretus pareigybės aprašymo punkto numeris, tačiau yra nurodomos konkrečios pareigybės aprašymo funkcijos, kurias netinkamai vykdė pareiškėja. Atsakovas Išvadoje (10 psl.) cituoja konkrečius pareigybės aprašymo punktus: „šis pareigūnas atlieka nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal Lietuvos probacijos tarnybos ir (ar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus aprobuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas bei Skyriaus veiklos teritorijoje vykdo probuojamųjų ir asmenų, kuriems paskirta viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus įspėjimą ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) priežiūrą“.

16. Dėl probuojamojo priežiūros plano atsakovas pažymėjo, kad, susipažinęs su pareiškėjos teiginiais, nurodytais skundo skiltyje „Dėl probuojamojo priežiūros plano“, atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje pirmiausiai akcentuojami veiksmai, kuriuos turėjo atlikti pareigūnas, gavęs vykdyti probuojamajam skirtą teismo sprendimą. Pareiškėja teigė, kad į jos pareigybės aprašymą neįeina kitų pareigūnų parengtų planų „revizavimas“ ir „ ir tam, kad apskųsti kitą pareigūną netinkamai parengus planą, reikėjo planą išsamiai įvertinti“. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad tiesioginio vadovo informavimas apie ne pagal teisės aktus sudarytą priežiūros planą yra kitų pareigūnų apskundimas. Pareigūno pareiga yra tinkamai vykdyti savo funkcijas, o pamačius galimus pažeidimus ar atvejus, kai nesilaikoma teisės aktų, apie tai informuoti vadovą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Priežiūros plane (kurio forma patvirtinta Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-184) yra nustatyta lentelės forma, todėl įvertinti, ar visos lentelės grafos yra užpildytos, galima net nevertinant jų turinio (šiuo atveju plane nebuvo net visų grafų pagal numeraciją). Pareigūnas, turintis kasdieninius įgūdžius dirbant su minėto plano forma, įvertinti ar Priežiūros planas užpildytas, gali ir vizualiai peržiūrėjęs planą.

17. Pareiškėja klaidingai nurodė informaciją, kad pareigūnė J. B. pavaldi vyresniajam specialistui. Visi Kauno regiono skyriaus pareigūnai yra tiesiogiai pavaldūs skyriaus viršininkui (tame tarpe ir pareiškėja, ir jos minimi kiti skyriaus pareigūnai). Tai nustatyta skyriaus pareigybių aprašymuose ir skyriaus nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, gavusi vykdymui probuojamojo asmens bylą ir pamačiusi, kad ji netvarkinga (tai ji nurodo ir perdavimo-priėmimo akte), turėjo pareigą informuoti tiesioginį vadovą, kad šis pavestų pareigūnui (J. B., pareiškėjai ar kitam skyriaus pareigūnui) pašalinti trūkumus probuojamojo asmens byloje.

18. Dėl M. M. priežiūros atsakovas paaiškino, kad pareiškėja turėjo savo žinioje minėtą probuojamojo asmens bylą, kuri buvo perduota jai fiziškai 2023 m. liepos 31 d., tačiau, galbūt vertindama bylos turinį kaip netvarkingą, nelaikė šią bylą priimta vykdyti, tačiau, kadangi neatliko jokių veiksmų tai įforminti, atsakovas laikė, kad asmens byla perduota vykdyti pareiškėjai 2023 m. liepos 31 d. Be to, pareiškėjos pozicija, kad apie trūkumus tiesioginį vadovą turėjo informuoti ne ji, o J. B., laikytina gynybine pozicija, nes pareigūnai privalo informuoti tiesioginį vadovą apie aptiktus trūkumus ar kitus pažeidimus, tai yra pareigūno asmeninė atsakomybė. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kitos minėtos pareigūnės veiksmų atžvilgiu taip pat buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.

19. Dėl probuojamojo asmens pareigų vykdymo kontrolės atsakovas laikėsi Išvadoje išsakytos pozicijos, kad pareiškėjos probuojamojo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tikrinimas bendraujant su juo telefonu laikytinas gynybine pozicija, kadangi nerišli kalba yra tik vienas iš 5 požymių įtarti, kad probuojamasis neblaivus ar apsvaigęs, kitiems požymiams įvertinti būtinas fizinis kontaktas su probuojamuoju. Be to, probuojamajam draudžiamas bet koks psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, net nedideliais kiekiais, todėl bendraujant telefonu galima neįžvelgti galimų girtumo ar apsvaigimo požymių. Artimi probuojamojo giminaičiai gali būti neobjektyvūs ir neatskleisti vartojimo fakto, todėl probuotojas turi pareigą įsitikinti pats, kad probuojamasis nėra neblaivus ar apsvaigęs. Kaip ir minėta Išvadoje, probuojamasis nebuvo tikrinamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, nebuvo atliekamas Asmenų būklės (blaivumo) vertinimas, kuris gali būti atliekamas tik fiziškai kontaktuojant su probuojamuoju, asmens byloje ir priežiūros plane nebuvo jokios dokumentinės medžiagos apie šio įpareigojimo vykdymo kontrolę, įskaitant ir informacijos, gautos bendraujant su policijos pareigūnais, apie kuriuos mini pareiškėja. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad probuojamojo priežiūros byloje nebuvo informacijos (atžymos), kad pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tikrinti nebuvo galimybių dėl to, kad pareigūnai neturėjo alkotesterio ar narkotikų testų.

20. Dėl įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo kontrolės atsakovas laikėsi Išvadoje išsakytos pozicijos dėl probuojamajam pareigos – neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – netinkamos vykdymo kontrolės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad neturėjo pagrindo abejoti registrus tvarkančių institucijų darbu, o pareiškėja 2023 m. gruodžio 14 d. paaiškinime Nr. TP-4080 nurodė, kad „2023-08-28 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. 1/A-390-449/2023, pil. M. M. buvo leista išvykti už gyvenamosios vietos ribų. Byloje yra atžymos: „2023-09-22 sienos nekirtęs, 2023-10-19 sienos nekirtęs. Pažymi, kad atliko tokį įrašą, nes asmuo nepažeidė nustatyto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos leidimo. Leidimą jam suteikė Lietuvos apeliacinis teismas“. Tai patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie probuojamojo ketinimus išvykti ir išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų faktą.

21. Dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje atsakovas laikėsi Išvadoje išsakytos pozicijos dėl probuojamajam pareigos – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje – nevykdymo. Probuojamojo asmens byloje nebuvo informacijos apie tai, kad probuojamasis dalyvavo programos užsiėmimuose, taip pat nebuvo ir informacijos apie ketinimą organizuoti užsiėmimus ar planuojamą užsiėmimų pradžią, t. y. nebuvo jokios informacijos, kad šis įpareigojimas vykdomas ar planuojamas vykdyti.

22. Dėl tarnybinės atsakomybės, kaip vienos iš mobingo formų, atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba reaguoja į visus gautus pranešimus apie netinkamai vykdomą asmenų priežiūrą ar kitokius pažeidimus, aiškinasi situaciją ir, esant teisiniam pagrindui, pradeda tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjos atveju tarnybiniai patikrinimai pradėti ir nuobaudos skirtos išsamiai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes ir šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjos asmeninėmis savybėmis ar mikroklimatu padalinyje. Išvadoje minimos tik aplinkybės, išskirtinai susijusios su probuojamojo priežiūros vykdymu. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos asmenybę ir jos tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, manė, kad pareiškėjai Įsakymu paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

II. 23. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad:

25.1. pareiškėja eina Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas.

25.2. Tarnyboje 2023 m. spalio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas el. laiškas, kuriame nurodoma apie galbūt netinkamą probuojamojo M. M. (Alytuje) priežiūros vykdymą. Siekiant įvertinti, ar tinkamai buvo vykdyta probuojamojo priežiūra, buvo paprašyta pateikti šio probuojamojo asmens bylą.

25.3. Tarnyba, gavusi probuojamojo asmens bylą ir įvertinusi asmens byloje esančią dokumentinę medžiagą bei joje įžvelgus probuojamojo priežiūros vykdyme galimus tarnybinio nusižengimo požymius, (duomenys neskelbtini) specialistė Ž. M. 2023 m. lapkričio 22 d. parengė Tarnybos direktoriui tarnybinį pranešimą Nr. TP-3747 „Dėl galimai netinkamai vykdytos probuojamojo M. M. priežiūros“, kuriame nurodyta, kad M. M. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atidedant 2 metams, įpareigojant per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2023 m. birželio 20 d. įtrauktas į (duomenys neskelbtini) (Alytuje) probuojamųjų registrą. 2023 m. birželio 29 d. sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 7DN-2938, planą sudarė ir priežiūrą iki 2023 m. liepos 31 d. vykdė vyresnioji specialistė J. B., iki 2023 m. spalio 30 d. – vyriausioji specialistė G. K., nuo 2023 m. spalio 30 d. – specialistė A. K. 2023 m. birželio 29 d. probuojamasis supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis.

25.4. Iš asmens bylos nustatyta, kad priežiūros planas sudarytas nesivadovaujant Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-184 (2023 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. V-152 redakcija) – užpildyta ir įdėta tik dalis plano, visai nėra plano 4 punkto (nenurodyta informacija apie probuojamojo nusikalstamo elgesio riziką, informacijos apie didelės žalos riziką, problemines sritis, kriminogeninius ir apsauginius veiksnius), plane nėra 5 punkto – nenustatyti ilgalaikiai tikslai, resocializacijos priemonės, skirtos ilgalaikiams tikslams pasiekti, ir priemonės probacijos sąlygoms įgyvendinti.

Plano dalyje, kur suplanuotos elgesio kontrolės priemonės (10 punktas), nėra informacijos apie šių priemonių vykdymą: teismo skirtos pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (intensyvumas numatytas ne rečiau kaip kartą per 2 mėn.) kontrolę: nėra nurodyta nei priemonės įvykdymo data, nei rezultatas; suplanuotos elgesio kontrolės priemonės – apsilankymo gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius – vykdymą: nėra nurodyta nei priemonės įvykdymo data, nei rezultatas; prie suplanuotos elgesio kontrolės priemonės – pareigos neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – vykdymo (lankantis gyvenamojoje vietoje, renkant dokumentus, naudojant žinybinius registrus VSATIS (ne rečiau kaip kartą per 2 mėn.)) įrašyta, kad priemonė įvykdyta: 2023 m. liepos 25 d. išvykęs nebuvo, 2023 m. rugsėjo 22 d. sienos nekirtęs, 2023 m. spalio 19 d. sienos nekirtęs. Tuo tarpu 2023 m. spalio 30 d.

VSATIS registro duomenimis, M. M. 2023 m. rugsėjo 10 d. kirto valstybės sieną (Vilniaus oro uostas) išvykdamas ir 2023 m. rugsėjo 17 d. atvykdamas į Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu probuojamasis galbūt pažeidė teismo skirtą įpareigojimą, tuo tarpu pareigūnas nereagavo į galimą pažeidimą, nes ne tik nenurodė šios informacijos plane, bet ir nenurodė asmeniui pateikti paaiškinimą dėl galimo pažeidimo. Priežiūros plane nėra informacijos apie teismo skirto įpareigojimo – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje – vykdymą: nenumatyta šios priemonės vykdymo kontrolė nei prie elgesio kontrolės priemonių, nei prie resocializacijos priemonių, todėl kyla abejonių, ar šis teismo skirtas įpareigojimas apskritai buvo vykdomas.

Atsižvelgiant į priežiūros plane nenurodytą informaciją apie teismo įpareigojimų tinkamą kontrolę, galbūt nefiksuotus probuojamojo pažeidimus, išvykstant už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, siūloma inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl galbūt netinkamos M. M. priežiūros.

25.5. Pareiškėjai 2023 m. balandžio 21 d. surašytas Pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo Nr. 1129.

25.6. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė paaiškinimą Nr. TP-4080.

25.7. Tarnybos direktorius 2023 m. lapkričio 22 d. per Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą, atsižvelgdamas į pateiktą tarnybiniame pranešime Nr. TP-3747 pasiūlymą, nurodė organizuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą.

25.8. 2024 m. sausio 19 d. surašyta Išvada.

25.9. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimų, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 27 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

25.10. Pareiškėja nesutiko su Įsakymu, teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai, nepagrįstai keliant jai tokius elgesio standartus, kurie nėra reglamentuoti teisės aktais ir kurie objektyviai neįmanomi. Tarnybinio nusižengimo sudėtis aprašyta abstrakčiai, nenukreipiant į konkrečius teisės aktus, nepanaikinti prieštaravimai tarp pareiškėjos ir kitos pareigūnės (J. B.) paaiškinimų, neįvertinta J. B. paaiškinimų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir tarnybos vidaus tvarkai.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos Pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-181 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), numatyta, kad šis pareigūnas atlieka nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal Lietuvos probacijos tarnybos ir (ar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus aprobuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas bei Skyriaus veiklos teritorijoje vykdo probuojamųjų ir asmenų, kuriems paskirta viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus įspėjimą ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) priežiūrą. Taigi, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog priežiūros planą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, sudarė kitas pareigūnas, kurio planą, kaip nurodė paaiškinime pareiškėja, jai nenustatyta funkcija revizuoti, nesudaro prielaidų ir toliau netinkamai vykdyti šio probuojamojo priežiūrą, nesiimant jokių aktyvių veiksmų, tik asmens bylų perdavimo-priėmimo akte pažymint, kad asmens byla netvarkinga. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju probuojamojo asmens byla pareiškėjai buvo perduota ne „revizuoti“, vertinti ar patikrinti, o perduota vykdyti teismo sprendimą, kaip probuojamųjų priežiūrą vykdančiam pareigūnui, kas numatyta jos Pareigybės aprašyme ir šią funkciją ji privalėjo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.

27. Iš patikrinimo metu surinktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėja, gavusi vykdyti probuojamojo M. M. asmens bylą, apie tai, kad priežiūros planas sudarytas nesivadovaujant teisės aktais, nėra įvertinta probuojamojo rizika pagal metodiką OASys, neinformavo tiesioginės vadovės A. P., kad nedelsiant būtų sprendžiamas klausimas dėl neatliktų veiksmų padarymo, tačiau žinodama, kad perima asmens bylą, kurioje nėra atlikti būtini teisės aktuose numatyti veiksmai, toliau tęsė netinkamai vykdomą priežiūrą. Taip pat į tiesioginę vadovę pareigūnė nesikreipė ir vykdant šio probuojamojo priežiūrą, kai kilo kitų neaiškumų dėl priežiūros vykdymo.

28. Teismas nurodė, kad Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 (Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-148 redakcija), 3 priede nustatytas elgesio kontrolės priemonių, taikomų probuojamiesiems ir asmenims, kuriems skirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, sąrašas, kuriame nurodoma, kaip asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, turi būti kontroliuojami įpareigojimai. Pareigos dalyvauti elgesio pataisos programoje vykdymo kontrolė – priklausomai nuo parinktos elgesio pataisos programos trukmės, tačiau ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo vykdymo kontrolė – vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinės rekomendacijomis (10.4 punktas numato, kad jei probuojamasis nori išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, laikinai į užsienį, probuojamasis turi gauti Tarnybos leidimą. Prašymą probuojamasis laikinai išvykti į užsienį pateikia Tarnybos skyriaus viršininkui, leidimą išvykti suteikia arba nesuteikia Tarnybos skyriaus viršininkas motyvuotu rašytiniu atsakymu, įvertinęs kiekvieną atvejį individualiai).

29. Pareiškėja paaiškinime dėl probuojamojo nedalyvavimo elgesio pataisos programoje nurodė, kad „M. M. dalyvavimo elgesio pataisos programoje terminas nėra pasibaigęs, jis tęsiasi iki 2024-02-07“. Tačiau teismo sprendimu probuojamajam buvo paskirtas detalizuotas laike įpareigojimas – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, t. y. probuojamasis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo visus 8 mėnesius turėjo vykdyti šį įpareigojimą, todėl toks pareigūnės teiginys, kad dalyvavimo elgesio pataisos programoje terminas nėra pasibaigęs, jis tęsiasi iki 2024 m. vasario 7 d., kaip nurodė teismas, neatitinka tikrovės, nes teismas įpareigojo probuojamąjį ne per 8 mėnesius sudalyvauti programoje, o 8 mėnesius dalyvauti programoje.

30. Probuojamojo asmens byloje nebuvo informacijos apie tai, kad probuojamasis dalyvavo programos užsiėmimuose, taip pat nebuvo ir informacijos apie ketinimą organizuoti užsiėmimus ar planuojamą užsiėmimų pradžią, t. y. nebuvo jokios informacijos, kad šis įpareigojimas vykdomas ar planuojamas vykdyti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl probuojamajam pareigos – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje – nevykdymo.

31. Teismas pareiškėjos paaiškinime pateiktus argumentus, kad probuojamojo įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų buvo tikrinamas bendraujant su juo telefonu, laikė gynybine pozicija, kadangi nerišli kalba yra tik vienas iš 5 požymių įtarti, kad probuojamasis neblaivus ar apsvaigęs, o kitiems požymiams įvertinti būtinas fizinis kontaktas su probuojamuoju. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju probuojamasis nebuvo tikrinamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, nebuvo atliekamas Asmenų būklės (blaivumo) vertinimas, kuris gali būti atliekamas tik fiziškai kontaktuojant su probuojamuoju, asmens byloje ir priežiūros plane nebuvo jokios dokumentinės medžiagos apie šio įpareigojimo kontrolę, tame tarpe ir iš policijos pareigūnų, kaip paaiškinime mini pareiškėja. Paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad asmuo pats tvirtino, kad neturi jokių problemų nei dėl alkoholio vartojimo, nei dėl kitų priklausomybių, neatleidžia pareigūno nuo pareigos tikrinti teismo skirto įpareigojimo kontrolę tinkamai, vadovaujantis teisės aktais.

32. Tarnybinio patikrinimo metu, aiškinantis probuojamajam teismo skirto įpareigojimo dėl įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo kontrolės, pagrįstai nustatyta, kad ši kontrolė buvo vykdoma netinkamai. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 14 d. paaiškinime Nr. TP-4080 nurodė, kad „2023-08-28 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. 1/A-390-449/2023, pil. M. M. buvo leista išvykti už gyvenamosios vietos ribų. Byloje yra atžymos: „2023-09-22 sienos nekirtęs, 2023-10-19 sienos nekirtęs. Pažymi, kad atliko tokį įrašą, nes asmuo nepažeidė nustatyto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos leidimo. Leidimą jam suteikė Lietuvos apeliacinis teismas“. Teismas pažymėjo, kad tai patvirtina, jog pareiškėja žinojo apie probuojamojo ketinimus išvykti ir išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų faktą.

33. Teismo įsitikinimu, įrašai priežiūros plane patvirtina, kad probuojamasis nekirto sienos, neatitinka tikrovės, nes probuojamasis buvo kirtęs valstybės sieną ir išvykęs į kitą valstybę be Tarnybos leidimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. K. paaiškinime pateiktos informacijos, kad teismas leido M. M. išvykti, asmens byloje nebuvo, nėra apie minėto dokumento išdavimą jokios informacijos ir priežiūros plane. Šią informaciją G. K. pateikė tik prie paaiškinimo (ant dokumento nėra ir informacijos, kad dokumentas, kaip gautas registruotas Tarnyboje). Įvertinęs kartu su paaiškinimu pateiktą minėtą dokumentą, teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog teismas išdavė M. M. leidimą išvykti į kitą valstybę, kaip nuteistajam, kuriam skundžiamu nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė (kas ir nurodyta teismo leidime), o ne kaip probuojamajam, kuriam probacijos tarnyba vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą.

34. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi Tarnyba išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti motyvuotoje Išvadoje. Šiuo atveju subjektas – pareiškėja, tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – tai (duomenys neskelbtini) G. K. netinkamas pareigų atlikimas, vykdant savo pareigybės aprašyme numatytą funkciją – vykdant probuojamojo M. M. priežiūrą. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai pareiškėjos netinkamai atlikusios savo pareigas, kaltė, pasireiškianti aplaidumu (pareigūnė žinojo savo pareigą tinkamai vykdyti probuojamojo priežiūrą, numatė, kad dėl jos neveikimo nebus tinkamai vykdomas teismo sprendimas ir probuojamojo įpareigojimai nebus kontroliuojami, tikėjosi tokių padarinių išvengti, įsiteisėjus subendrintam teismo sprendimui ir išrašius probuojamąjį iš priežiūros).

35. Pareigūnė, turėdama pareigą, numatytą Pareigybės aprašyme, vykdyti probuojamųjų priežiūrą, nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. aplaidžiai vykdė M. M. priežiūrą, nesiimdama veiksmų dėl probuojamojo rizikos įvertinimo ir priežiūros plano sudarymo pagal nustatytą formą ir tvarką, taip pat minėtu laikotarpiu nekontroliavo probuojamojo pareigų: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

36. Teismo įsitikinimu, pareiškėja aplaidžiai ir nerūpestingai vertino probuojamojo asmens byloje esančią informaciją, nenumatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti padarinių, nors pagal veiklos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4538-1062/2018).

37. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

38. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Išvadoje nenurodytas jos Pareigybės aprašymo punktas vertintinas kaip pagrindas Išvadą panaikinti. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir nenurodė numerio, su kuo ir pati pareiškėja sutinka, tačiau pacitavo jo nuostatas.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą, pareiškėjos darbdavio buvo įvertinta, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnė padarė kitą tarnybinį nusižengimą. Teismas sutiko su šiuo vertinimu ir pažymėjo, kad atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai.

40. Teismas įvertino, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, t. y. kad didelis darbo krūvis, buvo skatinta daug kartų, kad 2022 metais veikla buvo įvertinta labai gerai, kad nežino atvejų, jog už tokio pobūdžio klaidas asmenys yra traukiami atsakomybėn, bei kad suprastėjęs mikroklimatas, jos atžvilgiu naudojamas mobingas ir kt., nepaneigia nei konstatuoto padaryto tarnybinio nusižengimo, nei taikytos atsakomybės – skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Todėl teismas plačiau nepasisakė dėl šių argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Teismas pažymėjo, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta ir į pareiškėjos skatinimus, ir į jos vertinimą. Tai nurodyta išsamiai Išvadoje.

41. Taigi, teismas apibendrino, kad Išvada yra pagrįsta tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes, o tarnybinė nuobauda Įsakymu pareiškėjai buvo skirta pagrįstai ir teisėtai.

III. 42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti; arba Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo pridėti į bylą naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

43. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

43.1. Pareiškėjos nurodytų argumentų, kad vykdyti M. M. priežiūros kitokiu būdu negalėjo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, teismas netyrė. Pareiškėja viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad veikti taip, kaip numato teisės aktai, nebuvo galimybių, t. y. skyriuje nebuvo narkotinių medžiagų testų, alkotesterio ir antro pareigūno, galinčio pasirašyti Bendros prižiūrėjimo būklės įvertinimo aktą ir / ar vykti kartu į probuojamojo namus, nebuvo aprobuotos ir (ar) vykdomos 8 mėn. trukmės programos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad skyriuje buvo narkotinių medžiagų testai / alkotesteris, nenurodė, kokia skyriuje vykdoma programa trunka 8 mėn. (nepateikė apie tai jokių įrodymų), neteikė pareigūnų darbo grafiko ar kitų įrodymų, patvirtinančių galimybes atlikti tarnybines funkcijas su antru pareigūnu, nepateikia duomenų, kada atlikti įrašai VSATIS registre apie M. M. sienos kirtimus (2023 m. rugsėjo 10 d., 2023 m. spalio 17 d.), nepateikia J. B. tarnybinio patikrinimo išvadų (nors šis patikrinimas buvo susijęs su pareiškėjos patikrinimu), nepateikė pareiškėjos pasirašyto Asmens bylų perdavimo priėmimo akto ar bet kokios kito dokumento, kuriame fiksuotas dokumentų perdavimas pareiškėjai, atsakovo atsiliepime minimų registro duomenų. Su prašymu buvo pateikta ir 2023 m. Lietuvos probacijos tarnybos XXX skyriaus darbo su asmenimis, esančiais XXX skyriaus priežiūroje, statistinės ataskaitos kopija, patvirtinanti, kad Alytaus skyriuje 2023 m. vykdytos tik 2 programos – „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „Tik tu ir aš“, jokios kitos programos 2023 m. skyriuje nevykdytos. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje ir prašytų įrodymų nepateikė, o teismas šių įrodymų iš atsakovo neišreikalavo. Tokiu būdu faktiškai buvo taikyta pareigūno kaltės prezumpcija, nes teismas konstatavo, kad pareiškėja kalta dėl to, jog neatliko teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų per nustatytus terminus, tačiau nevertino subjektyvaus pagrindo – ar pareiškėja objektyviai galėjo tuos veiksmus minėtais terminais atlikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai (ar Tarnyboje buvo sudarytos tam reikiamos sąlygos).

43.2. Teismo išvados apie subjektyviąją nusižengimo pusę – be motyvų. Teismas nusprendė, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai pareiškėjos, netinkamai atlikusios savo pareigas, kaltė, pasireiškianti aplaidumu (pareigūnė žinojo savo pareigą tinkamai vykdyti probuojamojo priežiūrą, numatė, kad dėl jos neveikimo nebus tinkamai vykdomas teismo sprendimas ir probuojamojo įpareigojimai nebus kontroliuojami, tikėjosi tokių padarinių išvengti, įsiteisėjus subendrintam teismo sprendimui ir išrašius probuojamąjį iš priežiūros) (teismo sprendimas, p. 12), tačiau tokios išvados nepagrindė nei vienu byloje esančiu įrodymu. Teigia, kad pareiškėjai M. M. priežiūros laikotarpiu buvo žinoma, kad probuojamųjų bylos būna tikrinamos ir pasibaigus probacijos terminui. Kita vertus, pareiškėja pažymi, kad teismo išvados implikuoja, jog pareiškėja galėjo tinkamai vykdyti priežiūrą, t. y. turėjo tam reikiamus išteklius, o ši aplinkybė tirta nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjos teiginiai dėl objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tinkamai vykdyti priežiūrą, atmesti nebuvo, o liko neįvertinti kaip neesminiai.

43.3. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–578/2013). Pareiškėja nurodė objektyvias, nuo jos nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių nebuvo įmanoma atlikti M. M. priežiūros taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsakovas turėjo įrodyti, kad šių aplinkybių nebuvo, o pareiškėjai buvo perkelta nepakeliama įrodinėjimo našta, nes jai, kaip fiziniam asmeniui, dauguma institucijos dokumentų nėra prieinami. Dėl to teismas turėjo pareikalauti institucijos pateikti paaiškinimus ir / ar įrodymus, kurie paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes arba pripažinti, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nėra.

43.4. Išnagrinėjus bylą, gauti įrodymai patvirtina, kad skyrius, kuriame dirbo pareiškėja, neturėjo sertifikuoto alkotesterio, o patikra baigė galioti 2023 m. rugpjūčio 14 d. Alkotesterį nutarta nustoti eksploatuoti tik po to, kai 2023 m. gale kilo ginčas su vienu probuojamu asmeniu, kuris suabejojo alkotesterio parodymais ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Tuomet paaiškėjo, kad alkotesterio rodmenys buvo klaidingi. Pareiškėjai nežinoma, ar minėtas probuojamas asmuo skundė tarnybos veiksmus teismui ir koks buvo teismo sprendimas. Pareiškėja neturi galimybės gauti tokio pobūdžio informacijos, tačiau pareiškėjai žinoma, kad būtent po ginčo su minėtu probuojamu asmeniu A. A. alkotesteris AlcoQuant 6020 Nr. A122010 iš skyriaus buvo paimtas ir išduotas naujas alkotesteris. Pareiškėjai taip pat pavyko pasidaryti Patikros sertifikatų Nr. 1889630, 20237225 nuotraukas. Iš nuotraukų matyti, kad skyriuje naudoto alkotesterio metrologinė patikra baigėsi 2023 m. rugpjūčio 14 d. Tai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. alkotesteris buvo paimtas kalibravimui ir negrąžintas apie 1 mėn. laiko. Naujas sertifikatas išduotas tik 2023 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tą dieną alkotesteris į skyrių grąžintas nebuvo, o grąžintas tik po maždaug 1 mėn. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas teismui neteikė šių duomenų, o teismas jų, kaip minėta, neprašė. To pasėkoje liko visiškai netirta pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad tikrinti blaivumo alkotesteriu nebuvo įmanoma, nes skyriuje apie 1 mėn. nebuvo alkotesterio. Be to, dabar paaiškėjo, kad skyriuje naudotas alkotesteris – nesertifikuotas, taigi, netinkamas blaivumo nustatymui.

43.5. Teismas nepagrįstai vertino, kad leidimas išvykti suteikiamas ne asmeniui, bet tik vienam iš asmens procesinių statusų. Išvada, kad teismas išdavė M. M. leidimą išvykti į kitą valstybę, kaip nuteistajam, kuriam skundžiamu nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė (kas ir nurodyta teismo leidime), o ne kaip probuojamajam, kuriam Tarnyba vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, nepagrįsta jokia teisės norma.

43.6. Pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie M. M. išvykimą iš Lietuvos sužinojo jau po kelionės, tačiau išvykimą įvertino kaip teisėtą, nes M. M. paaiškino gavęs Lietuvos apeliacinio teismo leidimą ir jį pateikė, pareiškėja su leidimu susipažino ir jį įvertino kaip kelionę pateisinantį dokumentą. Tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja dar iki M. M. išvykimo žinojo apie jo „planus“. Post factum (po fakto) susiformavęs vertinimas, kad M. M. elgesys laikytinas teisėtu, nereiškia išankstinio žinojimo. Kita vertus, kyla klausimas, kaip M. M. išvykimą įvertino Tarnyba, ar paaiškėjus faktui, kad M. M. buvo išvykęs į Turkiją, Tarnyba ėmėsi kokių nors veiksmų probuojamojo atžvilgiu. Apie tai jokių duomenų Tarnyba nepateikė, o teismas tokių duomenų neprašė.

43.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas įrodymais, kurių nebuvo administracinėje byloje. M. M. asmens byla ir (ar) priežiūros planas į bylą pateikti nebuvo (ir nėra iki šiol), tačiau teismas pasiekė įvairių su šio plano ir asmens bylos turiniu susijusių išvadų, kaip pavyzdžiui.: „asmens byloje ir priežiūros plane nebuvo jokios dokumentinės medžiagos apie šio įpareigojimo kontrolę, tame tarpe ir iš policijos pareigūnų, kaip paaiškinime mini pareiškėja“ (teismo sprendimas, p. 11), „įrašai priežiūros plane patvirtina, kad probuojamasis nekirto sienos, neatitinka tikrovės“, „G. K. paaiškinime pateiktos informacijos, kad teismas leido M. M. išvykti, asmens byloje nebuvo, nėra apie minėto dokumento išdavimą jokios informacijos ir priežiūros plane“ (Sprendimas, p. 12) ir pan. Vienintelis tokių išvadų šaltinis – atsakovo paaiškinimai, tačiau rašytinių dokumentų turinys negali būti nustatinėjamas tik pagal suinteresuotos šalies paaiškinimus. Teismas, matydamas poreikį įvertinti M. M. priežiūros planą ir (ar) asmens bylą, turėjo pareikalauti iš atsakovo pateikti šių dokumentų kopijas į bylą. Sprendime aptariami ir vertinami dokumentai, kurie nebuvo pateikti į bylą ir teismas su jais nesusipažino, o tik rėmėsi vienos iš suinteresuotų šalių – atsakovo paaiškinimais apie jų turinį. Pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą (ABĮ 56 str., 57 str. 4 d., 86 str. 2 d.).

43.8. Teismas nesutiko priimti pareiškėjos pateikto lapo iš probuojamojo asmens bylos, tačiau sprendime rėmėsi minėta byla. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos nurodytas probuojamojo asmens bylos lapas nėra visa byla, todėl remtis negalima, tačiau, pats teismas skundžiamą sprendimą motyvavo visa byla, kuri apskritai nepateikta.

43.9. Teismas nepagrįstai įvertino, kad pareiškėja turėjo gauti / teikti policijos pareigūno R. Š. paaiškinimus. Teismas veikė pasyviai, laukdamas, kol įrodymus pateiks pareiškėja, ir nevertino, kad daugumos įrodymų pareiškėja negali gauti. Pareiškėja pažymi, kad įrodymai, kurių pareiškėja objektyviai negalėjo gauti ir pateikti į bylą (nors juos turėjo ir / ar galėjo pateikti institucija), buvo vertinami pareiškėjos nenaudai, pažeidžiant nuostatą, kad visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno naudai. Aplinkybę, ar pareiškėja bendravo su (duomenys neskelbtini) pareigūnu R. Š., galėjo išsiaiškinti atsakovas, pateikęs tarpžinybinį paklausimą. Taip pat teismas galėjo iškviesti šį pareigūną liudytoju byloje. Be to, teismo išvada, kad turėtų būti rašytinis pareigūno paaiškinimas apie bendravimo su pareiškėja aplinkybes ir kad tokį paaiškinimą turėtų gauti būtent pareiškėja, nepagrįsta jokia teisės norma. Išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimui, kad būtent institucija, o ne pareigūnas turi įrodinėti nebuvus objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių atlikti tam tikrus veiksmus.

43.10. Byla išnagrinėta nepasirengus teismo posėdžiui. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas, tačiau atsakovas su atsiliepimu nepateikė jokių dokumentų, t. y. M. M. priežiūros plano, jo asmens bylos, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo bylos medžiagos, ar pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, be to, su atsiliepimu nepateiktas nei vienas priedas. Šiuo atveju teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti aptariamus dokumentus arba nagrinėti bylą nevertinant minėtų dokumentų turinio. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad neišreikalaujant dokumentų, kuriais motyvuojamas teismo sprendimas, pažeista teisė susipažinti su byloje esančiais dokumentais (ABTĮ 49 str. 1 d.), dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštaravimus kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams (ABTĮ 52 str. 2 d.), nebuvo išlaikytas šalių procesinis lygiateisiškumas (ABTĮ 52 str. 1 d.), nes viena šalis disponavo ir rėmėsi įrodymais, su kuriais kita šalis nesusipažino.

43.11. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotais mažareikšmiškumo kriterijais.

44. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45. Atsakovas laikosi tiek Išvadoje, tiek atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad probuojamasis pareiškėjos nebuvo tikrinamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, nebuvo atliekamas Asmenų būklės (blaivumo) vertinimas, kuris gali būti atliekamas tik fiziškai kontaktuojant su probuojamuoju, asmens byloje ir priežiūros plane nebuvo jokios dokumentinės medžiagos apie šio įpareigojimo vykdymo kontrolę, įskaitant ir informacijos, gautos bendraujant su policijos pareigūnais.

46. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde mini mėnesio laikotarpį, kai skyriuje nebuvo alkotesterio dėl jo kalibravimo, tačiau kitą laikotarpį, t. y. probuojamojo priežiūros metu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. pareiškėja turėjo galimybę ir pareigą tikrinti probuojamojo neblaivumą, tačiau to nepadarė. Skyriuje esantis alkotesteris buvo tinkamas naudoti, kadangi Lietuvos metrologijos inspekcija 2023 m. vasario 15 d. išdavė patikros sertifikatą Nr. 1889630, kad jis naudoti tinkamas iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos metrologijos inspekcija 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė patikros sertifikatą Nr. 203225, kad alkotesteris naudoti tinkamas iki 2024 m. vasario 28 d. Jei alkotesteris nebūtų tinkamas naudoti, nebūtų išduodamas ir patikros sertifikatas.

47. Atsakovas paneigia pareiškėjos išdėstytą poziciją, kad vienas pareigūnas negali fiksuoti asmens neblaivumo fakto, kadangi Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkoje, patvirtintoje 2023 m. vasario 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-57, tvarkos 1 priede (Neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas) numatytas tik vienas pasirašantis tikrintojas. Taip pat atsakovas pažymi, kad 2023 metų liepos–spalio mėnesiais (duomenys neskelbtini) padalinyje darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nebuvo atvejų, kai pareiškėja dirbo viena ir tai galėjo būti objektyvi priežastis neatlikti jai priskirtų funkcijų.

48. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, kad pareiškėja žinojo apie probuojamojo ketinimus išvykti ir išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų faktą. Taip pat teigia, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktą informaciją, kad probuojamajam leidimas išvykti buvo suteiktas kaip asmeniui, o ne kaip vienam iš proceso dalyvių, paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašto turinys (vienas iš adresatų yra nurodytas nuteistasis M. M.).

49. Atsakovas teigia, kad VSATIS registro duomenys sistemoje apie asmens išvykimą ir atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją įvedami nedelsiant (realiuoju laiku), asmeniui oro uoste pateikus asmens dokumentą. Tarnyba neturi pagrindo abejoti tinkamu VSAT darbu. Atsakovas taip pat laikosi Išvadoje ir Regionų administraciniam teismui pateiktame atsiliepime išsakytos pozicijos ir dėl probuojamajam numatytos pareigos – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje – nevykdymo. Probuojamojo asmens byloje nebuvo informacijos apie tai, kad probuojamasis dalyvavo programos užsiėmimuose, taip pat nebuvo ir informacijos apie ketinimą organizuoti užsiėmimus ar planuojamą užsiėmimų pradžią, t. y. nebuvo jokios informacijos, kad šis įpareigojimas vykdomas ar planuojamas vykdyti.

50. Atsakovas apibendrina, kad Išvada ir Regionų administracinio teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. P-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nenustatė bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, sprendimą motyvavo į bylą nepateiktais įrodymais.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

54. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

55. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

56. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismui kylančios pareigos nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teismo pareiga tinkamai ištirti įrodymus ir sprendime pateikti jais pagrįstus motyvus.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

58. Pažymėtina, kad Išvada, esanti skundžiamo Įsakymo sudėtine dalimi, grindžiama probuojamojo asmens byloje, taip pat Priežiūros plane esančių duomenų analize ir jų vertinimu. Tačiau nei probuojamojo asmens bylos, nei Priežiūros plano, kuriame yra/turėtų būti formalizuoti pareiškėjos veiksmai už tiriamą laikotarpį (2023 m. liepos 31 d. – 2023 m. spalio 30 d.), esantys Išvados vertinimo objektu, byloje nėra, pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o sprendimą motyvavo į bylą nepateiktais įrodymais (žr. šios nutarties 58 punktą).

60. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015; kt.).

61. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėja kaltinama tuo, kad formaliai nepažymėjo jai, pasak atsakovo, žinomo fakto, jog probuojamasis buvo išvykęs iš Lietuvos (atostogų Turkijoje). Nustatyta, kad minėtą asmenį išleido Lietuvos apeliacinis teismas, t. y. šiuo aspektu pareiškėjos vykdyta kontrolė būtų buvusi visiškai formali, o probacijos aspektu – bevertė ir nereikšminga, todėl šis pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis, o atsakomybė už jį pareiškėjai neturėtų būti taikoma.

62. Dėl pareiškėjai metamų kaltinimų, kad ji nekontroliavo probuojamojo asmens pareigos 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, pareiškėja teigia, kad tokios kontrolės negalėjo atlikti, nes Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje 2023 m. vykdytos tik 2 programos – „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „Tik tu ir aš“, jokios kitos programos 2023 m. skyriuje nevykdytos. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėja savo funkcijas gali atlikti tik tada, kai darbdavys užtikrina priemonių realumą, t. y. negalima reikalauti to, ko negalima įgyvendinti, ypač atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad pareiškėja probuojamąjį kontroliavo tik 3 mėnesius. Todėl pirmosios instancijos teismas itin formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs aplinkybes, susijusias su šiuo kaltinimu, sutiko su atsakovo pozicija dėl probuojamajam pareigos – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje – nevykdymo.

63. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėja pateikė abejones dėl alkotesterio naudojimo visą laikotarpį (3 mėnesius) galimybių. Pirmosios instancijos šių abejonių neįvertino.

64. Pareiškėja tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą, akcentavo, kad jos darbo sąlygos Tarnyboje nėra tinkamos (ji patiria mobingą), todėl šie pareiškėjos argumentai, kaip ir aplinkybės dėl pareiškėjos darbo krūvio bei jos aukštos kvalifikacijos, taip pat turėtų būti įvertinti visų bylos aplinkybių kontekste.

65. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

66. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

67. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė