2018-01-24 Nr. AB-1927-3-61-3-03804-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-212-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 18.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 21 d. teismui pateikė skundą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. ISS-1574-(9.5.) (toliau – ir Sprendimas Nr. ISS-1574-(9.5.);

2) pripažinti Tarnybos vykdytus veiksmus neteisėtais;

3) panaikinti pareiškėjo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimą, nes jis nebuvo įgyvendintas dėl nebūtinų priežasčių ir ne dėl pareiškėjo kaltės, o sufabrikavus šališkas teisines prielaidas ir pateikus melagingus (gynybinius) nepagrįstus raštus;

4) įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į jo tėvo J. M. žemę, ribose 1:1, be jokių išvadų;

5) įpareigoti Tarnybą už gerą kainą išpirkti 0,05 ha namų valdą ir ją perduoti P., o atsilaisvinusią žemės sklypo Nr. 146 dalį, pareiškėjui grąžinus buvusią J. M. žemę buvusiose ribose, padengti išperkama žeme ir neracionalių buvusios J. M. žemės kampų žeme, kuri negalėjo būti grąžinta;

6) įpareigoti Tarnybą racionaliai atstatyti sklypo Nr. 146 ribas, nustatytas projekto autoriaus E. K. kadastrinio projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131, nenukrypstant nuo racionalių buvusios J. M. žemės ribų;

7) įpareigoti Tarnybą likusią laisvą žemės sklypo Nr. 146 žemę leisti pareiškėjui nusipirkti, kaip jo dabar nuomojamą pagal leidimą, dirbamą ir už kurią mokami mokesčiai.

2. Pareiškėjas teigė 2014 m. gruodžio 8 d. skundu kreipęsis į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusią J. M. žemę. Vietoje atsakymo pareiškėjas gavo kvietimą į pretendentų susirinkimą. Susirinkime dalyvavo du žmonės, jam nebuvo parengta techninė dokumentacija, pareiškėjas plačiai išdėstė savo poziciją dėl šios situacijos, tačiau ji nebuvo užfiksuota protokole. Kadangi rinktis pretendentų susirinkime nebuvo ką, pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. nebaigtame protokole įrašė savo sprendimą. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui gerai žinomas pareiškėjo nesutikimas su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada). Ši išvada klaidinga, nes ja grąžinama tik dalis pareiškėjo tėvui priklausiusios žemės, o miškas iš viso negrąžinamas. Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1131 patvirtino 26,76 ha žemės sklypo Nr. 146 kadastrinį projektą, į kurį įėjo 2 ha (iš 7 ha tėvo turėtos žemės) išperkamos žemės. Pareiškėjui nebuvo aišku, kokiu pagrindu išperkamos žemės plotas buvo sumažintas 4 ha. 2005 m. birželio 8 d. žemės sklypo Nr. 146 šiaurinės ir vakarinės ribos neteisėtai, pareiškėjui nežinant ir nepasibaigus teismo procesui buvo pakeistos. Pareiškėjas pageidavo, kad visa jo tėvui priklausiusi žemė jam būtų grąžinta natūra.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus veiksmus ne kartą skundė Tarnybos direktoriui, tačiau jo skundai buvo nagrinėjami neišsamiai, nepagrįstai juos vertinant kaip kartotinius, šališkai, tendencingai ir tų pačių darbuotojų, kurių veiksmai buvo skundžiami. Pareiškėjas iki šiol negavo tinkamo atsakymo į savo skundus. Tarnybos pateiktų atsakymų terminai buvo praleisti dėl Tarnybos vilkinimo. Pareiškėjas negalėjo jų apskųsti neturėdamas reikiamų dokumentų bei neatlikus faktų nustatymo veiksmų, kurių jis prašė. Atsižvelgiant į tai, terminai šiems atsakymams apskųsti turėtų būti atnaujinti.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo nuomone, Sprendimas Nr. ISS-1574-(9.5.) nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, buvo teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimu sutiko, kad jam buvusi tėvo žemė būtų grąžinta dalimis, atmatuotomis ekvivalentine natūra. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės, iš kurios 15 ha grąžintina žemė, o 3 ha valstybės išperkama žemė. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektas, kuriame pareiškėjui suprojektuotas 26,56 ha žemės sklypas Nr. 146, tačiau šio sklypo ribos panaikintos Tauragės apskrities viršininko 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-282, sklypas grąžintas į laisvos žemės fondą. Išvada buvo galiojanti, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalavo nuosavybės teises jam atkurti santykiu 1:1, be jokių išvadų. Pareiškėjo skundai dėl žemės sklypo Nr. 146 ribų nustatymo bei 26,56 ha žemės grąžinimo natūra teismų buvo atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Šilutės rajono teismas 1991 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620/91 nustatė juridinį faktą, jog J. M. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, įskaitant 0,5 ha sodybinio sklypo, 7,5 ha ariamos ir 10 ha miško žemės, sklypo ribos patvirtintos liudytojų parodymais. Pareiškėjas 1991 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą grąžinti J. M. turėtus 18 ha žemės. Pareiškėjas Pagėgių apylinkės agrarinei tarnybai 1997 m. lapkričio 11 d. pateiktame sutikime nurodė: „Sutinku, kad man būtų grąžinta tėvo buvusi žemė nuosavybės teisėmis dalimis, atmatuota ekvivalentine natūra ribose“.

8. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilutės hidroprojektas“ 1998 m. spalio mėn. parengė Juridinę techninę dokumentaciją Išvadai dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir sklypo planą (darbų autorius – E. K.). Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės (1 p.), kurios 15 ha (vertė – 12 135 Lt (3 514,54 Eur)) priskirta grąžintinai žemei, o 3 ha (vertė – 2 427 Lt (702,91 Eur)) asmeninio ūkio žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 (toliau – ir Įsakymas Nr.1131) patvirtino UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Šiuo žemėtvarkos projektu pareiškėjui buvo suprojektuotas 26,56 ha sklypas Nr. 146.

9. Pareiškėjas 2003 m. kovo 10 d. Pagėgių savivaldybės Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pagal Įsakymu Nr. 1131 patvirtintą žemėtvarkos projektą.

10. Tauragės apskrities viršininkas 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-282 patikslino Įsakymą Nr. 1131, panaikino Išvadą (1.1 p.) ir sklypo Nr. 146 ribas pagal pridedamą schemą (1.2 p.), sklypą Nr. 146 grąžino į laisvos valstybinės žemės fondą Nr. LF-3 (2 p.). Tauragės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-611 ir Tauragės apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 63-1057 nuspręsta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 15 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (Nr. 146-1 ir Nr. 146-2), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjui grąžinant natūra 10 ha žemės ir 5 ha miško. Tauragės apskrities viršininko 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-923 ir Tauragės apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 63-1080 nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į 3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais nominalia verte (3 950 Lt (1 144 Eur)). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-784-583/2005 panaikino Tauragės apskrities viršininko: 1) 2005 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-282 tiek, kiek juo panaikinta Išvada, sklypo Nr. 146 ribos ir jis grąžintas į valstybinės žemės fondą; 2) 2005 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 63-1057; 3) 2005 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. V-923 ir sprendimą Nr. 63-1080 dėl išperkamos žemės kompensavimo pinigais.

11. Tauragės apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-805 dar kartą panaikino Įsakymu Nr. 1131 suprojektuoto žemės sklypo Nr. 146 ribas (1 p.) ir šį sklypą grąžino į laisvos valstybinės žemės fondą Nr. LF-31 (2 p.). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356/2007, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. V-805 ir įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją įvykdyti Įsakymą Nr. 1131, atkuriant jam nuosavybės teises natūra, t. y. grąžinant sklypą Nr. 146, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1646/08 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendime išsamiai pasisakyta dėl sklypo Nr. 146 ribų pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų (išperkamos žemės apimties, žemės našumo, vandenų ploto, pareiškėjo valios dėl pasirenkamų sklypų, jo nuosavybės teisių neatkūrimo į žemės sklypą Nr. 146, šio sklypo projektavimo), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ir 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-62/2014.

12. Teismas konstatavo, kad galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui pagal Išvadą nebuvo priimtas. Pareiškėjas, siekdamas, jog jam nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant sklypą Nr. 146, ne kartą atsisakė jam suprojektuotų sklypų, taip pat nedalyvavo dalyje pretendentų gauti žemę susirinkimų, o be aktyvaus jo dalyvavimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė ir tęsėsi iki šiol.

13. Tarnyba skundžiamą 2015 m. birželio 18 d. Sprendimą Nr. ISS-1574-(9.5.) priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. skundą. Pareiškėjas, reaguodamas į Tarnybos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-928-(9.5), kuriuo buvo išnagrinėti jo 2015 m. kovo 10 d. ir 24 d. pranešimai, atsižvelgdamas į tai, kad jis Tarnybos direktoriui buvo padavęs 2015 m. sausio 18 d. ir 2015 m. vasario 8 d. skundus, 2015 m. gegužės 6 d. skunde suformulavo šiuos reikalavimus: 1) išsamiai išnagrinėti jo 2015 m. gegužės 6 d. skundą ir papunkčiui pateikti detalią informaciją, raštu paneigiant ar įrodant nurodytų faktų buvimą ar nebuvimą („nekoziriuojant“ Tarnybos ir teismų sprendimais); 2) panaikinti šališkais sprendimais, klasta ir vilkinimu Tarnybos pasiektus rezultatus; 3) atstatyti neteisėtai pakeistas buvusias pareiškėjo tėvo žemės ribas; 4) patvirtinti išvadą dėl 0,5 ha namų valdos išpirkimo rinkos kaina; 5) natūra atkurti nuosavybės teises į J. M. (duomenys neskelbtini) buvusią žemę, išperkant 0,5 ha namų valdą, o likusią laisvą žemę leisti išsipirkti be eilės; 6) nustatyti asmenis, kaltus dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo, ir imtis poveikio priemonių, apie tai raštu informuoti pareiškėją.

14. Teismas vertino, ar Tarnyba, nagrinėdama 2015 m. gegužės 6 d. skundą, nepažeidė iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų, t. y. ar Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) Tarnyba adekvačiai, aiškiai ir pakankamai pasisakė dėl visų skunde reikštų reikalavimų. Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) Tarnyba pirmąjį ir antrąjį skundo reikalavimus paliko nenagrinėtus, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 12 punktu, pagal kuriuos skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Dėl šių reikalavimų Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo 2015 m. sausio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d. skundai buvo išnagrinėti Tarnybos 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. lSS-433-(7.5.) ir 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. lSS-517-(9.5.), šie sprendimai nustatyta tvarka nebuvo apskųsti; paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Tarnyba turėtų galimybę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus.

15. Pirmuoju ir antruoju 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimais pareiškėjas iš esmės siekė, kad Tarnyba pakartotinai išnagrinėtų jo 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. vasario 8 d. skunduose ir 2015 m. kovo 10 d., 24 d. pranešimuose išdėstytas aplinkybes. 2015 m. sausio 18 d. skundu pareiškėjas apskundė Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 34SS-(14.34.45)-1, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. žemę ir mišką, taip pat dėl leidimo panaudoti miške bebrų pažeistus medžius malkoms, bebrų padarytos žalos nustatymo. Pareiškėjas 2015 m. sausio 18 d. skunde teigė, kad pagal Išvadą jam turėjo būti suprojektuota buvusi J. M. žemė buvusiose ribose 1:1. Tarnyba 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. lSS-433-(7.5.) pareiškėjui išsamiai papunkčiui atsakė į jo 2015 m. sausio 18 d. skunde iškeltus klausimus, paaiškindama, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjui procesas vykdomas vadovaujantis įstatymais, atsižvelgiant į jo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimą ir Išvadą; pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. pretendentų susirinkime atsisakė pasirinkti žemės sklypus, protokole prirašęs, kad nori, jog nuosavybės teisės į J. M. žemę būtų atkurtos buvusiose ribose 1:1, be jokių išvadų; susirinkimo protokole nurodytas pareiškėjo pageidavimas Tarnybai nesukūrė pareigos jį tenkinti; pareiškėjui 2015 m. sausio 5 d. pretendentų susirinkime nepasirinkus žemės sklypo, J. M. turėtos žemės grąžinimo klausimas bus sprendžiamas kitame susirinkime. Tarnybos 2015 m. kovo 2 d. sprendime Nr. lSS-433-(7.5.) išnagrinėti Tauragės ir Pagėgių skyriaus darbuotojų veiksmai nagrinėjant pareiškėjo skundus bei atsakyta į jo keltus klausimus dėl J. M. turėtoje žemėje šiuo metu esančiame miške bebrų skaičiaus mažinimo ir jų padarytos žalos nustatymo.

16. 2015 m. vasario 8 d. skundu pareiškėjas apskundė Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 34SD-(14.34.104.)-1011, kuriuo išnagrinėtas 2015 m. sausio 5 d. pretendentų susirinkimo protokole pareiškėjo išdėstytas prašymas jam suprojektuoti ir grąžinti žemės sklypą J. M. žemės buvusiose ribose 1:1, be jokios išvados. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2015 m. vasario 4 d. sprendime Nr. 34SD-(14.34.104.)-1011 pareiškėjui paaiškino, kad jo 2015 m. sausio 5 d. prašymas tapatus išdėstytam jo 2014 m. gruodžio 8 d. skunde, kuris teisės aktuose nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas, todėl šis prašymas paliktas nenagrinėtu. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. vasario 8 d. skundą, Tarnyba 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. lSS-517-(9.5.) pareiškėjui išsamiai papunkčiui atsakė į šiame skunde iškeltus.

17. 2015 m. kovo 10 d. pranešimu Tarnybos direktorei ir 2015 m. kovo 24 d. pranešimu, skirtu ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, pareiškėjas išdėstė savo poziciją dėl Tarnybos 2015 m. kovo 2 d. ir 10 d. sprendimų. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. ir 24 d. pranešimus, Tarnyba 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. lSS-928-(9.5.) išnagrinėjo pareiškėjo pretenzijas dėl Tarnybos specialistų šališkumo ir formalaus jo skundų, prašymų nagrinėjimo, klaidingos informacijos teikimo ir (arba) atsisakymo ją teikti.

18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. vasario 8 d. skunduose ir 2015 m. kovo 10 d., 24 d. pranešimuose nurodytos aplinkybės įvairiais aspektais buvo išnagrinėtos, Tarnyba dėl jų priėmė administracinės procedūros sprendimus. Pareiškėjas šių sprendimų ABTĮ nustatyta tvarka neapskundė, taip pat nepateikė iš esmės naujų aplinkybių, susijusių su pirmuoju ir antruoju 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimais, todėl Tarnyba Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) teisėtai ir pagrįstai atsisakė šiuos reikalavimus nagrinėti.

19. Tarnyba, išnagrinėjusi trečiąjį 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimą, konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 suprojektuoto žemės sklypo Nr. 146 ribose nuosavybės teisės pareiškėjui negalėjo būti atkurtos, nes šis žemės sklypas vėlesniais administraciniais sprendimais, kurių teisėtumas patikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, buvo priskirtas laisvos žemės fondui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, šis reikalavimas paliktas nenagrinėtu. Teismas, įvertinęs trečiojo 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimo turinį, sutiko su Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) išdėstyta Tarnybos pozicija, jog pareiškėjas, reikalaudamas atstatyti pakeistas J. M. žemės sklypo ribas, iš esmės siekė, kad jam nuosavybės teisės į buvusią J. M. žemę būtų atkurtos pagal Įsakymu Nr. 1131 suprojektuoto klypo Nr. 146 ribas. Dėl šio reikalavimo ir su juo susijusių klausimų buvo priimti teismų sprendimai, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį nagrinėti.

20. Tarnyba, išnagrinėjusi ketvirtąjį 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 16 straipsnio 3, 4 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika), jo netenkino. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neginčijo to, jog 0,5 ha namų valda Išvadoje priskirta išperkamai žemei, bet laikėsi nuomonės, kad ši žemė iš jo turėjo būti išpirkta pagal rinkos vertę. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginimas, įskaitant ir mokamų pinigų sumą, apskaičiuojamas pagal Žemės įvertinimo metodiką, todėl Tarnyba Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) pagrįstai nurodė, kad nebuvo pagrindo 0,5 ha išperkamos namų valdos vertę skaičiuoti pagal rinkos vertę.

21. Tarnyba, išnagrinėjusi penktąjį 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimą, nurodė neturinti pagrindo nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui vykdyti jo pageidaujamu būdu, nes šis procesas vykdomas remiantis pareiškėjo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikime išreikšta valia ir Išvada, pagal kuriuos pareiškėjui suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į J. M. valdytos 18 ha žemės plotą, iš kurio 15 ha priskiriama grąžintinai žemei, 3 ha – valstybės išperkamai žemei (užimta asmeninio ūkio žeme); pagal Atkūrimo įstatymą, valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas galėjo pareikšti iki 2003 m. balandžio 1 d. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo nuostatų kitimą laike, pabrėžė, jog pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, o vėliau pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu. Ginčui aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkurtos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkurtos tik natūra. Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) motyvai dėl penktojo 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimo išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Teismas pastebėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Išvadą pripažino teisėta ir pagrįsta, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad Tarnyba pareiškėjui pagrįstai nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėjo būti vykdomas remiantis jo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimu ir Išvada, nebuvo pagrindo nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti jo pageidaujamu būdu.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundo teismui 3 reikalavimas („panaikinti mano 1997-11-17 sutikimą, kadangi nebuvo įgyvendintas dėl nebūtinų priežasčių ir ne dėl mano kaltės, o sufabrikavus šališkas teisines prielaidas ir teikdami melagingus (gynybinius) nepagrįstus raštus“) ir 4 reikalavimas („įpareigoti Tarnybą atkurti man nuosavybę į buvusią tėvo žemę, ribose 1:1 be jokių išvadų“) buvo prieštaringi. Jie nesuderinami su pareiškėjo skundo 5-7 reikalavimais. Reikšdamas 3 ir 4 reikalavimus, pareiškėjas siekė panaikinti 1997 m. lapkričio 17 d. sutikime išreikštą savo valią ir Išvadą, tačiau kartu teigė, kad šių dokumentų pagrindu jam teisėtai ir pagrįstai buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 146, ir prašė nuosavybės teises atkurti šio sklypo pagrindu (5-7 reikalavimai). Kita vertus, kaip nustatyta, žemės sklypo Nr. 146 dydis, ribos nesutapo su pareiškėjo tėvo buvusios žemės dydžiu ir ribomis.

23. Tarnyba, išnagrinėjusi šeštąjį 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimą, pareiškėjui suteikė informaciją apie tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo reikalavimas („nustatyti kaltus asmenis dėl neteisėtos mano tėvo žemės įteisinimo epopėjos kaltus asmenis ir priimti poveikio priemones. Apie tai mane raštiškai informuoti“) suformuluotas abstrakčiai, o į daugkartinius pareiškėjo skundus, paaiškinimus, prašymus buvo teikiami atsakymai. Nenustatyta, kad Tarnybos atsakymas į šeštąjį 2015 m. gegužės 6 d. skundo reikalavimą buvo pateiktas pažeidžiant gero administravimo principo imperatyvus. Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas nusprendė netenkinti ir minėtam reikalavimui iš esmės analogiško skundo teismui 2 reikalavimo („pripažinti Tarnybos vykdytus veiksmus neteisėtais“).

27. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. skundą, pažeidė iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus. Sprendime Nr. ISS-1574-(9.5.) Tarnyba adekvačiai, aiškiai ir pakankamai pasisakė dėl visų pareiškėjo reikštų reikalavimų. Taip pat nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad Tarnyba 2015 m. gegužės 6 d. skundą nagrinėjo nerūpestingai, nesilaikė teisės aktų nuostatų, buvo šališka ar neobjektyvi. Teismas nenustatė teisinių, faktinių pagrindų, sudarančių prielaidas tenkinti ir pareiškėjo skundo teismui 2-7 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kadangi juos laikė neesminiais sprendžiant šią bylą.

III. 24. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra šališkas, nepagrįstas ir formalus, jo motyvai abstraktūs. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apžvelgia 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdžio eigą, pažymėdamas, kad teisėjai, spręsdami dėl atsakovo posėdyje pateiktos medžiagos prijungimo prie bylos, su šia medžiaga nesusipažino ir nedavė su ja susipažinti pareiškėjui, atsakovo net neprašė pateikiamų dokumentų sąrašo. Posėdžio metu pareiškėjas nevisiškai girdėjo atsakovo atstovės pasisakymus dėl klausos aparato trikdžių. Teismas nei jam, nei atsakovui neuždavė jokių konkrečių klausimų. Pareiškėjas teigia, kad Išvada yra neteisinga ir savalaikiai nebuvo patikslinta pagal jo 2006 m. gegužės 5 d., 2006 m. birželio 14 d. ir 29 d. skundus bei kitus raštus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi nepriėmė pareiškėjo skundo, nors Tauragės apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. V-805 nurodyta, kad jį galima apskųsti teismui. Tokiu būdu pareiškėjui užkirstas kelias kreiptis į teismą minėtuose raštuose keliamais klausimais. Pareiškėjas nesutinka, kad į visus jo reikalavimus yra išsamiai ir pagrįstai atsakoma.

26. Pareiškėjas paaiškina 1997 m. lapkričio 17 d. sutikęs, kad jam būtų suprojektuota 26,76 ha ekvivalentine natūra. Tai buvo padaryta, pareiškėjas dirbo žemę, mokėjo žemės nuomos mokesčius ir kt. Tačiau, vilkinant atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 146, buvo sufabrikuota „klaida“, kuri neištaisyta iki šiol, motyvuojant tuo, kad Išvada yra galiojanti. Žemės sklypas Nr. 146 buvo išdalytas („išporceliuotas“) neteisėtai, vykdant šališkus teisinių dokumentų reikalavimus ir neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus. Teismas neatsakė, ar pareiškėjo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimas gali būti galiojantis neatkūrus nuosavybės teisių į sklypą Nr. 146 pagal Išvadą, nenustačius jos klaidų. Be to, pareiškėjui neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam suteiktas žemės sklypas Nr. 146 buvo išdalytas („išporceliuotas“) be jo žinios ir sutikimo.

27. Patikslintame apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo priežastis, dėl kurių teismo sprendimą laiko šališku:

a) teismas nepasisakė dėl projekto autoriaus E. K. kadastrinio projekto su matavimo-paženklinimo aktu ir planeliu pradanginimo bei dėl to kilusių pasekmių;

b) teismas nepasisakė dėl projekto autoriaus K. B. 2005 m. gruodžio 19 d. nelygiavertiškumo nustatymo projekto (kadastrinio projekto metodikos principu, taisant klaidą „krūmai-miškas“, klaidų sąmoningai pridedant dėl nelygiavertiškumo padidinimo („išpūtimo“));

c) teismas nepasisakė dėl žemės sklypo Nr. 146 šiaurinių ir vakarinių ribų pakeitimo;

d) teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų 2016 m. birželio 6 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą. Pareiškėjas tik 2013 m. gruodžio mėn. pabaigoje - 2014 m. vasario mėn. sužinojo apie sklypo Nr. 146 ribų pakeitimus. Atsakovas ir teismai pareiškėjo skundus dėl šių pakeitimų atmetė. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo a-c punktuose nurodytų argumentų, jų ir negalima nagrinėti be specialaus sprendimo, nepanaikinus ankstesnių sprendimų. Klaidos, trūkumai egzistuoja, todėl pareiškėjui neatkuriamos nuosavybės teisės natūra.

Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktą medžiagą, kurią sutiko prijungti prie bylos. Teismas nepaisė pareiškėjo prašymo iš atsakovo išreikalauti nurodytus dokumentus, o, jų negavus, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingas ir nešališkas įstaigas dėl audito ir ekspertizės atlikimo. Pareiškėjui iki šiol neaišku, kas buvo teismo posėdžio metu atsakovo pateiktoje dėžėje, jam nepateiktas dėžėje buvusių dokumentų sąrašas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. 34SS-18-(14.34.104) pareiškėjo 2016 m. gegužės 6 d. skundo nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2016 m. birželio 28 d., nors teismo posėdis buvo numatytas ir įvyko 2016 m. birželio 14 d.

Tarnyba 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. ISS-2261-(9.5) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 7 d. skundą, nes teismas 2016 m. liepos 4 d. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad šis (skundžiamas) teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Dėl neišnagrinėtų klaidų daugėja nepagrįstų ir šališkų sprendimų, dėl kurių pareiškėjo skundai pakartotinai nebenagrinėjami. Pareiškėjas yra verčiamas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo esant daugybei klaidų, kurios jam daro turtinę ir neturtinę žalą.

Be to, teismas pareiškėjui trukdė rengti apeliacinį skundą nepateikdamas teismo posėdžio garso įrašo, nors reikalauta 0,14 Eur suma teismui buvo perverta 2016 m. liepos 18 d. pavedimu.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo vertinimu, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Teismas pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų dalykų. Atsakovas nesutinka, kad teismas, posėdžio metu prie bylos prijungdamas pareiškėjo ir atsakovo prašytus prijungti dokumentus, elgėsi netinkamai, nes šiuos dokumentus prijungė su jais nesusipažinęs ir su jais nesupažindinęs pareiškėjo. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad atsakovas prašė prie bylos prijungti dokumentus, kurie Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 34SD-2569-(14.34.104.) buvo pateikti pareiškėjui. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nepateikė prieštaravimų dėl atsakovo prašomų prijungti prie bylos dokumentų, neišreiškė noro su jais pakartotinai susipažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas nepagrįstai atsisako atkurti jam nuosavybės teises į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę jo pageidaujamu būdu, todėl apskundė Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių veiksmus Tarnybos direktoriui, o gavęs jo netenkinantį 2015 m. birželio 18 d. Sprendimą Nr. ISS-1574-(9.5.), kreipėsi į teismą.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovo veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo ir pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūros metu buvo teisėti ir pagrįsti, o nuosavybės teisių neatkūrimą iš esmės lėmė paties pareiškėjo atsisakymas pasirinkti jam siūlomus žemės sklypus.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą visų pirma grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė jo procesines teises.

34. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių taisyklių nagrinėjamu atveju buvo laikytasi tinkamai, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, teismo sprendime motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių remiasi vienais įrodymais ir kritiškai vertina kitus.

35. Nors apeliantas teigia, kad teismas jam nesuteikė galimybės susipažinti su pateiktais įrodymais, tačiau susipažinus su teismo posėdžių garso įrašais bei informacinėmis pažymomis, matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta tokia galimybė, bet jis pats nepanoro papildomai tirti įrodymų, pripažinęs, jog teismui pateiktus dokumentus iš atsakovo jis yra gavęs. Posėdžio metu buvo patenkinti abiejų ginčo šalių prašymai ir prie bylos medžiagos pridėti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovės papildomai pateikti įrodymai. Objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, būtų padaręs kitus esminius administracinio proceso teisės pažeidimus, kurie lemtų neteisingo sprendimo priėmimą, byloje nepateikta, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Apeliantas savo abejones teismo šališkumu grindžia ir tuo, kad jam nebuvo užduoti konkretūs klausimai, o teisėjų kolegija jau turėjo išankstinę nuomonę. Dėl šių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą Hauschildt v. Denmark). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą Gautrin and others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

37. Konkretūs atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą, yra numatyti ABTĮ 47 straipsnyje. Šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju buvo kuri nors minėtoje įstatymo normoje nustatyta aplinkybė, dėl kurios kuris nors teisėjų kolegijos teisėjas ar visa teisėjų kolegija negalėjo nagrinėti administracinės bylos. Pareiškėjo abejonės dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo kolegijos šališkumo, pasireiškusios tuo, kad teisėjai turėjo išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo nėra pagrįstos realiais faktais, o tik subjektyvia bylą nagrinėjusių teisėjų elgesio interpretacija. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo.

38. Apeliantas išsako ir savo nepasitenkinimą tuo, kad teismas atskirai neatsakė į jo argumentus, reikalavimus bei klausimus, išdėstytus 2016 m. birželio 6 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja administracinį ginčą, kurio dalyką ir pagrindą suformuluoja ginčą teisme inicijavęs asmuo. Į visus pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus 2015 m. liepos 20 d. skunde, 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikslintame skunde ir priimtus nagrinėti 2015 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi, teismo sprendime yra atsakyta. Pareiškėjas vėliau nėra pateikęs papildyto kitais reikalavimais skundo, kito pobūdžio procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai laikytini tik pareiškėjo pozicijos paaiškinimais, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atsakyti.

39. Pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija visų pirma apibendrina byloje nustatytus faktus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui. Pareiškėjas nuo 1991 metų pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. M. Šilutės rajone valdytą 18 ha žemės sklypą. Dalis šios žemės buvo laisva ir grąžintina natūra, kita dalis – valstybės išperkama. 1997 metų lapkričio 11 d. A. M. raštu sutiko, kad nuosavybės teisė būtų atkurta ekvivalentine natūra. Tam Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino Išvadą, pagal kurią pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės. Remiantis šia išvada, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui buvo suprojektuotas ir numatytas suteikti nuosavybėn 26,56 ha ploto žemės sklypas Nr. 146, kurį pareiškėjas jau nuomojo ir naudojo žemės ūkio veiklai. Vėliau 2005 – 2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė visą eilę individualių administracinių aktų, kurie buvo susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui, t.y. iš pradžių atkūrė jam nuosavybės teises į dalį sklypo Nr.146, po to numatė kompensuoti už negrąžintą žemę pinigais, po to panaikino pareiškėjui suprojektuotų sklypų ribas ir perdavė juos į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl jam nepalankių aktų nuginčijimo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1646/08 jo skundas buvo atmestas. Šioje administracinėje byloje buvo išsamiai ir detaliai pasisakyta dėl atsakovo veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pareiškėjui pretenduojant gauti nuosavybėn sklypą Nr.146, dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises apimties, sklypų vertės neatitikimo ir kitų aplinkybių.

40. Po minėtų teismų sprendimų pareiškėjas su atsakovu ir toliau nesutarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigos. A. M. pastoviai reikalaudavo atkurti nuosavybės teises tokiu būdu ir tokia apimtimi, kokią jis mano esant teisinga, o atsakovas atsisakydavo tai padaryti, siūlydamas kitus žemės sklypus arba kitokius nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013, kuris buvo peržiūrėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-62/2014 buvo dar kartą konstatuota, kad atsakovas teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į visą žemės sklypą Nr.146 ir iki 2012 metų esminių procedūrinių pažeidimų, rengdamasis atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, nepadarė.

41. Be to, atsakovo veiksmai, 2014 m. balandžio mėnesį organizuojant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, pareiškėjo taip pat buvo apskųsti teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4660-281/2015 A. M. skundas buvo atmestas. Šiame sprendime buvo dar kartą pasisakyta dėl visos iki tai vykusios nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui proceso eigos teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės kelia tuos pačius klausimus, ne kartą nagrinėtus administracinėse bylose pagal jo skundus, tik skundžia atsakovo veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, atliktus 2015 metais. Šios nutarties 39-41 punktuose pažymėta, kad Klaipėdos ir Tauragės viršininko administracijų ( vėliau – jų teisių perėmėjos šioje srityje - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) veiksmų ir iki 2015 metų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas teismuose. Teismų sprendimai yra įsiteisėję. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Aukščiau minėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys, tuometinės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumas ir pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas tiek minėtose, tiek ir nagrinėjamoje byloje; šie faktai yra reikšmingi visose bylose. Prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo įvertinti visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, yra nepagrįsti, tokių galių neturi ir apeliacine instancija šią bylą nagrinėjantis teismas.

43. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procese, atlikti iki 2015 metų negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija jų teisėtumo ir pagrįstumo papildomai neaptarinės.

44. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Nr. ISS-1574-(9.5.) teisėtumą ir pagrįstumą, jo atitikimą tiek Atkūrimo įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių, tiek gero administravimo principo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais sutinka ir jų nebekartoja, atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismo sprendimas yra formalus, o jo motyvai abstraktūs. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo atskirai kiekvieną pareiškėjo 2015 m. sausio – gegužės mėnesiais atsakovui pateiktų skundų reikalavimą, įvertino atsakovo atsakymus į juos ir padarė argumentuotas išvadas.

45. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

46. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė ginčą, taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys