2023-11-15 Nr. AB-19931-3-61-3-08910-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-676-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08910-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M.

atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė jai priteisti 135 000 Eur turtinei bei 125 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia ( be kita ko) nepriskiriama tirti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja skundžia galbūt neteisėtus prokurorų veiksmus, atsisakant atlikti ikiteisminį tyrimą. Anot R. M., dėl šių pareigūnų melo, kad pareiškėjos senelė S. M. nesumokėjo pinigų už perkamą žemę, pareiškėjai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. M. žemės sklypą. Dėl prokurorų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi turėjo būti atliktas ikiteisminis tyrimas, taigi tik dėl to, kad prokuratūra (prokurorai) iki šiol neatliko ikiteisminio tyrimo pagal daugkartinius R. M. skundus, jie pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 ir 168 straipsnius, todėl pareiškėja patyrė didelę žalą. Įvertinęs R. M. skundo turinį, teismas sprendė, kad iš esmės ji skunde kelia ginčą (žalos atsiradimą kildina) dėl galbūt netinkamai atliktų prokurorų veiksmų.

Teismas akcentavo, kad administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir / ar susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Teismas nurodė, kad R. M. su tokiu reikalavimu galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas nenagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, teismas jos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir jos skundą dėl žalos atlyginimo priimti nagrinėti.

Pareiškėja paaiškina, kad dėl valdžios institucijos (prokuratūros) neteisėtų veiksmų jai atsirado labai didelė žala, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, ji Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau jos ieškinį buvo atsisakyta priimti ir nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo R. M. turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėja pažymi, kad vykdydama teismo nurodymą, ji skundą dėl žalos atlyginimo pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundžiama 2023 m. spalio 17 d. nutartimi jos skundą taip pat atsisakė priimti ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėja akcentuoja, kad jai nėra svarbu, koks teismas – administracinis ar bendrosios kompetencijos – išnagrinės bylą ir įvykdys teisingumą. R. M. nuomone, negali būti taip, kad nepaisant jos daugybės skundų, prokurorai daugiau nei dešimt metų slepia įvykdytus nusikalstamus veiksmus ir atsisako atlikti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėja pažymi, kad apie įvykdytus nusikalstamus veiksmus ji išsamiai nurodė skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ieškinyje Vilniaus apygardos teismui, prašyme Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą ir ankstesniuose skunduose Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

R. M. nuomone, bylą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip yra nurodyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį ir 22 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi, vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis bei pobūdis. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Skunde pirmosios instancijos teismui R. M. prašė jai priteisti 135 000 Eur turtinei ir 125 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nepaisant jos daugybės prašymų atlikti ikiteisminį tyrimą ir skundų, tyrimas iki šiol nėra atliktas. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra, slėpdama įvykdytus nusikalstamus veiksmus ir pažeisdama BPK 2 bei 168 straipsnius, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos nurodytų nusikalstamų veikų, ir dėl to R. M. buvo padaryta didelė žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, konstatavęs, kad pareiškėja iš esmės žalos atsiradimą kildina iš galbūt netinkamai atliktų prokurorų veiksmų, o administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir / ar susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Teismas nurodė, kad R. M. su skundo reikalavimu galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nustatyta, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau jos ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ir pareiškėjai buvo išaiškinta teisė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014, 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-624/2023). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Nagrinėjamu atveju R. M. siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmais, susijusiais ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, jai padarytos žalos, todėl toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareikštus reikalavimus bei kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti R. M. skundą, konstatavęs, jog ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nors byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl to paties ginčo jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir jos ieškinį buvo atsisakyta priimti, konstatavus, jog R. M. reiškiami reikalavimai yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą (ABTĮ 22 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu, 137 ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis