2022-02-24 Nr. BB-1269-1-01-1-23925-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-366/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23925-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo J. Š. kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis J. Š. prašo panaikinti skundžiamus žemesnių instancijų teismų priimtus nuosprendį ir nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nurodo, kad skundžiami sprendimai priimti iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismai vertino tik atskirus įrodymus, prioritetą teikdami kaltinime nurodytoms prielaidoms, taip pažeisdami in dubio pro reo principą. Nevertino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas neblaivus. Byloje nenustatyta, kad būtent nuteistajam priklausančios sodybos dalyje buvo rasti šaudmenys, taip pat jo veiksmuose nenustatyta ir jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė. Teismai neteisingai vertino nuteistojo parodymus kaip nenuoseklius, ignoravo gynybos prašymus dėl papildomų įrodymų ištyrimo (apklausti balistikos specialistą bei policijos pareigūnę, surašiusią kratos protokolą, pridėti prie bylos nuteistojo darytą garso įrašą apie kratos eigą).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 332 straipsnio 5 dalies pažeidimai) siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistasis kasaciniame skunde, iš esmės atkartodamas apeliacinio skundo argumentus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto dėl jų savo išvadas. Nors teigiama, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų nenurodė. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su atskirų, nuteistajam nepalankių įrodymų vertinimu, yra išdėstytos nutarties 9-16 punktuose. Pažymėtina, jog du policijos pareigūnai, dalyvavę atliekant kratą, buvo apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme, jų parodymai įvertinti (skundžiamos nutarties 14-15 punktai), t. y. kasatoriaus ginčijamos kratos atlikimo aplinkybės ir šio procesinio veiksmo teisėtumas teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patikrintas. Be kita ko, kasatoriaus skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai dėl vaizdo įrašo kratos metu (12 punktas), paneigta nuteistojo iškelta versija, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas neblaivus (15 punktas), taip pat pagrįsta išvada, kad sodyboje rastus šaudmenis laikė, būtent, nuteistasis, o ne kiti asmens, kaip nurodo kasatorius (17 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos skundžiamame procesiniame sprendime atsakyta į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, o J. Š. pateikto kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai argumentuoti, apsiribota tik teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika.

Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytų kasacijos pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė -Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis