2020-06-03 Nr. AB-11285-3-61-3-02463-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Amber Marketing“) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-06-03 Nr. AB-11285-3-61-3-02463-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą su skundu, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą (toliau – ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimas). VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. csprl-158 paliko galioti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjai kartu su kitais namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkais – S. Č., V. B., UAB „Amber Marketing“ ir N. E. – priklauso neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-864-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02463-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Amber Marketing“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Amber Marketing“ įregistruotos nuosavybės teises į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti (panaikinti įrašą) iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. csprl-158.
2. Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą su skundu, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą (toliau – ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimas). VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. csprl-158 paliko galioti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjai kartu su kitais namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkais – S. Č., V. B., UAB „Amber Marketing“ ir N. E. – priklauso neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
R. S. priklauso (duomenys neskelbtini) namo pastogės dalis, kuriai nesuteiktas pilnas adresas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Administracinė patalpa), įregistruota pagal 2009 m. birželio mėn. 29 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1280. Tai yra (duomenys neskelbtini)namo pastogės dalis, atskirta 2009 m. iš bendrosios dalinės nuosavybės, R. S. įgyvendinus savo, kaip butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininko teises į bendrąją dalinę nuosavybę. Ši Administracinė patalpa atidalyta tiesiai virš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusių R.
S.. Bendras namo butų plotas yra 382,81 kv.m. R. S. priklausiusių butų (duomenys neskelbtini) bendras plotas sudarė 82,44 kv.m., kas yra 21,53 % visų butų plotui. Pastogės plotas iki įregistruojant R. S. vardu Administracines patalpas buvo 147,50 kv.m (Dabartinis patalpų 11-1 ir 12-1 plotas, lygus 112,13 kv. m. + R. S. atsidalinta pastogės dalis (Administracinės patalpos), kurios plotas 35,37 kv.m.). Tokiu būdu R. S., būdamas dviejų butų savininkas, turėjo teisę į 21,53 % pastogės dalis, kas sudaro 31,75 kv. m. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. 7 d.).
Kadangi R. S. 2009 m. birželio 29 d. atsidalijo pastogės dalį, kurios dydis yra 35,37 kv. m., t. y. daugiau, nei jam priklausė pagal įstatymą, jis laikytinas realizavusiu savo teisę į bendrąją dalinę nuosavybę. UAB „Amber Marketing“ patalpą (duomenys neskelbtini) įsigijo iš R. S. pagal 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JŠ-5662. Kadangi R. S. jau buvo realizavęs savo, kaip butų savininko, teisę į bendrąsias patalpas – pastogę, buto pirkimo-pardavimo sandoriu negalėjo perleisti UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisių į pastogę.
B. P. 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti NTR duomenis, panaikinant įrašą apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į neįrengtas pastoges, ji gavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. VILRS-646, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą. B. P. apskundė jį VĮ Registrų centrui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. cspr1-124 nurodė, kad nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra galiojantis teritorinio registratoriaus 2017 m. kovo 6 d. sprendimas, kuriuo įregistruotos ginčijamos UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę.
Nors pareiškėjos atstovė pateikė prašymą pateikti 2017 m. kovo 6 d. sprendimą, tačiau jis pateiktas nebuvo, o pakartotinai buvo pateikta buto pirkimo-pardavimo sutartis ir prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į dalį pastogės. Tokiu būdu atsakovas administraciniu sprendimu laiko patį įrašo NTR padarymą. Atsakovas ginčijamus sprendimus grindžia 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektu, kuris yra parengtas kvalifikuoto matininko, ir UAB „Amber Marketing“ prašymu Nr. 13829715, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti jokiais teisės aktų reikalavimais, šie dokumentai nėra juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises, todėl UAB Amber Marketing” nuosavybės teisės į neįrengtas pastoges įregistruotos nepagrįstai.
Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus nustato CK 4.47 str. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Joks teisės aktas nenumato, kad nuosavybės teisės dalių paskaičiavimo projektas ar juo labiau prašymas sukuria nuosavybės teises į daiktą. Vadovaujantis CK 4.48 str. perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Jei asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šios teisės negali įgyti, t. y. negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas. Iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad kiti gyventojai buvo davę sutikimą R. S. būtent dėl teisės atsidalinti pastogės dalį, realizuojant savo teisę į bendrąsias patalpas, kaip dviejų butų – (duomenys neskelbtini) – savininkui. UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į pastogę įregistravo būtent 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-5662 pagrindu, joje nenumatyta, kad perleidžiama dalis pastogės. Šia sutartimi R.
S. galėjo perleisti tik nuosavybės teises į butą, bet ne į pastogės dalį, nes šią teisę jis jau buvo realizavęs atskirdamas ir suformuodamas Administracines patalpas. Įrašas apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į neįrengtas pastoges buvo padarytas nesant tam jokio juridinio pagrindo, įsivėlus klaidai. Matininkas, nors ir turi teisę nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, tačiau nėra kompetentingas pripažinti vienam ar kitam asmeniui nuosavybės teisę į daiktus. Aplinkybę, kad UAB „Amber Marketing“, įgydama nuosavybės teises į butą, turėjo žinoti, kad jo buvęs savininkas R.
S. jau buvo realizavęs nuosavybės teises į pastogę, patvirtina faktas, kad R. S. buvo UAB „Amber Marketing“ vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius. Pareiškėja apie klaidingus NTR įrašytus duomenis sužinojo tik 2018 m. kovo 28 d., gavusi dokumentus iš VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo. Kadangi NTR nenurodytas joks VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į pastogę įregistruota, pareiškėja kreipėsi dėl klaidingų duomenų ištaisymo. Ir tik iš Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. cspr1-124 sužinojo apie 2017 m. kovo 6 d. sprendimo buvimą.
VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. csprl-158 atnaujino terminą skundui paduoti.
3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Vilniaus filialui pateikė 2018 m. balandžio 10 d. rašytinį prašymą patikslinti NTR duomenis – panaikinti įrašus apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į ginčo pastoges įregistravimą, bei 2018 m. balandžio 11 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 17373883) pakeisti duomenis NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė 2018 m. balandžio 16 d. spendimą Nr. VILRS-646 jo netenkinti, nes UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į ginčo pastoges įregistruota 2014 m. lapkričio 17 d. galiojančių ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektų ir UAB „Amber Marketing“ prašymo Nr. 13829715 pagrindu, kurie nėra pripažinti neteisėtais ir netekusiais galios.
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. csprl-124 paliko galioti skųstą teritorinio registratoriaus sprendimą nurodydama, kad Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu, įformintu atliekant duomenų įrašymą NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į 144/1000 ginčo pastogių dalis buvo įregistruota matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtų dalių paskaičiavimo projektų pagrindu.
Komisija pažymėjo, kad ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektuose nurodyta, kad bendraturčiams priklausančios pastogių dalys paskaičiuotos vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Kadangi UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės dalys į ginčo pastoges atitinka 2014 m. lapkričio 17 d. parengtuose dalių paskaičiavimo projektuose nurodytas dalis, negalima laikyti, kad jos įregistruotos klaidingai. Pati pareiškėja yra pateikusi 2017 m. kovo 6 d. prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę 2014 m. lapkričio 17 d. parengtų dalių paskaičiavimo projektų pagrindu, kuri 2017 m. kovo 6 d. sprendimu, įformintu atliekant duomenų įrašymą NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota ir atitinka projektuose nurodytas nuosavybės teisės į ginčo pastoges dalis – 152/1000.
Komisija 2018 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. csprl-124 nurodė, kad Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas įregistruojant UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisę į 144/1000 Ginčo pastogių dalis buvo įformintas atliekant duomenų įrašymą NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nebuvo skundžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose nustatyta tvarka. Tiek Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. spendimą Nr. VILRS-646, tiek Komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. csprl-124 pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3303-643/2018.
5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja Komisijai pateikė atskirą 2018 m. gegužės 17 d. skundą dėl Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo. Komisija paliko galioti šį sprendimą nurodydama aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus, kaip ir nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. VILRS-646 panaikinimo. Vilniaus filialo nuomone, nuosavybės teisės atsiradimas į bendrojo naudojimo patalpas (jų dalį) yra numatytas CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, t. y.
ši teisė kyla iš įstatymo ir atitinka CK 4.47 straipsnio 12 punkto bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkto nuostatas. Matininkė M. G. ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektuose patvirtino, kad kiekvienai patalpai tenkanti pastogės dalis atitinka tuo metu galiojusios CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Kadangi patalpų naudingasis plotas ir gyvenamojo namo naudingasis plotas yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyti statinį apibūdinantys kadastro duomenys, o vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę atlikti tik asmenys, turintys pažymėjimus arba kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus (matininkai), akivaizdu, kad matininkė M. G. turėjo teisę parengti ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektus, o kitų tokią teisę turinčių asmenų nenurodo ir pati pareiškėja.
Pareiškėja prašo panaikinti įrašus NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisę į ginčo pastoges, tai reiškia išregistruoti trečiojo asmens nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo NTR iš esmės galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas NTR tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu.
Pareiškėjos reiškiamo reikalavimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis netikslių ir klaidingų duomenų tvarkymą, nes šios normos leidžia ištaisyti tik technines klaidas (NTR įrašytų duomenų neatitikimo tiems dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti), tačiau draudžia taisyti NTR duomenis, jei toks ištaisymas pažeistų asmenų, turinčių daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio duomenys taisomi, teisėtus interesus. UAB „Amber Marketing“ nesutinka su pareiškėjos prašomu duomenų pakeitimu.
Tokiu atveju NTR tvarkytojas neturi teisės keisti NTR duomenų, kurie vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu laikytini teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kiti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (išskyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę N. E.), jau yra įregistravę savo nuosavybės teisę į ginčo pastoges matininkės M. G. parengtų ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektų pagrindu.
Pareiškėja neginčija šių projektų teisingumo bei nepateikia įrodymų, kokios nuosavybės dalys į ginčo pastoges pareiškėjos nuomone yra teisingos.
6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. VĮ Registrų centras teigė, kad 2018 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. csprl-158 yra teisėtas ir pagrįstas, visi jo priėmimo teisiniai argumentai yra išdėstyti šiame sprendime ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo. VĮ Registrų centro nuomone, atsakovu byloje turėtų būti traukiamas tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, o VĮ Registrų centro procesinę padėtį prašė pakeisti iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos B. P. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 10 d. pateikė rašytinį prašymą Vilniaus filialui patikslinti NTR duomenis – panaikinti įrašus apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini) bei neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini), įregistravimą bei 2018 m. balandžio 11 d. prašymą pakeisti duomenis NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą priėmė 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. VILRS-646 jo netenkinti, kadangi UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į ginčo pastoges įregistruota 2014 m. lapkričio 17 d. galiojančių ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektų ir UAB „Amber Marketing“ prašymo Nr. 13829715 pagrindu, kurie yra galiojantys, nepakeisti ir nepanaikinti. Pareiškėja Vilniaus filialo sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. cspr1-124 paliko galioti Vilniaus filialo sprendimą. Komisija Sprendime nurodė, kad Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu, įformintu atliekant duomenų įrašymą NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į 144/1000 ginčo pastogių dalis buvo įregistruota matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtų dalių paskaičiavimo projektų pagrindu. Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektuose nurodyta, kad bendraturčiams priklausančios pastogių dalys paskaičiuotos sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatomis. UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į Ginčo pastoges įregistruotos pagal šios bendrovės 2017 m. kovo 1 d. prašymą ir 2014 m. lapkričio 17 d. neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektus (galiojantys ir nenuginčyti). Registro tvarkytojas neturi įgaliojimų vertinti matininkų atliktų veiksmų, kadastrinių matavimų (paskaičiavimų) teisėtumo ir pagrįstumo. Matininkų veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
10. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Tiek Vilniaus filialas, tiek Komisija pagrįstai matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtus neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektus laikė tinkamai parengtais ir atitinkančiais CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl teritorinis registratorius atisakyti pagal jį įregistruoti nuosavybės teises neturėjo teisinio pagrindo. Kadangi NTR UAB „Amber Marketing“ vardu įregistruotos neįrengtos pastogės dalys atitinka 2014 m. lapkričio 17 d. neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektuose nustatytas dalis, nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės įregistruotos klaidingai.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja 2017 m. kovo 6 d. pateikė prašymą Vilniaus filialui pagal tos pačios matininkės M.G. parengtus 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektus įregistruoti jos nuosavybės teises į dalį neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo patenkintas ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjos nuosavybės teisės į paskaičiuotas 152/1000 dalis neįregistruotos pastogės, esančio (duomenys neskelbtini) bei 152/1000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja prašo panaikinti įrašus NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisę į ginčo pastoges, t. y. išregistruoti trečiojo asmens nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo UAB „Amber Marketing“ įregistruotos nuosavybės teisės į neįrengtas ginčo Pastoges ir išregistruoti (panaikinti įrašą) iš NTR UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į neįrengtas ginčo pastoges ir panaikinti Centrinio registratoriaus 2018 m. birželio 20 d. Sprendimą.
13. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teritorinis registratorius atsako tik už tai, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Minėti įstatymai nenumato atsakovui pareigos pačiam rinkti duomenis ar įrodymus, patvirtinančius tam tikro fakto, duomenų, aplinkybių buvimą (ar nebuvimą). Teritorinis registratorius vertina jam pateiktus dokumentus tiek, kiek tą daryti jį įpareigoja įstatymas, siekiant nustatyti, ar pateikto dokumento pagrindu gali būti daromi (keičiami) įrašai Nekilnojamojo turto kadastre ar NTR.
14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Taip pat paliktinas galioti ir Centrinio registratoriaus 2018 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. cspr1-158, kuriuo pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ir jos skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas. Teismas atmetė skundą ir nepriteisė pareiškėjai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. 15. Pareiškėja B. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.
16. Pareiškėjos nuomone, teismas klaidingai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus nustato CK 4.47 straipsnis, analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje Joks teisės aktas nenumato ir nei atsakovas, nei teismas nenurodė jokio teisės akto, kad nuosavybės teisės dalių paskaičiavimo projektas ar asmens prašymas sukuria nuosavybės teises į daiktą. Matininkas tik nustato nekilnojamojo daikto parametrus, matmenis, tačiau nėra įgaliotas pripažinti nuosavybės teisių. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, kuriuo vadovavosi teismas, nenumato matininko atliktų dalių apskaičiavimo projekto apskundimo tvarkos, taip pat nenumatoma, kad jo atlikti matavimai yra privalomai vykdomi kitiems asmenims ar įstaigoms. Taigi pats patalpų plotų dalių paskaičiavimas nėra sprendimas, kuris sukeltų asmenims teisines pasekmes ir kuris turėtų privalomąją galią. Teismas nesigilino į bylos esmę ir aplinkybes, o tik atkartojo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, nes konstatavo, kad projektai tinkamai parengti, atitinka CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas, nors minėta norma nustato, kad lėšų, skirtų pastatų atnaujinimui (modernizavimui), kaupimą reglamentuoja įstatymai, o tai visiškai nesusiję su ginčo dalyku.
17. Pareiškėja pažymi, kad nors atsakovas nėra atsakingas už jam pateiktų dokumentų teisingumą, tačiau vykdydamas savo, kaip NTR tvarkytojo funkciją, privalėjo įsitikinti, ar UAB „Amber marketing“ yra įgijęs nuosavybės teisę į pastogę. Kadangi jokių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo, atsakovas privalėjo atsisakyti registruoti nuosavybės teises. Teisės aktai nustato atsakovui pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar asmuo, prašantis įregistruoti nuosavybės teisę į daiktą, yra ją įgijęs. Kaip matyti iš dokumentų, kuriuos pateikė atsakovas, UAB „Amber marketing“ nuosavybės teisės į pastogę įregistruotos buto pirkimo-pardavimo sutarties ir prašymo įregistruoti pagrindu. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Amber marketing“ įgijo nuosavybės teises tik į butą, bet ne į pastogę. Atsakovas, kaip atitinkamus įgalinimus turinti institucija, vykdanti nekilnojamojo turto registraciją ir atsakinga už NTR esančių duomenų teisingumą, privalėjo patikrinti, ar UAB „Amber marketing“, įgydama nuosavybės teises į butą, įgijo ir nuosavybės teises į pastogę.
18. Pareiškėja teigia, kad teismas visiškai nepasisakė, dėl skundo argumentų, jog ankstesnis buto, kurį pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo UAB „Amber marketing“ savininkas jau buvo realizavęs savo nuosavybės teisę į pastogę, todėl UAB „Amber marketing“, nupirkdama butą neįgijo nuosavybės teisių ir į pastogę. Tokiu būdu teismas pažeidė teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Vadovaujantis CK 4.48 str. perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į pastogę įregistravo būtent 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-5662 pagrindu, kurioje nenumatyta, kad perleidžiama dalis pastogės. Šia sutartimi R. S. galėjo perleisti tik nuosavybės teises į butą, bet ne į pastogės dalį, nes šią teisę jis jau buvo realizavęs atskirdamas ir suformuodamas Administracines patalpas. Todėl įrašas apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į neįrengtas pastoges buvo padarytas nesant jokio juridinio pagrindo, UAB „Amber marketing“, kurio vadovu anksčiau buvo tas pats R. S., suklaidinus atsakovą dėl nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo patalpas.
19. Pareiškėja pažymi, kad pastogės savininkai nuosavybės dalis įgijo ne tik proporcingai jiems priklausančių patalpų pastate plotui, tačiau ir išsipirko iš kitų patalpų savininkų. Pareiškėjai nebuvo žinomos aplinkybės ir pagrindai, kuriais remiantis UAB „Amber marketing“ tariamai įgijo nuosavybės teises į pastogę. Tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-112-820/2018 paaiškėjo, kad vienas iš pastogės bendraturčių R. S. jau buvo realizavęs savo nuosavybės teisę į pastogę, todėl UAB „Amber marketing“, įgydama nuosavybės teises į butą iš R. S., negalėjo savaime įgyti nuosavybės teisių į pastogę. Tokiu būdu buvo kreiptasi į atsakovą dėl informacijos ir dokumentų suteikimo, kokiu pagrindu UAB „Amber marketing“ įgijo nuosavybės teises į pastogę. Taigi tiek matininko parengto dalių paskaičiavimo metu, tiek jį įregistruojant NTR pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, kad UAB „Amber marketing“ nėra įgijusi jokių nuosavybės teisių į pastogę ir, jog ji nepagrįstai įtraukta į pastogės bendraturčių sąrašą. Todėl aplinkybė, kad ir pareiškėjai priklausanti pastogės dalis buvo įregistruota pasinaudojus tuo pačiu matininkės dalių paskaičiavimu savaime nepatvirtina, kad pareiškėja sutinka su jo teisingumu ir nesukuria UAB „Amber marketing“ nuosavybės teisių į pastogę.
20. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Vilniaus filialo nuomone, nuosavybės teisės atsiradimas į bendrojo naudojimo patalpas (jų dalį) ginčo atveju kyla tiesiogiai iš įstatymo – CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, ir atitinka CK 4.47 straipsnio 12 punkto bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkto nuostatas. Matininke M. G. Ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektuose patvirtino, kad jos skaičiavimai atitinka ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektų metu galiojusios CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatą (aktualios redakcijos 4.82 str. 7 d.), kad kiekvienai namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpai tenkanti pastogės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalimi matininkė M. G. turėjo teisę parengti ir ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektus, kurių pagrindu, namo patalpų savininkams prašant, CK 4.82 straipsnio 5 dalies (aktualios redakcijos 4.82 str. 7 d.) pagrindu buvo įregistruota jų nuosavybės teisė į matininkės paskaičiuotą kiekvienai namo patalpai tenkančią ginčo pastogių dalį. Tapačiais teisiniais pagrindais įregistruota ir pareiškėjos nuosavybės teisė į ginčo pastogių dalis. Net teismui patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimus, jos nuosavybės teisės į ginčo pastogės dalis niekaip nepasikeistų, nes pareiškėja neginčija šių dalių paskaičiavimo projektų bei nepateikia jokių kitų dokumentų, patvirtinančių kitokias visų namo patalpų bendraturčių nuosavybės į ginčo pastoges dalis.
22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja formaliai ginčija vieno iš bendraturčių nuosavybės dalies paviešinimą NTR, tai pareiškėjai jokių tiesioginių teisių ir pareigų nesukurtų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengti ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektai buvo tinkamai parengti ir atitinkantys CK 4.82 straipsnio 5 dalies (jų parengimo metu) nuostatas dokumentai, todėl teritorinis registratorius atsisakyti jų pagrindu įregistruoti nuosavybės teises neturėjo teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai sprendė, kad NTR įregistruotos nuosavybės teisės dalys atitinka pateiktuose paskaičiavimo projektuose nustatytas dalis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jos įregistruotos klaidingai. Kadangi pareiškėja pačių ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektų neginčija, nors juose užfiksuoti duomenys pareiškėjos teigimu ir pažeidžia jos teises, teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje ir CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta NTR duomenų teisingumo prezumpcija. Vilniaus filialo manymu, teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amber Marketing“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. UAB „Amber Marketing“ nuomone, pareiškėjos keliamas ginčas argumentuojant tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jau išnaudojo savo teisę į palėpės dalies atidalinimą, todėl matininkė jam nepagrįstai nustatė teisę į dalį pastogės, yra civilinis teisinis ginčas tarp privačių asmenų, nenagrinėjamas administraciniuose teismuose. Pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo teismui terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje, termino atnaujinti neprašė, o jos teiginiai, kad ji apie 2017 m. kovo 6 d. sprendimą sužinojo tik 2018 m. kovo 28 d., gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštą, neatitinka tikrovės. Pareiškėja prieš teikdama savo prašymą VĮ Registrų centrui jau buvo susipažinusi su projektu, kuriame buvo nustatytos ir UAB „Amber Marketing“ pastogių dalys, o gaudama NTR išrašus su duomenimis, galiojusiais 2017 m. kovo 7 d., matė, kad UAB „Amber Marketing“ NTR registre yra įregistravusi jai priskirtas pastogių dalis nuosavybės teisėmis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pagal jos skundą buvo pradėta nauja administracinė byla Nr. eI-3918-535/2018 visiškai identiška jau teisme nagrinėjamai bylai. Pareiškėja nepasinaudojo galimybe patikslinti pateiktą skundą teismui. Taip pat buvo vilkinamas ir civilinės bylos Nr. e2-112-820/2018 nagrinėjimas, nes ši byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta anksčiau minėta administracinė byla.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 25. Ginčas byloje kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“ įregistruotos nuosavybės teises į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus filialo 2017-03-06 sprendimu, įformintu atliekant duomenų įrašymą NTR įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į 144/1000 ginčo pastogių dalis buvo įregistruota matininkės M. G. 2014-11-17 parengtų dalių paskaičiavimo projektų pagrindu pagal šios bendrovės 2017-03-01 prašymą. Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektuose nurodyta, kad bendraturčiams priklausančios pastogių dalys paskaičiuotos vadovaujantis CK4.82str.5d. nuostatomis. Ginčijamu centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. csprl-158 teritorinio registratoriaus sprendimas pripažintas teisėtu ir paliktas galioti.
29. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę atlikti tik asmenys, turintys pažymėjimus arba kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus (matininkai), 8 straipsnio dalis nustato matininkui pareigą vadovautis savo veikloje Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, o 7 dalyje numatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Nenustačius, kad matininkė M. G. neturėjo teisės parengti ginčo pastogių 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek Vilniaus filialas, tiek Komisija pagrįstai matininkės parengtus neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektus laikė tinkamai parengtais ir atitinkančiais CK4.82str.5d. nuostatas, dėl ko teritorinis registratorius atisakyti pagal juos įregistruoti nuosavybės teises neturėjo teisinio pagrindo.
30. Tinkamai įvertinus įstatymais nustatytus nekilnojamojo turto registro duomenų statusą ir atsakovo kompetenciją, atsižvelgus į reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė registro tvarkytojų sprendimus pripažinti teisėtais ir pagrįstais bei jų nenaikinti. Į bylą nepateikta duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu duomenys įrašyti į registrą, būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t.y. iškėlus civilinį ginčą dėl bendrasavininkių dalių bendrojoje nuosavybėje.
31. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė