b02020a1-ec6c-4199-83f6-e689d6ee5a2b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L.Aleknavičienė                                     Teisėja V. Šiukštienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-5-124/ 2011                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02604-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.6. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2011 m. kovo 29 d.

                                                                   Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovų atstovui adv. R. Tamašauskui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

M., atstovaujamo įstatyminės atstovės N. M., D. M. ir N. M. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-767/2010 pagal ieÅ¡kovų D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės N. M., D. M. ir N. M. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centrui dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu atlyginimo, priteisimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovai D. M., N. M. ir D. M. ieÅ¡kiniu (2–4 b. l.) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centro ieÅ¡kovui D.

M. 30 000 Lt neturtinę žalÄ , D. M. – 3000 Lt neturtinę žalÄ , N. M. - 3000 Lt neturtinę žalÄ , N. M. ir D. M. – 1500 Lt kompensacijÄ už sugadintÄ poilsį, 373,44 Lt turtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovų Å¡eima 2009 07 04 - 2009 07 12 ilsėjosi atsakovui priklausančiame kempinge "PajÅ«rio kempingas" adresu Å laito g. 3, Klaipėda. 2009-07-08 sÅ«nus D. apie 20 val. 30 min. žaidė kempinge ir čiuožinėjo nuo čiuožyklos, čiuoždamas kliudė atvirus neizoliuotus elektros laidus, jį trenkė elektros srovė.

S. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė II-III laipsnio nudegimus. Po Å¡io įvykio sÅ«nui D. prasidėjo kardiologiniai negalavimai, vaikas pasidarė labai jautrus, perdėtai skausmingai į viskÄ reagavo, dažnai verkdavo, tapo liÅ«dnas, nekalbus, pasikeitė jo charakteris. Reikėjo pirkti vaistus, vežioti vaikÄ po įvairias procedÅ«ras. Tiek tėvams, tiek sÅ«nui padaryta turtinė ir neturtinė žala - nutrauktas ir sugadintas visos Å¡eimos poilsis, be to, sÅ«nus kentė didelius skausmus, labai iÅ¡sigando.

IeÅ¡kovai priversti jaudintis ir pergyventi dėl vaiko sveikatos.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu (94–99 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ VÅ Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centro 373,44 Lt turtinę žalÄ , 243 Lt neturtinę žalÄ ieÅ¡kovų D. M., N. M. ir D. M. naudai bei 500 Lt neturtinę žalÄ ieÅ¡kovo D. M. naudai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų D. M., N. M. ir D. M. 679,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui VÅ Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centrui.

Teismas nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė turistinių paslaugų teikimo sutartis, kaip numato CK 6. 749 str., tačiau ieškovai, susipažinę su teikiamomis kempingo paslaugomis, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais 2009-07-04 su atsakovu sudarė apgyvendinimo ir paslaugų teikimo sutartį ir iš anksto sumokėjo atsakovui už jo siūlomas paslaugas. Rašytinės sutarties formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.).

LR CK 6.749 straipsnis, reglamentuojantis turizmo paslaugų teikimo sutarties formos bei turinio laikymÄ si, to nenumato. Sudarius sutartį, atsakovas privalėjo jÄ vykdyti, atsižvelgdamas į turisto - ieÅ¡kovų protingus lÅ«kesčius, kurių pagal sutartį ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį ieÅ¡kovai galėjo tikėtis. Sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas D. M. patyrė sužalojimus, prisilietęs prie netvirtai izoliuotų elektros laidų, esančių netoli vaikų žaidimo aikÅ¡telės. Ä®spėjimų, kad toje vietoje gali kilti pavojus - nebuvo, ieÅ¡kovai nesitikėjo ir nenumatė, kad atsakovo teritorijoje D.

M. gali patirti sužalojimus dėl netinkamai izoliuotų elektros laidų, todėl atsakovui kyla atsakomybė atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo, atsižvelgiant į turistų – ieÅ¡kovų protingus lÅ«kesčius, į jų pačių atidumÄ , dėmesingumÄ poilsio metu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas D. M. po incidento vienÄ dienÄ buvo gydomas stacionare – Klaipėdos vaikų ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriÅ¡kai, naudodamas gydytojų paskirtus vaistus ir turėjo 373,44 Lt iÅ¡laidų, todėl jas priteisė iÅ¡ atsakovo.

Nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo faktÄ , už kurį atsako paslaugų organizatorius – atsakovas, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildė, ieÅ¡kovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas pažymėjo, kad dėl netinkamo turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo, įstatymas atlygintinos neturtinės žalos dydį riboja maksimalia suma, negalinčia virÅ¡yti trigubos kelionės – paslaugos kainos (CK 6.754 str. 5 d.).

Teismas laikė, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, o jis buvo verslininkas, kuriam atsakomybė atsiranda be kaltės, kad pagrįsti ir protingi ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildė dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovų poilsis buvo sugadintas, jie patyrė nusivylimÄ , emocinius nepatogumus, neiÅ¡sipildė jų pagrįsti lÅ«kesčiai bÅ«tent per laikotarpį nuo 2009-07-06 iki 2009-07-12 dienos, už kurį ieÅ¡kovai sumokėjo 243 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė kaip neturtinę žalÄ (CK 6.754 str. 5 d., 6.250 str. 2 d.).Vadovaudamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudininkų paaiÅ¡kinimais, teismas konstatavo, kad D.

M. prisilietė prie iÅ¡ žemės kyÅ¡ančio elektros laido, po įvykio buvo nuvežtas į VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninę pilnai sÄ moningas, jam nustatyti deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to, II delnakaulio srities delninio pavirÅ¡iaus IIB laipsnio nudegimo plotai, užimantys apie 1 % pavirÅ¡iaus, kurie galėjo atsirasti paveikus aukÅ¡tai temperatÅ«rai. Dėl tokio sužalojimo D. M. sveikata sutrikdyta trumpalaikiai, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vaikas iÅ¡ ligoninės iÅ¡raÅ¡ytas 2009-07-07 11val., nes mama atsisakė gydytis stacionare dėl Å¡eimyninių aplinkybių.

Nepaisant įvykusio incidento, M. Å¡eima toliau tęsė atostogas „PajÅ«rio kempinge“ ir iÅ¡buvo čia visÄ suplanuotÄ atostogų laikÄ . Kempingo darbuotojų paaiÅ¡kinimuose, susijusiuose su įvykusiu incidentu, matyti, kad grįžęs iÅ¡ ligoninės vaikas jautėsi gerai, važinėjo dviračiu, juokavo, vaikiÅ¡kai iÅ¡dykavo, jokių prastos sveikatos požymių nesimatė. Teismas pažymėjo, kad jokių kitų duomenų apie fizinį skausmÄ , sutrikusiÄ sveikatÄ , pablogėjusias vaiko bendravimo galimybes, ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovai nepateikė.

Byloje esančiÄ kardiologinę iÅ¡vadÄ anglų kalba teismas nevertino kaip raÅ¡ytinio įrodymo, nes ji neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – neiÅ¡versta į lietuvių kalbÄ . Teismas nurodė, kad logopedo pagalbos sÅ«nui Dominykui reikėjo ir anksčiau, todėl RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Å¡vietimo ir sporto paslaugų centro pedagoginės tarnybos pažymÄ , kad D. M. reikia teikti logopedo pagalbÄ dėl kalbos ir komunikacijos sutrikimų, laikė nepakankamu įrodymu, kad tarp įvykusio incidento “PajÅ«rio Kempinge” ir kalbos sutrikimų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Teismas konstatavo, kad tyčinės kaltės atsakovo veiksmuose nebuvo. Atsakovo teritorijoje buvo nebaigtos statybos su atvestais elektros kabeliais. Atsakovas manydamas, kad kabeliai yra tvirtai izoliuoti, o elektra atjungta, nes už juos atsakinga ir raktus nuo elektros skydinės turi tik administruojanti įmonė „Rekosta“, nebuvo iki galo atidus ir rÅ«pestingas, pasitikėjo trečiuoju asmeniu, tačiau prieÅ¡ sudarydamas paslaugų teikimo sutartį su ieÅ¡kovais iÅ¡ anksto supažindino su „PajÅ«rio kempingo“ taisyklėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad kempingo teritorijoje tėvai prižiÅ«ri ir atsako už vaikų saugumÄ patys (78 b. l.), todėl jo veiksmuose yra kaltės, pasireiÅ¡kiančios tik paprastu nerÅ«pestingumu.

Atsižvelgdamas į pateiktus Å¡alių įrodymus, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas ieÅ¡kovui D. M. priteisė 500 Lt neturtinę žalÄ . Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tik patyrę nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su sunkiu nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju.

Kadangi D. M. buvo sužalotas nežymiai, tai jo tėvai - ieÅ¡kovė N. M. ir ieÅ¡kovas D. M. - neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .          IeÅ¡kovai D. M., D. M. ir N. M. apeliaciniu skundu (108–112 b. l.) praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ dėl sveikatos sužalojimo D.

M., N. M. bei D. M.. IeÅ¡kovas D. M. ne Å¡iaip patyrė dvasinius nepatogumus, skausmÄ , bet jam reali­ai buvo sužalota ranka. Tai reiÅ¡kia, kad jo žala yra turtinė žala, kuri atitinkamai turi bÅ«ti vertinama. Teismas vadovavosi sena teisės doktrina, kad yra tik turtinė ir neturinė žala ir neįvertino asmeniui padarytos žalos. LR CK 6.263 str. 2 d. numato tris žalos rÅ«Å¡is, t.y. žalÄ asmeniui, žalÄ turtui ir neturtinę žalÄ . Sveikatos sužalojimas negali bÅ«ti suvestas į neturtinę žalÄ , nes žala asmeniui pagal įstatymÄ atlyginama visiÅ¡kai, o neturtinė – tik tam tikrais atvejais, kuriÄ apibrėžia CK 6.250 str., t. y. dvasinio , psichologinio pobÅ«džio nepatogumai.

Ji visiÅ¡kai neapima fizinio sužalojimo. A. D. M. realiai buvo sužalota ranka. Teismas padarė netinkamas iÅ¡vadas, netinkamai nustatė padarytos žalos rūšį, apimtį, neteisingai įvertino ir priteisė neturtinės žalos dydį, nes dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovams teko lankytis ligoninėse, turėjo lydėti vaikÄ , negalėjo uždirbti pajamų, buvo gaiÅ¡tamas laikas, buvo suvaržyta buvimo vietos pasirinkimo laisvė. Tuo tarpu Å¡iÄ Å¾alÄ teismas įvertino tik virÅ¡ 1 000 Lt.           2.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas patenkino daugiau nei du trečdalius ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl atitinkamai turėjo bÅ«ti priteistos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. nustatė teisės pažeidimo ir atsakovo kaltės faktÄ , pilnai patenkino reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, priteisė dalį neturtinės žalos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (122–126 b. l.) atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-03-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:                           1. IeÅ¡kovui D. M. buvo nustatyti deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to, II delnikaulio srities delninio pavirÅ¡iaus II B laipsnio nudegimo plotai, užimantys apie 1 % pavirÅ¡iaus, kurie galėjo gautis paveikus aukÅ¡tai temperatÅ«rai. Nustatyta, kad dėl tokio sužalojimo D. M. sveikata sutrikdyta trumpalaikiai, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. IeÅ¡kovas D. M. po incidento 1 dienÄ buvo gydomas stacionare - Klaipėdos vaikų ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriÅ¡kai, naudodamas gydytojų paskirtus vaistus ir turėjo 373,44 Lt iÅ¡laidų, kurios buvo priteistos iÅ¡ atsakovo.

Teismas priteisė visas ieÅ¡kovų nurodytas iÅ¡laidas, susijusias su sveikatos sužalojimu, todėl nesuprantamas apeliantų argumentas, kad žala sveikatai liko neįvertinta.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Nukentėjusiojo artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tik patyrę nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su sunkiu nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju.

Todėl Å¡iuo atveju apeliantų nurodyti argumentai, kad tėvai vargo, važinėjo į ligonines, pergyveno dėl sÅ«naus sveikatos, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nevertintini, nes D. M. nustatytas trumpalaikis, nežymus sveikatos sutrikdymas.3. IeÅ¡kovų D. M., N. M. ir D. M. bendra visų pareikÅ¡tų reikalavimų suma - 37837,44 Lt, iÅ¡ jų pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista 1116,44 Lt, t. y. 2,95 % pareikÅ¡tų reikalavimų. LR CPK 93 str. 2 d. numato bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, kuriomis ir buvo vadovautasi priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, vadovavosi LR CPK normomis ir jų nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestinas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimÄ pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-07-04 iki 2009-07-12 ieÅ¡kovų Å¡eima su sÅ«numis E. M. ir D. M. ilsėjosi atsakovo kempinge, jiems buvo suteikta viena iÅ¡ turizmo įstatyme numatytų paslaugų, t. y. remiantis Turizmo įstatymo 12 straipsniu buvo suteiktos specialaus apgyvendinimo paslaugos atsakovo kempinge „PajÅ«rio kempingas“, esančiame Å laito g. 3, Klaipėda.

Suteikiant Å¡ias paslaugas ir ieÅ¡kovams poilsiaujant kempingo teritorijoje, mažamečiui D. M. žaidžiant kempingo teritorijoje, jam prisilietus prie teritorijoje buvusių neizoliuotų elektros laidų, elektros energijos srove buvo sužalotas Å¡is mažametis ieÅ¡kovų sÅ«nus. Teismas sprendė, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, nesudarė saugių sÄ lygų ilsėtis, nepažymėjo teritorijos, kurioje buvo privesti elektros laidai, neinformavo iÅ¡ anksto ieÅ¡kovų apie jo teritorijoje esančias nebaigtas statybas, nepažymėjo teritorijos, pripažino atsakovo kaltę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus bei konstatavo atsakovo kaltę dėl patirto sužalojimo.

Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tik paprastu nerÅ«pestingumu, į kÄ atsižvelgė nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, nuo kokios elektros srovės ieÅ¡kovų sÅ«nus patyrė sužalojimus bei atsižvelgė į atsakovams padarytÄ turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį. Su Å¡iomis iÅ¡vadomis kolegija nesutinka. Apeliacinėje instancijoje papildomai gauti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2009-07-24 d. Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo aktas su papildoma medžiaga patvirtina, kad kempingo teritorija su joje esančiais tinklais panaudos pagrindais priklausė atsakovui, kuris realiai vykdė elektros įrenginių valdymÄ (174–187 b.l.).

Akte užfiksuota, kad Å¡ioje atsakovo valdomoje teritorijoje po nelaimingo atsitikimo rastas iÅ¡ žemės styrantis nupjautas elektros kabelis be galinės izoliuojančios įmovos, kuriame buvo 0,4 KV įtampa. Å is kabelis pajungtas prie kempinge sumontuotų elektros įrenginių . Å ioje atsakovo naudojamoje teritorijoje pagal kempingo projektÄ Å¡iuo kabeliu numatyta tiekti elektros energijÄ poilsio nameliui, kuris tuo metu dar buvo nepastatytas. Po nelaimingo įvykio Å¡is kabelis elektros įrenginius montavusios įmonės buvo atjungtas nuo įrenginio, galas izoliuotas ir įkastas į žemę.

Energetikos inspekcija įpareigojo atsakovÄ elektros įrenginius atjungti nuo elektros maitinimo Å¡altinio tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų neįmanoma be papildomų priemonių atstatyti grandinės tarp elektros įtampos Å¡altinio ir įrenginio. Tokiu bÅ«du šie įrodymai patvirtina atsakovo kaltę, kad dėl padidinto pavojaus Å¡altinio netinkamo valdymo teisės įgyvendinimo buvo sužalotas D. M.. Teismas savo iÅ¡vadas dėl kaltės grindė tik samprotavimais ir atsakovo aiÅ¡kinimais. Aktas patvirtina, kad elektros laiduose buvo įtampa, kuri buvo pavojinga žmogaus gyvybei, juolab, kad Å¡iuo atveju buvo sužalotas mažametis vaikas.

Kolegija sprendžia, kad žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus saugios aplinkos, nesilaikant specialių aktų reikalavimų dėl elektros įrenginių eksploatavimo („Saugos taisyklių elektros įrenginiuose“). Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius taip pat konstatavo atsakovÄ pažeidus „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“, “Darboviečių įrengimo nuostatus“ ir padarius kt. pažeidimus (161-163 b. l ).Dėl neturtinės žalos dydžio.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio nepilnamečio D.

M. atžvilgiu ( CPK 185 str.). Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos apimtį, dydį. IeÅ¡kovai prašė priteisti 30 000 Lt už sveikatos sužalojimÄ sÅ«nui D. bei po 3 000 Lt abiems ieÅ¡kovams neturtinės žalos. Teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimo dalyje ir priteisė 500 Lt neturtinės žalos D. M.. Apeliantas nurodo, kad buvo neįvertinta žala asmeniui, t. y. kad D. patyrė ne tik skausmÄ , pergyvenimus, bet ir buvo sužalotas. Neturtinės žalos samprata yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje.

Pagal savo pobūdį neturtinė žala yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ji gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.

Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobÅ«dis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių jÄ tiksliai apibrėžti, apčiuopti, rasti tikslų piniginį ekvivalentÄ . Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, bÅ«tina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymÄ lemia tiek bendrieji CK 6.250 str. 2 d. iÅ¡vardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali bÅ«ti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobÅ«dis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-342/2010). Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-31/2011). Formuodamas teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei iÅ¡gyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kų svarbių dalykų-sveikatos sužalojimo, tai iÅ¡gyvenimai negali bÅ«ti vertinami menkais.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo, tai piniginė iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti didesnė.

IÅ¡ bylos aplinkybių aiÅ¡ku, kad Å¡ioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijai yra pažeistos vertybės pobÅ«dis (sveikata) ir žalÄ padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nors ir nurodė, kad vadovaujasi CK 6.250 str. 1 dalyje nurodytais kriterijais nustatant piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, tačiau ne visai teisingai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms.

Kolegija sprendžia, kad žala buvo padaryta itin pavojingu bÅ«du, netinkamai eksploatuojant elektros įrenginius, kÄ patvirtina papildomai gauta iÅ¡ Energetikos inspekcijos medžiaga. Savo iÅ¡vadas teismas sprendime grindė tik atsakovo paaiÅ¡kinimais apie tai, kokios rÅ«Å¡ies energija buvo laiduose, neturėdamas medžiagos. Atsakovas yra verslininkas, besiverčiantis turizmo paslaugų teikimu, jam taikomi didesni reikalavimai. Kolegija nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl nepilnamečio D. M. tėvų nepakankamos vaiko priežiÅ«ros ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo, vaiko sužalojimo kaltas tik atsakovas. Įvertinant mažamečio patirtÄ Å¾alÄ sužalojimo pasekoje, teismas atsižvelgė tik į pirmosios instancijos teisme pateiktas medikų iÅ¡vadas dėl sveikatos sutrikdymo masto žalos padarymo metu, t. y. kad mažamečio sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, trumpalaikiai, į tai, kad vaikas toliau su Å¡eima tęsė poilsį.

Teismas laikė, jog Å¡is sužalojimas ateityje neturės jokių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje gauti papildomi įrodymai iÅ¡ gydytojų konsultacinės komisijos dėl patirtos traumos poveikio mažamečio sveikatai bei duomenys apie tolesnį lankymÄ si pas gydytojus (165 b. l.). Gydytojų komisija konstatuoja, kad Å¡is poveikis sveikatai buvo trumpalaikis ir liekamųjų reiÅ¡kinių nėra (165–169 b. l. ). Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieÅ¡kovės sÅ«nus D.

M. gydėsi pas neurologus, yra konstatuotas padidėjęs nervingumas, jautrumas, vaikas patiria baimę miego metu dėl patirto streso elektros traumos metu, Å¡iuo metu diagnozuojamos potrauminio streso pasekmės (167, 170–171 b. l.).Tuo pačiu didėja ir ieÅ¡kovų patirta žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i trauma buvo patirta dėl sveikatai ypač pavojingo poveikio, sužalojimas padarytas elektros energijos poveikio pasekoje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pratekant elektros srovei, elektros įtampa ėjo per gyvybiÅ¡kai svarbų vaiko organÄ â€“ Å¡irdį.

Po Å¡io poveikio Dominykui buvo nustatyti ne tik iÅ¡oriniai sužalojimai, t. y. plaÅ¡takos nudegimas, bet ir poveikis Å¡irdžiai, t. y. repoliarizacijos sutrikimai skilveliuose, nežymiai dilatuotas kairysis skilvelis, sumažinta raumenų inotorija (167 b. l.). Medicininiuose dokumentuose fiksuojama, kad po traumos atsirado petukų trÅ«kčiojimai. Nors teismas nustatinėdamas žalos dydį, nurodė, jog atsižvelgia ir į turtinę atsakovo padėtį, tačiau tokių įrodymų byloje apie blogÄ atsakovo finansinę padėtį byloje nėra pateikta.Ä®vertinus bylos aplinkybes, patirtos traumos pobÅ«dį, kitas aptartas aplinkybes, į tai, kad Å¡iuo metu nėra konkrečių duomenų, jog patirta trauma ateityje turės liekamųjų reiÅ¡kinių, kolegija sprendžia, jog teisinga ir protinga kompensacija bÅ«tų 4000 Lt.

D. M. priteistinas neturtinės žalos dydis yra didinamas iki 4 000 Lt. Kolegija sprendžia, kad žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus saugios aplinkos, nesiėmus atsargumo priemonių, nesilaikant specialių aktų reikalavimų dėl elektros įrenginių eksploatavimo (Saugos taisyklių elektros įrenginiuose). Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovams. Teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovams po 3 000 Lt neturtinės žalos. Kolegija sutinka su teismo sprendimu Å¡ioje dalyje.

Nagrinėjamu atveju žala padaryta D. M. sveikatai, todėl vadovaujantis CK 6.250 str. 2 dalimi jam buvo priteista neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-37-255/2005). Toje pačioje nutartyje LAT konstatavo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų bei jų artimųjų dvasiniai iÅ¡gyvenimai, teismo įvertinti atitinkama pinigų suma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiųjų artimiesiems atlyginama neturtinė žala nukentėjusio mirties arba sunkaus sužalojimo, pavojingo gyvybei atvejais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007). Byloje nėra duomenų, įrodymų apie dvasinio sukrėtimo, mačius sÅ«naus sužalojimÄ savo akimis, pasekmes ieÅ¡kovų fizinei ar dvasinei bÅ«klei bei darbingumui. IeÅ¡kovas D. M. iÅ¡ viso nebuvo įvykio vietoje. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo padarytos jiems žalos, jos masto.

Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje sprendimo dalyje, atmetant ieÅ¡kovų reikalavimus priteisti neturtinę žalÄ artimiesiems dėl jų sÅ«nui padaryto sveikatos sužalojimo.Kitoje sprendimo dalyje apeliaciniai skundai nepateikti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka. Apeliantai patys sau prieÅ¡tarauja, taip pat jų argumentai prieÅ¡tarauja byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ Â 37 837,44 Lt sumai, patenkintas ieÅ¡kinys 1116,44 Lt sumai.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė prisilaikydamas nurodytų procesinio įstatymo nuostatų.Pakeitus teismo sprendimÄ , yra keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių (CPK 93 str. 4 d.). IeÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 12,19 proc., t. y. 4 616,44 Lt. sumai.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog turėjo 2 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (102 b. l.), jam priteistina 243,80 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, todėl jam priteistina 614,67 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (87,81 X 700, 64 b. l.). Apeliacinėje instancijoje atsakovas turėjo 2525 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (127,135 b. l.). Apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas ginčijo 36757 Lt sumÄ , patenkinti reikalavimai 4616,44 Lt sumai, t. y. 12,56 proc. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje ne visos yra pagrįstos.

Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009). Nors Rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumÄ (buvo ginčijamas tik neturtinės žalos atlyginimo dydis), į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sÄ naudos nebuvo didelės, apeliacinės instancijos teismo paskutiniame posėdyje atsakovo advokatas nedalyvavo, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktos atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nėra realios ir yra mažintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo vieta yra kitame mieste, pripažįstamos protingomis, sÄ Å¾iningomis 1 000 Lt iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkinimo proporcingumÄ , priteistina 874,40 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir priteistÄ iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centro neturtinę žalÄ ieÅ¡kovo D.

M. naudai padidinti nuo 500 Lt iki 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų).Priteistas iš ieškovų D. M., N. M., D. M. atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro naudai bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 679,34 Lt iki 614,67 Lt (šešių šimtų keturiolikos litų 67 ct.).Priteistas iš atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti nuo 33,49 Lt iki 138,49 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių litų 49 ct.).

Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centro ieÅ¡kovų D. M., N. M., D. M. naudai 243,80 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris litus 80 ct.) atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡Â ieÅ¡kovų N. M., D. M. atsakovui 874,40 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus 40 ct.) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                      Danutė Matiukienė                                                                                                                   Raimundas Jurgaitis