2023-02-01 Nr. AB-2697-3-62-3-02155-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-153-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02155-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 4 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK jam buvo neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis dušu, nes dušo čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, todėl jis, kitiems matant, negalėdavo tinkamai praustis, dėl ko jautėsi nešvarus, turėjo blogą kvapą, sulaukdavo pašaipų bei pažeminimų. Pareiškėjui po darbo visada reikėdavo nusiprausti, tačiau tokios sąlygos jam nebuvo sudarytos. Dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pareiškėjas nuolatos jautė nepatogumus, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, pašaipas, kurių sulaukdavo iš kitų nuteistųjų. Dėl šių priežasčių pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais. Pravieniškių PN-AK nesistengė pagerinti pareiškėjo kalinimo sąlygų, nesiruošė įrengti pertvarų, kurios užtikrintų privatumą naudojantis dušu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi, dušai įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nors Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad privalomo pertvarų dušuose įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tačiau pripažino, kad pertvarų dušuose nebuvimas neužtikrina visiško privatumo naudojantis dušu. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą, nepateikė jokių prašomos priteisti neturtinės žalos buvimo faktą pavirtinančių įrodymų.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo naudotis dušu, kuriame dušų čiaupai (galvutės) nebuvo atskirtos pertvaromis, ir dėl to jam nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK, kur pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pripažino, jog dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, nuotraukos nepateiktos.

6. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) 13.1 punktu, ginčui dėl dušo patalpų įrengimo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2020 m. gegužės 6 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, ir nuo tos dienos iki 2020 m. gegužės 12 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus karantine, o nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 19 d. – Pirmojo sektoriaus 10 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. – Pirmojo sektoriaus 10 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. – Trečiojo sektoriaus 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje 3 miegamojoje vietoje.

7. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog tiek Pirmojo, tiek Trečiojo sektoriaus bendrose dušinėse laikotarpiu, kai šiame sektoriuje bausmę atliko pareiškėjas, dušo čiaupai (galvutės) kaip atskiros dušo vietos buvo atskirtos sienelėmis, tačiau pareiškėjo atstovas to nepadarė. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis dušu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

8. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušuose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, eidamas į dušą bijojo įkvėpti pelėsių, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o Pravieniškių PN-AK į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus pažymas, kuriose nurodoma, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, tačiau, atsižvelgęs į LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nustatytomis netinkamomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

9. Vadovaudamasis LVAT praktika ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis dušu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 p.) ir ginčo dėl to nėra, teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 66 savaites (66 kartus).

10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą pažeidimą, įvertinęs jo pobūdį ir trukmę, padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas dirbantis, todėl egzistuoja padidinta būtinybė naudotis dušu, o būryje esančiu dušu jam turėjo būti sudaryta galimybė naudotis kartą per savaitę (66 savaites), Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustatęs, kad nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas nepateikė duomenų, nenustatyta, kad buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ar jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytą LVAT praktiką (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 250 Eur suma.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

13. Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, darytina priešinga išvada, kad visgi pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja argumentus ir aplinkybes, išdėstytas skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstu apeliaciniu skundu siekia išvengti atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, susidariusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmesti, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą atmesti.

18. Iš Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo turinio aišku, kad Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo (privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas 66 kartus), o nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už šį pažeidimą pareiškėjo patirta neturtinė žalą įvertinta pinigais. Pravieniškių PN-AK vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pareiškėjui kilo tokios neigiamos pasekmės, dėl kurių atsiradimo pareiškėjui reikia neturtinės žalos atlyginimą priteisti pinigais.

19. Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių reiktų peržengti Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacine tvarka ši byla nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik viena iš proceso šalių ir Pravieniškių PN-AK apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nei pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas, nei priteistos neturtinės žalos dydis, neperžengiant Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribų ir vadovaujantis nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (ABTĮ 144 str. 3 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tik dėl pasirinkto neturtinės žalos atlyginimo būdo.

21. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02).

22. LVAT praktikoje detalizuota, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė <...> atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės jam padaryta žala buvo didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2016 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018, kurios cituojamos 2023 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-49-789/2023), t. y. kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, neturtinė žala atlygintina pinigais (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).

23. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, kuri cituojama 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018, 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023).

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teismo nustatytą pažeidimo pobūdį (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), pažeidimo mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę), trukmę (ginčo laikotarpis), pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas grindė neturtinės žalos atlyginimo priteisimą pinigais, be kita ko, dėl nustatyto pažeidimo poveikio pareiškėjo sveikatai, daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais grindžiamas argumentas, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais, atmestini, vadovaujantis LVAT praktika, kurioje, įvertinus individualias konkrečios bylos aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo (privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo) priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-1200-789/2021; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1013-624/2022; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023; kt.).

25. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė