b01e300a-e288-4b77-8077-498d1da4d4dc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01183-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 95-227 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir galutinė bausmė paskirta 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 12 d.2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-227 nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, Å¡iuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nuteistasis neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad V.

J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai leistų konstatuoti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. NuteistÄ jį neigiamai charakterizuoja bausmės atlikimo metu gautos drausminės nuobaudos, jo mÄ stysenos ydingumas - savivokos stoka, neadekvatus savęs vertinimas, per didelis pasitikėjimas tiesioginiu patyrimu, empatijos jausmo stokojimas.Skunde nuteistasis V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristikÄ , socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , dabartinį elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį. Å ioje nutartyje nagrinėjami tik jį kaltinantys duomenys dėl jo praeities, o palankÅ«s duomenys ignoruojami. Taigi, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, pateiktÄ medžiagÄ vertino selektyviai. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ sumažėjo nuo 44 iki 25 balų, jo tinkamumÄ probacijai įrodo ir Å¡iuo metu rodomas nepriekaiÅ¡tingas elgesys, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymas, tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėje, motyvuotumas.

Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ vien subjektyviais argumentais, apylinkės teismas sumenkino jo pastangas keistis, gerai elgtis, dirbti. Toks teismo požiÅ«ris griauna teisinę sistemÄ ir jį demotyvuoja. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvoje kalėjimai ir pataisos įstaigos yra vietos, kuriose mokomasi agresyvaus, asocialaus elgesio, buvimas Å¡iose įstaigose atlieka tik bausmės funkcijÄ , tačiau neatliekama reabilitacijos funkcija. Toliau nuteistasis skunde aptaria agresyvaus ir žiauraus elgesio sumažinimo ir kontrolės ypatumus.

V. J. nesutinka su jo gautų drausminių nuobaudų analizavimu, kadangi jų galiojimas jau pasibaigęs. Todėl tai nuteistasis vertina kaip jo pakartotinį baudimÄ už tÄ patį prasižengimÄ , kas griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lygtinio paleidimo taikymui neturi reikÅ¡mės jo ankstesni teistumai, nes tai nekintantis duomuo, kaip ir padaryto nusikaltimo sunkumas, pobÅ«dis, pavojingumas. Ä® Å¡iuos duomenis teismas jau atsižvelgė skirdamas jam bausmę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi aiÅ¡kiÄ motyvacijÄ , supranta savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas.

Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, jog staigaus ir impulsyvaus veikimo pasekmes suprato tik įvykus nelaimei, ateityje žada vengti situacijų, kurios galėtų sukelti neigiamus padarinius. Nuteistasis teigia pasimokęs iÅ¡ savo klaidų. Apylinkės teismas vadovavosi senÄ ja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusia iki 2015 m. rugsėjo 1 d.), todėl tinkamai neįvertino Komisijos padarytų iÅ¡vadų, kurios yra teisingos ir pagrįstos.Nuteistojo V.

J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė nebegaliojančias BVK nuostatas, susijusias su lygtinio paleidimo taikymu, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, jog bÅ«tų vadovaujamasi neaktualia įstatymo redakcija.

Tai, kad buvo įvertinta neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga, nereiÅ¡kia, jog buvo neatsižvelgta ir į teigiamai jį apibÅ«dinančius duomenis, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad V. J. nepalanki informacija nusveria jo Å¡iuo metu rodomus teigiamus elgesio pokyčius, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ .Nuteistasis V. J. yra atlikęs 1/2 paskirtosios bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytÄ programÄ (laikytis nustatyto režimo reikalavimų, dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“, užsiimti saviugda-saviÅ¡vieta, vykdyti finansinius įsipareigojimus, palaikyti pozityvius socialinius ryÅ¡ius, aktyviai dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse), jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai pagal OASys metodikÄ ).

Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobÅ«džio.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristikÄ , Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios svarbios vertinant nuteistojo dedamas pastangas, siekiant sėkmingos probacijos.

V. J. skunde aukÅ¡tesniajam teismui naujų, reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios nebÅ«tų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. PrieÅ¡ingai, pateikiami formalÅ«s, abstraktÅ«s teiginiai, kalbama apie bendras įkalinimo tendencijas, cituojami mokslinių veikalų teiginiai apie smurtinio elgesio mažinimo galimybes, tačiau kuo Å¡i informacija reikÅ¡minga nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymui, nedetalizuojama. Darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nariai nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbÄ pataisos įstaigoje, įgytÄ specialybę, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymÄ .

Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog nėra bÅ«tina itin kruopščiai įvertinti visÄ nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , neteikiant kuriai nors vienai aplinkybei iÅ¡skirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo bÅ«ti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymÄ .

Nors V. J. skunde pažymi, kad nusikaltimo sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti teismo skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau šios aplinkybės leidžia identifikuoti sritis, kurias būtina koreguoti. Pateiktoji medžiaga liudija, kad V. J. dalyvavo adaptacijos programoje, integracijos į visuomenę programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės. Nė viena iš minėtų programų nėra susijusi su smurtinio elgesio prevencija, agresijos, impulsyvaus elgesio kontrole, savitvardos ugdymu ir pan.

Å iai sričiai nuteistasis neskiria jokio dėmesio, kas patvirtina, jog didelių pastangų keisti savo netinkamÄ elgesį jis nededa.Nors pataisos namuose V. J. dirba, jo darbinė motyvacija nėra stipri. BÅ«damas laisvėje, nuteistasis turėjo nestabiliÄ darbo istorijÄ , prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ buvo bedarbis. Ankstesnėse darbovietėse jis darė pravaikÅ¡tas, nepasižymėjo stropumu. Pataisos namuose jo darbinė patirtis taip pat nėra stabili, yra fiksuoti keturi nustatytos vidaus tvarkos pažeidimai, susiję su darbo drausme.

Vadinasi, nors V. J. suvokia darbinio užimtumo naudÄ , tačiau pavestas užduotis atlieka ne itin atsakingai, nesistengia rodyti kuo geresnių darbo rezultatų. Nors už gerÄ darbÄ nuteistasis buvo ir skatintas, tačiau tai nebuvo motyvuojanti priežastis jam laikytis nustatytos darbo drausmės, kas bÅ«nant laisvėje neabejotinai bÅ«tų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas. Todėl pateiktas raÅ¡tas (b. l.

17) dėl nuteistojo galimo įdarbinimo UAB „S.“ krovėjo pareigose nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog V. J. iÅ¡ tiesų yra pasiryžęs sÄ Å¾iningai dirbti minėtoje įmonėje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi vienuolikos klasių iÅ¡silavinimÄ , pataisos namuose jis įgijo staliaus-baldžiaus specialybę, Å¡iuo metu mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymosi centre odinių dirbinių taisytoju, tačiau jo motyvacija saviugdai ir saviÅ¡vietai yra tik vidutinė. Taigi, vien formalus mokymasis, nesiekiant įgytų žinių pritaikyti praktiÅ¡kai, neleidžia daryti iÅ¡vados apie V.

J. sėkmingÄ integracijÄ Ä¯ darbo rinkÄ bei legalių pajamų gavimÄ , jam bÅ«nant laisvėje.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, jam priteistas pakankamai didelis civilinis ieÅ¡kinys – 12 215,01 Eur, pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus tik dėl 4 478,01 Eur atlyginimo, tačiau per Å¡eÅ¡erius su puse metų bausmės atlikimo V. J. sugebėjo atlyginti vos 725,56 Eur, kas rodo, jog priteisto ieÅ¡kinio jis faktiÅ¡kai nedengia.

Dėl turimų neįvykdytų finansinių įsipareigojimų gali kilti problemų, ypač įvertinant jau aukščiau aptartÄ nuteistojo darbinę motyvacijÄ . AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Tai reiÅ¡kia, jog nuteistojo padaryti nusižengimai, kurie buvo įvertinti skiriant drausmines nuobaudas, bei gauti paskatinimai yra reikÅ¡mingi svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ .

V. J. nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė devynis kartus, aÅ¡tuonis kartus jis baustas drausmine tvarka, paskutinį kartÄ nuobauda jam skirta 2016 m. sausio 7 d., vadinasi, jos galiojimas iÅ¡nyko 2017 m. sausio 7 d. Po paskutinės nuobaudos iÅ¡nykimo nuteistasis kartÄ paskatintas, iÅ¡ viso bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus. Taigi, įstaigoje nustatytos tvarkos jis nesilaikė maždaug penkerius metus, o pavyzdingÄ elgesį rodo tik antrus metus iÅ¡ eilės. Nuobaudų bei paskatinimų iÅ¡sidėliojimo tvarka liudija, kad nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį V.

J. iÅ¡laikyti pakankamai sudėtinga, net ir po gauto pirmojo paskatinimo jis sugebėjo dar keturis kartus pažeisti įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ . Be to, dauguma jo padarytų pažeidimų vertintini kaip itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas), dėl ko jis keturis kartus po penkiolika parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin pavyzdingas.Turimos mÄ stymo problemos atsiskleidžia Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kur pažymėta, kad V.

J. save kaip asmenybę vertina gerai, nors ne visuomet objektyviai, savęs vertinimas yra dirbtinai išpūstas bei daugeliu atvejų neturi realaus pagrindo. Psichologinės tarnybos specialistė nurodė ir tai, kad kalbėdamas apie save V. J. yra linkęs akcentuoti teigiamus būdo bruožus, siekdamas sudaryti įspūdį. Neigiamų savybių jis neįžvelgia, jam trūksta savikritiškumo, atsakomybės, empatijos jausmo, apie turimas problemas jis kalbėti vengia, priimdamas sprendimus yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu.

Visus Å¡iuos probleminius aspektus pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas. Teisėjų kolegija taip pat įvertina dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į jo atžvilgiu taikomÄ priežiÅ«rÄ bei kriminalinės subkultÅ«ros palaikymÄ . Nors Komisijos nutarime pažymėta, kad V. J. neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vada liudija prieÅ¡ingas aplinkybes. Kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros neformaliÄ sias tradicijas jis palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrÄ kolektyvizmo sampratÄ , palaiko jas siekdamas iÅ¡laikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lÅ«kesčius statusÄ .

Taigi, nuteistasis yra paveikus kriminalinio pasaulio atstovų neigiamai įtakai, kas taip pat gali apsunkinti probacijos sėkmę.AukÅ¡tesnysis teismas negali ignoruoti fakto, jog iki Å¡iol kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Nors skunde V. J. aiÅ¡kina, kad dėl to, kas įvyko, nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo klaidas suprato ir neketina jų kartoti, tačiau, spręstina, jog nuteistÄ jį prižiÅ«rintys asmenys geriau pažįsta nuteistojo asmenybę bei jo palaikomas nuostatas, todėl netikėti pateiktoje medžiagoje nurodytais teiginiais, kad V.

J. dėl padaryto nusikaltimo kaltina ne save, bet susidariusias aplinkybes, savo kaltę menkina, nėra pagrindo. Å iuo metu jam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai ir du artimi kriminogeniniams veiksniai, kurių eliminavimui ar mažinimui nuteistasis nededa didelių pastangų. V. J. dalyvauja tik privalomose pataisos programose, laisvalaikį dažniausiai leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, kas rodo jo abejingumÄ vykdomam pataisos procesui. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje nuteistieji nėra skatinami reabilituotis, čia jie mokomi tik agresijos ir asocialaus elgesio, tačiau Å¡iuos pasisakymus apygardos teismas vertina kaip subjektyvų asmeninį požiÅ«rį, kuris tik patvirtina, jog lygtinio paleidimo taikymui V.

J. dar nėra pasiruošęs.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nuteistasis V. J. dar neįrodė savo elgesio bei mÄ stymo akivaizdžios korekcijos. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                   Jūratė Jakubonienė                   Algirdas Remeika                   Gytis Večerskas