b01ba2a6-80ab-40a4-8a2c-2f1dea8bc80f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-710-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46769-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.2; 2.1.15.1 V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,kaltinamiesiems D.

L., Ž. P. ir A. Å .,kaltinamųjų gynėjams advokatams S. P., Gediminui Skaičiui ir Ingridai Krolienei,nukentėjusiajam S. Å .,vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,                    25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 26 MGL (3 380 Lt) bauda;2.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK                223 straipsnio 1 dalį - 51 MGL (6 506 Lt) bauda;3. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartimi patikslintas 2011-11-25 nuosprendis, į paskirtos subendrintos bausmės laikÄ A. Å . įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (2 dienos) bei jam nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nutartimi A. Š. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant jam įpareigojimus,kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir              187 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį,Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:1.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2000-09-19 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 ir     3 dalis - 3 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas      2 metams;2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-10-24 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio            3 dalį, 43 straipsnį - 3 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo bausme;3. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-11-27 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio            3 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-06-11 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;5. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio            2 dalį - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-02-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;7.

Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;8. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-26 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;9. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-12-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;10.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų 7 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme;11. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu, bausmė subendrinta su 2016-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai          11 mėnesių laisvės atėmimo;14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio          1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;15.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-14 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį -            1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2016-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesių laisvės atėmimo,16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso 3 nusikalstamos veikos) - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž.

P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį,D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iki tol nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau taikytos priverčiamosios medicininės priemonės:1.

Kauno apylinkės teismo 2006-02-08 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje;2. Kauno apylinkės teismo 2006-12-15 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje;3. Kauno apylinkės teismo 2007-07-04 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje;4. Kauno apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ;5.

Kauno apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį;6. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro režimo skyriuje specializuotoje psichiatrijos gydymo įstaigoje RokiÅ¡kyje, pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio     2 dalį (iÅ¡ viso dėl 3 nusikalstamų veikų veikos) - 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jÄ baigti; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdymo pradžios nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Kauno apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi D. L. panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. Å . sukurstė, o Ž. P. įvykdė svetimo turto pagrobimÄ , įsibraunant į patalpas, o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, Vilniaus mieste, parodęs, kur yra UAB „A.“ patalpos, pasakęs įėjimo į pastatÄ durų kodÄ , susitarė su Ž. P., kad Å¡is iÅ¡ minėtų patalpų pagrobs jame esantį seifÄ . Sukurstytas A. Å ., pasinaudodamas pastarojo nurodytu kodu, veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ž. P. pateko į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur užlipęs į trečiÄ aukÅ¡tÄ , apie 04.38 val., iÅ¡laužė užrakintas UAB „A.“ patalpų duris, kurių vertė 170 eurų, įsibrovė į tas patalpas, ir pagrobė minėtai bendrovei priklausančio turto, kurio vertė – 330 eurų: seifÄ â€“ 150 eurų vertės, jame buvusius 4 UAB „A.“ įmonei priklausančius antspaudus – bendrai 120 eurų vertės, 4 UAB „A.“ priklausančias „Citadele“ banko korteles – bendros 20 eurų vertės, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės bylos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Registrų centro – 20 eurų vertės, buto, esančio adresu Baravykų g. 5-7, Vilniuje, nuosavybės bylos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Registrų centro – 20 eurų vertės, įmonės UAB „B.“ pirkimo pardavimo sutartį, įmonės UAB „T.“ pirkimo pardavimo sutartį ir įmonės UAB „F.“ pirkimo pardavimo sutartį.

Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o Ž. P. - BK 178 straipsnio 2 dalyje.Taip pat A. Å . sukurstė, o Ž. P. įvykdė didelės vertės svetimÄ turtÄ sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad Å¡is už 300 eurų piniginį atlygį padegs S. Å . naudojamÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Sukurstytas A. Å ., pažadėjus pastarajam už sudeginimÄ 300 eurų atlygį, veikdamas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tiesiogine tyčia, Ž. P. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 02.10 val., su savimi bakelyje atsineÅ¡tu benzinu tyčia apipylė ir padegė namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjusį 37 311,07 eurų vertės minėtÄ automobilį, priklausantį UAB „N.“, kuris (automobilis) nepataisomai sudegė. Tokiu bÅ«du A. Å . sukurstė visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o Ž.

P. pavojingu bÅ«du sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio2 dalyje, o Ž. P. – BK 187 straipsnio 2 dalyje.Be to, A. Å . sukurstė, o Ž. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje, o Ž. P. taip pat bendrininkaudamas ir su A. Å ., padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. spalio mėn. pradžioje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad Å¡is, nusikalstamos veikos įvykdymui pasitelkęs dar vienÄ asmenį, už 500 eurų piniginį atlygį sužalos S. Å ., jį subadydamas.

Sukurstytas A. Å ., Å¡iai nusikalstamai veikai įvykdyti Ž. P. pasitelkė D. L., po ko abu, veikdami tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, 2015 m. spalio 15 d., apie 07.30 val., įsibrovė į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kiemÄ , kur sulaukę iÅ¡ minėto namo iÅ¡einančio S. Å . abu nusivijo jį iki tuo pačiu adresu esančio garažo, kuriame, turėdami tikslÄ fiziÅ¡kai sužaloti S. Å ., D. L. jį užpuolė, Ž. P. laikė garažo vartus, kad Å¡ie neužsidarytų, o, pamatęs, kad S. Å . prieÅ¡inasi D.

L., siekdamas besiprieÅ¡inantį asmenį paveikti psichologiÅ¡kai, tÄ pasiprieÅ¡inimÄ palaužti bei palengvinti nusikalstamų tikslų realizavimÄ , Ž. P. pribėgo prie S. Å ., prirėmė jam prie gerklės su savimi atsineÅ¡tÄ peilį, o D. L. tuo metu iÅ¡ anksto su savimi atsineÅ¡tu kryžminiu atsuktuvu sudavė S. Å . ne mažiau kaip 5 (penkis) smÅ«gius į nugarÄ Å¡irdies srityje, ne mažiau vienu iÅ¡ jų kiaurai pradurdamas krÅ«tinplėvę bei tokiu bÅ«du padarydamas S. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, o Ž. P. ir D. L. – BK 135 straipsnio 1 dalyje. Dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir turto pagrobimo Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. Å . savo kaltės dėl sukurstymo pagrobti seifÄ ir Å¡io seifo bei jame esančių daiktų vagystės neprisipažino. Nukentėjusįjį A. Ž. pažįsta daug metų, dirbo pastarojo statybos darbų įmonėje „F.“, buvo darbų vadovas.

A. Ž. turėjo ir kitÄ Ä¯monę UAB „A.“, abi bendrovės buvo tose pačiose patalpose Å evčenkos gatvėje. A. Ž. jam paskirdavo objektus, kuriuose kaltinamasis nurodė dirbęs. Jo ir A. Ž. santykiai buvo draugiÅ¡ki, be konfliktų, apsipyko tik tuomet, kai A. Ž. pradėjo nebemokėti jam darbo užmokesčio. Kiek tiksliai pastarasis buvo skolingas, kaltinamasis A. Å . teigė nebeatsimenantis. Atrodo, už porÄ mėnesių, apie 2-3 tÅ«kst. eurų. Jis prašė A. Ž. atsiskaityti, tačiau Å¡is prašė laukti, taip nieko ir nesumokėdamas.

Tuomet jis (2015 m. pavasarį) nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, įsidarbino į UAB „R.“ (Å¡iÄ Ä¯monę jis nusipirko), tapo direktoriaus pavaduotojas. Minėta įmonė buvo įsikÅ«rusi tame pačiame pastate, tame pačiame 3 aukÅ¡te. Tuo metu su A. Ž. iÅ¡ esmės nebebendravo, jų santykiai buvo paÅ¡liję. Kiek atsimena, jis A. Ž. nėra iÅ¡sakęs jokių grasinimų. Visgi norėdamas Å¡iam kiek pakenkti, atkerÅ¡yti dėl nesumokėto užmokesčio sugalvojo pradurti A. Ž. automobilių padangas (anot kaltinamojo, iÅ¡krėsti Å¡unybę).

TÄ padaryti paprašė Ž. P. Su pastaruoju ofise jį supažindino A. K. (2015 m. pavasarį arba vasarÄ ), sakė, kad žmogus ieÅ¡ko darbo, prašė padėti. Jis pažadėjo pagelbėti, jei tik atsiras tokia galimybė (galvojo įdarbinti pagalbiniu darbininku statybose). Atrodo, su Ž. P. apsikeitė kontaktais, po ko Å¡is jam dažnai skambindavo ir teiraudavosi dėl darbo, kartais jiedu susitikdavo. Ž. P. jam nuolat siÅ«lė pirkti įvairius daiktus – dviračius, rozetes ir pan. Suprato, kad tie daiktai buvo vogti, kadangi niekur nedirbantis Ž.

P. tokių daiktų negalėjo turėti. Atsimena, kad iÅ¡ pastarojo yra pirkęs rozetes, kadangi taip buvo ženkliai pigiau. Ž. P. ateidavo pas jį ofisÄ (duomenys neskelbtini). Gali bÅ«ti, kad jis pastarajam buvo pasakęs 3 aukÅ¡to, kuriame buvo ir jo, ir A. Ž. įmonių ofisai, durų kodÄ . Teismui kaltinamasis kategoriÅ¡kai tvirtino, jog Ž. P. prašė tik pradurti A. Ž. automobilių padangas, tačiau niekada neprašė įsibrauti į A. Ž. bendrovių patalpas ir pavogti seifÄ . Jam sunku net suprasti, kodėl Ž.

P. jį taip apkalba. Kaltinamasis pažymėjo, kad iÅ¡ laikotarpio, kuomet dirbo A. Ž. įmonėje, žinojo, kad tose patalpose yra seifai. Mažasis seifas buvo laikomas, atrodo, pas buhalterę. Kiek jam žinoma, tame seife buvo dokumentai, pinigų jame nebuvo. Didžiajame seife, kurį vežė avariniam atidarymui, matė sudėtus kažkokius įrėmintus pažymėjimus ir daugiau nieko ypatingo. Apie įsibrovimÄ Ä¯ UAB „A.“ patalpas nieko nežino, pagrobti seifo neprašė, su Ž. P. niekada nebuvo net tokios kalbos.

Kažkuriuo metu A. Ž. su juo atsiskaitė, neliko jokių įsiskolinimų (atsiskaitė 2015 m. vasarÄ , tačiau nebeatsimena, ar prieÅ¡ padangų pradÅ«rimÄ ar vėliau) (t. 6, b. l. 116-125).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. Å . nurodė, kad 2015 m. vasarÄ , datos neatsimena, prie Druskio g., Vilniuje per A. K. susipažinęs su Ž. ir vaikinu pravarde Molotokas. A. K. anksčiau platino narkotikus ir, kai jis važiavo susitikti su juo, prie jo buvo priėję Å¡itie du narkomanai, taip ir susipažino.

Ž. ir M. telefono numerius jis vėliau gavo iÅ¡ to paties A. K. Po to per K. susisiekė su jais ir 2015 m. vasarÄ , datos tiksliai nežino, jie atvažiavo į Å imelionio g. ir jie susitiko. Ten jis jiems pasakė, kad vienas žmogus negrÄ Å¾ino skolos ir reikia pamokyti, pradurti padangas. Jie paklausė, kuo tas asmuo užsiiminėja, po ko jis paaiÅ¡kino, jog pastarasis (duomenys neskelbtini) turi ofisÄ , kuriame yra kompiuteriai, technika, bet jokios kalbos, kad reikia įsibrauti į ofisÄ ir apvogti, nebuvo. Kai antrÄ kartÄ buvo pradurtos A.

Ž. automobilių padangos, 2015 m. vasarÄ , galimai liepos mėn., jau buvo ofise (duomenys neskelbtini), išėjo parÅ«kyti ir pamatė ant žolės sėdintį Ž., Å¡alia gulėjo dviratis. Jam priėjus Ž. pasakė, kad buvo įlindęs į ofisÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡sinešė iÅ¡ ten seifÄ ir kažkur tai Å¡iame rajone prie darželio paslėpė su kuprine, tačiau po to, kai po kažkurio laiko grįžo, rado tuščiÄ kuprinę. Ž. jam nurodė, kad prapjovė duryse skylę.

Daugiau jokių smulkmenų nepasakojo t. 4, b. l. 154-156).Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis Ž. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir jame esančio seifo vagystės. Su kaltinamuoju A. Å . susipažino per bendrus pažįstamus, apsikeitė telefonais. KaltinamÄ jį D. L. pažinojo per savo draugę R. (apie metus laiko). Daugmaž po 4-5 mėn. pažinties su A. Å ., pastarasis jam paskambino ir paprašė atvažiuoti prie ofiso KaroliniÅ¡kėse, kur dirbo.

Susitiko ar tai prie ofiso ar netoliese parke, A. Å . paprašė pavogti vienÄ seifÄ . KitÄ dienÄ A. Å . savo „BMW“ markės automobiliu nuvežė jį iki Naujininkuose esančio ofiso, parodė, kur jis konkrečiai yra (3 aukÅ¡te), taip pat parodė į iÅ¡ kitos pusės esantį įėjimÄ su seifinėmis durimis, davė ant popieriaus užraÅ¡ytÄ tų durų kodÄ . A. Å . sakė, kad jam reikalingi kažkokie seife esantys dokumentai, pažadėjo už darbÄ (seifo vagystę) sumokėti 500 Eur.

Kaltinamasis Ž. P. parodė po to dar pats kelis kartus nuvažiavęs apžiÅ«rėti vietovės, to pastato, jam reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip įvykdžius vagystę geriausia iÅ¡ ofiso pasiÅ¡alinti ir pan. Praėjus daugmaž savaitei nuo susitikimo su A. Å ., t. y. kaltinime nurodytu laiku, jis ėmė vykdyti praÅ¡ymÄ â€“ nuvažiavo iki Naujininkuose esančio ofiso, turėdamas A. Å . duotÄ seifinių durų kodÄ , pateko į 3 aukÅ¡to patalpas, susirado reikiamÄ ofisÄ (jį A. Å . jam taip pat buvo konkrečiai įvardinęs), peiliu iÅ¡laužė duris ir taip pateko į vidų.

Ofise (ant stalo ar tai spintelėje, tiksliai jau nebeatsimena) rado nedidelį seifÄ , įsidėjo jį į rankinę ir iÅ¡metė per langÄ . Tuomet pats iÅ¡lipo per langÄ ir lietvamzdžiu nusileido žemyn. Veikė greitai (iÅ¡ viso užtruko iki 10 min.), kadangi po įsilaužimo suveikė signalizacija. Lauke seifÄ paslėpė krÅ«muose, o pats nuėjo persirengti (rÅ«bus buvo paslėpęs toliau kituose krÅ«muose). Užtruko neilgai, tačiau sugrįžęs seifo neberado. KitÄ dienÄ susitiko su A.

Å . ir viskÄ papasakojo. Pastarasis nepatikėjo, kad seifas galėjo pradingti ir žadėtų 500 Eur jam nebemokėjo. Kaltinamasis Ž. P. parodė, jog seifÄ vogė tik vykdydamas A. Å . praÅ¡ymÄ , jam pačiam nei jokių dokumentų reikėjo, nei apskritai apie tÄ ofisÄ ir seifÄ kÄ nors iki tol žinojo. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, tačiau jį atlyginti neturi galimybės. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, Ž. P. patvirtino, kad jie suraÅ¡yti teisingai (t. 6, b. l. 103-111).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis Ž.

P. savo kaltę taip pat pripažino, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje arba rugsėjo mėn. pradžioje, tikslaus laiko jau nepamena, susitikęs su A. Å . prie jo darbo ofiso, kuris buvo prie vieÅ¡bučio „Karolina“ ir A. Å . paprašė jo, kad jis (Ž. P.) iÅ¡ vienos firmos patalpų paimtų seifÄ . Jis pasakė, kad jam reikalingas tas seifas, nes jame turi bÅ«ti reikalingi dokumentai. Dar pasakė, kad kai jis „padarys“ tÄ seifÄ , gali jį (seifÄ ) paslėpti arba kur nors ten pat, arba gali jį iÅ¡neÅ¡ti su savimi.

A. Å . nuvežė jį iki minėto pastato, kuriame buvo tas jo minėtas seifas. Pamena, kad tas pasatas buvo kieme, prie kurio buvo galima atvykti per bromÄ iÅ¡ Naugarduko gatvės. Dar pamena, kad A. Å . jam davė lapelį, kuriame buvo paraÅ¡ytas jo parodyto pastato, trečio aukÅ¡to rakinamų durų kodas, kurį jis įsiminė ir vėliau iÅ¡metė. Taip pat A. Å . pasakė, kad trečiame aukÅ¡te, praėjus pro minėtas rakinamas duris, reikia nueiti iki durų, ant kurių bus paraÅ¡yta „Inžinieriai“ ir tame kabinete, ant palangės stovės minėtas seifas.

Sakė, kad jam reikės veikti greitai, nes objektas yra saugomas apsaugos firmos. Jis po kelių dienų, tačiau kada tiksliai jau nepamena, apie 02-03 val. nakties nuėjo iki minėto A. Å . parodyto pastato, pakilo į trečiÄ aukÅ¡tÄ ir su jam pasakytu kodu, atsirakino įėjimÄ Ä¯ koridorių. Kai priėjo iki minėtų durų su užraÅ¡u „Inžinieriai“, tos durys buvo užrakintos. Jis minėtas duris iÅ¡laužė ir, kai įėjo į vidų, pradėjo kaukti signalizacija. Tame pačiame kabinete, ant palangės pamatė minėtÄ seifÄ .

Atidaręs kabineto langÄ seifÄ iÅ¡metė per langÄ bei pats iÅ¡Å¡oko. Paėmęs seifÄ nusinešė ir paslėpė jį prie darželio, kuris yra prie Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato. Netoliese jis buvo pasilikęs kitus savo rÅ«bus, tai greit nuėjo persirengti. Grįžęs gal po 10 minučių to seifo neberado, kažkas jį jau buvo paėmęs. Tos pačios dienos ryte susitiko su A. Å . ir papasakojo jam apie įvykį. A. Å . jam už tai nei kiek nesumokėjo (t. 5, b. l. 27-28, 39, 40).Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieÅ¡kovo atstovas A.

Ž. parodė kaltinamÄ jį A. Å . pažįstantis jau deÅ¡imtmetį. Daugmaž prieÅ¡ tiek laiko su pastarojo partneriu ir pačiu A. Å . darė vienÄ objektÄ , kurį pabaigus nutrÅ«ko ir ryÅ¡iai su kaltinamuoju. A. Å . vėl atsirado 2015 m., kai išėjo iÅ¡ pataisos namų. Atėjo ir paprašė darbo, sakė mokantis statybinius darbus ir yra nusiteikęs rimtai dirbti. Kadangi įmonė buvo supirkusi fermas, darė rekonstrukcijas, be to, Å irvintų rajone turėjo didelį objektÄ , reikėjo darbuotojų, tai sutiko A.

Å . įdarbinti statybose, pastarasis atliko apÅ¡iltinimus, kitus įvairius darbus. Po to įmonė laimėjo konkursÄ dėl projektų su Skandinavijos Å¡alimis, A. Ž. tekdavo dažnai iÅ¡vykti į užsienį. Kadangi A. Å . dirbo neblogai, vėliau buvo paskirtas darbų vadovu, pastarasis surinko darbuotojų komandÄ ir sėkmingai dirbo. Konfliktas su A. Å . kilo, kuomet grįžus iÅ¡ Norvegijos buvo gautas vienos įmonės skundas dėl paimtų ir neapmokėtų medžiagų. Pradėjo aiÅ¡kintis situacijÄ - tos įmonės sandėlininkai pasakė, kad statybinės medžiagos buvo iÅ¡duotos A.

Å . nurodymu, tačiau paklausus paties A. Å ., Å¡is gynėsi nieko neėmęs ir nieko nežinantis. Jis (A. Ž.) reikalavo, kad A. Å . pateiktų medžiagų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau Å¡is apskritai viskÄ neigė, sakė, kad visur yra ne jo paraÅ¡ai ir pan. Kartu su vadovu pagrasino kreiptis į policijÄ , buvo paduotas ieÅ¡kinys. Santykiai su A. Å . paÅ¡lijo, prasidėjo konfliktai, grasinimų iÅ¡ kaltinamojo nėra sulaukęs, pastarasis yra gudrus ir atvirai kažkokių grasinimų tikrai nebÅ«tų iÅ¡sakęs. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas A.

Ž. kategoriÅ¡kai paneigė, jog A. Å . iÅ¡einant iÅ¡ darbo įmonė buvo su juo neatsiskaičiusi. Dėl įsibrovimo į UAB „A.” patalpas A. Ž. parodė, jog įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tose pačiose buvo ir minėta bendrovė „A.“ ir „F.“. Ä® patalpas buvo galima patekti pakilus į trečiÄ aukÅ¡tÄ , kur yra rakinamos kodinės durys. Darbuotojai turėdavo savo kodus nuo įėjimo durų, tuo tarpu paÅ¡aliniai patekti į nurodytų ar kitų trečiame aukÅ¡te buvusių įmonių patalpas galėdavo paskambinę į prie kodinių durų esančiÄ telefonspynę su atitinkamu numeriu, po ko ofiso darbuotojai įsileisdavo atvykusius (taip pat telefonspynės pagalba).

Išėjęs iÅ¡ UAB „A.“, A. Å . Å¡alimais iÅ¡sinuomojo du kabinetus, su kaltinamuoju prasilenkdavo koridoriuje, tačiau po kilusio konflikto nebebendravo. Daugmaž po mėnesio nuo A. Å . išėjimo buvo pradurtos įmonei priklausančių dviejų automobilių visos padangos. Stengdamiesi apsaugoti turtÄ , pastatė automobilius prie „Bitės“ salono, kur teritorija stebima vaizdo kameromis, tačiau automobilių padangos ir vėl buvo subadytos. Kadangi daugiau su niekuo nebuvo jokių nesutarimų, iÅ¡ karto įtarė A.

Å .. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje buvo įsibrauta į UAB „A.“ patalpas. Ä® ofisÄ patekta iÅ¡laužus vidines duris (jos buvo paprastos, faneruotos, duryse žiojėjo skylė), vedančias į pačias įmonės patalpas, tuo tarpu patekimo į aukÅ¡tÄ kodinės durys nesugadintos. IÅ¡ įmonės pavogtas kodinis seifas, buvęs jo (A. Ž.) kabinete (ant palangės buvo spinta, o joje dviem varžteliais pritvirtintas seifas, kad nejudėtų). Seife buvo 500 Eur grynųjų pinigų (priklausančių įmonei, tai buvo einamosios lėšos, smulkÅ«s pinigai), taip pat dokumentai, įmonės antspaudai, banko kortelės. Pats nematė, kas įvykdė vagystę, tačiau įtarimai nukrypo į A.

Å ., kadangi, kaip jau minėjo, tik su juo turėjo nesutarimų. Tuo pačiu pažymėjo, kad dirbdamas įmonėje A. Å . lankydavo jo kabinete ir galėjo matyti tÄ seifÄ . Dėl sugadintų durų, kurias teko pakeisti, ir grynųjų pinigų pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį pilnai palaiko (t. 6, b. l. 116-125).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad apie 5.20 val. jam paskambino „G4 Security“ dispečerė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ patalpose kažkas iÅ¡laužė duris.

Signalizacijos suveikimas buvo apie 04.38 val. Jis atvyko į patalpas, pateko pro 3 aukÅ¡to Å¡arvuotas kodines duris, kurios buvo neiÅ¡laužtos. Priėjo prie fanieruotų durų ir pamatė jose iÅ¡muÅ¡tÄ skylę. Atrakinęs duris, pamatė, kad iÅ¡ spintelės, esančios ant palangės, pavogtas mažas seifukas, kuris nebuvo pritvirtintas. Pastebėjo pravertÄ gretimos patalpos langÄ . Seife buvo įvairÅ«s dokumentai, daugiausiai susiję su darboviete, maždaug 4 įvairÅ«s antspaudai, apie 500 eurų, banko „Citadelė“ mokėjimo kortelė, priklausanti VÅ¡Ä® „S.“ (jis yra jos vadovas), su kodų generatoriumi, prisijungimu ir PIN kodais, „Citadelė“ mokėjimo kortelė, priklausanti UAB „A.“, be slaptažodžių (t. 4, b. l. 8).

Papildomų apklausos metu A. Ž. patikslino, jog seife buvo 3 antspaudai, priklausantys UAB „A.“, 500 eurų grynais, VÅ¡Ä® „S.“ priklausantis 1 antspaudas ir „Citadele“ mokėjimo kortelė, kurioje yra nurodyti bankininkystės kodai. Kas galėjo pavogti šį jo minėtai įmonei priklausantį seifÄ su minėtais dokumentais ir pinigais, nežino. Nors tikslios datos jau nepamena, tačiau tikrai gali pasakyti, kad iÅ¡ minėtų patalpų, vakare jis išėjo ne vėliau 19.00 val.

Ä® minėtas patalpas galima patekti pakilus į 3 aukÅ¡tÄ , kuriame yra kodu rakinamos seifinės durys, kodÄ galėjo žinoti daug kas (kodas nekeistas apie 11 metų). A. Å . turėjo patalpas tame pačiame pastate ir tame pačiame aukÅ¡te, kaip ir UAB „A.“, galima sakyti prieÅ¡ais UAB „A.“ patalpas. A. Å . taip pat žinojo ir jau minėto aukÅ¡to rakinamų durų kodÄ (t. 4, b. l. 11-12, 14-15).Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. G. parodė nuo 2012 m. iki 2015 m. (konkrečios datos neatsimena) dirbusi UAB „A.“ buhalterės pareigose.

Ä®monė buvo įsikÅ«rusi Å evčenkos gatvėje, ofisas buvo trečiame pastato aukÅ¡te, bendrovės direktorius – A. Ž.. Liudytojai iÅ¡ kaltinamųjų žinomas tik A. Å ., pastarasis taip pat dirbo UAB „A.“, atrodo, projektų vadovo pareigose. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, jog minėto pastato trečiame aukÅ¡te buvo įsikÅ«rę nemažai ofisų, ne tik UAB „A.“. Pakilus į 3 aukÅ¡tÄ , stovėjo kodinė durų spyna, todėl norint patekti į koridorių, kuriame buvo įsikÅ«rę ofisai, reikėjo paskambinti ir atėjusiam durys buvo atidaromos telefonspynės pagalba.

Paprastai kodai niekam nebuvo sakomi (galėjo bÅ«ti nebent kokie pavieniai atvejai, ji asmeniÅ¡kai niekam nėra sakiusi kodo), juos žinojo tik dirbantys ofisuose, lankytojus, kaip minėjo, įleisdavo patys. Bendrovės ofisÄ sudarė keletas patalpų, bendrovėje buvo 2 seifai, didysis stovėjo bendroje patalpoje po A. Ž. stalu, o mažasis ant palangės. Kiek jai žinoma, seifuose grynieji pinigai nebuvo laikomi, bent jau iki tol, kol ji turėjo priėjimÄ prie mažojo seifo. Ji pati naudojosi mažuoju seifu ir jame pinigų nelaikė.

Vėliau tas seifas buvo pastatytas ant palangės, prie A. Ž., pastarasis pasikeitė kodÄ ir daugmaž paskutinį pusmetį tik jis vienas tegalėjo naudotis tuo seifu. Liudytojos teigimu, seife nieko materialiai vertingo nebÅ«davo, vertingiausias buvo nebent įmonės antspaudas (bent jau tuo laikotarpiu, kuomet seifu naudojosi ji). Jai dėl minėto seifo vagystės nieko nežinoma, kadangi bendrovėje tuo metu nebedirbo, toks faktas jai buvo nurodytas policijoje. IÅ¡ UAB „A.“ išėjo daugmaž 2015 m., kartu su A.

Š. dirbti UAB „R.“ (perėjo dirbti A. Š. kvietimu). Kalbant apie seifus, atsimena, jog dar tuo metu, kai ji ir A. Š. dirbo UAB „A.“, kažkas buvo atsitikę su didžiuoju seifu, kurį A. Š. paprašytas A. Ž. vežė taisyti, grįžęs pasakė, kad viso labo buvo išsikrovęs seifo elementas (t. 6, b. l. 138-145).Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jos parodymai yra užfiksuoti liudytojos apklausos protokole (t. 4, b. l. 53-54).2015-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridorių durys šarvuotos, su kodine spyna, užrakintos, be akivaizdžių laužimo pėdsakų.

Koridoriuje esančios UAB „A.“ durys užrakintos, su pramušta skyle šalia rankenos, dešinės pusės apdaila nulupta. Užėjus į vidų rastas pravertas langas, ant palangės rastas avalynės pėdsako fragmentas. Patalpų viduje daiktai stovi tvarkingai (t. 1, b. l. 136-144). Civilinis ieškovas A. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų turtinės žalos atlyginimo          (t. 1, b. l. 158). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje              Pirmiausia išdėstytini kaltinamųjų parodymai dėl inkriminuotų kaltinamųjų:apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Š. sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis A.

Å . parodė nukentėjusįjį pažįstantis. Su S. Å . turėjo bendrų statybos projektų. Nukentėjusysis atstovavo UAB „M.“ (gali bÅ«ti, jog buvo akcininkas), nukentėjusiojo žmona – direktorė. Nurodyta S. Å . įmonė „M.“ buvo užsakovas, o kaltinamojo UAB „R.“ atliko statybos darbus. Nesutarimai su S. Å . kilo dėl to, kad pastarasis neatsiskaitydavo už darbus. PapraÅ¡ytas sumokėti, S. Å . vis žadėdavo tÄ padaryti, tačiau per savaitę pervesdavo vos deÅ¡imtadalį įsiskolinimo, o likusi dalis buvo tik nuolatiniai pažadai.

Kaltinamojo A. Å . teigimu, S. Å . liko skolingas apie 20 000 Eur, o gal ir daugiau. Ä® teismÄ nesikreipė, vis tikėjosi, kad pastarasis galiausiai atsiskaitys, be to, buvo aiÅ¡ku, kad teismas nieko nepriteis, kadangi iÅ¡ kitų UAB „M.“ užsakovų žinojo, jog S. Å . neturi pinigų. Norėdamas padaryti nukentėjusiajam nuostolių (tuo metu su pastaruoju jokių santykių iÅ¡ esmės nebepalaikė), 2015 m. vasaros laikotarpiu paprašė anksčiau minėto Ž. P. apgadinti vienÄ iÅ¡       S. Å . automobilių („BMW X6“ arba „Toyota Land Cruiser“, žmonos automobilio prašė neleisti), t. y. kažkuo apipilti.

Konkrečiai neminėjo, kas turėjo bÅ«ti užpilta, galvojo, jog Å¡is (Ž. P.) užpils dažus arba valerijonÄ , kadangi buvo girdėjęs, jog apipylus automobilį valerijonu jį apspinta katinai ir subraižo. Per kiek laiko Ž. P. tai turėjo padaryti, nesitarė. Be to, jis Ž. P. dar paprašė nukentėjusįjį S. Å . primuÅ¡ti. Kaip nukentėjusysis turėjo bÅ«ti primuÅ¡tas, konkrečiai nesitarė ir detalių neanalizavo, jis Ž. P. tik pasakė muÅ¡ti per kojas – apspardyti jas ir pan., paminėdamas, kad nukentėjusysis nebÅ«tų sužalotas ir nekiltų sunkÅ«s padariniai.

Neatsimena, kad bÅ«tų sakęs, jog muÅ¡ti reikia tiek, jog nukentėjusysis nebepaeitų. Apie jokį S. Å . badymÄ nebuvo nė kalbos. A. Å . teigimu, Ž. P. jam nieko nesakė apie tai, kad pradurs nukentėjusiajam kojÄ , taip pat nieko neminėjo, jog kažkÄ kviesis į pagalbÄ . Yra įsitikinęs, kad sumuÅ¡ti nukentėjusįjį, apspardant Å¡iam kojas, Ž. P. laisvai galėjo padaryti vienas. Å iuos abu praÅ¡ymus Ž. P. iÅ¡sakė vienu metu (tiesa, pirmiausia dar prašė ir pradurti S. Å . automobilių ratus, kas buvo padaryta).

Kartu su praÅ¡ymais jis Ž. P. nurodė nukentėjusiojo namų adresÄ , parodė nukentėjusiojo nuotraukÄ , o vairuotojas A. O. jo nurodymu Ž. P. dar ir nuvežė parodyti nukentėjusiojo namÄ . Už nurodytų veiksmų atlikimÄ su Ž. P. sutarė atlyginimÄ , dėl konkrečių sumų Å¡iuo metu gali suklysti (sumas įvardino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). Po tokio pokalbio su Ž. P. pastarasis ėmė veikti - pirmiausia buvo pradurtos S. Å . kieme stovėjusių automobilių padangos, vėliau (praėjus daugmaž savaitei nuo praÅ¡ymo) sudegintas automobilis (apie tai sužinojo iÅ¡ S. Å . kaimyno).

Galiausiai (po 1,5-2 mėn.) jam paskambino Ž. P. ir pasakė „padariau, kÄ praÅ¡ei“. Kaltinamasis A. Å . akcentavo norėjęs tik pagÄ sdinti nukentėjusįjį, apdaužyti pastarajam kojas, tačiau nesiekė ir, juo labiau, nenumatė tokių sunkių pasekmių. Apie tai, kad dalyvaus dar ir D. L., nieko nežinojo. Su Ž. P. atsiskaitė – už automobilio apipylimÄ buvo sutartas 300 Eur, už kojų apspardymÄ â€“ 500 Eur atlygis (tiek ir sumokėjo). Kaltinamasis A. Å . nurodė savo veiksmus vertinantis neigiamai, gailisi.

PareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius (iÅ¡skyrus, civilinio ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį) pripažįsta, sutinka juos atlyginti (dalimis, iÅ¡ karto sumokėti neturi finansinių galimybių), abejoja tik dėl nukentėjusiojo S. Å . praÅ¡omos neturtinės žalos dydžio (t. 6, b. l. 116-125).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) kaltinamasis A. Å . nurodė, kad užsiiminėdamas statybomis, 2002 m. susipažino su S. Å ., juos susiejo bendras verslas. S. Å . atsiskaitymai vėluodavo arba pastarasis iÅ¡ viso neatsiskaitydavo, dėl ko susidarė skola.

Jie periodiÅ¡kai susitikdavo ir aiÅ¡kindavosi dėl skolos, tačiau susitarti nepavyko. Po to, kai Ž. ir M. subadė A. Ž. automobilių padangas, jam kilo mintis padaryti tÄ patį ir S. Dėl Å¡ios priežasties 2015 m. vasarÄ , jis paskambino Ž. ir apie 18.00 val., kaip visada, susitiko su juo prie ofiso (duomenys neskelbtini) arba prieÅ¡ais mokyklÄ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Susitikus paprašė Ž. subadyti padangas už skolÄ , pasakė už tai sumokėsiantis 50 eurų.

Nurodė, kad tas asmuo gyvena name, turi du automobilius „BMW X6“ ir „Land Cruiser“, bet „BMW“ markės automobiliu važinėjo žmona, dėl ko sakė to automobilio neliesti, o pradurti padangas tik „Land Cruiser“ automobiliui. Nurodė, kad namas yra Žemuosiuose Paneriuose, paprašė savo pažįstamo A. O. nuvežti Ž. ir parodyti vietÄ , kuriame stovėjo namas. Tos pačios dienos vakare A. O. jo praÅ¡ymu nuvežė Ž. ir parodė S. namÄ . Atrodo, kitÄ dienÄ jam paskambino Ž., jie susitiko ir Ž. pasakė pradÅ«ręs „Land Cruiser“ visureigio ratus, sakė, kad jam reikia pinigų.

Kaip ir žadėjo, jis sumokėjo pastarajam 50 eurų. Kai 2015 m. rugpjÅ«tį susitiko su Ž. ir paprašė subadyti S. automobilio ratus, kartu sakė, kad po to dar reikės suniokoti automobilį ir primuÅ¡ti tÄ Å¾mogų (tik neužmuÅ¡ti). Visa tai Ž. buvo pasakyta vienu metu. Laikotarpio, per kurį turi tai padaryti, jis nesakė. Nurodė už automobilio suniokojimÄ sumokėsiantis 300 eurų, o už S. Å . primuÅ¡imÄ - 500 eurų. Maždaug po savaitės ar dviejų Ž. jam paskambino ir paprašė susitikti.

Kaip visada susitiko Å imelionio gatvėje, Ž. pasakė padegęs tÄ patį automobilį „Land Cruiser“. Kaip ir buvo sutarta, jis sumokėjo Ž. 300 eurų. 2015-10-14 vakare, laiko tiksliai negali pasakyti, jam paskambino Ž. ir paklausė, ar galioja Paneriuose. Jis iÅ¡ pradžių nesuprato, apie kÄ Å¡is kalba, bet atsakė jam teigiamai. Kitos dienos rytÄ , kai jis buvo darbe, atvažiavo Ž. ir jie susitarė susitikti prie KaroliniÅ¡kėse esančios parduotuvės „Maxima“. Susitikimo metu Ž. pasakė, kad primušė S. Tuomet jis davė Ž.

P. 300 eurų, o likusius 200 perdavė vėliau. A. Å . nurodė dėl visko labai besigailintis, suklydo, nori pasitaisyti, pasistengs pagal galimybę atlyginti S. ir A. Ž. padarytÄ Å¾alÄ (t. 4, b. l. 154-156, 178-180). Ä®teikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ 2016-12-29 A. Å . parodė dėl pareikÅ¡to įtarimo savo kaltę pripažįstantis pilnai, iÅ¡skyrus epizodÄ dėl seifo vagystės. Prisimena visus ankstesnius parodymus ir lieka prie jų. Patikslina tik tai, jog jis neįvardino Ž. P. nei kaip muÅ¡ti, nei kur muÅ¡ti S. Å ., jis tiesiog prašė jį sumuÅ¡ti arba tiesiog pagÄ sdinti, o sveikatos sutrikdymo bÅ«dÄ Å½.

P. pasirinko pats, peržengdamas jo praÅ¡ymÄ , nes tikslo sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡ jo pusės nebuvo, tikslas buvo visai kitas - atgauti pinigines lėšas (t. 4, b. l. 186).Apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Å . sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis Ž. P. parodė po kažkurio laiko vėl susitikęs su A. Å . KaroliniÅ¡kėse. TÄ kartÄ A. Å . paprašė pagÄ sdinti vienÄ Å¾mogų, sakė, kad pastarasis yra skolingas A. Å . pinigų, skolos atiduoti nenori, dėl ko reikia sudeginti to vyriÅ¡kio automobilį.

Sakė, kad to vyro kieme stovi „BMW X 6“ ir „Toyota Land Cruiser“ automobiliai, nebuvo svarbu, kurį automobilį sudeginti (bet kurį iÅ¡ jų, A. Å . minėjo neliesti tik mažo baltos spalvos automobilio, kuris buvo to vyriÅ¡kio žmonos). Už praÅ¡ymo įvykdymÄ A. Å . pažadėjo jam sumokėti (kokiÄ sumÄ , nebeatsimena, detalias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo apklausose), taip pat nurodė, kur tas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini). Ž. P. sutiko padaryti ko praÅ¡omas. Teismui kaltinamasis kategoriÅ¡kai patvirtino, kad A.

Å . praÅ¡ymas buvo bÅ«tent sudeginti vienÄ iÅ¡ nurodytų automobilių. Reikalingomis priemonėmis turėjo pasirÅ«pinti jis pats. Po kelių dienų ėmėsi veiksmų – degalinėje nusipirko benzino, susipylė jį į 5 l talpos bakÄ , troleibusu atvažiavo iki nurodyto mikrorajono, nuėjo iki nukentėjusiojo namų, kažkiek dar palaukė. Tuomet perlipo per tvorÄ , benzinu apipylė kieme stovėjusį „Toyota Land Cruiser“ ir padegė. Numetęs bakelį prie maÅ¡inos (tikėjosi, kad jis sudegs), jis greitai pasiÅ¡alino, perlipdamas tvorÄ .

Buvo nutolęs jau apie 300 m, kai iÅ¡girdo sprogimÄ . KitÄ dienÄ susitiko su A. Å ., jam viskÄ papasakojo, po ko A. Å . jam sumokėjo (sumos neatsimena).Duodamas parodymus dėl nukentėjusiojo S. Å . sužalojimo, kaltinamasis Ž. P. parodė, kad po sudeginto nukentėjusiojo automobilio iÅ¡ A. Å . sulaukė dar vieno praÅ¡ymo. Kaip ir įprastai su pastaruoju susitiko KaroliniÅ¡kėse ir A. Å . paklausė, ar jis galėtų dar pagÄ sdinti tÄ patį vyriÅ¡kį (verslininkÄ ), tik šįkart jau jį patį, sulaužant jam kojÄ .

Taip pagÄ sdinti reikėjo, kadangi minėtasis verslininkas, net ir sudeginus automobilį, negrÄ Å¾ino pinigų. Ž. P. atsakė, kad sulaužyti kojÄ gali bÅ«ti sudėtinga, dėl ko geriau ir paprasčiau jÄ (kojÄ ) peiliu pradurti/perdurti. Jam pasakius, kad bus geriau kojÄ perdurti, A. Å . atsakė žiÅ«rėti, kaip geriau, kaip lengviau ir taip daryti. Konkrečių smulkmenų jiedu neaptarinėjo, su A. Å . nekalbėjo apie tai, koks bÅ«tent kÅ«no sužalojimas turi bÅ«ti, tačiau, anot Ž. P., jis tikėjosi, kad duriant/perduriant kojÄ nieko rimto neatsitiks, tik pagÄ sdins tÄ Å¾mogų.

Už darbÄ A. Å . pažadėjo piniginį atlygį (dydžio nebeatsimena, viskÄ nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime), taip pat parodė nukentėjusiojo nuotraukÄ . Kiek prisimena, jis A. Å . nurodė, kad vykdant tokį pastarojo praÅ¡ymÄ bus reikalingas pagalbininkas. Konkretaus laiko, kada turėjo bÅ«ti pagÄ sdintas nukentėjusysis, jie su A. Å . neaptarė. IeÅ¡kodamas, kas jam galėtų padėti įvykdyti A. Å . praÅ¡ymÄ , Ž. P. nurodė tÄ siÅ«lęs pažįstamam S. S., tačiau Å¡is iÅ¡sigando ir nesutiko.

Tuomet pas jo draugę buvo atvažiavęs D. L., žinojo, kad pastarasis neturi darbo, reikalingi pinigai, dėl ko paklausė, ar Å¡is nenori užsidirbti pinigų ir pasiÅ«lė padėti peiliu pagÄ sdinti vienÄ verslininkÄ (kiek už tai pasiÅ«lė D. L. pinigų, nebeatsimena). D. L., nieko neklausinėdamas, iÅ¡ karto sutiko. Ž. P. paaiÅ¡kino pastarajam, kad reiks pagÄ sdinti vienÄ Å¾mogų, konkrečiai įvardindamas, kad reiks peiliu perdurti kojÄ , sakė, kad Å¡is nesugalvotų durti į pilvÄ .

Apklausiamas Ž. P. pabrėžė neprašęs D. L. durti nukentėjusiajam į nugarÄ , tikslas buvo bÅ«tent koja. Iki nusikaltimo jis pats vienas (be D. L.) keletÄ kartų nuvyko iki S. Å . namų, norėjo įsitikinti, ar po ankstesnio įvykio nebuvo pasamdyti apsaugos darbuotojai ir pan. Viskas buvo ramu, todėl nusikaltimo rytÄ (anksti paryčiais, apie 05 val.) jis su D. L. troleibusu nuvyko iki vietos, ir iÅ¡ miÅ¡ko stebėjo nukentėjusiojo namÄ , laukė, kol atsidarys garažo vartai. Pamatę atsidarančius vartus, greitai perÅ¡oko tvorÄ ir atsidÅ«rė kieme.

Pagal susitarimÄ jis (Ž. P.) turėjo stebėti aplinkÄ , o D. L. atsuktuvu (jį davė Ž. P.) perdurti S. Å . kojÄ . Pamatę link automobilio einantį nukentėjusįjį, D. L. pradėjo eiti link pastarojo, o Å¡is ėmė trauktis atgal link garažo. Visko tiksliai nebeatsimena, tačiau tuomet Ž. P. bėgo irgi link garažo, nukentėjusiojo žmona mėgino uždaryti duris, tačiau jis neleido. Matė, kad garaže D. L. ir nukentėjusysis grÅ«mėsi, buvo susikabinę, S. Å . laikė D. L., tada pribėgusi nukentėjusiojo žmona daužė taziku D.

L.. Nematė, kad pastarasis (D. L.) badė nukentėjusiajam nugarÄ , nepastebėjo jokio kraujo. Norėdamas iÅ¡laisvinti D. L., Ž. P. pribėgo ir su savimi turėtu peiliu perrėžė nukentėjusiajam veidÄ , jokių grasinimų neiÅ¡sakė, peilio prie gerklės nepridėjo. Tuomet nukentėjusysis paleido D. L., po ko jiedu iÅ¡bėgo. Ä®rankius pasiėmė su savimi, paskui D. L. atsuktuvÄ kažkur iÅ¡metė, jis tuo tarpu peilį pasiliko. MiÅ¡kelyje buvo palikęs kuprinę su rÅ«bais, persirengė ir iÅ¡važiavo.

KitÄ dienÄ susitikęs su A. Å . pasakė, jog viskas gerai, verslininkas pagÄ sdintas. A. Å . jau net buvo pamiršęs, tačiau atsiminė ir atsiskaitė. Vėliau iÅ¡ tos sumos jis (Ž. P.) kažkiek davė D. L. Ž. P. parodė A. Å . pasakęs, kad nusikaltimÄ padarė ne vienas, po ko A. Å . liepė, kad jo pagalbininko Vilniuje nebeliktų. Tuomet jiedu su D. L. sugalvojo, kad tikslinga pastarÄ jį paguldyti į psichiatrijos ligoninę, kurioje D. L. iÅ¡buvo vienÄ ar dvi savaites. Anot kaltinamojo, D.

L. nusikaltimo metu buvo kaip nesavas, Å¡oko bÅ«senoje, neprotavo. Su nukentėjusiojo S. Å . civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies (turtinės žalos neginčija, tačiau mano, kad praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra per didelis, reiktų atlyginti ne daugiau kaip 5-10 tÅ«kst. eurų). Teisme Ž. P. pabrėžė D. L. prašęs nukentėjusiajam durti tik į kojÄ , pažymėjo nesitikėjęs, jog S. Å . bus sunkiai sužalotas, dėl ko labai gailisi, nusikalsti paskatino noras užsidirbti (t. 6, b. l. 103-111). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) Ž.

P. kaltu prisipažino. Parodė maždaug 2015 m. rugpjūčio mėn. per pažįstamus susipažinęs su vaikinu, kurio vardas A. (pavardės nežino), pastarasis važinėja „BMW“ markės automobiliu (7 modelio, pilkos spalvos, galimai 2010-2012 m. gamybos, valst. Nr. nežino). Kiek žino, jis užsiiminėja statybomis. Supažinę apsikeitė telefono numeriais (A. davė savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini)). Maždaug po savaitės ar dviejų A. paskambino ir paprašė susitikti.

Jie susitiko KaroliniÅ¡kėse esančiame parkelyje, po ko A. pasakė, kad reikia pagÄ sdinti vienÄ Å¾mogų, pradurti padangas ar papjauti ir sulaužyti jam kojas. Ä® tokį praÅ¡ymÄ Å½. P. atsakė, kas jei netyčia perdurs, nes taip daug paprasčiau. A. pasakė, kad jam tinka, žiÅ«rėk kaip iÅ¡eis. Jei nesigaus su kojoms, tai nors ratus pradurk. A. nurodė jog atsiskaitys už tai su juo, sakė, kad jis nuskriaustas neliks. Tuomet A. parodė jam savo telefone nuotraukÄ asmens, kuriam turėjo subadyti ratus bei sulaužyti kojas.

Jis to asmens nepažinojo ir jo niekada nebuvo matęs. A. sakė, kad tas asmuo gyvena nuosavame name Žemuosiuose Paneriuose ir važinėja visureigiais „Land Cruiser“ ir „BMW X6“, jų numerių nedavė, minėjo, kad to asmens žmona nepričiom, pastarosios mašina balta, jos liesti nereikia. A. paaiškino, kad tai padaryti reikia dėl to žmogaus skolos. Maždaug po 2-3 dienų (galimai 2015-09-02) jis nuvažiavo A. nurodytu adresu ir pradūrė to namo kieme stovėjusių automobilių ratus.

Maždaug po poros savaičių po to įvykio vėl susitiko su A. ir Å¡is jam pasakė, kad reikia dar pagÄ sdinti tÄ patį žmogų, o bÅ«tent pasakė sudeginti to asmens automobilį - arba „BMW X6“, arba „Land Cruiser“. Kiek už tai sumokės, nesitarė. Praėjus porai dienų jis pasiėmė bakelį (5 litrų su mėlynos spalvos dangteliu) su benzinu, pirÅ¡tines ir paskutiniu troleibusu vėl nuvažiavo prie to vyriÅ¡kio namo, kurio automobilį sudeginti paprašė A. Atvažiavo vėlai (gali bÅ«ti, jog 2015-09-25, 02.15 val.), vienas.

Kieme stovėjusį automobilį „Land Cruiser“ apipylė benzinu ir padegė. Bakelį paliko prie maÅ¡inos, nes jis turėjo sudegti kartu su maÅ¡ina. Bėgdamas iÅ¡ to kiemo, jau bÅ«damas prie VW centro iÅ¡girdo, kad automobilis sprogo. KitÄ dienÄ susiskambino su A. ir vėl susitiko. A. pasakė, kad jau žino apie tai iÅ¡ kitų žmonių ir sumokėjo jam porÄ Å¡imtų eurų (t. 5, b. l. 23-25, 80-82). Toliau apklausiamas dėl nukentėjusiojo S. Å . sužalojimo Ž. P. parodė, kad praėjus maždaug porai savaičių po automobilio „Land Cruiser“ padegimo vėl su juo susisiekė A. ir jie susitiko.

A. paklausė jo, ar jis gali to vyriÅ¡kio jau ne turtui, o bÅ«tent pačiam vyriÅ¡kiui kÄ nors padaryti ar kojÄ sulaužyti. Tuomet jis (Ž. P.) paklausė A., ar gali tam vyrui durti į kojÄ , kad jam nebÅ«tų pasikėsinimo nužudyti ar panaÅ¡iai. A. pasakė gerai, jam tinka. Tada Ž. P. dar nurodė A. paimsiantis antrÄ Å¾mogų, nes buvo reikalinga strachovkė (kÄ konkrečiai paims, nesakė). Susitarė, kad už tai A. kiekvienam sumokės po 500 eurų. Jis sutiko, po ko pradėjo stebėti namÄ , teritorijÄ , norėjo įsitikinti, kad saugu pas tÄ Å¾mogų eiti, ar jis nesikreipė į policijÄ , ar po padegimo nėra saugomas.

Kartas nuo karto stebėjo jį apie porÄ savaičių. Kai suprato, kad viskas gerai, paskambino Kaune gyvenančiam D. L.. Pastarajam atvažiavus į Vilnių, pasiÅ«lė užsidirbti, nurodė, kad tuo atveju, jeigu Å¡is nebijo, tai gali dalyvauti, aiÅ¡kino, jog reikia pradurti vyriÅ¡kiui kojÄ . D. L. sutiko. Tuomet jie (Ž. P. ir D. L.) galimai 2015-10-15, anksti ryte, troleibusu nuvažiavo iki to vyriÅ¡kio namo Žemuosiuose Paneriuose. Ten palaukė, kol vyriÅ¡kis iÅ¡eis iÅ¡ namų, nes jis žinojo, kad Å¡is vyras nuo 7 iki 8 ryto iÅ¡vyksta į darbÄ .

Jis pasislėpė už namo kampo, o D. L. turėjo laukti prie kieme stovinčio automobilio. Buvo sutarę su D., kad Å¡is lauks prie maÅ¡inos ir, kai ateis Å¡eimininkas, D. L. durs jam atsuktuvu į kojÄ (ne į gyvybingus organus). D. suprato ir sutiko, jis Å¡iam davė atsuktuvÄ . Pamatęs iÅ¡einantį savininkÄ , D. nuėjo link jo. Tada savininkas, pamatęs D., pradėjo trauktis, jiedu susigrÅ«mė ir įlindo į garaÅ¾Ä . Tuomet jis (Ž. P.) nubėgo padėti, matė, kad garaže grÅ«mėsi D. su tuo savininku, iÅ¡lindo moteris, kuri paspaudė mygtukÄ garažo vartams uždaryti.

Tada jis laikė garažo duris, kad Å¡ios neužsidarytų. Tuo metu D. kelis kartus dÅ«rė savininkui savininkui į nugarÄ (kiek kartų, negali pasakyti), kraujo nematė. Moteris Å¡aukė, bandė padėti savo vyrui, mušė D.. Jis suprato, kad D. nesusitvarkys, todėl iÅ¡siėmė turėtÄ peilį ir pribėgo prie D., kurį buvo sugriebęs tas vyras, ir peiliu perbraukė pastarajam per žandÄ , kad Å¡is paleistų D. Jis nenorėjo jokių sunkių pasekmių, todėl tik peiliu perbraukė per žandÄ , taip siekdamas iÅ¡vaduoti D.

Tuomet tas vyras paleido D. ir jie pabėgo. Kas vyko su vyru, kaip jis elgėsi, ar sunkiai jį sužalojo, nematė. Abu su D. L. perlipo per tvorÄ ir pabėgo pro miÅ¡kÄ . Nubėgo iki miÅ¡kelio, kuriame buvo paslėpęs rÅ«bus, maždaug 1,5 km nuo to namo. Persirengę jie nuvažiavo troleibusu iki Gerosios Vilties gatvės. RÅ«bus jis paslėpė Naujamiestyje netoli Minsko plento paÅ¡iÅ«rėje. Ten pat buvo palikęs ir savo peilį, kuriuo sudavė tam vyrui. Grįžus D. nuėjo loÅ¡ti į kažkokį salonÄ , o jis (Ž.

P.) nuvažiavo susitikti su A. Susitiko ir A. atsiskaitė su juo (davė 1 000 eurų). Pasiėmęs pinigus jis nuvažiavo pas D., davė pastarajam 100 eurų, pasakė D. L., kad Å¡is grįžtų į KaunÄ , bet jis nenorėjo. Tada jie nutarė D. L. paguldyti į psichiatrijos ligoninę (Parko gatvėje). D. L. ten nuėjo pats, pasakė, kad jį persekioja, po ko jį uždarė į ligoninę. Jis norėjo pagulėti, kad jo nerastų. Ligoninėje prabuvo apie dvi savaites, po ko paprašė jį pasiimtų, kÄ kaltinamasis (Ž.

P.) ir padarė. Dėl nurodytų visų savo veiksmų gailisi (t. 5, b. l. 23-25, 80-82, 35-36).Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. L. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Iki nusikaltimo padarymo kaltinamojo A. Å . nepažinojo, su Ž. P. buvo susipažinęs daugmaž prieÅ¡ savaitę (susipažino per Ž. P. merginÄ R., su kuria D. L. nurodė anksčiau gulėjęs RokiÅ¡kio ligoninėje ir kuriai pakvietus atvyko vėliau pas pastarÄ jÄ pasisvečiuoti į Vilnių).

Jam Ž. P. pasiÅ«lė pagÄ sdinti ir sužaloti vienÄ Å¾mogų. Sakė yra vienas toks verslininkas, kuris yra kažkam skolingas, dėl ko reikia pastarajam perdurti/pradurti kojÄ (nesvarbu kuriÄ ), už kÄ jam pažadėjo sumokėti. Kaltinamojo D. L. teigimu, jis sutiko, į patį praÅ¡ymÄ nelabai gilinosi, buvo neseniai gulėjęs RokiÅ¡kyje, detalės jam nerÅ«pėjo. Daugmaž po savaitės Ž. P. jį iÅ¡ vakaro įspėjo, kad ryte reiks važiuoti pas tÄ verslininkÄ . Anksti ryte abu troleibusu nuvažiavo iki Savanorių pr., miÅ¡ke paliko kuprinę su rÅ«bais, tuomet Ž.

P. jam davė kryžminį atsuktuvÄ , kuriuo reikėjo pagÄ sdinti, praduriant verslininkui kojÄ . Pats Ž. P. turėjo peilį (kokiu tikslu, pastarasis jam nieko nesakė). BÅ«dami miÅ¡kelyje, stebėjo namÄ . IÅ¡ pradžių name užsidegė Å¡viesos, vėliau jos užgeso, po ko jie su Ž. P. perlipo tvorÄ ir nuėjo link garažo. Tarpusavyje nebuvo konkrečiai aptarę, kÄ kiekvienas iÅ¡ jų darys, jam Ž. P. tik pasakė – „kai pamatysi žmogų, reikia jam perdurti kojÄ â€œ. Laukė už namo kampo, pamatęs beeinantį Ž.

P., paskui jį nuėjo ir kaltinamasis D. L. Nukentėjusįjį pamatė lauke prie garažo. Nukentėjusiajam jį pamačius, pastarasis nubėgo į garaÅ¾Ä , D. L. paskui. Ä®bėgęs į garaÅ¾Ä , susikibo su nukentėjusiuoju, susikibimo metu dÅ«rė pastarajam (kiek kartų, pasakyti negali). Norėjo pataikyti į kojÄ , tačiau nesigavo – nukentėjusysis jį apkabino, pasilenkė, todėl jis dÅ«rė Å¡iam į nugarÄ . Gali bÅ«ti, jog iÅ¡ viso dÅ«rė 5 kartus, neneigia galėjęs pataikyti į nugarÄ , Å¡irdies sritį.

Pribėgo Ž. P., kažkÄ pagrasino peiliu, po ko nukentėjusysis jį (D. L.) paleido. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu Å¡alimais buvo moteris, tačiau, kÄ ji darė, jis nematė, nesuprato (greičiausiai mėgino padėti nukentėjusiajam). Po visko iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, Å¡oko per tvorÄ , atsuktuvas iÅ¡krito ir jis jį paliko. Kartu su Ž. P. iÅ¡bėgo į gatvę, sėdo į taksi ir iÅ¡važiavo į kažkokį mikrorajonÄ , kur persirengė (ankstesnius rÅ«bus iÅ¡metė ir apsirengė tais, kuriuos davė Ž.

P.). Po įvykio jautėsi prastai, atsigulė į ligoninę, paskambinęs apie savo buvimÄ pranešė Ž. P.. Kaltinamojo D. L. teigimu, pagal Ž. P. praÅ¡ymÄ jis turėjo pagÄ sdinti nukentėjusįjį, durdamas Å¡iam į kojÄ , tačiau įvykio metu pasimetė, prarado orientacijÄ ir dÅ«rė S. Å . į nugarÄ , norėdamas greičiau iÅ¡silaisvinti ir pabėgti iÅ¡ garažo. Jis pats nukentėjusiojo nepažinojo ir neturėjo jokio tikslo jį sužaloti. Po įvykio Ž. P. jam jokių pinigų nesumokėjo.

Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, kartu su kitais dviem kaltinamaisiais sutinka atlyginti civilinius ieÅ¡kinius (t. 6, b. l. 103-111).Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis D. L. iÅ¡ pradžių kaltu neprisipažino (t. 5, b. l. 102-104, 110-111), tačiau vėliau tokiÄ savo pozicijÄ pakeitė, pilnai pripažino savo kaltę, jo parodymai, kurie iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki teisme duotiems parodymams, yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole (t. 5, b. l. 114-115). Kiti įrodymai dėl automobilio sunaikinimo visuotinai pavojingu bÅ«du:teisiamajame posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis S. Å . parodė iÅ¡ kaltinamųjų pažįstantis A.

Å . Jų pažintis tęsiasi nuo 2007-2008 m., ne kartÄ bendradarbiavo statybų srityje. A. Å . atstovavo įmonėms „G.“, „V.“, kokios buvo pastarojo pareigos, tiksliai nežino, atrodo, komercijos direktorius. UAB „R.“ nukentėjusiajam nežinoma. Nukentėjusysis buvo „M.“ direktorius. Jis A. Å . atstovaujamoms įmonėms yra parÅ«pinęs ne vienÄ statybų objektÄ (Trakų, Jogailos, Užupio gatvėse ir kt.), suteikdavo darbÄ , davė finansavimÄ . Santykiai su A. Å . buvo geri iki tol, kol jis pradėjo reikalauti, kad A.

Å . pateiktų visas ataskaitas, kur buvo panaudoti pinigai. Tuomet prasidėjo aiÅ¡kinimaisi, kas tęsėsi apie pusmetį, nukentėjusysis prašė dokumentų, kadangi matė, jog beveik 100 tÅ«kst. eurų jo suteiktų pinigų nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimÄ . Nukentėjusysis S. Å . pabrėžė, kad bÅ«tent A. Å . buvo atsakingas už pinigų panaudojimÄ , nes tiek grynais, tiek ir pavedimu tie pinigai buvo pervesti jam. A. Å . gynėsi, kad viskas yra gerai, nuolat žadėjo pateikti ataskaitas, tačiau to taip ir nepadarė.

Nukentėjusysis pažymėjo vienu metu sustabdęs finansavimÄ visuose A. Å . objektuose, dar vėliau su ieÅ¡kiniais kreipėsi teismÄ , buvo priteista žala (UAB „M.“ iÅ¡ UAB „V.“ (apie 20 000 Eur), tačiau ieÅ¡kiniai ir po Å¡iai dienai nėra padengti, dėl kitos sumos net nebesikreipė, kadangi reikia samdyti advokatus, mokėti žyminį mokestį, o atgauti skolÄ beveik nėra Å¡ansų. Taip su A. Å . santykiai ir nutrÅ«ko, pastarasis jam nėra grasinęs, tiesiogiai neiÅ¡sakė jokių pretenzijų, tik per kitus žmones yra girdėjęs kalbas, jog A.

Š. buvo nepatenkintas, aiškino, jog Vilnius mažas ir pan. Po kurio laiko prasidėjo prieš jį nukreiptų įvykių grandinė. Visų pirma atsikėlęs ryte (2015 m. pirmomis rugsėjo mėn. dienomis) rado subadytas kieme stovinčių automobilių „Toyota Land Cruiser“ ir „BMW X6“ padangas, be to, dar buvo pradurtas pastarojo automobilio benzino bakas. Jis iš karto įtarė, kad prie to galėjo prisidėti A. Š., kadangi daugiau su niekuo jokių nesutarimų neturėjo. Kitas įvykis buvo 2015 m. rugsėjo 25 d. naktį.

Prabudo nuo Å¡uns lojimo, nubėgo prie vaizdo kameros ir pamatė kieme degantį „Toyota Land Cruiser“ automobilį, tuo metu buvo pradėjęs degti dar ne visas automobilis, o viena pusė, kapotas. Nedelsiant iÅ¡kvietė gaisrinę, tuomet pats iÅ¡bėgo į laukÄ , dar spėjo užgesinti baseino, Å¡alia kurio stovėjo automobilis, plastikinį viršų, tačiau paties automobilio užgesinti galimybės nebebuvo. Vėliau per vaizdo kameros įraÅ¡Ä matėsi automobilio padegėjas. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jo kiemas yra aptvertas 3 metrų aukščio tvora (viena dalis medinė, kita betoninė), patekimo į kiemÄ vartai automatiniai, jų atidaryti mechaniÅ¡kai negalima. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. Å . duotų parodymų esmė yra analogiÅ¡ka, tikslinga pažymėti tik tai, jog nukentėjusysis parodė, kad dėl sudeginto UAB „N.“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei buvo padaryta 37 311,07 eurų turtinė žala, kuriÄ visÄ atlygino draudimas UAB DK „PZU Lietuva“ (t. 4, b. l. 33, 34). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. V. parodė iÅ¡ kaltinamųjų pažįstanti tik A. Å .. Su pastaruoju jos vyras turėjo bendrų statybos projektų, žinojo, kad A. Å . įmonės liko skolingos jos vyrui, dėl ko buvo kreiptasi į teismÄ . Å iuo metu su tuo susijusių aplinkybių ji jau nebeatsimena ir nieko konkrečiai parodyti negali.

Gali pasakyti tik tiek, kad A. Å . svečiuodavosi jų namuose, buvo laikomas Å¡eimos draugu. Dėl prieÅ¡ jų Å¡eimÄ nukreiptų nusikaltimų liudytoja J. V. parodė, kad iÅ¡ pradžių buvo pradurtos kieme stovėjusių automobilių („Toyota“ ir „BMW“ markės) padangos. Po kiek laiko (atrodo, tai buvo rugsėjo mėn., tikslias datas įvardino ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose) padegtas automobilis „Toyota Land Cruiser“. TÄ naktį, apie 02.30 val., prabudo nuo Å¡uns lojimo, nuėjusi prie lango pamatė, kaip dega kieme prie baseino stovėjęs visureigis.

Automobilio užgesinti buvo neįmanoma, jis jau degė visas, gaisrinė atvyko ne iÅ¡kart. Ar prie padegto automobilio buvo rasti kokie daiktai, nebeatsimena (jei toks faktas buvo, turėjo jį nurodyti apklausiama po įvykio). Vaizdo kamerų įraÅ¡e buvo užfiksuota, kaip nuo miÅ¡ko pusės atėjo vyriÅ¡kis (matyt, į kiemÄ pateko per žemiausiÄ tvoros vietÄ ), kuris kažkÄ laikė rankose, priėjęs apipylė automobilį ir jį padegė, po ko pasiÅ¡alino. Teismui liudytoja J. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 164-172).Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja J.

V. parodė, kad 2015-09-25, apie 02.40 val., pabudo nuo Å¡uns urzgimo, atsikėlė ir nuėjo į kambarį, kuriame yra vaizdo kamerų monitoriai. Per monitorių pastebėjo, kad kieme dega maÅ¡ina. Kiemas aptvertas ne žemesne nei 3 metrų aukščio tvora iÅ¡ kiemo pusės, iÅ¡ miÅ¡ko - ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio (žemiausia vieta iÅ¡ miÅ¡ko pusės). Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir iÅ¡kvietė gaisrininkus. Jie atvyko maždaug po 15 minučių. Išėjusi į kiemÄ pamatė atvira liepsna degantį automobilį „Toyta Land Cruiser“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo ugnies užsidegė ir plastikinio baseino kraÅ¡tas. Ji su vyru S. Å . vandens žarna užgesino baseinÄ . Per kiek laiko gaisrininkai užgesino automobilį nežino, kadangi dėl streso sunkiai suvokė laikÄ . Apie 09.00 val. atvyko prieÅ¡gaisrinės tarnybos inspektorius. PrieÅ¡ tai ji peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir pamatė, kaip nuo miÅ¡ko pusės atėjo vyriÅ¡kis, neÅ¡inas rankose kažkokį daiktÄ . Jis kažkuo apipylė automobilį ir, pasislėpęs už baseino, automobilį padegė.

Ugnis plykstelėjo momentaliai, kiek žiÅ«rėjo, padegėjas pasiÅ¡alino į tÄ pačiÄ pusę. Liudytojos teigimu, asmeniÅ¡kai ji priešų ar grasintojų neturi, dėl ko neįtaria, kas padegė automobilį. Jos vyras dirba toje statybų įmonėje kaip ir ji, pastarojo pareigos – patarėjas. Automobilis priklauso UAB „N.“. Maždaug prieÅ¡ 2-3 savaites tame pačiame kieme buvo pradurtos sudegusio automobilio bei kito automobilio „BMW X6“ padangos (t. 4, b. l. 21). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S., kurio parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka (t. 6, b. l. 164-174), parodė, kad maždaug 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (tiksliai datos neprisimena) Vilniaus miesto stoties rajone sutiko savo gerÄ pažįstamÄ Å½.

P., kuris jam pasakė gavęs nuo žmogaus, kurį vadino „Šefas“, užsakymÄ padegti kažkokio verslininko du automobilius (atrodo „BMW X“, 5 ar 6 modelis, bei „Land Rover“, bet gali klysti dėl maÅ¡inų markių, gali bÅ«ti ir „Land Cruiser“, tačiau tikrai žino, kad turėjo bÅ«ti džipai). Ž. P. pasiÅ«lė jam už 300 eurų tai padaryti kartu. Ž. P. sakė, kad automobiliai stovi, atrodo, Žemuosiuose ar tai AukÅ¡tuosiuose Paneriuose. Pastarasis (Ž. P.) nieko konkrečiai nesakė, kodėl ir kas jam tai pasiÅ«lė padaryti.

Jis (S. S.) atsisakė padėti Ž., todėl Å¡is jam nieko daugiau ir nepasakojo. Nesutiko, kadangi jis tokiais dalykais neužsiima. Liudytojo S. S. teigimu, padegti automobilius Ž. P. jam siÅ«lė ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai susitiko stoties rajone, o vėliau. Maždaug po savaitės jis buvo pas Ž. namuose ir Å¡is pasakė, kad jis tai padarė, t. y. padegė džipÄ . Smulkmenų Ž. nepasakojo, pasakė tik tai, jog benzino degalinėje nusipirko benzino, apipylė maÅ¡inÄ ir uždegė. Maždaug savaitę ar porÄ iki to, kai jam Ž. pasiÅ«lė sudeginti kartu su juo automobilius, jis jam pasakojo, kad yra pradÅ«ręs tos pačios maÅ¡inos, kuriÄ po to sudegino, padangas.

Ž. P. minėjo, kad yra kažkoks verslininkas, kuris yra skolingas bachÅ«rams, todėl reikia jį pagÄ sdinti. Kas per verslininkas, kas per bachÅ«rai ir kas liepė Ž. tai padaryti, nežino. Taip pat Ž. jam minėjo, kad tÄ patį verslininkÄ , kurio maÅ¡inas padegti reikia, reikia ir sužaloti, t. y. subadyti kojas. Kai Ž. jam tai pasakojo, jis buvo vienas, niekas daugiau tame pokalbyje nedalyvavo. Ž. P. neminėjo to verslininko vardo ir pavardės, bet S. S. nurodė supratęs, kad buvo kalbama apie tÄ patį asmenį, kurio maÅ¡inas reikėjo sudeginti.

Jis neprisimena, kada apie to verslininko kojų subadymÄ kalbėjo Ž., gal tuo pačiu metu, kai siÅ«lė padegti automobilius. Jam sužaloti verslininko nesiÅ«lė, tik papasakojo, kad yra toks užsakymas. Kas tiksliai užsakė nežino, bet Ž. jį vadino „Šefu“. Jis yra matęs tÄ Å¾mogų iÅ¡ toli. Pastarasis buvo kartu su Ž. stoties rajone, privažiavo „BMW 7“ markės, sidabrinės spalvos automobiliu (numerių neįsidėmėjo). Automobiliui privažiavus, Ž. priėjo prie jos.

Tai buvo maždaug prieÅ¡ mėnesį (datos tiksliai pasakyti negali), matė iÅ¡ toli. Tas vyras automobilyje buvo vienas. Paskui Ž. pats jam pasakė, kad tai buvo „Šefas“. Matė, kad maÅ¡inÄ vairavo aukÅ¡tas vyras, Å¡viesių plaukų, daugiau nieko neįsidėmėjo. Tas vyras sidabriniu „BMW 7“ automobiliu buvo sustojęs prie geležinkelio stoties aikÅ¡telėje, Å¡alia Medicinos banko. Nežino, ar gali atpažinti tÄ â€žÅ efÄ â€œ, nes matė iÅ¡ toli ir jau buvo tamsu, be to, matė iÅ¡ nugaros (t. 4, b. l. 44-45).Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A.

O. parodė iÅ¡ kaltinamųjų pažįstantis tik A. Å ., taip pat žino nukentėjusįjį S. Å ., porÄ kartų matė kaltinamÄ jį Ž. P. PrieÅ¡ keletÄ metų jis (A. O.) dirbo statybose (Jogailos gatvėje esančiame statybų objekte), iÅ¡ pradžių buvo meistras, po to brigadininkas. Ä® statybas dažnai atvažiuodavo A. Å . ir S. Å . Kokias pareigas užėmė pastarieji, kaip vadinosi firma, liudytojas nurodė nežinantis. Tiek A. Å ., tiek S. Å . jis laikė savo virÅ¡ininkais. A.

Å . mokėdavo atlyginimÄ . Liudytojui nežinoma, kokie buvo santykiai tarp A. Å . ir S. Å ., taip pat nežino ir neatsimena, ar tarp pastarųjų buvo kokių nesutarimų. Vienu metu A. Å . jam pasiÅ«lė tapti UAB „V.“ direktoriumi, su tokiu pasiÅ«lymu liudytojas sutiko, tačiau direktoriumi jis buvo tik dokumentuose ir realiai įmonei nevadovavo. FaktiÅ¡kai jis saugojo A. Å . (dirbo kaip asmens sargybinis), vėliau (kuomet kilo nesutarimai su panevėžiečiais) tokios jo pareigos buvo įformintos oficialiai.

Jis daug laiko praleisdavo su A. Å ., iÅ¡ esmės visÄ parÄ . Atskiros savo darbo vietos neturėjo, daugiausia laiko praleisdavo automobilyje. Kartais užeidavo į A. Å . ofisÄ KaroliniÅ¡kėse – iÅ¡gerti kavos, užsukdavo į tualetÄ . A. Å . kabinete nesilankydavo, jis negirdėdavo kaltinamojo pokalbių, nebent tik praeidamas kÄ nors nugirsdavo. A. Å . susitikdavo su S. Å . – tiek statybose, tiek kartais ofise, yra A. Å . vežęs į prie Moksleivių rÅ«mų esančiÄ kavinę, kurioje jau laukė S. Å ..

Kaltinamojo Ž. P. liudytojas nurodė asmeniÅ¡kai nepažįstantis, jį yra matęs vos porÄ kartų. VienÄ kartÄ pastarÄ jį matė prie A. Å . ofiso KaroliniÅ¡kėse, o kitÄ kartÄ (daugmaž po savaitės) A. Å . nurodymu vežė prie S. Å . namų. Dėl kokios priežasties A. Å . prašė Ž. P. parodyti, kur gyvena S. Å ., liudytojas A. O. nurodė nežinantis. Jis kaltinamojo nieko neklausinėjo, vykdė nurodymus ir tiek. Ž. P. jam dėl važiavimo tikslo taip pat nieko nepasakojo. Atsimena, kad Ž.

P. vežė vakare, Å¡is (Ž. P.) iÅ¡lipo prie nukentėjusiojo namų ir nuėjo link jų, užtruko 20-25 min. KÄ pastarasis ten darė, jam nežinoma. A. O. liko sėdėti automobilyje (daugiau nei 100 m atstumu nuo S. Å . namų), rÅ«kė ir klausėsi muzikos. Sugrįžus Ž. P., nuvežė jį atgal į A. Å . ofisÄ , kur abu kaltinamieji (A. Å . ir Ž. P.) susitiko. S. Å . namų adresÄ liudytojas žinojo, kadangi kažkada su pažįstamu Jurijumi yra pjovęs nukentėjusiojo namų valdoje žolę.

Po kiek laiko iÅ¡ to paties Jurijaus sužinojo, kad buvo sudegintas S. Å . automobilis. Kas tÄ padarė, tikrai nežino. Taip pat nieko nežino apie tai, jog S. Å . buvo sužalotas. Tokį faktÄ iÅ¡girdo tik iÅ¡ tyrėjos. Liudytojas pabrėžė, jog įvykiai nėra nauji, jis daug ko nebeatsimena, kÄ tiksliai žinojo, nurodė apklausiamas pas tyrėjÄ . Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. O. prašė tais parodymais vadovautis kaip teisingais (t. 6, b. l. 164-174).Ikiteisminio tyrimo metu A.

O. buvo apklaustas kaip liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, pastarojo apklausoje skirtingų aplinkybių, nei liudytojas parodė teisme, neužfiksuota (t. 4, b. l. 115-116).Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. O. atpažino Ž. P. kaip asmenį, kurį vežė A. Š. prašymu 2015 m. (t. 4, b. l. 117-120). 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas džipo tipo automobilio, stovinčio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, visiško sudeginimo faktas, užfiksuotas šalia gulintis valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5-15). Vilniaus apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-09-25 akte Nr. 53-1740 dėl kilusio gaisro bei 2015-09-29 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog spėjama gaisro priežastis – tyčinis padegimas (t. 2, b. l. 26-31). Ikiteisminiam tyrimui S. Å . pateikė USB laikmenÄ su vaizdo kamerų, filmuojančių (duomenys neskelbtini) kiemÄ , 2015-09-25 laikotarpio nuo 02 val. iki 02.20 val. vaizdo įraÅ¡ais (t. 2, b. l. 32 – savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t. 2, b. l. 36-42 – apžiÅ«ros protokolas), kuriuos apžiÅ«rėjus matyti kieme stovintis baseinas, Å¡alia, priekine kėbulo dalimi į jį, stovintis tamsios spalvos automobilis „Toyota Land Cruiser“.

Apie 02.10 val. aplink baseinÄ apeinantis vaikinas, rankoje laikantis plastikinę tarÄ (vizualiai atitinka standartiniams 5 l talpos plastikiniams buteliams), iÅ¡ kurios apipila minėto automobilio kapotÄ bei stogÄ iki pat jo galo, po ko nuo baseino pusės įsiplieskia liepsna, apimdama visÄ automobilį.Kiti įrodymai dėl nukentėjusiojo S. Å . sunkaus sveikatos sutrikdymo:Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis S. Å . parodė, jog paskutinis prieÅ¡ jį nukreiptas įvykis vyko 2015 m. spalio 15 d. Apie 07.30 val. ryte kartu su dukra ir žmona iÅ¡siruošė iÅ¡vykti, su dukra pro namo garaÅ¾Ä išėjo į laukÄ , ketino eiti prie automobilio, kai išėjęs pro automatinius garažo vartus pamatė iÅ¡ už namo kampo išėjusį vyrÄ .

Jis liepė dukrai eiti atgal į namÄ . Tuomet pamatė, kaip tÄ vyrÄ iÅ¡ už kampo stumia dar kitas vyriÅ¡kis, po ko jau pats ėjo skubiai atgal į garaÅ¾Ä , bandė uždaryti pakeliamus vartus, tačiau Å¡ie užsidaryti nespėjo ir vienas vyras įbėgo paskui jį į garaÅ¾Ä . Ar įbėgo ir kitas, jis tuo metu nematė. Pribėgęs vyriÅ¡kis jį apglėbė, jis pradėjo su pastaruoju grumtis, bandė jį stumti nuo savęs, atsitrenkė į garaže stovinčiÄ batų spintÄ .

Dar atsimena, kad tÄ vyrÄ jo žmona daužė batų Å¡aukÅ¡tu, norėdama nuvaryti nuo nukentėjusiojo. Jis nematė, ar tas vyras turėjo kažkokį įrankį ar ginklÄ . Gali pasakyti tik tai, jog pastarasis buvo aukÅ¡tesnis, jo rankos buvo apmautos storomis pirÅ¡tinėmis atvirais pirÅ¡tais (panaÅ¡iomis į boksininko), o vienu metu, vyrui laikant jį apglėbus, pajuto skausmÄ nugaroje (jokių smÅ«gių nejautė). Kur buvo kitas vyras ir kÄ Å¡is darė, nukentėjusysis parodė nematęs, jis nepastebėjo, kas Å¡is bÅ«tų priėjęs ir laikęs peilį ar kokį kitÄ daiktÄ prie veido, to neatsimena, viskas vyko labai greitai.

Po to, kai pajuto skausmÄ nugaroje, vyras jį paleido ir pradėjo bėgti. BÅ«tent tada pamatė ir kitÄ vyriÅ¡kį (žemesnįjį), jis dar metė į juos bėgančius iÅ¡ garažo paimtÄ plastikinį bakÄ , tačiau nepataikė. Vyrai perlipo per tvorÄ ir pasiÅ¡alino, nubėgdami link miÅ¡ko. Jam bėgo kraujas iÅ¡ galvos ir nugaros, joje buvo 5 ar 6 dÅ«riai, megztinyje ir striukėje skylės. Kaip (kokiu įrankiu) buvo sužalota nugara nežino, iÅ¡ pradžių netgi buvo pagalvojęs, kad į jį Å¡ovė (buvo matyti lyg parako žymės), nors Å¡Å«vio garso ir negirdėjo.

Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, turtinę žalÄ patyrė dėl sugadintų drabužių, kurie buvo neseniai įsigyti (vertina 220 Eur suma). Neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50 000 Eur suma, patyrė dėl to, jog teko kęsti skausmÄ , buvo gydomas stacionare (7-8 dienas), porÄ savaičių vaikščiojo su į plaučius įstatytu zondu, apie 3 mėnesius buvo nedarbingas, dar kokį pusmetį kosėjo. Dėl nusikaltimo patyrė daug iÅ¡gyvenimų, stresÄ , kankino nervinė įtampa, kuri buvo jaučiame visoje Å¡eimoje, jo žmona ir dukra po to įvykio porÄ mėnesių dėl baimės ir nesaugumo net negalėjo gyventi namuose (t. 6, b. l. 138-145).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas S. Å . parodė, kad jo privatus gyvenamasis namas yra aptvertas tvora, į kiemÄ galima patekti pro didelius įvažiavimo vartus.

Ä® namo vidų galima patekti pro garaÅ¾Ä , kuris yra uždaromas, yra įstatyti dideli pakeliami vartai. 2015-10-15 apie 7.30 val., jis ruošėsi nuvežti žmonos J. V. dukterį G. V. į mokyklÄ . Jie visi trise nusileido į garaÅ¾Ä , atidarė vartus ir G. V. pirma išėjo į kiemÄ , o jis paskui jÄ . Žmona tuo metu liko garaže. Išėjęs į kiemÄ jis pamatė jo namo aptvertame kieme stovintį vyrÄ , kuris pamatęs jį apsisuko, greitu žingsniu nuėjo ir pasislėpė už namo kampo.

Jis suÅ¡uko „kÄ Äia darai?“, grįžo atgal į garaÅ¾Ä , pasakė žmonai, kad kažkas yra kieme, liepė skambinti į policijÄ . Vaikas tuo metu taip pat grįžo į garaÅ¾Ä . Jis vėl išėjo į kiemÄ ir, iÅ¡siėmęs telefonÄ , pridėjo jį prie ausies, norėjo parodyti kviečiantis policijÄ . Tada vėl pamatė tÄ patį ir dar vienÄ vyrÄ , kurie abu artinosi prie jo. Jis puolė bėgti atgal į garaÅ¾Ä , norėjo uždaryti garažo vartus, tačiau nespėjo, jie įbėgo paskui jį.

Vienas vyras buvo apie 190 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu, ant veido buvo kažkokia medžiaga, panaÅ¡i į Å¡alikÄ , tamsios spalvos su kažkokiu pieÅ¡iniu, Å¡i medžiaga buvo pakelta iki paakių, ant galvos buvo striukės gobtuvas, todėl jo veido įžiÅ«rėti negalėjo. Antras buvo žemesnis, apie 165 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu ir tamsias kelnes. AukÅ¡tesnis vyras, įbėgęs į garaÅ¾Ä , pradėjo muÅ¡ti jį kažkokiu kietu daiktu per galvÄ .

Jis gindamasis sugriebė rankomis vyriÅ¡kiui už drabužių ir pradėjo stumdyti, daužyti jį nugara į spintÄ . Kiek jam buvo suduota smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas, tiksliai nurodyti negali, tačiau per galvÄ jam buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus. KÄ tuo metu darė žemesnio Å«gio asmuo, jis nežino, dėl streso ir sumaiÅ¡ties nepastebėjo. Jokių garsų, panaÅ¡ių į Å¡Å«vį, negirdėjo, ar kuris nors iÅ¡ jų turėjo rankose daiktÄ , panašų į ginklÄ , jis taip pat nepastebėjo.

Viskas vyko labai greitai, abu vyrai iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, jis iÅ¡bėgo paskui juos ir metė į pastaruosius plastikinį butelį, kuris nukrito jų nepasiekęs. Jis pajuto skausmÄ , jam kraujavo galva ir nugara. Jo striukė buvo sugadinta, keliose vietose buvo suplėšyta, galimai prapjauta. Taip pat striukės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje matomos nedidelės apvalios skylės, iÅ¡ to sprendžia, kad į jį galimai buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ kažkokio ginklo. IÅ¡ karto po įvykio jis paskambino pagalbos telefonu 112.

Atvykę medikai jį iÅ¡sivežė į ligoninę, kurioje jam diagnozavo daugybinius kÅ«no sužalojimus ir vieno Å¡onkaulio lūžimÄ , paguldė į krÅ«tinės chirurgijos skyrių. Ä®vykio metu jam padaryta fizinė žala ir turtinė žala (dėl sugadintų rÅ«bų, įvardintos jų kainos) (t. 4, b. l. 28-30, 33-34).Dėl nukentėjusiojo S. Å . sužalojimo teisme apklausiama liudytoja J. V. parodė, kad tÄ rytÄ jos vyras kaip ir įprastai ruošėsi nuvežti dukrÄ Ä¯ mokyklÄ . Ji pastaruosius iÅ¡lydėjo, stovėjo ant slenksčio (tarp garažo ir išėjimo į laukÄ ).

Išėjusi į laukÄ dukra pasakė, kad ten yra kažkoks vyras, po ko sutuoktinis liepė jai iÅ¡kart grįžti atgal. Dukra sugrįžo, ji liepė jai bÅ«ti namo viduje, dukrai įėjus, uždarė duris į namo įėjimÄ . Tada įvykiai klostėsi labai greitai – pamatė į garaÅ¾Ä Ä¯bėgančius du vyrus - iÅ¡ pradžių įbėgo aukÅ¡tesnis, po to žemesnis; jų veidų neįsidėmėjo, buvo su gobtuvais, nieko nesakė, tarpusavyje taip pat nekalbėjo (kÄ tiksliau tuo metu atsiminė – viskÄ nurodė apklausiama pas tyrėjÄ ).

AukÅ¡tesnysis vyras pribėgo prie jos sutuoktinio S. Å . ir pradėjo muÅ¡tis, daužytis, tačiau kÄ tiksliai darė, ji neatsimena. Tas vyriÅ¡kis kartu su jos sutuoktiniu (stovėjo į jÄ nugara) grumdamiesi prispaudė jÄ prie garaže esančios spintos. Ant žemės nukritus ant sienos kabėjusiam dideliam metaliniam batų Å¡aukÅ¡tui, ji tuo Å¡aukÅ¡tu ėmė daužyti užpuolikÄ (kur jam sudavė, negali pasakyti). Tada prie jų priėjo antrasis vyras (kÄ jis iki tol darė, nežino), kuris greičiausiai norėjo padėti aukÅ¡tesniajam, kadangi ji pastarÄ jį daužė tuo Å¡aukÅ¡tu.

Ar tas priėjės vyras atliko kokius veiksmus, negali pasakyti. Vienu momentu abu vyrai tiesiog išbėgo, matė, kaip jie pasuko kairėn už namo ir dingo. Liudytoja V. V. teigė įvykių sekos neatsimenanti, buvo labai susijaudinusi, dėl ko negali įvardinti vyriškių veiksmų. Viskas vyko labai greitai, 1-2 min. Nematė, kad pastarieji būtų turėję kokius įrankius. Jos vyrui buvo sumuštas, nubrozdintas veidas, perdurta striukė, megztinis, buvo skylės nugaroje. Vyras kraujavo, dėl ko iškvietė medikus, apie įvykį pranešė policijai.

Liudytoja kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 164-172).Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2015-10-15, apie 07.30 val., jos vyras norėjo nuvežti dukrÄ Ä¯ mokyklÄ . Jie iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namo į kiemÄ pro garaÅ¾Ä , pro pakeliamuosius vartus. Kai vartai pakilo, dukra iÅ¡ garažo į kiemÄ išėjo pirma, po to vyras, o ji stovėjo garaže. Kai vyras išėjo, ji iÅ¡girdo jo balsÄ , sakant „kÄ Äia darote“. BÅ«dama garaže, nematė, kas vyksta.

Tuo metu dukra grįžo į garaÅ¾Ä ir po jos į garaÅ¾Ä užėjo jos vyras, kuris pasakė, jog kieme kažkas yra. Po to išėmęs telefonÄ jis vėl išėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti, staiga jis vėl grįžo į garaÅ¾Ä ir nuotoliniu pultu bandė uždaryti garažo vartus. Jam iÅ¡ paskos į garaÅ¾Ä Ä¯bėgo du vyrai, vienas buvo apie 170 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu ant galvos, ant veido buvo Å¡alikas. Antras vyras buvo žemesnio Å«gio, apie 160 cm, lieso kÅ«no sudėjimo.

Jis buvo su juodos arba tamsiai pilkos spalvos striuke su gobtuvu (užsmauktu ant galvos), ant veido buvo tamsus Å¡alikas. Abiejų vyriÅ¡kių veidų ir kitų požymių ji neįsidėmėjo. Ä®bėgę į garaÅ¾Ä , jie pradėjo muÅ¡ti jos vyrÄ . Daugiausia mušė aukÅ¡tesnis vyras, dėvintis mėlynos spalvos striukę. Kaip jis mušė, kiek smÅ«gių sudavė, į kurias vietas, liudytoja teigė neprisimenanti, kadangi viskas vyko labai greitai, ji patyrė didelį stresÄ . Å iems asmenims dar neįbėgus į garaÅ¾Ä , ji vaikui liepė eiti į namÄ ir uždarė įėjimo į namÄ iÅ¡ garažo duris.

Kai aukÅ¡tesnis asmuo mušė jos vyrÄ , ji buvo vyrui už nugaros, jis stengėsi jÄ užstoti, dėl ko ji pagriebė garaže buvusį ovalinį Å¡aukÅ¡telį ir kelis kartus sudavė žemesniam vyrui (nežino, ar pataikė). Viskas vyko labai greitai, ji buvo labai susijaudinusi, dėl ko tikslios įvykių sekos nepamena. Ar Å¡ie asmenys kÄ nors turėjo rankose, ar Å¡audė, ji neprisimena. Matė tik, kad pastarieji iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo į kiemÄ , pasuko į kairę. Kaip jie pasiÅ¡alino iÅ¡ kiemo, ji nematė (tikriausiai perlipo per tvorÄ ).

IÅ¡bėgus vyrams, pamatė, kad jos sutuoktiniui yra sužalota galva, nugara, suplėšyta striukė, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai ir policija. Kas užpuolė jos vyrÄ ir dėl kokios priežasties, ji nežino (t. 4, b. l. 23-24). Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu A. Å . atpažino Ž. P., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris jo praÅ¡ymu ne kartÄ nuo 2015 m. vasaros yra sugadinęs žmonių turtÄ Å¾monių, sumušęs S. Å . (t. 4, b. l. 164-165). Asmenų parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu Ž.

P. atpažino S. Å . kaip asmenį, kurį 2015 m. rudenį padÅ«rė kartu su D. L., taip pat kurio automobilių padangas pradÅ«rė A. praÅ¡ymu. Apie S. Å . davė parodymus 2015-11-27 apklausos metu. Taip pat Ž. P. atpažino A. Å ., jam žinomÄ kaip A., kuris 2015 m. vasarÄ užsakė ir kurio nurodymu jis padegė automobilį, kartu su draugu padÅ«rė vyriÅ¡kį Žemuosiuose Paneriuose, be to, ten pat pradÅ«rė jo automobilių padangas. Apie tai davė parodymus jo apklausos metu 2015-11-27 (t. 5, b. l. 45-52).Savo parodymus Ž.

P. patvirtino 2015-11-27 atliekant parodymų patikrinimo vietoje. IÅ¡ byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kur ir kokias nusikalstamas veikas jis įvykdė. Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. P. parodžius pastatÄ , kur po S. Å . sužalojimo paslėpė savo bei D. L. drabužius ir peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, buvo rasti ir paimti: megztinis, džemperis, dvi poros pirÅ¡tinių, sportinių batų pora, peilis (t. 5, b. l. 59-70).Minėtų daiktų apžiÅ«ros metu (t. 5, b. l. 71-73) nustatyta, kad džemperis „Adidas“ vizualiai atitinka virÅ¡utinį drabužį vieno iÅ¡ asmenų, 2015-10-15 užpuolusių ir sužalojusių S. Å . (t. 2, b. l. 146-153).

Vilniaus apskrities VP Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo bÅ«rio patrulio A. N. 2015-10-15 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad pagal praneÅ¡imÄ apie užpuolimÄ 2016-10-15, apie 07.38 val., kartu su patrule E. M. atvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko J. V., kuri nurodė, kad jos vyrÄ užpuolė ir sužalojo du nepažįstami asmenys. Namuose rado S. Å ., kurio galva buvo praskelta, nugaroje 5 smulkios skylutės, iÅ¡ kurių bėgo kraujas, skundėsi kairiojo Å¡ono skausmais. S. Å . detalesniam tyrimui buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę (t. 2, b. l. 157).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2015-10-25 protokole užfiksuotos dėmių, panaÅ¡ių į kraujo, radimas namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže (t. 2, b. l. 136-142).

Ikiteisminiam tyrimui J. V. pateikė USB laikmenÄ su vaizdo kamerų, filmuojančių (duomenys neskelbtini) kiemÄ , 2015-10-15 laikotarpio nuo 07 val. iki 07.20 val. vaizdo įraÅ¡ais (t. 2, b. l. 144-145 – savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t. 2, b. l. 146-153 – apžiÅ«ros protokolas), kuriuose matyti apie 07.04 val. du vaikinai, stoviniuojantys kieme, vyriÅ¡kis, apie 07:06:30 val., iÅ¡einantis iÅ¡ namo, o 07:06:50 val. bėgantis atgal, kurį kieme stovėję vaikinai nusiveja, o 07:07:10 val. iÅ¡bėga iÅ¡ namo.2015-12-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2446(15) konstatuota, kad tirti pateiktoje                       S. Å . striukėje esantys pažeidimai yra neÅ¡autiniai.

Striukės nugariniame pavirÅ¡iuje esantys penki pažeidimai yra durtiniai – plėštiniai ir durtiniai pažeidimai, padaryti penkių poveikių pasekoje, įrankiu, turinčiu kryžminės formos duriantį galÄ , tikėtina kryžminiu atsuktuvu. Striukės priekiniame pavirÅ¡iuje esantys du pažeidimai yra plėštiniai, padaryti plėšiant stipraus dinaminio kontakto su kietu (-ais) daiktu (-ais) metu, vieno ar dviejų poveikių pasekoje (t. 4, b. l. 87-91). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 438/2016 (01) konstatuota, kad:1.

S. Š. nustatyta apie 0,5 cm skersmens odos nubrozdinimas kaktoje ir penkios apie 0,3-0,5 cm žaizdos nugaroje, iš kurių viena yra kiauryminė, oras kairėje krūtinplėvės ertmėje;

2. Odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Žaizdos nugaroje (tikėtina durtinės) galėjo bÅ«ti padarytos kietu, nedidelio skersmens kryžminės formos duriantį galÄ turinčiu daiktu – įrankiu (tikėtina atsuktuvu). Žaizdos medicinos dokumentuose įvardintos Å¡autinėmis, jų kraÅ¡tų savybės neapraÅ¡ytos, kÅ«ne svetimkÅ«nių (sviedinių) nebuvo, žaizdos aklos, o S. Å . striukėje atitinkami užpakalinės dalies pažeidimai, kaip nustatyta Lietuvos TEC specialisto iÅ¡vadoje, yra durtiniai ir durtiniai – plėštiniai, padaryti įrankiu, turinčiu kryžminės formos duriantį galÄ , tikėtina kryžminiu atsuktuvu;

3. Sužalojimai padaryti prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos. Medicininiuose dokumentuose požymių, nurodančių į skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra apraÅ¡yta;

4. Sužalojimai visumoje ir nugaros kairės pusės viena žaizda (atskirai nuo kitų sužalojimų) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes bent viena iÅ¡ jų (požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti kuri, nėra) kiauryminė, į kÄ nurodo oro kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje atsiradimas (Sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas);

5. Odos nubrozdinimas kaktoje galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį (nukentėjusiajam kito asmens suduotais smÅ«giais), tiek minėtoms kÅ«no sritims atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Nugaros sužalojimų – žaizdų pats S. Å . nei krisdamas, nei kitaip įprastinėmis sÄ lygomis pasidaryti negalėjo;

6. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, iš kurių penki poveikiai į nugaros sritį;

7. Neatmetama, kad žaizdos, kaip ir pažeidimai S. Å . striukėje, padarytos turinčiu kryžminės formos duriantį galÄ daiktu – įrankiu, tikėtina atsuktuvu. (t. 4, b. l. 100-102)Atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-59529-15 dėl automobilio „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo 2015 m. spalio 25-26 d., minėtame automobilyje be kitų daiktų priekinėje daiktadėžėje rasta piniginė su Ž. P., gim. 1985 m., vardu iÅ¡duotos ATP kopija. Toje pat daiktadėžėje rastos SIM kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pastaroji buvo įdėta į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung La Fleur“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 178).Nustatyta, kad minėtų SIM kortelių abonentiniai numeriai atitinkamai – (duomenys neskelbtini) (Tele 2) ir (duomenys neskelbtini) (Tele 2) (t. 2, b. l. 195, 196, t. 3, b. l. 195-197). Kratos metu Ž. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame G(duomenys neskelbtini), 2015-11-09 be kitų daiktų ratas ir paimtas SIM kortelės dėklas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 121-124).Atlikus Ž.

P. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų daiktų apžiÅ«rÄ (2016-04-22 apžiÅ«ros protokolas; t. 3, b. l. 130-131) ir patikrinus mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus „Bitė Lietuva“ duomenų bazę (t. 3, b. l. 198) nustatyta, kad SIM kortelės (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). SIM kortelė tokiu abonentiniu numeriu nuo 2015-09-05 iki 2015-10-07 buvo naudojama telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2015-09-13 iki 2015-10-02 buvo naudojama ir SIM kortelė, kuri rasta pagrobtame automobilyje „Citroen C5“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Ž. P. ATP kopija ir kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 195-197).Atlikus iš MRT operatorių gautų duomenų analizę, nustatyta, kad SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai atitinkamai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo naudojamos tuose pačiuose telefonų aparatuose: mobiliojo ryšio telefono (toliau – ir MRT) numeris, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), MRT numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuo 2015-10-10 iki 2015-10-27, MRT numeris (duomenys neskelbtini) – nuo 2015-10-21 iki 2015-10-28;

MRT, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), MRT numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuo 2015-10-18 iki 2015-10-21, MRT numeris (duomenys neskelbtini) – nuo 2015-10-21 iki 2015-10-28 (t. 3, b. l. 32-38)Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaltinamasis A. Å . nurodė iki sulaikymo naudojęsis vienu telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), SIM kortelių niekada nekeitė. (t. 4, b. l. 178-180)Atlikus mobiliojo ryÅ¡io telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komunikavimÄ su mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nustatyta: po automobilio „Toyota Land Cruiser“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), padegimo (2015-09-25), iÅ¡ MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (Ž. P.) skambinta (2 val. 50 min.) į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Å .), skambinantysis buvo mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus „Bitė“ bazinės stoties VL136B, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje; S. Å . užpuolimo ir sužalojimo dienÄ (2015-10-15) MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (Ž. P.) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Å .) ir prieÅ¡ šį įvykį ir po jo: 5 val. 59 min. skambino bÅ«damas mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus „Tele 2“ bazinės stoties 0406, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, 08 val. siuntė SMS bÅ«damas bazinės stoties A217, esančios Jankausko g. 1 Vilniuje, veikimo zonoje, 08 val. 02 min. ir 08 val. 09 min. skambino bÅ«damas bazinės stoties A576, esančios Sausio 13-osios g. 2 Vilniuje, veikimo zonoje; komunikuojant 08 val. ir 08 val. 02 min., MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (A.

Å .) buvo MR operatoriaus „Bitė“ bazinių stočių VL004A ir VL004B, esančių Laisvės pr. 60 Vilniuje, veikimo zonoje, o 08 val. 09 min. - bazinės stoties VL219UA, esančios Sausio 13-osios g. 2 Vilniuje, veikimo zonoje; S. Å . užpuolimo ir sužalojimo dienÄ , 07 val. 55 min. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (Ž. P.), bÅ«damas bazinės stoties A094, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32-38). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir svetimo turto pagrobimoÅ ios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami A.

Å . ir Ž. P. Kaltinamųjų pozicijos kaltės atžvilgiu yra skirtingos – A. Å . savo kaltės kategoriÅ¡kai nepripažino ir neigė bent kokiais veiksmais padaręs minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu kaltinamasis Ž. P. viso proceso metu prisipažino kaltu, davė iÅ¡samius parodymus dėl įvykdyto nusikaltimo aplinkybių. PrieÅ¡ analizuojant kaltinamųjų parodymus, bÅ«tina pažymėti, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad tarp A. Å . ir civilinio ieÅ¡kovo A. Ž. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių priežastis abu aiÅ¡kina skirtingai.

Anot A. Å ., jam A. Ž., kuris buvo pastarojo darbdavys, ėmė nebemokėti darbo užmokesčio, dėl ko jis išėjo iÅ¡ darbo, nusipirko UAB „R.“, tapo tos įmonės direktoriaus pavaduotoju. Nauja įmonė buvo įsikÅ«rusi tame pačiame pastate kaip ir UAB „A.“, išėjęs iÅ¡ A. Ž. įmonės jis su pastaruoju nebebendravo, jų tarpusavio santykiai buvo paÅ¡liję. Norėdamas atkerÅ¡yti bei pakenkti A. Ž., sugalvojo pradurti pastarojo automobilių padangas. Siekdamas įgyvendinti tokį sumanymÄ , kreipėsi pagalbos į Ž.

P. Vis dėlto įsibrauti į A. Ž. įmonės „A.“ patalpas, A. Å . teigimu, jis niekada neprašė ir su tokiu įsibrovimu niekaip nėra susijęs (t. 6, b. l. 116-125). Kaip liudytojas apklaustas A. Ž. parodė kaltinamÄ jį A. Å ., kurį pažinojo daug metų, sutikęs įdarbinti, kadangi A. Å . buvo neseniai išėjęs iÅ¡ pataisos namų ir jam labai reikėjo darbo. Pastarasis dirbo pakankamai gerai, dėl ko ilgainiui buvo paskirtas darbų vadovu. Nesutarimai kilo tuomet, kai pradėjo aiÅ¡kėti situacija, jog buvo imamos statybinės medžiagos, už jas nesumokant.

Sandėlininkai nurodė, kad medžiagos iÅ¡duotos bÅ«tent A. Å . nurodymu. Pastarasis gi gynėsi nieko neėmęs ir nieko nežinantis, nepateikė paimtų medžiagų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, prasidėjo konfliktai, po ko galiausiai jų keliai iÅ¡siskyrė, A. Å . įsidarbino kitoje įmonėje, iÅ¡sinuomojo Å¡alia esančius kelis kabinetus. A. Ž. kategoriÅ¡kai paneigė, kad įmonė liko bent kokia dalimi neatsiskaičiusi su A. Å . Netrukus po to, kai su A. Å . iÅ¡siskyrė, buvo pradurtos įmonei priklausančių dviejų automobilių padangos, kas atlikta netgi kelis kartus, galiausiai 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo įsibrauta į UAB „A.“ patalpas (ofisÄ ).

IÅ¡laužus duris, pagrobtas seifas su smulkiais pinigais bei dokumentais, antspaudais, banko kortelėmis. A. Ž. pažymėjo įtaręs bÅ«tent A. Å ., kadangi su niekuo daugiau nesutarimų neturėjo (t. 6, b. l. 116-125). Taigi nors kaltinamasis A. Å . ir neigia įvykdęs Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ , teismas vis dėlto jo parodymus vertina kritiÅ¡kai. Kaip matyti, kaltinamasis iÅ¡ esmės neginčija to, kad jo ir A. Ž. santykiai buvo įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Teismas netiki, jog A. Ž. nesumokėjo darbo užmokesčio A.

Å .. Jei bÅ«tų buvusi   A. Å . įvardinta situacija, pastarasis, siekdamas atgauti darbo užmokestį, matyt, bÅ«tų kreipęsis į atitinkamas institucijas su konkrečiais reikalavimais, o ne, kaip pats parodė, prašęs kelis kartus pradurti automobilių padangas, kas A. Ž. įmonėms tik sukėlė papildomas iÅ¡laidas, tokiu bÅ«du tik dar labiau apsunkinant galimybę iÅ¡sireikalauti esÄ nesumokėtus pinigus. Teismas plačiau neanalizuos aplinkybių dėl padangų pradÅ«rimo, kadangi jos nėra susijusios su pareikÅ¡tu kaltinimu.

Tokie A. Å . parodymai yra svarbÅ«s tik tuo aspektu, jog pastarasis pripažįsta turėjęs tikslÄ pakenkti A. Ž. (anot A. Å ., atkerÅ¡yti, pamokyti A. Ž., padaryti jam nemalonumų, iÅ¡krėsti Å¡unybę). BÅ«tent tokio tikslo vedinas, kaltinamasis A. Å . ir kreipėsi su praÅ¡ymu į Ž. P., kad pastarasis įsibrautų į UAB „A.“ patalpas ir pagrobtų iÅ¡ jų seifÄ . A. Å . suteikė Ž. P. visÄ reikalingÄ informacijÄ â€“ pasakė, kaip pro seifines 3 aukÅ¡to duris patekti į koridorių, kuriame buvo ofisas (davė lapelį su užraÅ¡ytu kodu), nurodė, kokioje konkrečioje vietoje yra ofisas, kas užraÅ¡yta ant durų, akcentavo, kad veikti reikia greitai, kadangi objektas saugomas, nurodė, kur stovi seifas.

VisÄ Å¡iÄ informacijÄ A. Å . gerai žinojo, kadangi prieÅ¡ tai dirbo pas A. Ž.. Nors kaltinamasis A. Å . ir tikina Ž. P. neprašęs nei įsibrauti į ofisÄ , nei grobti iÅ¡ jo seifÄ , tačiau akivaizdu, jog pats Ž. P. neturėjo jokio suinteresuotumo pakenkti A. Ž., su kuriuo jo nesiejo jokie santykiai ir kurio jis netgi nepažinojo. Kaltinamasis Ž. P. iki įsibrovimo nebuvo lankęsis pas A. Å . adresu (duomenys neskelbtini) (pastarieji susitikdavo KaroliniÅ¡kėse), todėl nežinojo, kur yra A.

Ž. ofisas, kaip į jį patekti, kas tame ofise yra. Teisme A. Å . aiÅ¡kino, jog tuo metu, kai jis dirbo pas A. Ž., dažnai į ofisÄ atvykdavo Ž. P., kuriam jis neva galėjo pasakyti patekimo į 3 aukÅ¡tÄ kodÄ , tačiau teismas tokiais parodymais netiki. Visų pirma ikiteisminio tyrimo metu A. Å . apie tokiÄ aplinkybę net neužsiminė, kita vertus, iÅ¡ kaltinamojo Ž. P. parodymų matyti, jos jis ofise nesilankė ir iki tol, kol A. Å . nenuvežė jo iki pastato, netgi nežinojo, kur jis apskritai yra.

Taip pat ir ikiteisminiame tyrime duoti paties A. Å . parodymai patvirtina, jog kalbėdamas apie susitikimus su Ž. P., kaltinamasis nurodė, jog jiedu paprastai susitikdavo bÅ«tent Å imelionio gatvėje, niekada nepaminėdamas, jog kaltinamasis buvo pas jį atėjęs į ofisÄ Å evčenkos gatvėje. Grįsdamas kaltinamojo A. Å . kaltę, teismas remiasi iÅ¡samiais Ž. P. parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo analogiÅ¡ki. IÅ¡ naujo neatkartojant pastarojo parodymų, kurie iÅ¡dėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, taip pat detaliai atsispindi teismo posėdžio protokole bei ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, pažymėtina, jog Ž.

P. kategoriÅ¡kai parodė, jog bÅ«tent A. Å . prašė įsibrauti į ofisÄ ir pagrobti iÅ¡ jo seifÄ , už kÄ jam buvo pažadėtas 500 Eur atlygis. Vykdydamas A. Å . praÅ¡ymÄ , kaltinamasis Ž. P. iki nusikaltimo pradžios kelis kartus nuvažiavo iki nurodyto pastato, norėdamas viskÄ apsižiÅ«rėti, susipažinti su vietove, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip įvykdžius nusikaltimÄ geriausia pasiÅ¡alinti. Nusikaltimo naktį su A. Å . anksčiau duotu kodu pateko į 3 aukÅ¡to patalpas, peiliu iÅ¡laužė ofiso duris, viduje rado nedidelį seifÄ , kurį įdėjo į rankinę ir iÅ¡metė per langÄ .

Lietvamzdžiu nusileido žemyn, seifÄ paslėpė krÅ«muose, o pats nubėgo persirengti kitais rÅ«bais, kuriuos buvo paslėpęs dar tolimesniuose krÅ«muose. Sugrįžęs seifo neberado, kitÄ dienÄ viskÄ papasakojo A. Å . kuris, sužinojęs nebesant seifo, jam jokių pinigų nebemokėjo. Ž. P. pabrėžė, kad pats seifo tikrai nebÅ«tų grobęs, kadangi jam jokių įmonės dokumentų nereikėjo, nieko nei apie ofisÄ , nei apie seifÄ nežinojo, viskÄ darė A. Å . praÅ¡ymu (t. 5, b. l. 27-28, 39, 40; t. 6, b. l. 103-111).

Kaltinamojo A. Å . gynėja baigiamojoje kalboje akcentavo, kad Ž. P. apie įsibrovimÄ ir seifo vagystę ikiteisminio tyrimo metu parodė ne iÅ¡ karto, o vėliau, kai 2015-12-11 apklausos metu pats pasisiÅ«lė papildyti savo 2015-11-27 duotus parodymus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Ž. P. apklausiamas pirmÄ kartÄ iÅ¡ties nenurodė aplinkybių, susijusių su nagrinėjama nusikalstama veika, tačiau toks faktas savaime dar nereiÅ¡kia, kad kaltinamojo parodymai yra nepatikimi. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2015-11-27 Ž.

P. buvo apklausiamas dėl jam pateiktų įtarimų, tarp kurių nebuvo įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir turto vagystės iÅ¡ jų, todėl suprantama, kad jog Ž. P. nenurodė aplinkybių, susijusių su pastarÄ ja veika. Papildomos apklausos metu Ž. P., iÅ¡samiai pasakodamas apie A. Å . jam teiktus praÅ¡ymus, nurodė ir tai, jog pastarasis, be kita ko, dar buvo prašęs jo iÅ¡ vieno ofiso pagrobti seifÄ . Å ios apklausos metu Ž. P. duoti parodymai proceso metu nekito, teisiamajame posėdyje kaltinamasis aplinkybės parodė taip pat analogiÅ¡kai, dėl ko teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tais parodymais nesivadovauti.   Įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas faktÄ patvirtina ir 2015-08-28 apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog 3 aukÅ¡to durys nepažeistos, neužfiksuoti jokie įsilaužimo pėdsakai.

Tuo tarpu koridoriuje esančios UAB „A.“ patalpų duryse yra pramuÅ¡ta skylė, viduje rastas pravertas langas, ant palangės užfiksuotas avalynės pėdsakas (t. 1, b. l. 136-144). Dėl analizuotino nusikalstamos veikos ikiteisminiame tyrime ir teisme kaip liudytoja buvo apklausta V. G. Pastarosios parodymai didesnės reikÅ¡mės neturi, liudytoja įsibrovimo metu UAB „A.“ nebedirbo (išėjusi iÅ¡ A. Ž. įsidarbino pas A. Å .), apie įsibrovimÄ ir vagystę nieko nežinojo. Apklausiama liudytoja pasisakė dėl mažajame seife laikytų daiktų, tačiau tokios aplinkybės jai bendrai buvo žinomas tik tada, kai dirbo įmonėje ir tai tik iki tol, kol ji turėjo priėjimÄ prie seifo.

Beje, pastebėtina, kad ir V. G. nenurodė, kad pas A. Å . bÅ«tų lankęsis Ž. P..Tokiu bÅ«du teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog A. Å . ir Ž. P. padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis A. Å . veikė kaip kurstytojas, bÅ«tent jis buvo suinteresuotas nusikalstamos veikos padarymu, dėl ko siekdamas, kad nusikaltimas bÅ«tų įgyvendintas, susitarė su Ž. P., kad Å¡is pagrobtų seifÄ . Tuo tikslu pasakė pastarajam, kur yra UAB „A.“ patalpos, pasakė įėjimo į trečiÄ aukÅ¡tÄ durų kodÄ , susitarė su Ž.

P., kÄ Å¡is turi padaryti. Tuo tarpu Ž. P., sukurstytas A. Å ., pasinaudodamas Å¡io duotu kodu, pateko į pastatÄ , iÅ¡laužė užrakintas UAB „A.“ ofiso duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė seifÄ su 4 anspaudais, įmonės banko kortelėmis, dokumentais. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog seife buvo laikomi A. Ž. įvardinti daiktai ir dokumentai. Daiktų ir dokumentų pobÅ«dis leidžia spręsti, jog įmonė buvo suinteresuota, kad tokie daiktai ir dokumentai laisvai nebÅ«tų laisvai prieinami, dėl ko pilnai tikėtina, kad jie buvo saugojami seife.

Visgi dėl kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog kartu su seifu buvo pagrobti ir grynieji pinigai (iÅ¡ viso 500 Eur), teismas negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog tokia aplinkybė pilnai pasitvirtino ir yra neginčytinai įrodyta. Å iuo atveju A. Ž. nepateikė jokių dokumentų, kad įmonės seife (ar apskritai pačioje įmonėje) buvo laikomi grynieji pinigai, nenustatyta, kad po įvykio buvo užfiksuotas tokių pinigų trÅ«kumas. Teisiamojo posėdžio metu apklausiant A. Ž., pastarasis buvo papraÅ¡ytas pateikti atitinkamus dokumentus, žadėjo tÄ padaryti, tačiau taip jokių dokumentų ir nepateikė.

Į tolesnius teismo posėdžius nebeatvyko, paskambinus pakartotinai žadėjo prašyti buhalterės paruošti atitinkamus dokumentus, tačiau teismas jų taip ir nesulaukė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog kartu su seifu buvo pagrobti ir grynieji pinigai, dėl ko kaltinimas šioje apimtyje tikslintinas, pašalinant aplinkybę dėl 500 Eur grynųjų pinigų pagrobimo.Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyjeAbu nurodyti kaltinimai yra susiję su nusikalstamais veiksmais, padarytais prieš nukentėjusįjį S. Š..

IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog kaip ir ankstesniu atveju su A. Ž., taip ir Å¡iuo, pagrindÄ nusikaltimams sudarė kilę nesutarimai (taip pat finansinio pobÅ«džio), kuriuos spręsti             A. Å . ėmėsi vėlgi aiÅ¡kiai neteisėtu bÅ«du. Kaltinamojo A. Å . teigimu, nukentėjusysis S. Å . nenorėjo atsiskaityti už atliktus statybos darbus (užsakovas S. Å . įmonė „M.“), kuriuos įvykdė A. Å . vadovaujama UAB „R.“. S. Å . dalino tik pažadus atsiskaityti, tačiau taip ir liko nesumokėjęs apie 20 000 Lt, o gal ir daugiau.

A. Å . teigė į teismÄ nesikreipęs, kadangi tam nematė prasmės, iÅ¡ kitų jo užsakovų žinojo kad pastarasis neturi pinigų ir yra daug kam skolingas (t. 6, b. l. 116-125). Nukentėjusysis    S. Å . aplinkybės aiÅ¡kina kitaip – A. Å ., atstovavusiam kelias įmones (tarp jų UAB „R.“ nebuvo, tokia firma nukentėjusiajam nežinoma), jis parÅ«pino ne vienÄ statybų objektÄ , suteikė finansavimÄ , viskas buvo gerai, kol jis nepradėjo reikalauti, jog A. Å . pateiktų ataskaitas, iÅ¡ kurių matytųsi pinigų panaudojimas.

A. Å ., bÅ«tent kuris buvo atsakingas už grynųjų pinigų panaudojimÄ , tikino, jog viskas tvarkoje, nėra jokių neaiÅ¡kumų, žadėjo pateikti ataskaitas, tačiau taip ir nepateikė. Nukentėjusysis nurodė nustatęs, jog beveik 100 000 Lt jo suteiktų pinigų nėra dokumentų, kurių iÅ¡ A. Å . taip ir neiÅ¡sireikalavo. Dėl dalies pinigų priteisimo kreipėsi į teismÄ (buvo priteista apie 20 000 Lt suma), daugiau ieÅ¡kinių nebeteikė, kadangi matė, jog A. Å . vis tiek nieko neatlygins, dėl ko samdyti advokatus, mokėti žyminius mokesčius nebematė prasmės. Santykiai su A.

Š. nutrūko, grasinimų iš kaltinamojo nėra sulaukęs (tik iš kitų sužinojo, kad pastarasis yra nepatenkintas, aiškino, jog Vilnius mažas), tačiau nerukus prasidėjo prieš nukentėjusįjį nukreiptų įvykių grandinė. Pradžioje buvo subadytos kieme stovinčių dviejų automobilių padangos, pradurtas „BMW X6“ automobilio bakas. Kito įvykio metu buvo padegtas kieme stovėjęs automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio užgesinti nepavyko. Be to, apdegė ir šalia buvusio baseino plastikinis dangtis.

PeržiÅ«rėję vaizdo kamerų įraÅ¡us, matė automobilio padegėjÄ (t. 4, b. l. 33-34; t. 6, b. l. 138-145). Plačiau neanalizuojant kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykių, pastariesiems bendradarbiaujant statybų srityje, svarbu tai, jog kaltinamasis neneigia turėjęs tikslÄ pakenkti nukentėjusiajam S. Å .. Galima spręsti, jog kaltinamasis kylančių problemų nebuvo linkęs spręsti teisėtu keliu ir geriau rinkosi jam priimtinÄ kitokį bÅ«dÄ , nukreiptÄ Ä¯ nusikalstamos veikos padarymÄ .

A. Å . jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl sukurstymo visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti svetimÄ didelės vertės turtÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y. neneigia prašęs Ž. P. apgadinti nukentėjusiojo automobilį, tačiau tikino, kad jo praÅ¡ymas apsiribojo S. Å . automobilio apgadinimu, o ne visiÅ¡ku sunaikinimu (kategoriÅ¡kai neigė prašęs sudeginti). Jis Ž. P. sakė, jog bÅ«tų gerai automobilį apipilti dažais arba valerijonu, nes buvo girdėjęs, jog tokiu atveju maÅ¡inÄ apspinta katinai ir jÄ subraižo (t. 6, b. l. 116-125).

Vertindamas kaltinamojo A. Å . parodymus, teismas neturi pagrindo kaip objektyviais ir atitinkančiais tikrovę remtis pastarojo iÅ¡sakytais teiginiais, jog A. Å . prašė tik apgadinti nukentėjusiojo automobilį, jo nesudeginant. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kaltinamojo Ž. P. parodymai, kurių metu pastarasis nuo pat pradžių nuosekliai aiÅ¡kino, jog A. Å . jo paprašė pagÄ sdinti vienÄ Å¾mogų (S. Å .), kuris esÄ buvo skolingas. Pirminis praÅ¡ymas buvo pradurti automobilių padangas, po to sekė praÅ¡ymas sudeginti automobilį.

IÅ¡ Ž. P. parodymų matyti, jog pastarasis kategoriÅ¡kai parodė, kad A. Å . prašė bÅ«tent sudeginti vienÄ iÅ¡ S. Å . kieme stovėjusių automobilių (nesvarbu, ar „BMW X6“, ar „Toyota Land Cruiser“, sakė neliesti tik nedidelių gabaritų, baltos spalvos automobilio, kuriuo naudojosi nukentėjusiojo žmona) (t. 6, b. l. 103-111). Taigi, kaip matyti, A. Å . ne abstrakčiai, o konkrečiai įvardino transporto priemonės suniokojimo bÅ«dÄ , t. y. sudeginimÄ . Tai, jog pastarasis Ž.

P. neparÅ«pino padegimui reikalingų priemonių, kÄ akcentavo gynyba, neturi jokios esminės reikÅ¡mės. Ž. P. buvo pažadėtas pakankamas atlygis, be to, nusipirkti keletÄ litrų benzino nebuvo nei sudėtinga, nei reikalavo didelių finansų. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo Ž. P. parodymais, dėl ko jais pilnai vadovaujasi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas sprendžia, jog A. Å ., neigdamas praÅ¡ymÄ sudeginti nukentėjusiojo automobilį, bando sumenkinti savo veiksmus, tokiu bÅ«du tikėdamasis sulaukti palankesnio teisinio įvertinimo.

NeaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių Ž. P. galėjo savo iniciatyva nuspręsti veikti ženkliai pavojingiau, t. y. ne apgadinti, o pilnai sudeginti automobilį, jei pats neturėjo jokio suinteresuotumo prieÅ¡ S. Å ., su kuriuo jo niekas nesiejo. PrieÅ¡ingai, jis buvo suinteresuotas tinkamai įvykdyti A. Å . praÅ¡ymus, kas jam garantavo atlygį. Galima matyti, jog kaltinamasis A. Å . praÅ¡ymų Ž. P. buvo teikęs ir anksčiau, kÄ pastarasis pilnai vykdė. Tikėtina, jog pastarojo paslaugos tenkino A.

Š., kadangi priešingu atveju jis nebūtų kreipęsis į šį su pakartotiniais prašymais atlikti vis kitus nusikalstamus veiksmus. Kaltinamųjų A. Š. ir Ž. P. kaltė įrodyta kaltinamojo Ž. P., taip pat iš dalies A. Š. parodymais, nukentėjusiojo S. Š., liudytojos J. V., A. O., teisme balsu perskaitytais S. S. parodymais, asmens atpažinti iš nuotraukų, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, aktu dėl kilusio gaisro, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamųjų veiksmai tyčiniai, baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (Ž.

P.), 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (A. Å . atveju). Pažymėtina, jog teismas tikslina kaltinimo dalis, nurodant, jog A. Å . už S. Å . automobilio padegimÄ pasiÅ«lė 300 Eur atlygį. Pačiame kaltinimo Å¡i aplinkybė nurodyta skirtingai – dėstant A. Å . inkriminuotinas aplinkybės yra įvardinta 200 Eur suma, o dalyje dėl Ž. P. – 300 Eur suma. Atsižvelgiant į kaltinamųjų A. Å . ir Ž. P. parodymus, laikytina, jog A. Å . už nurodytÄ nusikaltimÄ buvo pažadėjęs bÅ«tent 300 Eur (Ž.

P. tiksliai neatsiminė sumos, nurodė, kad A. Å . įvardino kelių Å¡imtų eurų atlygį, vėliau sumokėjo 200 Eur, tuo tarpu kaltinamasis A. Å . viso proceso metu tvirtino pažadėjęs bÅ«tent 300 Eur sumÄ ). Tuo pačiu iÅ¡ Ž. P. inkriminuoto kaltinimo Å¡alintina aplinkybė dėl pastarojo veikimo bendrininkų grupe su A. Å .. Kaip matyti, Å¡iuo atveju nusikalstamÄ veikÄ padarė vienas kurstytojas ir vienas vykdytojas, kai tuo tarpu konstatuojant bendrininkų grupę privalu nustatyti ne mažiau kaip du vykdytojus.Toliau analizuotinas kaltinimas dėl nukentėjusiojo S. Å . sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl nurodytos nusikalstamos veikos kaltinimai pareikÅ¡ti visiems trims kaltinamiesiems, t. y.                A. Å ., Ž. P. ir D. L.. Pastarieji (Ž. P. ir D. L.) pripažįsta įvykdę inkriminuotinÄ veikÄ , tuo tarpu A. Å . iÅ¡reiÅ¡kia dalinį kaltės pripažinimÄ , neigdamas prašęs subadyti nukentėjusįjį, pradurti jam kojÄ (kojas), tokiu bÅ«du sukeliant sveikatai sunkius padarinius. Anot A. Å ., jis paprasčiausiai norėjo pamokyti nukentėjusįjį, todėl paprašė Ž.

P., kad Å¡is sumuÅ¡tų S. Å ., suduodant Å¡iam į kojas, jas apspardant, tačiau ne duriant į kojÄ ar jÄ badant    (t. 6, b. l. 116-125). Tokiu bÅ«du kaltinamasis A. Å . pripažįsta sukurstęs sumuÅ¡ti S. Å ., tačiau įrodinėja nesiekęs tokių pasekmių, kurios kilo. Gynyba kėlė klausimÄ pripažinti nagrinėtinoje situacijoje vykdytojo ekscesÄ , kadangi, gynėjos vertinimu, nenustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai apėmė susitarimÄ sunkiai sutrikdyti S. Å . sveikatÄ , buvo siekiama pastarÄ jį tik pagÄ sdinti, panaudojant smurtÄ Ä¯ kojas, kas niekaip neapima sveikatai sunkių pasekmių kilimo.

Visgi D. L., nepaisant jam duotų nurodymų, subadė nukentėjusįjį, kadangi jam pačiam staiga atsirado poreikis gintis nuo S. Å .. Tokiai kaltinamojo A. Å . gynėjos pozicijai pritarė ir            Ž. P. gynėjas, pabrėžęs, jog tarp kaltinamųjų nebuvo susitarimo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos remdamasis BPK                     20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, neturi pagrindo sutikti su tuo, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo peržengtos bendrininkų susitarimo ribos.

Būtent tokių ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinkančius susitarimo turinio, ir yra laikytinas vykdytojo ekscesu. Pabrėžtina, jog susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2011).

Visgi konstatuojant vykdytojo ekscesÄ bÅ«tina nustatyti esminę aplinkybę - bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo turi bÅ«ti konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti. Analizuotinu atveju bÅ«tent tokia aplinkybė ir nebuvo nustatyta. IÅ¡ kaltinamųjų A. Å . ir Ž. P. parodymų, duotų viso proceso metu, matyti, jog pastarieji iÅ¡samiai neaptarė S. Å . sužalojimo detalių ir nesusitarė, kokį konkrečiai sužalojimÄ siekia padaryti, nekalbėjo, ar sužalojimui bus naudojami kažkokie įrankiai ir pan.

Kaltinamojo A. Å . ir Ž. P. parodymai dėl susitarimo turinio skiriasi. Kaip minėta anksčiau, A. Å . teisme nurodė prašęs S. Å . primuÅ¡ti, kas, anot jo, turėjo pasireikÅ¡ti muÅ¡imu per kojas, apspardymu, sudavimu, tačiau ne dÅ«rimu ar badymu (beje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Å . parodė, jog nukentėjusįjį reikėjo sumuÅ¡ti taip, kas jis nebepaeitų, bet neužmuÅ¡ti) (t. 4, b. l. 154-156; t. 6, b. l. 116-125). Ž. P., po kaltinamojo akto paskelbimo iÅ¡reiÅ¡kęs pilnÄ kaltės pripažinimÄ , duodamas parodymus stengėsi sumenkinti savo veiksmus ir taip pat tikino, jog nebuvo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, nors tuo pačiu pripažino, jog A.

Å . jam nurodė sulaužyti S. Å . kojÄ . Apklausiamas Ž. P. parodė, jog iÅ¡girdęs tokį praÅ¡ymÄ , pasakė A. Å ., jog sulaužyti kojÄ gali bÅ«ti sudėtinga, todėl nurodė geriau jÄ perdursiantis (paims peilį ir perdurs, kas bus daug paprasčiau). Ä® tokį jo pasiÅ«lymÄ A. Å . sureagavo teigiamai, atsakė „žiÅ«rėk, kaip tau lengviau, geriau“. Sulaukęs A. Å . pritarimo jo pasiÅ«lytam bÅ«dui (kojos perdÅ«rimui), Ž. P. į pagalbÄ pasitelktam D. L. kaip tik ir nurodė, jog nukentėjusiajam reikės perdurti kojÄ (t. 6, b. l. 103-111).

Kaltinamasis D. L. apklausiamas patvirtino, jog Ž. P. jam nurodė, kad nukentėjusysis turi bÅ«ti sužalotas perduriant pastarajam kojÄ (t. 6, b. l. 103-111). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ liudytojo S. S. parodymų, kurie teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, jog jam Ž. P. taip pat nurodė, kad „Šefas“ (A. Å .) jo prašė sužaloti verslininkÄ , t. y. subadyti jam kojas (tam pačiam, dėl kurio prieÅ¡ tai prašė pradurti padangas, sudeginti maÅ¡inÄ ) (t. 4, b. l. 44-45).Tokie kaltinamųjų parodymai leidžia spręsti, jog susitarimo turinys nebuvo konkretus.

Teiginiai neva buvo siekiama tik pagÄ sdinti nukentėjusįjį, prieÅ¡tarauja pačių kaltinamųjų parodymams. Akivaizdu, jog kojos perdÅ«rimas (teismas vadovaujasi bÅ«tent Ž. P. parodymais dėl susitarimo turinio) yra susijęs su didele tikimybe sukelti sunkius sveikatos padarinius, netgi ir mirtinus (pavyzdžiui, pradÅ«rus arterinę venÄ ir prasidėjus arteriniam kraujavimui). Netgi ir A. Å . įvardintas kojos sulaužymas yra aiÅ¡kiai susijęs su sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atsižvelgiant į Sveikatos masto sutrikdymo taisykles atviras Å¡launikaulio ar blauzdikaulio kÅ«nų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iÅ¡ nurodytų kaulų kÅ«nų arba žastikaulio ar Å¡launikaulio kaulų lūžiai yra vertinami bÅ«tent kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinamieji privalėjo įvertinti, jog nukentėjusysis, sulaukęs į jį nukreiptų veiksmų, gali prieÅ¡intis, kas savo ruožtu gali nulemti kur kas kitokiÄ sužalojimo apimtį, padarymo vietÄ ir pan. Nors kaltinamasis Ž. P. teisme nebuvo pilnai tikras, ar A. Å . pasakė, kad į pagalbÄ pasitelks D. L., tačiau A. Å . tokiÄ galimybę turėjo įvertinti, bet, kaip matyti, tam, kaip Ž. P. perdurs nukentėjusiajam kojÄ , pastarasis buvo visai abejingas. Jis neaptarė, kaip Ž.

P. vienas objektyviai pajėgs sužaloti S. Å ., nors savaime aiÅ¡ku, kad pastarasis neliks abejingas bei vienaip ar kitaip tikrai reaguos.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, leidžiančias daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp kaltinamųjų nebuvo konkretaus susitarimo dėl S. Å . sužalojimo, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti vykdytojo ekscesÄ . Ta aplinkybė, jog D. L., nukentėjusiajam ėmus prieÅ¡intis, dÅ«rė ne į kojÄ , o į nugarÄ , tokiu bÅ«du pradurdamas krÅ«tinplėvę, nepaneigia to, jog kaltinamųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.

PrieÅ¡ vykdydami nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji konkrečiai nesusitarė ir nedetalizavo paties sužalojimo mechanizmo, ribų bei siekiamų padarinių, tačiau neginčytina, kad visų kaltinamųjų tikslas buvo sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatÄ . Atsižvelgiant į kilusias pasekmes, kurios specialisto iÅ¡vadoje įvertintos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų Ž. P. ir D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o A. Å ., kuris pripažintinas sukurstęs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo S. Å ., liudytojų J. V., A. O. ir S. S. parodymais (S. S. parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka), įvykio vietos apžiÅ«ros, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas, daiktų apžiÅ«ros, Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje, savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo bei tų daiktų (J. V. pateiktų vaizdo įrašų) apžiÅ«ros protokolais (prie bylos yra pridėti ir patys vaizdo įraÅ¡ai), policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, specialistų iÅ¡vadomis Nr. 11-2446 (15) ir Nr. G 438/2016 (01), taip pat duomenimis atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-59529-15 – kratos, daiktų apžiÅ«rų protokolais, informacija, gauta iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io operatorių bei tos informacijos analize.

Visus Å¡iuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais, kurių visuma leidžia teismui priimti kaltinamiesiems A. Å ., Ž. P. ir D. L. apkaltinamÄ jį nuosprendį. Bausmių skyrimas Kaltinamojo A. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarojo atsakomybę dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų (pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį) atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl BK        135 straipsnio 1 dalies atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažintina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies atvejais atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos, o atsakomybę sunkina, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Skiriant kaltinamajam A. Å . bausmę, visų pirma įvertinama tai, kad jis padarė 3 tyčinius nusikaltimus – du apysunkius ir vienÄ sunkų (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia (sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesiogine neapibrėžta tyčia), baigti, bÅ«tent kaltinamasis buvo visų nusikalstamų veikų iniciatorius (kurstytojas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina, jog nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: A. Å . aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis, administracine tvarka baustas, (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 110-116), praeityje 3 kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat UAB „Ignalinos sveikatos centras“, VÅ¡Ä® Ignalinos rajono poliklinikoje negydytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 34-37), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 38).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (BK 135 straipsnio 1 dalis apskritai numato tik Å¡iÄ vienintelę bausmės rūšį). Skirtinos bausmės dydis už visas nusikalstamas veikas nustatytinas mažesnis už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, praeityje jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau tai neprivertė pastarojo padaryti kritiÅ¡kas iÅ¡vadas ir daugiau nebenusikalsti.

Kaip matyti, praėjus pakankamai nedaug laiko tada, kai pasibaigė bausmės, kurios dalį atliko paleistas lygtinai, terminas, A. Å . vėl ėmėsi naujų nusikalstamų veikų, kurios buvo nevienkartinės ir ne atsitiktinio pobÅ«džio. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pastarasis apskritai yra linkęs iÅ¡kilusias problemas spręsti bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du, kryptingai kėsindamasis į įstatymu saugomas vertybes. Å ioje byloje padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, o vienas sunkus, kas rodo, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės sunkėja, be to, iÅ¡siplėtė nusikalstamų veikų pobÅ«dis (praeityje teistas už finansinio pobÅ«džio nusikaltimus, kai tuo tarpu Å¡iuo atveju įvykdė veikas nuosavybei (vienÄ iÅ¡ jų visuotinai pavojingu bÅ«du) bei žmogaus sveikatai).

Be to, bÅ«tina įvertinti, jog bÅ«tent A. Å . buvo visų nusikaltimų iniciatorius, palenkęs kitus asmenis nusikalsti, kas rodo, kad jo vaidmuo buvo pavojingesnis. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia terminuotos laisvės bausmės skyrimÄ ir tuo pačiu paneigia galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymÄ .Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ (BK             63 straipsnio 1, 4 dalys). Ikiteisminio tyrimo metu A.

Å . buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-12-14, 13.20 val., iki 2015-12-15, 16.45 val. (t. 4, b. l. 140, 187). Å is sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.Kaltinamajam A. Å . paskirtos kardomosios priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 188-189; t. 6, b. l. 175-177) paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.Skirdamas bausmę Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du apysunkius ir vienÄ sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), visi nusikaltimai tyčiniai, baigti, taip pat atsižvelgtina į anksčiau nustatytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Ž.

P. charakterizuojančius duomenis: vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, praeityje daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neiÅ¡nykęs, Å¡iuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, sistemingai vykdo nusižengimus nuosavybei (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 101-109), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Ukmergės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 46-49).

Teismas, vadovaudamasis 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija Å¡iÄ bausmę numato kaip vienintelę). Teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡i bausmė yra tinkamiausia kaltinamajam, kuris praeityje teistas daugybę kartų, nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, sistemingai vykdo ir administracinius nusižengimus, kas rodo, jog teisei prieÅ¡ingų veikų darymas iÅ¡ esmės yra tapęs pastarojo gyvenimo bÅ«du.

Kaltinamajam ne kartÄ buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas atlikęs pastarasis kaskart grįžta prie nusikalstamo gyvenimo ir absoliučiai nėra linkęs paisyti visuomenėje nustatytų taisyklių.Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, po ko subendrinta bausmė (iÅ¡ dalies sudedant) bendrinta su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal to paties teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžius (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys).

Ä® Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, taip pat 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai, ir bausmės laikas, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.Kaltinamajam Ž. P. kardomoji priemonė nepaskirta.Teismas, skirdamas D. L. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu nuteistas dėl nusikaltimų nuosavybei, tačiau nagrinėjamoje byloje D. L. laikytinas neteistu, administracine tvarka baustas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 117-123), nors praeityje ne kartÄ atleistas nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, taikant priverčiamÄ sias medicinos priemones, visgi Å¡ioje byloje D. L. laikytinas pilnai pakaltinamu – atlikus stacionariÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę akte buvo duotos iÅ¡vados, jog D.

L. nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu jam nustatomas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie taip pat netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 84-100).

Nusikaltimo, kurio padarymu D. L. pripažintinas kaltu, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – ilgalaikį terminuotÄ laisvės atėmimÄ . BÅ«tent tokia bausmė ir skirtina D. L., bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Pagrindų skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ teismas nenustatė. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo    2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. nuo 2016-03-30 iki 2016-05-02 buvo laikomas Utenos ekspertiniame skyriuje, kuriame jam buvo atliekama stacionari teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertinėje įstaigoje iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę. Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kardomajame kalinime-suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017-10-05 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2017-12-14.Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK                   115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Nagrinėjamoje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė nukentėjusysis S. Å ., UAB „A.“, atstovaujama A.

Ž., Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ (t. 4, b. l. 37, 158, 103-111; t. 2, b. l. 53-92).Dėl nukentėjusiojo S. Å . civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusysis S. Å . praÅ¡o priteisti 220 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 168). Reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ grindžiamas sugadintais rÅ«bais, kuriuos vertina bendra 220 Eur suma (striukė 150 Eur, megztinis – 70 Eur). Byloje nustatyta, jog iÅ¡vardinti rÅ«bai buvo iÅ¡ tiesų sugadinti (striukėje yra 5 durtiniai-plėštiniai ir durtiniai pažeidimai bei 2 plėštiniai pažeidimai, megztinis taip pat sugadintas).

Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti drabužių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau teisme pagal galimybes apibÅ«dino juos, nurodė, kad jie buvo pirkti pakankamai neseniai, nebuvo nuneÅ¡ioti. Nukentėjusiojo įvardinta drabužių kaina yra protingo dydžio, atitinkanti tokių drabužių kategorijų kainas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina pilnai, priteisiant solidariai iÅ¡ visų kaltinamųjų sumokėti nukentėjusiajam 220 Eur (visi kaltinamieji Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį pilnai pripažino).   Kita civilinio ieÅ¡kinio dalimi nukentėjusysis S. Å . praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ jis įvertina 50 000 eurų suma.

Dėl tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje pasisakoma lakoniÅ¡kai, nurodoma patyrus iÅ¡gÄ stį, visai Å¡eimai kilo dideli iÅ¡gyvenimai. Teisiamajame posėdyje S. Å . parodė, kad dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo patyrė didelį skausmÄ , buvo gydomas stacionare, porÄ savaičių teko vaikščioti su į plaučius įstatytu zondu, apie 3 mėnesius nedarbingas. Be to, iÅ¡gyveno didelį stresÄ , baimę, kankino nervinė įtampa, visoje Å¡eimoje buvo jaučiama baimė, po paskutinio įvykio žmona su dukra apie porÄ mėnesių dėl baimės net negyveno namuose (t. 6, b. l. 138-145).Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ .

Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir fizinį skausmÄ , kadangi pastarajam ne mažiau kaip 5 kartus buvo smÅ«giuota į nugarÄ Å¡irdies srityje, ne mažiau nei vienu dÅ«riu kiaurai praduriant krÅ«tinplėvę, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Akivaizdu, jog dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko iÅ¡kęsti skausmÄ , gydymÄ (tiek stacionare, tiek ambulatoriÅ¡kai), pakankamai laiko prabuvo su į plaučius įstatytu zondu, kas neabejotinai sukėlė nepatogumus. Dėl sužalojimo nukentėjusysis nurodė apie 3 mėnesius buvęs nedarbingas (visgi spręsti, ar bÅ«tent tokios trukmės laikotarpis apėmė nedarbingumÄ , teismas negali, kadangi nukentėjusysis nepateikė atitinkamÄ aplinkybę patvirtinančių dokumentų). Suprantama, jog nukentėjusiajam kilo iÅ¡gÄ stis, stresas, dvasiniai sukrėtimai, jis buvo užpultas ir sužalotas savo paties namuose, kuriuose asmuo paprastai jaučiasi saugiausias.

Negana to, matant sutuoktinei, taip pat dukrai, kuriÄ dar spėta iÅ¡siųsti į vidines namo patalpas. Nusikaltimo, kuris įvykdytas namuose, aplinkybės negalėjo neatsiliepti įprastam Å¡eimos gyvenimui. Teismas neturi pagrindo netikėti S. Å . nurodytais teiginiais, jog po nusikaltimo jo sutuoktinė (net ir praėjus tiek laiko pastaroji teisme duodama parodymus jaudinosi, objektyviai buvo matyti, kad prisimindama aplinkybes iÅ¡gyvena) ir dukra dėl patirtos baimės kurį laikÄ negalėjo gyventi namuose, kas rodo, jog iÅ¡gyvenimai nesibaigė iÅ¡kart po nusikaltimo.

Visgi nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis, svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-76-942/2017, 2K-397-222/2016, 2K-244-942/2015, Nr. 2K-104/2011). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Taigi nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, bet jis turi bÅ«ti proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste, tačiau ne kelis kartus virÅ¡ijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Tuo pačiu pažymėtina, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ .

Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimų nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl padarinių Å¡alinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).Tad, įvertinus visas aplinkybes, teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, tai, jog nukentėjusiajam liekamieji reiÅ¡kiniai nekonstatuoti, darbingumas nenukentėjo, praÅ¡omas neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajam S. Å . 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 364,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 103-111). Toks reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam                 S. Š. suteiktas medicinines paslaugas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.Dėl UAB „A.“ civilinio ieškinio. Civilinis ieškovas UAB „A.“, atstovaujamas A.

Ž., praÅ¡o priteisti 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 158). Pažymėtina, jog civilinis ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu A. Ž. buvo praÅ¡yta pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau pastarasis nereagavo ir teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog po įsilaužimo į patalpas ir seifo pagrobimo įmonėje buvo nustatytas grynųjų pinigų trÅ«kumas, taip pat nepateikti ir durų remonto iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai.

Tai, jog durys buvo sugadintos, matyti iš objektyvių bylos duomenų. Apžiūros protokole užfiksuota, jog duryse (šalia rankenos) buvo pramušta skylė, durų dalys mėtėsi ant grindų. Taip pat nulupta dešinės pusės apdaila (t. 1, b. l. 136-137). Akivaizdu, jog tokios durys naudojimui nebebuvo tinkamos, jas reikėjo keisti, todėl prašoma 500 Eur suma už naujas duris (naujos durys bei jų įstatymas) yra protingo dydžio ir turi būti priteista iš kaltininkų. Tuo tarpu kita prašoma atlyginti turtinė žala dėl grynųjų pinigų vagystės laikytina kaip neįrodyta (būtent dėl tos priežasties atitinkama aplinkybė buvo pašalinta ir iš kaltinimo), todėl nepriteistina.Dėl ADB „Gjensidige“ civilinio ieškinio.

Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininkų 37 463,11 Eur sumÄ , kuriÄ bendrovė iÅ¡mokėjo UAB „N.“ už padegtÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 53-92). Spręsdamas tokio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į pastarÄ jį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo.

Visgi Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieÅ¡kiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieÅ¡kinių nėra numatyta.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys (dėl pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį išmokėtos draudimo išmokos) paliktinas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) apsilydęs plastikinis butelis, plastikinio butelio dangtelis, rasti ir paimti 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5-15);

2) mėlynos spalvos megztinis su kapiÅ¡onu, margas (tamsiai mėlynos ir baltos spalvų) megztinis dideliu kaklu, dvi poros pirÅ¡tinių, vyriÅ¡ki juodos spalvos batai, kurie buvo rasti ir paimti atliekant Ž. P. parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 5, b. l. 59-75);

3) vokas, kurio viduje yra du vokai su kraujo ir biologiniais pėdsakais, paimtais 2015-10-25 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 136-142); saugojami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 16-17), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ir peilis, rastas ir paimtas atliekant Ž. P. parodymų patikrinimÄ vietoje, su automatiÅ¡kai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte, kurios priekinė dalis yra nulaužta (peilis yra pakete, įdėtame į vokÄ ir saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginkluotės ir civilinės apsaugos grupei, įsikÅ«rusiai Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje) (t. 5, b. l. 59-70, 74-78).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje), saugomame popieriniame maiÅ¡e (t. 3, b. l. 135-140) esančių daiktų, paimtų kratos, atliktos 2015-11-09 Ž.

P. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), daiktų klausimÄ spręsti tokia tvarka:

1. a) rūbai – juodos spalvos megztinis su kapišonu, spalvotas (mėlynos, žalios, raudonos, baltos ir geltonos spalvų) megztinis;

b) kiti daiktai - 2 SIM kortelių dėklai be SIM kortelių, automobilinis raktas bei trys darbo sutartys;

c) dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, iÅ¡duotas Z. G., Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. 2008-03-07 debetinės mokėjimo kortelės sutartis, „Hansabankas Svedbank“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (nurodytų dokumentų savininkai nežinomi, nėra duomenų, kad dėl minėtų dokumentų bÅ«tų atliekami kažkokie veiksmai);2) USB laikmena „Esperanzo“, atminties kortelė „SanDisk Ultra II“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinos Ž.

P.Prie bylos 5-ojo tomo pridėtas vokas, kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įraÅ¡ais, 1 kompaktinis diskas su iÅ¡klotinėmis ir 1 kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, paliktini saugoti su byla. n u s p r e n d ž i a :             A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmęA.

Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti A. Å . galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmęBausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-12-14, 13.20 val., iki 2015-12-15, 16.45 val. (dvi paras), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.A.

Å . paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti Ž. P. subendrintÄ 3 (trejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9, dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal to paties teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžius, ir paskirti Ž.

P. galutinę subendrintÄ 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio         14 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius ir bausmės laikÄ , atliktÄ Â pagal ankstesnius nuosprendžius.D.

L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi, ir paskirti D.

L. galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-03-30 iki 2016-05-02 bei kardomojo kalinimo-suėmimo laikotarpį nuo 2017-10-20, 11.40 val., iki 2017-12-14 (iki nuosprendžio paskelbimo), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.D. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. Š., Ž. P. ir D. L. civiliniam ieškovui S. Š. 220 (du šimtus dvidešimt) eurų turtinei žalai ir 9 000 (devynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. Š., Ž. P. ir D. L. 364,56 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieÅ¡kovo UAB „A.“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti solidariai iÅ¡ A. Å . ir Ž. P. 500 (penkis Å¡imtus) eurų turtinei žalai atlyginti.Civilinio ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) apsilydžiusį plastikinį butelį, plastikinio butelio dangtelį, rastus ir paimtus 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5-15);

2) mėlynos spalvos megztinį su kapiÅ¡onu, margÄ (tamsiai mėlynos ir baltos spalvų) megztinį dideliu kaklu, dvi poras pirÅ¡tinių, vyriÅ¡kus juodos spalvos batus, kurie buvo rasti ir paimti atliekant Ž. P. parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 5, b. l. 59-75);

3) vokÄ , kurio viduje yra du vokai su kraujo ir biologiniais pėdsakais, paimtais 2015-10-25 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 136-142); saugojamus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 16-17), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti peilį, rastÄ ir paimtÄ atliekant Ž. P. parodymų patikrinimÄ vietoje, su automatiÅ¡kai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte, kurios priekinė dalis yra nulaužta (peilis yra pakete, įdėtame į vokÄ ir saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginkluotės ir civilinės apsaugos grupei, įsikÅ«rusiai Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje) (t. 5, b. l. 59-70, 74-78).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje), saugomame popieriniame maiÅ¡e (t. 3, b. l. 135-140) esančius daiktus, paimtus kratos, atliktos 2015-11-09 Ž.

P. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu:

1. a) rÅ«bus – juodos spalvos megztinį su kapiÅ¡onu, spalvotÄ (mėlynos, žalios, raudonos, baltos ir geltonos spalvų) megztinį;

b) kitus daiktus - 2 SIM kortelių dėklus be SIM kortelių, automobilinį raktÄ bei tris darbo sutartis;

c) dokumentus - vairuotojo pažymėjimaÄ iÅ¡duotÄ Z. G., Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. 2008-03-07 debetinės mokėjimo kortelės sutartį, „Hansabankas Svedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.2) USB laikmenÄ â€žEsperanzo“, atminties kortelę „SanDisk Ultra II“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Ž.

P.Prie bylos 5-ojo tomo pridėtÄ vokÄ , kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įraÅ¡ais, 1 kompaktinis diskas su iÅ¡klotinėmis ir 1 kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, palikti saugoti su byla.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Julita Dabulskytė – Raizgienė