2023-06-15 Nr. AB-12199-3-62-3-02777-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-878-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02777-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, E. T., J. Š., J. V., N. D., O. V., R. Š., S. J., uždaroji akcinė bendrovė NT Jarda, uždaroji akcinė bendrovė Serve Professionals) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas pripažinti netinkamu Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (33.205)R-2677 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Sprendimas, Administracijos Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, pagal žodinį susitarimą, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas 4) gyventojai ir (ar) naudotojai prie šio pastato patekdavo per įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis pravažiavimas buvo įrengtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų lėšomis. Už tai pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas 1), ir (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas 2) gyventojai turėjo galimybę statyti savo automobilius Namo 4 kieme. Tačiau Namo 4 gyventojai gali pravažiuoti ir per įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. per įvažą, esančią tarp Namo 4 ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas 5). 2019 m. pavasarį šioje įvažoje buvo įrengti laiptų pakopa ir šviesduobių borteliai, tačiau, pašalinus šiuos objektus, įvaža atitiktų minimalius reikalavimus ir Namo 4 gyventojai galėtų ja naudotis. Eksploatuojant šią įvažą, ties ja galima vertikaliu ženklinimu (kelio ženklais) apriboti vietas automobiliams stovėti.

3. Pareiškėjas teigė, kad prie statinių formuojami žemės sklypai yra valstybinė žemė. Prie Namo 4 formuojamas žemės sklypas yra neadekvačiai didelis, ypač palyginus jį su formuojamu žemės sklypu prie Namų 1 ir 2 ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas 3) kuriame neužstatyta dalis liks labai maža.

4. Pareiškėjas Namų 1 ir 2 gyventojų vardu prašė leisti suformuoti žemės sklypo prie Namų 1, 2 ir 3 ribas. Patvirtinus minėtas ribas, Namo 4 savininkai ir naudotojai pagal abipusį susitarimą galėtų naudotis įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu vyksta dviejų gretimų valdų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo procedūros: vienas žemės sklypas formuojamas prie Namų 1, 2 ir 3, kitas žemės sklypas – prie Namo 4. Administracija, vykdydama Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 70-2-2283 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ ir Administracija buvo įpareigota spręsti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archipro“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas; toliau – ir Projektas) derinimo klausimą, pakartotinai išnagrinėjo prašymą derinti Projektą ir 2019 m. spalio 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog Projektas galės būti derinamas tuo atveju, jei jame bus suprojektuotas servitutas privažiuoti į žemės sklypą, formuojamą prie Namo 4.

7. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis pateiktais duomenimis, pravažiavimo plotis tarp Namų 4 ir 5 žemės sklypo, formuojamo prie Namo 4, riba yra apie 2,54 m, tačiau toliau pravažiavimo į kieme esančią aikštelę, kuriame Namo 4 gyventojai stato automobilius, plotis yra siauresnis, nes jį riboja prie Namo 5 sienos pritvirtinti inžineriniai įrenginiai (dujų apskaitos spinta) bei Namo 4 elementai (šviesduobės, laiptai). Net pašalinus nurodytus įrenginius bei pastato elementus, pravažiavimo plotis būtų mažesnis, nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) nurodytas minimalus pravažiavimo plotis – 3,00 m. Be to, dalis įvažiavimo patenka į jau suformuotą žemės sklypą prie Namo 5, šiame žemės sklype nėra nustatytas servitutas, t. y. teisė naudotis jo dalimi, kaip įvažiavimu į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje nėra galimybės įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pravažiavimą, o Rašte išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir teisingi.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti Komisijos nuožiūra, jis apžvelgė su ginču susijusį teisinį reguliavimą ir Sprendimo turinį.

9. Komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21R1-269 (AG1-164/12-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas) panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo.

II. 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21R1-269(AG1-164/12-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

11. Atsakovas nepritarė Komisijos išvadai, kad atsakovas nepagrįstai taikė STR 2.06.04:2014 nuostatas. Pažymėjo, kad ginčas kilo tik dėl vienos įvažos atitikties teisės aktų reikalavimams, be to, Komisijos teiginiai apie kitų Kauno mieste įrengtų įvažų numanomą neatitikimą minėto statybos techninio reglamento reikalavimams pagrįsti tik prielaidomis ir bet kokiu atveju nesudaro pagrindo netaikyti šio teisės akto. Be to, Komisija nepagrindė savo pozicijos ir tik deklaratyviai nurodė, kad įvažoje tarp Namų 4 ir 5 esančios kliūtys yra nesunkiai pašalinamos. Laiptų pakopos ir šviesduobės yra Namo 4 dalys ir jų perstatymui (rekonstravimui) būtini statybos darbai, nenustatyta, ar tokie darbai šiuo atveju yra galimi. Minėtos įvažos plotį mažina ir tai, kad dalis šios įvažos patenka į suformuoto žemės sklypo prie Namo 5 teritoriją, todėl, net ir pašalinus Komisijos nurodytus objektus, gali išlikti poreikis nustatyti servitutą kitame žemės sklype. Komisija, nurodydama, jog servitutas žemės sklypui prie Namo 5 gali būti nustatytas teismo sprendimu ir tai nesuvaržytų šio žemės sklypo nuosavybės teisių, nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių.

12. Tretieji suinteresuoti asmenys N. D. ir uždaroji akcinė bendrovė Serve Professionals (toliau – ir UAB Serve Professionals) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

13. N. D. ir UAB Serve Professionals paaiškino, kad daugiau nei trisdešimt metų prie Namo 4 jie privažiuodavo per įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. pro Namus 1, 2 ir 3, nes nebuvo jokios kitos galimybės patekti į vidinį kiemą. Minėtų pastatų savininkams nusprendus suformuoti žemės sklypą prie šių pastatų, parengtame Projekte nebuvo nustatytas kelio servitutas žemės sklypui, formuojamam prie Namo 4.

14. N. D. ir UAB Serve Professionals teigė, kad Komisija itin formaliai ir neteisingai išsprendė servituto būtinybės klausimą, todėl nepagrįstai panaikino Sprendimą. Komisija suteikė neteisėtą prioritetą pareiškėjo atstovaujamų Namų 1, 2 ir 3 savininkams, pažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Komisija savo sprendime iš esmės perrašė Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012 motyvus, neatsižvelgdama į šiuo atveju susiklosčiusią kitokią situaciją. Šiuo atveju servitutas yra vienintelis objektyvus ir rašytiniais įrodymais pagrįstas būdas privažiuoti prie Namo 4, tokiu pravažiavimu pagal žodinį susitarimą buvo naudojamasi jau ne vieną dešimtmetį. Nėra kito automobiliams tinkamo pravažiavimo į vidinį kiemą. Nors į vidinį kiemą galima patekti ir per istorinį įvažiavimą („bromą“) tarp Namų 4 ir 5, tačiau šis patekimas į vidinį kiemą naudojamas tik pėstiesiems, o automobiliai pro jį nepravažiuoja. Tam, kad būtų galima automobiliais naudotis įvaža tarp Namų 4 ir 5, šis įvažiavimas turėtų atitikti keliui keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, būti ne siauresnis nei 3 m (STR 2.06.04:2014 331 p.), bet nurodyto įvažiavimo plotis yra tik apie 2,54 m (dėl įrengtų inžinerinių įrenginių ir pastato elementų faktiškai šis plotis yra dar mažesnis). Tokiomis aplinkybėmis net nesvarstytinas didelių gabaritų transporto priemonių (pvz., gaisrinių) patekimas į Namo 4 vidinį kiemą.

15. N. D. ir UAB Serve Professionals vertinimu, Komisija nepagrįstai nurodė, jog įrengtos šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta ir laiptų pakopos tėra techninio organizacinio pobūdžio trikdžiai. Jie pažymėjo, kad, nors teoriškai yra galimybė perkelti dujų apskaitos spintą, tačiau, atsižvelgiant į Namo 5 statusą (įregistruotas Kultūros vertybių registre, klasifikuotas kaip pasižymintis archeologiniu ir architektūriniu vertingųjų savybių pobūdžiu), galimybė pertvarkyti pastato fasadinius elementus yra faktiškai minimali arba apskritai neegzistuojanti. Komisija nevertino, ar yra galimybė perkelti dujų spintą, ar pastato savininkai tam neprieštarautų, kokių subjektų lėšomis darbai turėtų būti atliekami ir pan. Be to, Namo 4 rūsys, kuriame yra įrengtos šviesduobės, buvo pastatytas 1866 metais, o 1990 m. liepos 12 d. rūsio inventorizacijos dokumentuose pateiktame rūsio plane matyti dvi šviesduobės. Šių patalpų statybos ir rekonstravimo datas taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Pareiškėjas jau anksčiau kvestionavo šviesduobių pastatymo teisėtumą, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepriėmė savavališkos statybos akto, taigi ji nenustatė neteisėtų veiksmų. Namas 4 taip pat yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl, prieš imantis tvarkybos darbų, jie turėtų būti suderinami su atitinkamomis institucijomis, o šviesduobių panaikinimas prilygintinas statinio rekonstrukcijai, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir didelės lėšos.

16. N. D. ir UAB Serve Professionals tvirtino, kad Namas 4 turi vidinį kiemą, tinkamą automobiliams statyti. Šis vidinis kiemas ir buvo naudojamas tuo tikslu, patenkant į jį iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Patalpų, esančių Name 4, savininkams yra reikalinga ne tik privažiuoti prie šio pastato, bet ir statyti prie jo automobilius. (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilių stovėjimo vietos yra mokamos. Specialus leidimas gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą namuose prie apmokestinamų gatvių ir aikštelių, nėra išduodamas asmenims, kurie gali pastatyti transporto priemonę neapmokestintoje transporto priemonės statymo vietoje prie namo, kuriame jis gyvena, namo kieme ar garaže.

17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą.

18. Atsakovas tvirtino, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog prašomas nustatyti servitutas formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3 yra vienintelis teisės aktų reikalavimus atitinkantis įvažiavimas į žemės sklypą prie Namo 4, o Komisijos siūlomas kitas pravažiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra mažesnis nei STR 2.06.04:2014 numatytas minimalus pravažiavimo plotis – 3,00 m. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl galimybės įvažiuoti į kitus žemės sklypus Kauno mieste ir tokių įvažų atitikties STR 2.06.04:2014 reikalavimams, todėl kitų įvažų atitiktis šio teisės akto reikalavimams nesusijusi su nagrinėjama byla. Komisija nepagrįstai laikė įvažoje tarp Namų 4 ir 5 esančias kliūtis techninio organizacinio pobūdžio, nesunkiai pašalinamomis, ginčijamame sprendime plačiau neanalizavo tokių galimybių.

19. Pareiškėjas Š. G. atsiliepime į skundus prašė atmesti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus.

20. Pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde Komisijai išdėstytus argumentus, sutiko su Komisijos atliktu ginčo aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas nesutiko, kad įvažai į Namo 4 vidinį kiemą taikomi STR 2.06.04:2014 reikalavimai. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), nėra servituto nustatymo būtinybės, jeigu bent viena formuojamo žemės sklypo kraštinė ribojasi su keliu ar gatve. Šiuo atveju formuojamo žemės sklypo prie Namo 4 kraštinė ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, o STR 2.06.04:2014 reikalavimai galėtų būti taikomi tik pačiai (duomenys neskelbtini) gatvei. Taisyklėse nenumatyta, kad STR 2.06.04:2014 reikalavimai yra taikytini ir pačiame formuojamame žemės sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams).

21. Pareiškėjas teigė, kad, vertinant įvažą tarp Namų 4 ir 5, galima vadovautis STR 2.06.04:2014 30 punkto 2 paveiksle nurodytais matmenimis: lengvojo automobilio plotis – 1,75 m, automobiliui saugiai pravažiuoti reikalinga bent 0,25 m. Taigi, lengvajam automobiliui pravažiuoti būtina minimaliai 2 m. Aptariama įvaža yra platesnė – jos plotis siauriausioje vietoje yra 2,53 m (pagal UAB „Topoprojektas“ parengtą Esamos padėties-situacijos (atstumo tarp statinių) matavimų schemą M. 1:250) arba 2,24 m (pagal T. M. atliktą įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įvertinimą). Taigi, aptariama įvaža yra pakankama lengvajam automobiliui pravažiuoti, tai patvirtina ir Projekto rengėjo UAB „Archipro“ pateikta vaizdinė medžiaga.

22. Pareiškėjas tvirtino, kad aplinkybė, jog, norint praplatinti įvažą, yra reikalinga atlikti tam tikrus statybos darbus, nepatvirtina būtinybės nustatyti kelio servitutą žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nurodyti įrenginiai ir pastato elementai nėra kliūtis lengvajam automobiliui pravažiuoti aptariama įvaža. Nors Namo 4 savininkams ir naudotojams būtų patogiau ir finansiškai naudingiau naudotis servitutu žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3, tačiau, remiantis teismų praktika, patogumas ir naudingumas nėra tie kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatomas servitutas. Be to, pareiškėjo nuomone, skunduose neįvardyta, kokios konkrečiai kliūtys trukdo perstatyti ar pašalinti šviesduobes ir laiptų pakopas, perkelti dujų apskaitos spintą.

23. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog Namo 4 savininkai ir naudotojai į šio pastato vidinį kiemą ilgą laiką patekdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal susitarimą, Namo 4 savininkai ir naudotojai už galimybę pravažiuoti į savo vidinį kiemą leisdavo Namų 1, 2 ir 3 savininkams ir naudotojams naudotis šiuo vidiniu kiemu, t. y. statyti jame savo automobilius. Tačiau, suformavus žemės sklypą prie Namo 4, tokia teisė bus prarasta, Namų 1, 2 ir 3 savininkai ir naudotojai iš esmės nebeturės galimybių statyti savo automobilius. Akcentuota, kad Projektu formuojamame žemės sklype yra net trys statiniai, todėl, jame nustačius dar ir kelio servitutą, itin sumažės laisvas plotas Namų 1, 2 ir 3 savininkams ir naudotojams statyti transporto priemones. Be to, tokio servituto naudojimas Namų 1, 2 ir 3 savininkams ir naudotojams sukeltų kitus nepatogumus dėl padidėjusios oro taršos ir triukšmo.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š. ir J. Š. atsiliepimuose į skundus nesutiko su Komisijos sprendimu.

25. R. Š. ir J. Š. paaiškino, kad kai jie pirko patalpas Name 5 ir planavo veiklas, nebuvo įvažos automobiliams tarp namų. Jie nepritarė servituto nustatymui automobilių įvažai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje, tvirtindami, kad toks servitutas iš esmės pažeistų jų teises, kadangi nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų naudojimąsi turima nuosavybe. Nustačius servitutą ir įpareigojus Namo 4 savininkus ir gyventojus naudotis įvaža, tiesiai pro jų (R. Š. ir J. Š.) pastato langus itin nesaugiu atstumu prasidėtų transporto priemonių judėjimas, o tai apribotų galimybę šia įvaža naudotis pėstiesiems, sukeltų jiems nepatogumus, lemtų padidėjusį triukšmą ir taršą. Be to, tokiu būdu būtų apribotos objektyvios galimybės toliau vystyti komercinę veiklą Name 5, kadangi šiltuoju metų laiku ties įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra pastatomi staliukai ir kėdės, skirti Name 5 esančios galerijos ir kavinės lankytojams. Nustačius servitutą automobiliams patekti į vidinį kiemą pro aptariamą įvažą, nuolatinis eismas neigiamai paveiktų šios veiklos vykdymą, kadangi vieta taptų judri, triukšminga ir nepatraukli dėl automobilių išmetamų dujų ir kitos taršos.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) atsiliepime į skundus prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

27. KPD nurodė, kad Namas 4 nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet jis patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio – ir kultūros paveldo objekto – Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio – teritorijas. KPD 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (12.53.-K)2K-464 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) informavo, kad pateiktas Projektas yra suderintas. Pagal suderintus Projekto sprendinius, įvažiavimas / išvažiavimas suprojektuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šis ir kiti numatyti projektiniai sprendiniai atitiko nustatytus paveldosauginius reikalavimus.

28. KPD nurodė, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažos („bromo“) yra netinkamas naudoti, nes yra per siauras (vizualiai, apie 2,2 m), gatvė yra nuolat užstatyta automobiliais, tai apsunkina įvažiavimą, įvažiavime už vartų gilumoje įrengtos ant sienos techninės spintos, pandusas, įėjimo stogelis ir šviesduobės dar labiau susiaurina įvažiavimą. Naudojantis šiuo siauru įvažiavimu, neišvengiamai būtų nubrauktos / pažeistos istorinių pastatų sienos. Įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra labai platus, nėra „bromo“, jame gali prasilenkti du automobiliai (vizualiai, plotis – 6 m) su nustumiamu „šlagbaumu“, neapribotas patekimas pėstiesiems, yra istoriškai susiklostęs jo naudojimas.

III. 29. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals skundus, t. y. panaikino Komisijos sprendimą ir atmetė pareiškėjo Š. G. skundą, priteisė iš pareiškėjo 4 429,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą N. D. ir UAB Serve Professionals.

30. Teismas nustatė, kad:

30.1. N. D. ir UAB Serve Professionals yra patalpų, esančių Name 4, savininkai: N. D. nuosavybės teise priklauso šiame pastate esantis butas bei negyvenamoji patalpa (šilumos mazgas), o UAB Serve Professionals nuosavybės teise priklauso pastate esanti negyvenamoji patalpa (grožio salonas). Žemės sklypas prie Namo 4 yra nesuformuotas.

30.2. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. gautą pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2765 priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

30.3. 2018 m. rugsėjo 17 d. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-1151, kuriuose, be kita ko, reikalavo, rengiant Projektą, nurodyti įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, servitutus pastatams gretimuose sklypuose aptarnauti (jei būtina), išnagrinėti, ar būtini kelio servitutai sklype, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

30.4. Projekto rengėjas UAB „Archipro“ parengė ir pateikė Projekto organizatoriui Administracijai Projekto sprendinius bei aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, jog formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3 nenumatytas kelio servitutas per formuojamą žemės sklypą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi Namo 4 gyventojai turi įvažiavimą prie statinio per įvažą į kiemą, esančią tarp Namų 4 ir 5. Minėtos įvažos (vartų) plotis yra daugiau kaip 2,50 m. Kartu su Projekto sprendiniais bei aiškinamuoju raštu buvo pateikta esamos padėties – situacijos matavimų schema (parengta UAB „Topoprojektas“) ir vaizdinė medžiaga. Projekto rengėjo pateikti matavimai patvirtina, jog siauriausia įvažos vieta yra 2,53 m.

30.5. Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė derinti Projektą, nes, pagal STR 2.06.04:2014 10 lentelę, pagalbinių Ds kategorijos gatvių eismo juostų plotis 2,5 m, o 331 punkte nustatyta, jog vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Pravažiavimo plotis Namų 4 ir 5 (ties formuojamo žemės sklypo riba) yra apie 2,54 m, tačiau pravažiavimo į kieme esančią aikštelę, kurioje statomi Namo 4 savininkų ir naudotojų automobiliai, plotis yra mažesnis – jį riboja prie Namo 5 sienos pritvirtinti inžineriniai įrenginiai (dujų apskaitos spinta) bei Namo 4 elementai (šviesduobės, laiptai). Žemės sklypo prie Namo 4 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo medžiagoje yra pateikti UAB „Žemetra“ parengtas įvažiavimo kontrolinis geodezinis planas bei atestuoto specialisto T. M. atliktas įvažiavimo į žemės sklypą prie Namo 4 iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvertinimas, kuriuose nurodytas atstumas tarp šviesduobių ir gretimo pastato (Namo 5) sienos – 2,37 m, atstumas tarp šviesduobių ir dujų apskaitos spintos – 2,25 m. Pareiškėjo inicijuoto Projekto dokumentacijoje pateikta UAB „Topoprojektas“ parengta esamos padėties – situacijos (atstumo tarp statinių) matavimų schema, kurioje atstumas tarp šviesduobių ir gretimo pastato (Namo 5) sienos nurodytas 2,58 m. Visuose dokumentuose nurodytas pravažiavimo plotis yra mažesnis nei STR 2.06.04:2014 nustatytas minimalus pravažiavimo plotis (3,00 m). Pateiktuose dokumentuose atstumas nurodytas iki Namo 5 sienos ir patenka į suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype nėra nustatytas servitutas, t. y. teisė naudotis jo dalimi kaip įvažiavimu į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4, todėl pravažiavimo plotis būtų dar mažesnis.

31. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 2, 33, 42, 491.2 punktų, STR 2.06.04:2014 nuostatomis, nusprendė, kad pravažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4 plotis neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų. Įvertinus tai, kad iki šiol Namo 4 savininkai patekdavo iki savo pastato per pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris patenka į Projektu formuojamo žemės sklypo prie Namų 1, 2 ir 3 ribas, Projektas galės būti derinamas tuo atveju, jei jame bus suprojektuotas servitutas privažiuoti į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4.

32. Teismas, vadovaudamasis STR 2.06.04:2014 1 punktu, nustatančiu jo taikymo apimtį, nurodė, kad šio statybos techninio reglamento reikalavimai gali būti taikomi ne įvažai (pravažiavimui), kuriam galėtų būti nustatytas servitutas, o tik (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gatvėms. Teisės aktai nenumato, kad STR 2.06.04:2014 reikalavimai taikytini ir pačiame formuojamame žemės sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams), kurie skirti patekti į konkrečias formuojamo žemės sklypo dalis, kaip šiuo atveju – į Namo 4 vidinį kiemą. Byloje nėra ginčo dėl (duomenys neskelbtini) gatvių atitikties STR 2.06.04:2014 reikalavimams.

33. Teismas nustatė, kad vienas esminių šioje byloje sprendžiamų klausimų – reali galimybė pasinaudoti įvaža tarp Namų 4 ir 5 automobiliams pravažiuoti dėl joje esančių kliūčių, kadangi vietomis įvaža susiaurėja, automobiliai gali kliudyti šviesduobes, laiptų pakopas, stogelį bei dujų apskaitos spintą, o tai sukeltų žalą tiek šiems įrenginiams, tiek automobiliams.

34. Teismas pažymėjo, kad dujų apskaitos spinta yra ant Namo 5 sienos. Šis pastatas yra paveldosauginis objektas, kas lemia, jog dujų apskaitos spinta buvo pastatyta turint visus reikalingus suderinimus ir leidimus, ji priklauso Namo 5 savininkams. Šie asmenys atsisako savo iniciatyva ir lėšomis perkelti dujų apskaitos spintą, kadangi tokie veiksmai reikalauja ne tik naujo techninio projekto parengimo, bet ir didelių lėšų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dujų sistema yra įrengiama pagal elektros skirstymo operatoriaus pateiktas prijungimo sąlygas. Dujų slėgio reguliavimo įtaisas ir dujų skaitiklis turi būti įrengti taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų būklę, rodmenis, o jei reikia, ir pakeisti skaitiklį. Ginčo atveju padėtis yra specifinė todėl, kad Namas 5 yra registruotas Kultūros vertybių registre (klasifikuotas kaip pasižymintis archeologiniu ir architektūriniu vertingųjų savybių pobūdžiu). Kultūros vertybių registre nurodyta, jog, prieš atliekant projektavimo ir tvarkymo darbus, reikia atlikti būtinus tyrimus, tikslinti vertingąsias savybes. Be to, J. Š. nurodė, jog ji atsisako savo lėšomis ir iniciatyva perkelti dujų spintą, kadangi tokie darbai reikalauja didelių investicijų.

35. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad šviesduobes galima užpilti žemėmis (t. y. atlikti techninio organizacinio pobūdžio darbus). Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti rūsio langai, taigi ir šviesduobė, pirmą kartą yra užfiksuoti 1946 metais. Namo 4 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys patvirtina, jog rūsys, kuriame yra įrengtos šviesduobės, buvo pastatytas 1866 metais, o 1990 m. liepos 12 d. rūsio inventorizacijos dokumentuose pateiktame rūsio plane matomos dvi šviesduobės. Teismas akcentavo ir tai, kad 2012 metais butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo dujofikuotas pagal akcinės bendrovės „Kauno dujos“ išduotas sąlygas. Iš projektinėje dalyje esančio rūsio plano matyti, kad visa rūsio patalpa buvo numatyta dujinių prietaisams įrengti. Brėžinyje nurodyta, kad varstomų langų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 kv. m, 5 punkte nurodyta, kad patalpos, kuriose įrengiamos dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos, su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje namo sienoje. Taigi tokio pobūdžio darbams atlikti Namo 4 savininkai turėtų gauti statybos leidimą statinio rekonstrukcijai paveldosauginėje dalyje, kadangi turėtų rekonstruoti statinį, taip pat rengti naują projektą butui apšildyti, o šildymo katilus iškelti į kitą vietą. Nebuvo patikrinta galimybė iškelti šiuos katilus.

36. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir kartu su Projekto sprendiniais pateiktą UAB „Topoprojektas“ vaizdinę medžiagą, priėjo prie išvados, kad akivaizdu, jog automobilio pravažiavimui tarp Namų 4 ir 5 yra kliūčių (tikėtinas poreikis paplatinti įvažiavimą) – šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta, laiptų pakopos. Pateikta kvalifikuoto specialisto T. M. išvada patvirtina, kad dėl mažo įvažiavimo pločio automobilis gali įvažiuoti į šalia esančias šviesduobes arba į pastato konstrukciją; dėl mažo įvažiavimo aukščio automobilis gali atsimušti į dujų apskaitos spintą; esant dabartinei automobilių statymo tvarkai (duomenys neskelbtini) gatvėje, per minėtą tarpą tarp pastatų neįmanoma įvažiuoti. Teismas, atsižvelgdamas į N. D. ir UAB Serve Professionals argumentus, nepripažino šių kliūčių techninio ar organizacinio pobūdžio, kadangi joms pašalinti būtina gauti savininkų sutikimus, skirti papildomas lėšas, parengti dokumentaciją, gauti leidimus. Taigi inžinerinių įrenginių (šviesduobės, dujų apskaitos spintos, stogelio, laiptų pakopos) egzistavimas yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas nederinti Projekto.

37. Teismo vertinimu, pareiškėjo motyvai, kodėl šioje konkrečioje situacijoje pirmenybė teikiama servituto nustatymui jau suformuotame žemės sklype, inicijavus naują teisminį procesą, o ne formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3, kuriuo jau kelis dešimtmečius naudojasi Namo 4 gyventojai, nėra aiškūs ir pakankami.

38. Teismas pažymėjo, kad Namas 4 patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio – vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno senamiestis buvo pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); urbanistinis (lemiantis reikšmingumą unikalus) archeologinis, istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio ((lemiantis reikšmingumą svarbus), želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Minėtu įsakymu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno senamiesčio vertingosios savybės: išskirtinis vietovės plano struktūros tinklas, vietovės plano struktūros kvartalai – istorinių gatvių ribojami kvartalai, užstatymo bruožai – Kauno senamiestyje esančių pastatų fasadai, gyvenamųjų namų dalies elementai, vertingosiomis vertybėmis laikomos ir išskirtinės vietovės plano struktūros keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos, vietovės tūrinės erdvinės struktūros užstatymo tipas ir daug kitų įstatymais saugomų vertybių. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680 buvo patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas.

39. Teismas akcentavo, jog ginčo teritorijoje yra numatytas imperatyvus draudimas atlikti veiklas ir veiksmus, darančius neigiamą poveikį paveldo apsaugos pozonyje saugomiems objektams, vertybėms ir vertybių savybėms. Todėl pareiškėjo siekis išardyti Namo 4 rūsį, panaikinti šviesduobes yra nepagrįstas, prieštaraujantis minėtų teisės aktų reikalavimams. Rūsys su langais buvo suprojektuotas statant gyvenamąjį namą ir išliko iki šiol, buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ilgą laiką.

40. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje itin svarbu ir tai, kad daugiau nei trisdešimt metų Namo 4 savininkai privažiuodavo prie šio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. pro Namus 1, 2 ir 3, kadangi jiems nebuvo jokios kitos galimybės patekti į vidinį kiemą. Tokia privažiavimo tvarka tenkino ir buvo priimtina tiek pareiškėjui, tiek kaimyninių namų savininkams, kurie galėdavo savo transporto priemones statyti Namo 4 kieme. Į (duomenys neskelbtini) gatvę išeinanti įvaža yra skirta pėstiesiems, kadangi ji yra per siaura transporto priemonėms patekti. Per visą šį laiką nei Namo 1, nei Namo 2 gyventojai nereiškė jokių pretenzijų, nesiskundė dideliu automobilių srautu ar kitokiais nepatogumais. Tik parengus Projektą, kuriame nebuvo nustatytas kelio servitutas iki žemės sklypo, formuojamo prie Namo 4, buvo panaikinta galimybė Namo 4 savininkams pasiekti jiems priklausantį pastatą per (duomenys neskelbtini) gatvę.

41. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės dalis, kuri, pasak pareiškėjo, turėtų būti naudojama įvažai, yra ant suformuoto žemės sklypo prie Namo 5 ir formuojamo žemės sklypo prie Namo 4 ribos. Žemės sklypas prie Namo 5 buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. A-1887 pagrindu. Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje numatyti trys servitutai, tačiau nė vienas iš jų nėra susiję su Namu 4. Namo 4 savininkams nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypo, suformuoto prie Namo 5, dalimi kaip įvažiavimu į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4.

IV. 42. Pareiškėjas Š. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals skundus. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas, papildomai nurodant šiuos argumentus:

42.1. Teismas nusprendė, kad ginčo įvaža yra per siaura automobiliams pravažiuoti, įvertinęs tik vieną byloje esantį dokumentą (įrodymą) – specialisto T. M. atliktą įvažiavimo į žemės sklypą prie Namo 4 iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvertinimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įpareigojančias teismą, darant bet kokias išvadas byloje, įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir daryti išvadas tik iš įrodymų visumos, jis visiškai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina priešingą išvadą, t. y. jog ginčo įvaža jau ir dabar (neatliekant jokių statinių elementų pertvarkymo darbų) yra pakankama lengvajam automobiliui pravažiuoti. Teismas nenurodė, koks yra reikalingas plotis automobiliui pravažiuoti. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kaip teismas priėjo prie išvados, kad ginčo įvaža yra „per siaura“. Be to, tretieji suinteresuotieji asmenys neįrodinėjo egzistuojančio poreikio ginčo įvaža naudotis krovininių transporto priemonių eismui, įvaža yra prie gyvenamosios paskirties pastato. Iš byloje pateikto 2022 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pro įvažą buvo bandoma pravažiuoti krovininiu automobiliu, taip sukuriant įspūdį, kad įvaža yra per siaura transporto priemonėms.

42.2. Jeigu Namo 4 savininkai ir naudotojai norėtų prasiplatinti ginčo įvažą, ta aplinkybė, jog Namo 5 savininkai ir naudotojai atsisako savo piniginėmis lėšomis rengti dujų apskaitos spintos pertvarkymo dokumentaciją ir atlikti pertvarkymo darbus, nesudaro pagrindo nustatyti kelio servitutą žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3. Šių darbų atlikimą turėtų finansuoti ne Namo 5 savininkai ir naudotojai, o Namo 4 savininkai ir naudotojai (t. y. tretieji suinteresuotieji asmenys), kadangi būtent jie būtų suinteresuoti dujų apskaitos spintos pertvarkymu. Ta aplinkybė, jog į dujų apskaitos pertvarkymą suinteresuotiems asmenims reikėtų investuoti laiką ir savo pinigines lėšas, nesudaro pagrindo servitutu apsunkinti svetimą nuosavybę.

42.3. Siekiant dar platesnės įvažos būtų galima ne visiškai pašalinti šviesduobes (arba visą rūsį), o pašalinti tik pačius šviesduobių betoninius bortelius bei įrengti tam tikras konstrukcijas, atlaikančias transporto priemonių svorį, t. y. konstrukcijas, per kurias būtų galima važiuoti transporto priemonėmis.

42.4. Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad pareiškėjo argumentai, kodėl šioje situacijoje pirmenybė teiktina kelio servituto nustatymui suformuotame žemės sklype prie Namo 5, inicijuojant naują teisminį procesą, o ne kelio servituto nustatymui formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3, yra neaiškūs ir nepakankami. Pažymėta, kad, sprendžiant dėl servituto vietos iš kelių galimų variantų, parenkamas toks servitutas (tokia servituto vieta), kuri mažiausiai varžytų kitų asmenų teises ir interesus (tarnaujančių daiktų savininkų ir naudotojų teises ir interesus). Tokią poziciją patvirtina teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-210/2012).

42.5. Pareiškėjo pateiktos schemos patvirtina, kad, numačius kelio servitutą žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3, šiame žemės sklype būtų galima pastatyti tik 4 automobilius, nenumačius kelio servituto – 7 automobilius. Namas 1 yra vienbutis, o Name 2 yra 7 butai.

42.6. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog Namo 4 savininkai ir naudotojai kurį laiką naudojosi formuojamo žemės sklypo prie Namų 1, 2 ir 3 teritorija, siekdami patekti į savo vidinį kiemą, kaip pagrindą spręsti, jog atsakovo siūlomas kelio servitutas yra nustatytinas, nes jis nekelia Namų 1, 2 ir 3 savininkams ir naudotojams nepatogumų.

42.7. Teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad Kauno senamiestyje ((duomenys neskelbtini) gatvėje) yra daug naudojamų panašaus pločio įvažų, o nuo seno būtent per ginčo įvažą ir buvo numatytas pravažiavimas bei praėjimas į Namo 4 vidinį kiemą. Namo 4 savininkai ir naudotojai, nenorintys ar negalintys naudotis ginčo įvaža, taip pat turi galimybę statyti transporto priemones prie Namo 4, t. y. pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. N. D. teigia, kad ginčo įvaža niekada nebuvo naudojama transporto priemonių eismui, tik pėstiesiems. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad automobiliui pravažiuoti pakaktų 2,25 m pločio, nes STR 2.06.04:2014 331 punkte nustatyta, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis turi būti 3,5 m. STR 2.06.04:2014 33 punkte (po lentele esančiame 4 punkte) nurodyta, kad Ds taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 187 punkto 8 lentelėje nustatytas minimalus priėjimų ir privažiavimų minimalus plotis – 3 m. N. D. tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nustatyta automobilių parkavimo tvarka yra objektyvi kliūtis įvažiuoti į žemės sklypą, formuojamą prie Namo 4, ir išvažiuoti iš jo. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuolat statomos transporto priemonės, kurios yra kliūtis įvažiuoti į įvažą tarp Namų 4 ir 5. Be to, N. D. manymu, dujų apskaitos spintą perkėlimas pareikalautų iš Namo 5 gyventojų papildomų administracinių, laiko ir finansinių sąnaudų. Namo 5 gyventojai nesutinka su jiems priklausančio žemės klypo suvaržymu, jame nustatant servitutą.

45. Tretieji suinteresuotieji asmenys J. Š., O. V. ir UAB „NT Jarda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

46. J. Š., O. V. ir UAB „NT Jarda“ nurodo, kad žemės dalies plotis tarp Namų 4 ir 5 yra 2,54 m, siauriausioje dalyje – 2,24 m, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad tokio pločio nepakanka transporto priemonei pravažiuoti. Be to, aptariama įvaža patenka ir į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4, ir į suformuotą žemės sklypą prie Namo 5. Namo 5 gyventojai nesutinka su jiems priklausančio žemės klypo suvaržymu jame nustatant servitutą. Kadangi šiuo metu nenustatytas servitutas įvažos dalyje, kuri priskirtina Namui 5, todėl Namo 4 gyventojai negali naudotis svetimo sklypo dalimi. Pareiškėjo reikalavimas perkelti dujų apskaitos spintą yra visiškai nepagrįstas, nes tik Namo 5 gyventojai turi teisę spręsti dėl jos perkėlimo. Nėra pagrindo perkelti minėtą spintą, nes tai sukels didelius nepatogumus. Namo 5 gyventojai jau daugiau kaip 40 metų įvažą („bromą“) naudoja tik pėstiesiems, todėl turėtų būti atsižvelgiama į nusistovėjusius ilgalaikius žemėnaudos santykius.

47. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

48. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymi, kad, pagal STR 2.06.04:2014 30 punkto 2 pavyzdį, minimalus automobiliui pravažiuoti skirtas plotis yra 3,25 m. STR 2.06.04:2014 331 punktas nustato, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Apeliacinio skundo argumentai dėl įvažos praplatinimo galimybių kelia ir papildomų lėšų poreikio klausimą, be to, neaišku, ar toks šviesduobių ir dujų apskaitos spintos pertvarkymas yra praktiškai įgyvendinamas ir teisėtas. Atsakovo teigimu, net pašalinus papildomas kliūtis (bortelius, laiptus, dujų apskaitos spintą), pravažiavimo plotis neatitiktų teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų pravažiavimo keliui. Jei būtų įrengta įvaža pagal pareiškėjo pateiktą schemą, kai žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3, neprojektuojamas servitutas, o automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos pravažiavimo vietoje, tai reikštų, kad sklypo gilumoje pastatyti automobiliai neturėtų galimybės išvažiuoti iš šio žemės sklypo (stovėjimo aikštelės) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovas pabrėžia, kad servituto nustatymas per Projektu formuojamą sklypą atitiks nusistovėjusią situaciją, dėl kurios pareiškėjas ar kiti šio sklypo naudotojai nereiškė pretenzijų.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundus išdėstytą savo poziciją.

50. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 22. Bylos dalykas – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (33.205)R-2677, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo prie Namų 1, 2 ir 3 formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti derinamas tuo atveju, jei jame bus suprojektuotas servitutas privažiuoti į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, nesutikdamas su Sprendimu ir tvirtindamas, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3, numatyti kelio servitutą automobiliams patekti į Namo 4 vidinį kiemą (įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės), nes į Namo 4 vidinį kiemą galima patekti ir pro įvažą tarp Namų 4 ir 5 (įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės), o žemės sklypas, formuojamas prie Namo 4, yra per didelis.

24. Komisija konstatavo, kad į Namo 4 vidinį kiemą galima patekti ir per įvažą tarp Namų 4 ir 5, nes ši įvaža yra pakankamo pločio (atsakovas nepagrįstai taikė STR 2.06.04:2014 331 p. nurodytą dydį), o joje esantys įrenginiai ir pastato elementai laikytini techninio, organizacinio pobūdžio trukdžiais, kurie gali būti nesunkiai pašalinti ir todėl nesudaro pagrindo nustatyti servitutą formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3. Komisija savo sprendimu panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo.

25. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys N. D. ir UAB Serve Professionals kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti minėtą Komisijos sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys grindė savo skundus teismui iš esmės panašiais argumentais (Komisija netinkamai įvertino automobiliui pravažiuoti reikalingą plotį, taip pat galimybes pašalinti nurodytus įrenginius ir pastato elementus).

26. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals skundus, priėjęs prie išvados, jog byloje nenustatyta, kad Namo 4 savininkai ir naudotojai į savo vidinį kiemą pėsčiomis ar transporto priemonėmis negalėtų pakliūti per ginčo įvažą (t. y. įvažą tarp Namų 4 ir 5), taip pat nėra duomenų apie egzistuojančias objektyvias kliūtis, esant poreikiui, paplatinti šią įvažą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals apeliacinius skundus, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė įvairius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo trūkumus ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti patikrinta, ar į Namo 4 vidinį kiemą yra tinkamas įvažiavimas tik per formuojamą žemės sklypą prie Namų 1, 2 ir 3, bei, esant poreikiui, pagrįsta, kodėl servitutas turėtų būti nustatytas būtent formuojamame žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals skundus, t. y. panaikino Komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21R1-269(AG1-164/12-2019) ir atmetė pareiškėjo skundą. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra realios galimybės pasinaudoti įvaža tarp Namų 4 ir 5, o inžinerinių įrenginių ir pastato elementų (šviesduobės, dujų apskaitos spintos, stogelio, laiptų pakopos) egzistavimas, atsižvelgiant į ginčo teritorijos ir Namo 5 specialų statusą, Namo 5 savininkų ir naudotojų atsisakymą perkelti dujų apskaitos spintą, yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas nederinti Projekto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo įvaža yra ant dviejų žemės sklypų – formuojamo žemės sklypo prie Namo 4 ir suformuoto žemės sklypo prie Namo 5 – ribos, o Namo 4 savininkams ir naudotojams nebuvo suteikti jokie servitutai naudoti žemės sklypą prie Namo 5. Teismas taip pat akcentavo tai, kad Namo 4 savininkai ir naudotojai naudojasi įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės daugiau nei trisdešimt metų, o Namų 1, 2 ir 3 savininkai anksčiau nereiškė pretenzijų dėl to.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, tvirtindamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į visą byloje esančią medžiagą, kuri, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog galima pravažiuoti automobiliu įvaža tarp Namų 4 ir 5. Be to, pareiškėjas teigia, kad servituto nustatymas žemės sklype prie Namo 5 mažiau pažeistų šio namo savininkų teises ir teisėtus interesus nei servituto nustatymas žemės sklype prie Namų 1, 2 ir 3, nes šių namų savininkai ir naudotojai netektų kelių automobilių stovėjimo vietų.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

32. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).

33. Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė derinti Projektą, nurodydama, be kita ko, šiuos argumentus: pagal STR 2.06.04:2014 10 lentelę, pagalbinių Ds kategorijos gatvių eismo juostų plotis 2,5 m, o 331 punkte nustatyta, jog vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose); pravažiavimo plotis Namų 4 ir 5 (ties formuojamo žemės sklypo riba) yra apie 2,54 m, tačiau pravažiavimo į kieme esančią aikštelę, kurioje statomi Namo 4 savininkų ir naudotojų automobiliai, plotis yra mažesnis – jį riboja prie Namo 5 sienos pritvirtinti inžineriniai įrenginiai (dujų apskaitos spinta) bei Namo 4 elementai (šviesduobės, laiptai); Žemės sklypo prie Namo 4 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo medžiagoje yra pateikti UAB „Žemetra“ parengtas įvažiavimo kontrolinis geodezinis planas bei atestuoto specialisto T. M. atliktas įvažiavimo į žemės sklypą prie Namo 4 iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvertinimas, kuriuose nurodytas atstumas tarp šviesduobių ir gretimo pastato (Namo 5) sienos – 2,37 m, atstumas tarp šviesduobių ir dujų apskaitos spintos – 2,25 m; pareiškėjo inicijuoto Projekto dokumentacijoje pateikta UAB „Topoprojektas“ parengta esamos padėties – situacijos (atstumo tarp statinių) matavimų schema, kurioje atstumas tarp šviesduobių ir gretimo pastato (Namo 5) sienos nurodytas 2,58 m; visuose dokumentuose nurodytas pravažiavimo plotis yra mažesnis nei STR 2.06.04:2014 nustatytas minimalus pravažiavimo plotis (3,00 m); pateiktuose dokumentuose atstumas nurodytas iki Namo 5 sienos ir patenka į suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype nėra nustatytas servitutas, t. y. teisė naudotis jo dalimi kaip įvažiavimu į formuojamą žemės sklypą prie Namo 4, todėl pravažiavimo plotis būtų dar mažesnis.

34. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 4.5 punktą, rengiamame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte turi būti nurodyti siūlomi nustatyti ar panaikinti servitutai. Vadovaujantis minėtų Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

35. Taisyklių 491 punkte yra įtvirtinti papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų. Šio punkto 2 dalyje nurodyta, kad turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei), turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, kuria administracinė byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad minėta teisės norma netaikytina kilusiam ginčui, kadangi, pirma, Taisyklių 491 papunktyje nustatyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai netaikomi iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3d-312/d1-309 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3d-452/d1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 23 d. parengtiems žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, pateiktiems organizatoriui sprendiniams pritarti; antra, ginčo atveju žemės sklypas formuojamas ne privažiavimo keliui (gatvei) įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje pritarė Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad STR 2.06.04:2014 reikalavimai taikytini ne įvažai (pravažiavimui), kuriam galėtų būti nustatytas servitutas, o (duomenys neskelbtini) gatvei (arba (duomenys neskelbtini) gatvei, priklausomai nuo to, kuris iš dviejų siūlomų įvažiavimo į žemės sklypą prie Namo 4 variantų būtų pripažintas tinkamu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad STR 2.06.04:2014 reikalavimai taikytini ir pačiame formuojamame žemės sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams), kurie skirti patekti į konkrečias formuojamo žemės sklypo dalis, kaip šiuo atveju – į vidinį formuojamo žemės sklypo prie Namo 4 kiemą; Sprendime nurodyta aplinkybė, kad, pagal UAB „Topoprojektas“ parengtą esamos padėties – situacijos (atstumo tarp statinių) matavimų schemą, UAB „Žemetra“ parengtą įvažiavimo kontrolinį geodezinį planą bei atestuoto specialisto T. M. atliktą įvažiavimo į žemės sklypą prie Namo 4 iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvertinimą, ginčo įvažos plotis yra mažesnis nei STR 2.06.04:2014 nustatytas minimalus pravažiavimo plotis (3,00 m), pati savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įvažiavimas į žemės sklypą prie Namo 4 iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra negalimas.

37. Ginčijamame Administracijos Sprendime taip pat pažymėta, kad dalis įvažos tarp Namų 4 ir 5 patenka į suformuoto žemės sklypo prie Namo 5 ribas, anksčiau Namo 4 savininkai ir naudotojai patekdavo į savo vidinį kiemą per pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija savo sprendime pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad žemės sklypas prie Namo 5 jau yra suformuotas ir jame nėra nustatyti servitutai, susiję su Namu 4, nereiškia, kad toks servitutas negali būti nustatytas. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad Namo 4 gyventojams nėra suteikta teisė naudotis nurodyta žemės sklypo, suformuoto prie Namo 5, dalimi kaip įvažiavimu, nepaneigė tokios Komisijos išvados.

39. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad tai, jog anksčiau Namo 4 gyventojai patekdavo į savo vidinį kiemą per pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog yra būtina nustatyti kelio servitutą žemės sklype, formuojamame prie Namų 1, 2 ir 3. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Namų 1, 2 ir 3 gyventojai anksčiau nereiškė jokių pretenzijų, nesiskundė dideliu automobilių srautu ar kitokiais nepatogumais.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo, ar gali būti perkeltos (pašalintos) ant Namo 5 esanti dujų apskaitos spinta ir Namo 4 rūsio šviesduobės. Nagrinėdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo faktu, kad Namas 5 yra įregistruotas Kultūros vertybių registre, o Namas 4 patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio – vizualinės apsaugos pozonį, todėl nurodytiems įrenginiams ir pastato elementams perkelti (pašalinti) reikės atlikti papildomus veiksmus (parengti, suderinti planus ir kt.), o tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog atsisako savo lėšomis ir iniciatyva perkelti dujų apskaitos spintą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo teritorijoje numatytas imperatyvus draudimas atlikti veiklas ir veiksmus, darančius neigiamą poveikį paveldo apsaugos pozonyje saugomiems objektams, vertybėms ir vertybių savybėms, bet nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad, norint praplatinti įvažą, nebūtina pašalinti visus nurodytus įrenginius (pvz., galima pašalinti šviesduobes, bet palikti dujų apskaitos spintą), kad šviesduobės (jų betoniniai borteliai) nėra saugotini pastato elementai. Tokiai pozicijai pagrįsti pareiškėjas pateikė Pastato (duomenys neskelbtini) atskirų elementų įvertinimą paveldosauginiu aspektu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengtą ekspertizės specialisto (specializacija: nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė – istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog, pašalinus šviesduobes rėminančius betoninius bortelius, pastato autentiškumui ir vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiama įtaka, bet skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta apie šį dokumentą ir jo įrodomąją reikšmę, taip pat byloje nėra pateikta ir neanalizuota KPD pozicija nagrinėjamu klausimu, t. y. ar apskritai yra galimybė daryti pareiškėjo kaip galimus nurodytus pakeitimus kultūros paveldo apsaugos kontekste (pagal Taisyklių 62.4 p., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su KPD, kai suprojektuoti žemės sklypai (jų dalys) yra kultūros paveldo objektų ar vietovių, kurie nėra paskelbti saugomais savivaldybės, teritorijose ar jų apsaugos zonose).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Administracijos Sprendime nebuvo išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės, susijusias su galimybe naudotis įvaža tarp Namų 4 ir 5 (įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės), be kita ko, perkelti (pašalinti) ginčo įvažoje esančius objektus. Pastebėtina, kad pagrindiniai ginčo šalių argumentai ir įrodymai buvo pateikti ir nagrinėti tik pateikus skundus dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Komisijai ir teismui.

42. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiga pagrįsti administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones tenka viešojo administravimo subjektui, priimančiam šį administracinį aktą, todėl būtent administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas turi vertinti visus surinktus įrodymus (taip pat ir oficialius rašytinius įrodymus – dokumentus, išduotus valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtintus kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų) bei priimti teisėtą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį byloje Nr. A-1421-602/2016, 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017).

43. ABTĮ 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai. Minėta, kad ABTĮ įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, taigi administracinės bylos nagrinėjimo dalyko paprastai negali sudaryti aplinkybės, kurių nenagrinėjo viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. A-511-602/2018).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant Administracijos Sprendimą, nebuvo išsamiai išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios teisinės reikšmės sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindai atsisakyti derinti Projektą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Administracija iš esmės nevertino, ar servituto suprojektavimas privažiuoti į žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini) apskritai yra būtinas, ar inžinerinių įrenginių (šviesduobės, dujų apskaitos spintos, stogelio, laiptų pakopos) egzistavimas eliminuoja galimybę naudotis įvaža tarp Namų 4 ir 5, ar šie inžineriniai įrenginiai gali būti pašalinti ir /ar pertvarkyti, ar, įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat nustačius galimą įvažos plotį, pertvarkius inžinerinius įrenginius, ginčo įvaža būtų tinkama įvažiuoti automobiliams, kokias pasekmes tokios įvažos įrengimas sukeltų Namo 4 ir 5 gyventojams. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl formuojamo Namo 4 žemės sklypo dydžio (ploto) (pareiškėjas skunde teigia, kad jis yra per didelis), todėl teismas nevertina šių pareiškėjo skundo argumentų. Tačiau, Administracijai sprendžiant dėl būtinybės įrengti servitutą, be kita ko, turėtų būti vertinamos aplinkybės, susijusios su formuojamo žemės sklypo dydžiu tiek Namui 4, tiek Namams 1, 2, 3. Būtent žemės sklypo dydis ir jame vykdoma (numatoma vykdyti) veikla, žemės sklypo (jo dalies) panaudojimo tikslas yra reikšmingas tiek sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinybės apskritai, tiek dėl jo dydžio, siekiant užtikrinti visų suinteresuotų asmenų interesus.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsakovui neįvertinus visų esminių aplinkybių, susijusių su būtinybe nustatyti servitutą, kuriuo būtų užtikrinamas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kad Sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta derinti Projektą. Taip buvo pažeistas Taisyklių 63 punktas, kuriame įtvirtinta, jog žemės formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą.

46. Komisija ginčijamame 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 21R1-269(AG1-164/12-2019), įvertinusi pareiškėjo argumentus ir Administracijos Sprendime nurodytus atsisakymo derinti Projektą motyvus, iš esmės pritarė pareiškėjo pozicijai, kad nėra kliūčių įrengti ginčo įvažą tarp Namų 4 ir 5, ir panaikino ginčijamą Administracijos Sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad nagrinėjamu atveju STR 2.06.04:2014 nustatyti pravažiavimo pločio reikalavimai netaikomi, tačiau nesutinka su Komisijos sprendime išdėstytais argumentais dėl galimybės pašalinti ir / ar pertvarkyti inžinerinius įrenginius, taip pat nesutinka su Komisijos sprendime išdėstytais argumentais dėl galimybės nustatyti servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje. Taigi, nors Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis, kuria panaikintas Administracijos Sprendimas ir Administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo, pripažįstama teisėta ir pagrįsta, tačiau Administracijos Sprendimas naikintinas iš esmės kitais motyvais, nurodytais šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esminių bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Komisijos sprendimas naikintinas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals skundai atmetami, o Komisijos sprendimas paliekamas nepakeistas, atsižvelgiant į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus.

48. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje galutinis teismo procesinis sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB Serve Professionals, taip pat J. Š. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetami.

49. Pareiškėjas pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50. 2020 m. birželio 12 d. prašyme pareiškėjas prašė priteisti (su PVM) 121 Eur už prašymo dėl administracinių bylų sujungimo parengimą, 968 Eur už atsiliepimo į skundus parengimą, 423,50 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso – 1 512,50 Eur.

51. 2021 m. rugsėjo 6 d. prašyme pareiškėjas prašė priteisti (su PVM) 2 601,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

52. 2022 m. balandžio 19 d. prašyme pareiškėjas prašė priteisti (su PVM) 363 Eur už susitikimą dėl galimo taikaus ginčų sprendimo ir su bylos vedimu susijusias teisines konsultacijas, 726 Eur už dalyvavimą faktinių aplinkybių konstatavime, konsultacijas dėl įrodymų rinkimo, prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimą, su bylos vedimu susijusias teisines konsultacijas, 695,75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, su bylos vedimu susijusias teisines konsultacijas, 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso – 1 934,75 Eur.

53. 2023 m. gegužės 31 d. prašyme pareiškėjas prašė priteisti (su PVM) 1 694 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

55. Nustatyta, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už jo atstovo advokato suteiktas teisines konsultacijas, susijusias su bylos vedimu, pasirengimu dalyvauti ir dalyvavimu 2020 m. vasario 10 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiuose (atitinkamai 3,5 val. ir 5,75 val.). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. vykęs susitikimas dėl galimo taikaus ginčų išsprendimo ir su bylos vedimu susijusios teisinės konsultacijos truko 3 val., o dalyvavimas faktinių aplinkybių konstatavime, teisinės konsultacijos dėl įrodymų rinkimo, prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimas, su bylos vedimu susijusios teisinės konsultacijos truko 6 val.

56. 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdis truko apie 20 min., 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdis – apie 3 val., 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdis – apie 15 min., 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdis – apie 10 min., o 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdis – apie 2 val.

57. Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktus, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, taip pat už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą priteistino užmokesčio maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientą 0,1. Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už nurodytas paslaugas neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių.

58. Tačiau byloje nėra pagrįsta, kad pareiškėjo atstovo advokato dalyvavimas buvo būtinas antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Teismui nebuvo atskirai nurodyta dalyvavimo faktinių aplinkybių konstatavime ir prašymo dėl įrodymų priėmimo parengimo teisinių paslaugų kaina ar trukmė. Taigi pareiškėjo prašoma 726 Eur suma už dalyvavimą faktinių aplinkybių konstatavime, konsultacijas dėl įrodymų rinkimo, prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimą, su bylos vedimu susijusias teisines konsultacijas (6 val.) nėra tinkamai pagrįsta, ji negali būti įvertinta pagal Rekomendacijose ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriteisiamas.

59. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už procesinių dokumentų parengimą: 121 Eur už prašymo dėl administracinių bylų sujungimo parengimą, 968 Eur už atsiliepimo į skundus parengimą, 2 601,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, 1 694 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų dydį (1 381 Eur x 1,3 = 1 795,30 Eur), kitos prašomos priteisti sumos neviršija apskaičiuotų maksimalių dydžių.

60. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeitė Komisijos sprendimo motyvus ir įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo, kurį spręsdama Administracija turės, be kita ko, įvertinti visas su servituto nustatymu Namui 4 susijusias aplinkybes, be kita ko, galimybę naudotis ginčo įvaža tarp Namų 4 ir 5. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad yra galimybė naudotis ginčo įvaža, nebuvo patvirtinti šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu, jie, kaip minėta, turės būti įvertinti visų su ginčo situacija susijusių aplinkybių kontekste.

61. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, t. y. atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į tai, kad pareiškėjui visą laiką atstovavo tas pats advokatas, taip pat į tai, kad pareiškėjo išdėstyta pozicija dėl esamos galimybės naudotis ginčo įvaža nebuvo patvirtinta (ji turės būti vertinama iš naujo sprendžiant Projekto derinimo klausimą), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies. Pareiškėjui priteistina 3500 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Š. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir uždarosios akcinės bendrovės Serve Professionals skundus atmesti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21R1-269 (AG1-164/12-2019) palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Š. G. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė