b014b2cd-4fbf-406d-b202-a312b2a2a2de · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1642-853/2012Proceso Nr. 2-47-3-00169-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3; 11.9.13; 14.4; 114.4; 116.1. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 17 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei I. B.,dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A.

L., atsakovo atstovei advokatei S. J., liudytojai N. R., iÅ¡nagrinėjo civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui Savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: 2012-01-26 ieÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui Savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nuo 2003-06-16 iki 2009-04-07 dirbo Savivaldybės įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose.

Nuo 2009-04-07 atsakovas jį atleido iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, nors praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo jo noru nerašė ir tokio praÅ¡ymo darbdaviui nepateikė, dėl ko turėjo bÅ«ti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį. Atsakovas, įformindamas ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal jam naudingÄ LR DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, ir taip neiÅ¡mokėdamas iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, pažeidė LR DK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas bei darbuotojo teises, dėl ko ieÅ¡kiniu prašė pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės TelÅ¡ių butų Å«kio įsakymo formuluotę dėl ieÅ¡kovo V.

B. atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį į LR DK 129 straipsnio 1 dalį bei priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . 2012-04-27 ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo, sukonkretinęs ieÅ¡kinio reikalavimus bei priteistinų iÅ¡mokų paskaičiavimus, prašė:

1) pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) įsakymo formuluotę dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį į LR DK 129 straipsnio 1 dalį;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 2955,96 Lt;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009-04-07 iki 2012-01-26, t.y. 33500,88 Lt;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo LR CK 6.210, 6.261 straipsnių normose reglamentuojančias 5 proc. metines palÅ«kanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , t.y. 1280,00 Lt;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas Savivaldybės įmonė (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį praleido LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ vieno mėnesio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2009-04-07, tÄ pačiÄ dienÄ jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ieÅ¡kovas, nesutikęs su atleidimu iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, turėjo teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. iki 2009-05-07, kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praėjus beveik trejiems metams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, todėl, vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas 2009-03-23 jį buvo pasikvietęs pokalbiui, kurio metu informavo, jog įmonei neužtenka pinigų algoms sumokėti, todėl patarė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo.

Jam nesutikus, atsakovas siÅ«lė atleisti jį iÅ¡ darbo bendru sutarimu, tačiau ir tuomet nesutikus, pasakė, jog jį vis tiek atleis. Sužinojęs, kad apie jo atleidimÄ Å¾ino didžioji dalis įmonės darbuotojų, jis 2009-03-25 pateikė praÅ¡ymÄ dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir iÅ¡eitinių iÅ¡mokų sumokėjimo. 2009-04-07 ieÅ¡kovui atėjus į darbÄ , atsakovo sekretorė surašė įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei nurodė kur pasiraÅ¡yti. KitÄ dienÄ nuėjus į darbo birÅ¾Ä sužinojo, kad jis buvo atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, nors jokio praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru nerašė.

Mano, kad jis turėjo bÅ«ti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡mokėtos visos jam priklausiusios iÅ¡mokos. Atsakovo atstovė advokatė S. J. dalyvavusi teismo posėdžio metu nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, prašė taikyti LR DK 297 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio senatį. Be to, parodė, kad ieÅ¡kovui, patyrus traumÄ darbe ir pablogėjus sveikatai, buvo sunku dirbti jam priklausiusį darbÄ , dėl ko atsakovas pasiÅ«lė susirasti lengvesnį darbÄ . IeÅ¡kovas sutiko su tuo, tik prašė tam tikros kompensacijos.

IeÅ¡kovui paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ , atsakovas, laikydamas tÄ praÅ¡ymÄ kaip jo norÄ bÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo, atleido jį pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui vieno mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , nors tokių kompensacijų atleidžiant darbuotojus jų noru nemokėdavo. Sutinka, kad ieÅ¡kovo raÅ¡ytame praÅ¡yme nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas noras atleisti jį iÅ¡ darbo jo noru, tačiau atsakovas, žinodamas ieÅ¡kovo pozicijÄ , praÅ¡ymÄ laikė tokiu, dėl ko ir buvo atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį.Atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius A.

L. teismo posėdžio metu palaikė atstovės advokatės S. J. pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, kad raÅ¡ant įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas buvo supažindintas su juo ir žinojo, kad yra atleidžiamas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog V. B. dažnai sirgdavo ir nebebuvo pajėgus dirbti savo darbo, todėl jis V. B. pasiÅ«lė eiti iÅ¡ darbo ir susirasti lengvesnį darbÄ , kuriame bÅ«tų buvę lengviau dirbti.Teismo posėdžio metu liudytoja N. R. parodė, kad ieÅ¡kovui 2009-04-07 atėjus į įmonę, ji surašė įsakymÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovui paklausus kokiu pagrindu yra atleidžiamas, ji paaiÅ¡kino, kad savo noru ir iÅ¡mokėjo atsakovo nurodytÄ vieno mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Susipažinęs su įsakymu, ieÅ¡kovas ant jo ir darbo sutarties pasirašė ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

LR DK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ . AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vienÄ mėnesį turi teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos, kategorijų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė ne dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bet dėl pačios darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, todėl konstatuotina, jog šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, o taikytinas bendrasis LR DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-409-260/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-116/2011 ). IeÅ¡kovas V. B. iÅ¡ darbo buvo atleistas 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 15, o į teismÄ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo kreipėsi 2012-01-26, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepraleido LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino ginti savo pažeistas teises, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo – darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo.

Dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2003-06-16 dirbo Savivaldybės įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose (5-6 b.l.). IeÅ¡kovui 2009-03-25 paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimo ( 25 b.l.), 2009-04-07 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, iÅ¡mokant vieno mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ (18, 26, 30 b.l.).

IeÅ¡kovui kreipusis į LR Valstybinės darbo inspekcijos TelÅ¡ių skyrių dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį tyrimo, Valstybinės darbo inspekcijos TelÅ¡ių skyriaus inspektorė darbo teisei V. I. nustatė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį nesant ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo darbo sutartį nutraukti savu noru (11 b.l.). Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimÄ .

Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami LR DK IV skyriuje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus minėto kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iÅ¡ tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu (LR DK 127 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ teisės normÄ Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimÄ nutraukti darbo sutartį LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika dienų.

Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys – pareigÄ Ä¯forminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju. Paminėtina, kad nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Paminėtina, kad įstatyme detaliau nereglamentuojamas darbuotojo pareikÅ¡imo turinys, tačiau ir iÅ¡ esamų nuostatų (praÅ¡ymas pateikiamas raÅ¡tu, jame turi bÅ«ti įspėjimas apie darbuotojo pareikÅ¡tÄ valiÄ nutraukti darbo sutartį, nustatyti minimalÅ«s darbdavio įspėjimo terminai) akivaizdu, kad jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuotas darbuotojo pageidavimas atleisti jį iÅ¡ darbo jo pareiÅ¡kimu bei nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį grindžia ieÅ¡kovo 2009-03-25 raÅ¡ytu praÅ¡ymu, iÅ¡ kurio, kaip teigia atsakovas, buvo galima suprasti, kad ieÅ¡kovas pageidauja bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2009-03-25 praÅ¡ymo, jis negali bÅ«ti prilyginamas pareiÅ¡kimui nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia, kadangi Å¡io praÅ¡ymo turinys neatitinka reikalavimų, keliamų pareiÅ¡kimui, numatytam LR DK 127 straipsnio 1 dalyje, t.y. jame nėra nurodytas ieÅ¡kovo pageidavimas bÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo jo noru, nėra nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, o tik iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pažymėtina, kad darbdavys gavęs tokį darbuotojo praÅ¡ymÄ , kada praÅ¡yme nėra nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ir įsakmiai nenurodyta, jog darbuotojas pageidauja darbo sutartį nutraukti jo paties pareiÅ¡kimu, t.y. bÅ«tent LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, bÅ«damas objektyviai stipresne Å¡alimi, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti susidariusiÄ situacijÄ , esant praÅ¡yme netikslumų, iÅ¡siaiÅ¡kinti darbuotojo pozicijÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, įpareigoti pateikti tinkamÄ praÅ¡ymÄ (pareiÅ¡kimÄ ) ir tik tada, esant raÅ¡tiÅ¡kam darbuotojo pageidavimui atleisti jį iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindÄ .

PrieÅ¡ingu atveju aplinkybė, jog darbuotojo praÅ¡yme (pareiÅ¡kime) nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas pageidavimas nutraukti darbo sutartį jo paties pareiÅ¡kimu, esant ginčui, sukelia pareigÄ darbdaviui įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , o nagrinėjamu atveju – kad darbuotojas yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ nutraukti darbo sutartį savo noru (LR CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų Å¡alių argumentų matyti, kad atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nevertino susidariusios situacijos, neiÅ¡siaiÅ¡kino tikros ieÅ¡kovo pozicijos dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl ko, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, veikė nesÄ Å¾iningai objektyviai silpnesnės Å¡alies – darbuotojo (ieÅ¡kovo), atžvilgiu.

Todėl, byloje nustačius, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimo atleisti jį iÅ¡ darbo jo paties noru nerašė ir tokio pageidavimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs, konstatuotina, kad jis turėjo bÅ«ti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, t.y. darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, o ne pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, t.y. darbuotojo pareiÅ¡kimu. O tai, kad ieÅ¡kovas, kurio pareigos įmonėje buvo vairuotojas, neturintis specialių teisinių žinių, pasirašė ant įsakymo ir darbo sutarties, kuriuose buvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ suprato savo darbo santykių nutraukimo pasekmes.Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, į tai, kad atsakovas, bÅ«damas stipresne ir įstatymus žinančia Å¡alimi, privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo suformavimo, taip apsaugodamas jo kaip darbuotojo teises, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra kaltas dėl neteisingai suformuluoto atleidimo iÅ¡ darbo teisinio pagrindo, dėl ko, esant nurodytoms aplinkybėms, pakeistina Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nurodyta V.

B. atleidimo iÅ¡ darbo formuluotė, nustatant, kad V. B. atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Patenkinus reikalavimÄ pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę į LR DK 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija (ieÅ¡kovui už vienÄ mėnesį iÅ¡eitinė kompensacija buvo iÅ¡mokėta ) – 2955,96 Lt (985,32 Lt (vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis) x 3 mėn.) (LR DK 140 str. 1 d. 4 p.).

Ä®statymas numato darbdavio pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Å io straipsnio 3 dalis nustato darbdaviui pareigÄ sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė ne dėl darbuotojo kaltės, todėl už laikotarpį nuo 2009-04-07 (ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos) iki 2012-01-26 (ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos) iÅ¡ atsakovo priteistinas 33500,88 Lt (46,92 Lt (vidutinis 1 d. d. darbo užmokestis) x 714 darbo dienų) vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

IÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , t.y. 1280,00 Lt (36456,84 Lt x 5 proc./100/1460 x 1025) (LR CK 6.210, 6.261 str.) bei 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 str.). IeÅ¡kovas, remiantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus, kylančius iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl, patenkintus ieÅ¡kinį pilnai iÅ¡ atsakovo priteistinas 139,00 Lt žyminis mokestis už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir 1132,00 Lt (37736,84 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis už turtino pobÅ«džio reikalavimus, iÅ¡ viso 1271,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Be to, nagrinėjant bylÄ susidarė 23,01 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas, teismo turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nurodytÄ V.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, nustatant, kad V. B. atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.IÅ¡ atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus g. 28-42, TelÅ¡iai, naudai priteisti:2955,96 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis litus ir 96 centus) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos;33500,88 Lt (trisdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų ir 88 centus) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ;1280,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ ;5 (penkis) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (37736,84 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-27, iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini), 1271,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio valstybės naudai bei 23,01 Lt (dvideÅ¡imt tris litus ir 1 centÄ ) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .             Teisėja                                                                                                        Andželika Butkuvienė