b013db3b-e460-4970-a41a-99fecc8b1a26 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-204-157/2017 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00360-2013-4                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.; 2.8.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,             teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-120-755/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrolitpa“ ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo. n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Agrolitpa“ (toliau – UAB ,,Agrolitpa“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. P. 110 934,83 Eur (383 035,81 Lt) nuostolių atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.  IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d. dirbo UAB „Agrolitpa“ vyriausiuoju agronomu; kad atsakovas buvo atsakingas už prieskonių-konditerinių žaliavų pirkimÄ ir pardavimÄ ; kad su atsakovu 2003 m. liepos 22 d. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, pagal kuriÄ jis įsipareigojo konfidencialiÄ informacijÄ naudoti tik bendrovės interesams, tarnybinėms užduotims vykdyti, o pažeidus įsipareigojimus – atsakyti už padarytus nuostolius, atlyginti materialinę ir neturtinę žalÄ , įskaitant ir negautas pajamas.

Pasak ieÅ¡kovės, atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo ir patikrinus duomenis jo naudotame įmonės kompiuteryje, paaiÅ¡kėjo, kad jis nuo 2007 metų, naudodamasis konfidencialia įmonės informacija, atlygintinai tarpininkavo sudarant žemės Å«kio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis. IÅ¡ kompiuteryje rasto susiraÅ¡inėjimo paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas, nežinant ieÅ¡kovei, naudodamasis pagal pareigas patikėta informacija, darbo metu, kuomet turėjo veikti darbdavio naudai, sudarinėjo sutartis ne ieÅ¡kovės interesais ir naudai.

Dėl neteisėtos atsakovo veiklos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties. Pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės negavo 110 934,83 Eur (383 035,81 Lt) pajamų, kurias apskaičiavo pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitÄ , t. y. negavo 58 101,81 Eur (200 613,93 Lt) pelno iÅ¡ aguonų sėklų pardavimo sandorio; 7 615,40 Eur (26 294,45 Lt) pelno iÅ¡ lukÅ¡tentų sorų pardavimo;        22 257,32 Eur (76 850,07 Lt) pelno iÅ¡ linų sėklų pardavimo ir 22 960,31 Eur (79 277,36 Lt) iÅ¡ kmynų pardavimo.

Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo kaltė baudžiamojoje byloje neįrodyta, jokių pagrįstų įrodymų, jog jis atskleidė komercinę paslaptį, nepateikta. Mano, kad teismas negali remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes kaltinimas jam nesuformuluotas, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, tyrimas nutrauktas. Pažymėjo, kad savo veiksmais negalėjo atskleisti ieškovės komercinės paslapties, nes ji tokios neturi. Nurodė, kad po darbo konsultavo įmones apie kitų, internete surastų įmonių, rekvizitus, jog su tomis įmonėmis ieškovė nepajėgė sudaryti sandorių, o informacija apie produkcijos kainas yra vieša, ji skelbiama internete.

Taip pat pažymėjo tai, kad konsultuodamas kitas įmones, ieškovės informacijos nenaudojo, o duomenis apie įmones, išvardintas ieškinyje, pats surado ir pirmiausiai pateikė ieškovei ir tik dalyje, kuri atliko nuo įmonės veiklos, kai ieškovė nebegalėjo sudaryti papildomų sutarčių, jo surinkta informacija liko laisva. Mano, kad realiai jokios žalos ieškovei nepadarė, nes nėra aišku, kiek ji būtų uždirbusi iš tokių sutarčių ir, ar būtų jas sudariusi. Pasak atsakovo, ieškovės nuostolius gali sudaryti tik atsakovo komisiniai, tačiau duomenų, kad jis juos gavo, nėra.

Teigia, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjo vykdyti tik konkurencinę veiklÄ , kuri nedraudžiama, nei pirkėjai, su kuriais sudarė sutartis, nei kainos, kuriomis jas sudarė, nėra ieÅ¡kovės komercinė paslaptis, nes tai neįraÅ¡yta į komercinių (gamybinių) paslapčių sÄ raÅ¡Ä . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi analogiÅ¡kų sandorių sudaryti, nes tam neturėjo pakankamų finansinių resursų.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei UAB ,,Agrolitpa“ iÅ¡ atsakovo S. P. 62 680 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, 2 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Agrolitpa“ įregistruota 1994 m. sausio 18 d.; kad pagrindinė įmonės veikla – javų ir kitų, niekur nepriskirtų, augalų auginimas, grÅ«dinių ir kitų, niekur nepriskirtų kultÅ«rų, sėklininkystė, didmeninė prekyba už atlyginimÄ ar pagal sutartį, žemės Å«kio paslaugų veikla; kad atsakovas S. P. UAB „Agrolitpa“ dirbo vyr. agronomu nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d.; kad Å¡alys 2003 m. liepos 22 d. pasirašė Konfidencialumo sutartį, pagal kuriÄ jos įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu bÅ«du neperleisti žodžiu, raÅ¡tu ar jokiomis kitomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis sutarties sudarymo dienÄ ar kurios bus sukurtos sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui be raÅ¡tiÅ¡ko informacijos perdavėjo sutikimo (Sutarties 3. 1 p.); kad atsakovas ieÅ¡kovei nežinant sudarė sandorius dėl aguonų sėklų pardavimo už 446 937 Eur; kad per tarpininkÄ kompanijÄ â€žKremona Limited“ sudarė sandorius dėl iÅ¡lukÅ¡tentų sorų sėklų pardavimo už 58 580 Eur; kad ŽŪB „DaugėliÅ¡kiai“, su kuria bendradarbiavo ieÅ¡kovė, tarpininkaujant atsakovui, pardavė firmai „Maximum Trading“ 118 140 kg linų sėklų už 37 805,80 Eur.

   Teismas, pasisakydamas dėl sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo pažymėjo, kad Å¡i byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjamai pakartotinai po to, kai jÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perdavė nagrinėti Å¡iam teismui iÅ¡ naujo. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė reikiamai apibrėžė informacijos pobÅ«dį ir kriterijus, kuriais remiantis informacija pripažįstama komercine paslaptimi bei padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, bendraudamas su vienu iÅ¡ buvusių UAB „Agrolitpa“ klientų, perdavė pastarajam duomenis apie ieÅ¡kovės įmones, su kuriomis ji prekiavo (baudžiamosios bylos 1 t., 156 b. l.) ir tai patvirtina, kad atsakovas trečiajam asmeniu atkleidė informacijÄ apie UAB „Agrolitpa“ komercinius ryÅ¡ius.

Taip pat Å¡is teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas, įvertinęs tai, kad naujų aplinkybių, kurios reikalautų pakartotinai analizuoti ir vertinti, ar ieÅ¡kovė tinkamai nustatė, kas yra komercinė paslaptis, ar atsakovas jÄ atskleidė ir pasinaudojo savo interesais, ar atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė ieÅ¡kovei žalÄ , nebuvo nurodyta, nebuvo keliamas ginčas kokiuose sandoriuose ir kokiomis sÄ lygomis atsakovas tarpininkavo, todėl dar kartÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo nepasisakė konstatuodamas, jog visos jos yra įrodytos.

  Vertindamas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį teismas pažymėjo, kad svarbu nustatyti, kiek tikėtina (realu), jog ieÅ¡kovė bÅ«tų sudariusi su tais kontrahentais, kuriems tarpininkavo atsakovas, sutartis, jeigu bÅ«tų gavusi iÅ¡ atsakovo informacijos apie tokių sandorių sudarymo galimybę, ar ieÅ¡kovė turėjo finansinių ir kitokių iÅ¡teklių jas faktiÅ¡kai vykdyti. Teismas, įvertinęs tai, kad prekyba prieskoniais (aguonos, kmynai), sėklomis-kruopomis      (linų sėklos ir sėmenys, soros) atitiko bendrovės veiklos pobÅ«dį; kad 2007 m. ji aktyviai veikė Å¡ioje rinkoje (pagal 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ ieÅ¡kovės pajamos buvo apie 18 mln.

Lt, pelnas – 2,4 mln. Lt); kad pagal eksperto iÅ¡vadÄ negalima teigti, jog UAB ,,Agrolitpa“ finansiÅ¡kai nebÅ«tų pajėgi įvykdyti ieÅ¡kinyje nurodytų sandorių (iÅ¡vados 7-8 atsakymai); kad duomenys apie turtinę–finansinę ieÅ¡kovės bÅ«klę 2007 metais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad atsakovui esant lojaliam ir veikiant ieÅ¡kovės naudai, ji Å¡iuos sandorius bÅ«tų sudariusi ir tam turėjo reikiamų iÅ¡tekliųTeismas taip pat pažymėjo, kad nors ekspertė padarė iÅ¡vadÄ , jog 2007 m. bendrovės įsiskolinimo lygis buvo labai aukÅ¡tas (7 atsakymas), tačiau konstatavo, kad tai tik patvirtina, jog be papildomo finansavimo neatsisakant kitų sandorių ieÅ¡kovė negalėjo sudaryti ginčo sandorių bei nepaÅ¡alina realios tikimybės tokios sandorius sudaryti.

Taip pat pažymėjo tai, kad pati ieškovė nurodė, jog veiklai lėšų skolindavosi iš AB SEB banko bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartis vykdomi tinkamai, skolų nėra. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ir šiuo atveju tikėtina, jog ieškovė būtų gavusi / pasiskolinusi lėšų šiems sandoriams sudaryti ir juos būtų sudariusi.  Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertės M.

K. atliktos buhalterinės ekspertizės iÅ¡vadÄ nustatė, kad potencialaus aguonų ir sorų pardavimų pelningumas apskaičiuotas pagal 13 proc. bendrojo pelningumo normÄ , linų ir kmynų sėklų – pagal vidutinę metinę Å¡ių prekių savikainÄ , nes tais metais pati UAB ,,Agrolitpa“ tokiomis sėklomis prekiavo. Pažymėjo, kad Å¡alys iÅ¡ esmės nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų tokių skaičiavimo principų taikymui bei sprendė, kad toks skaičiavimas yra tinkamas ir teisingas.Vadovaudamasis ekspertizės akto iÅ¡vada – atsakymu į 3 klausimÄ (patikslinta 15 lentelė), teismas nustatė, kad sudarius 1 lentelėje nurodytus, t. y. ieÅ¡kinio pagrindu įvardytus, sandorius, ieÅ¡kovė negavo 65 510 Eur (226 193 Lt) grynojo pelno (atskaičius 15 proc. dydžio pelno mokestį), tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos neiÅ¡skaičiuotos papildomo finansavimo sÄ naudos.

Teismas sprendė, kad be papildomo finansavimo ieÅ¡kovė aptariamų papildomų sandorių nebÅ«tų galėjusi įvykdyti, o tokios sÄ naudos didina prekių savikainÄ ir atitinkamai mažina pelnÄ iki mokesčių ir grynÄ jį pelnÄ (suma liekanti po mokesčių), o tik tokia suma teismų praktikoje pripažįstama žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į vieÅ¡ai prieinamus duomenis ir tai, kad paskaičiavimams atlikti nebÅ«tina turėti specialių, o pakanka bendrųjų matematikos žinių, Å¡ių sÄ naudų skaičiavimus atliko pats įvertinęs anksčiau ieÅ¡kovės ir AB SEB banko sudarytų kreditavimo sutarčių sÄ lygas (2006 m. lapkričio 7 d.

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 1.1.8, 3.2.2 ir 3.2.3 p.), liudytojos K. S., ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimu konstatavo, kad metinis kintamų palÅ«kanų dydis bÅ«tų buvęs apie 5,981 proc. (1,9 + 4,081), o finansavimo (kredito gavimo ir jo grÄ Å¾inimo) naudojimosi trukmė galėjo siekti iki 30 dienų. Teismas, įvertinęs tai, kad iÅ¡vadoje nustatyta, jog ieÅ¡kovė nesudariusi minėtų sandorių negavo 2 306 064 Lt pajamų, apskaičiuodamas finansavimo kaÅ¡tus Å¡ioms pajamoms uždirbti, nustatė, kad per metus finansavimo kaÅ¡tai bÅ«tų sudarę 137 925,68 Lt (2 306 064 Lt x 5,981 proc. x 100), o per mėnesį – 11 493,8 Lt (137 925,68 Lt : 12 mėn.).

Taip pat nustatė, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydžiu padidėja papildomoms lėšoms uždirbti turėtų veiklos sÄ naudų dalis iki 62 742 Lt (51 248 Lt + 11 493,8 Lt), o bendrasis pelnas (prieÅ¡ apmokestinimÄ ) atitinkamai sumažėja iki 254 615 Lt (bendrasis pelnas 317 357 Lt – padidėjusios veiklos sÄ naudos 62 742 Lt (veiklos sÄ naudos 51 248 Lt + apskaičiuotos papildomo finansavimo sÄ naudos 11 493,8 Lt ); kad 15 proc. pelno mokestis nuo perskaičiuoto bendrojo pelno sumos sudaro 38 192,25 Lt (pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ 254 615 Lt x 15 proc. x 100 proc.); kad mokėtinÄ mokesčio sumÄ atėmus iÅ¡ pelno prieÅ¡ apmokestinimÄ , grynasis pelnas sudarys 216 422,75 Lt (pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ 254 615 Lt – apskaičiuotas pelno mokestis 38 192,25 Lt).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad bÅ«tent Å¡is dydis 216 422,75 Lt ( 62 680 Eur) ir yra ieÅ¡kovės patirta žala (negautos pajamos, atskaičius mokesčius, finansavimo sÄ naudas). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad Å¡iuo atveju grynojo pelningumo rodiklis yra 1,45 proc., o ne 13,43 proc.  Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – 56 proc., todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė vadovaujantis minėta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, t. y. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1 267 Eur   (2 267,72 Eur x 56 proc. x 100) žyminio mokesčio.

Taip pat nustatė, kad pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei 2 472 Eur (4 415 Eur x 56 proc.), o ieÅ¡kovė atsakovui 1 109 Eur (2 550 Eur x 44 proc.) iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , atlikus užskaitymÄ â€“ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 363 Eur (2 472 Eur – 1 109 Eur) Å¡ių iÅ¡laidų bei 320 Eur ekspertizės iÅ¡laidų (569,52 Eur x 56 proc.). Taip pat paskirstė ekspertės 19,60 Eur kelionės iÅ¡laidas – iÅ¡ ieÅ¡kovės 9,60 Eur, iÅ¡ atsakovo 10 Eur.

Teismas nutarė nepriteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 754,50 Eur iÅ¡laidų už ataskaitos apie faktinius pastebėjimus parengimÄ , nes šio raÅ¡ytinio įrodymo rengimas nebuvo tikslingas, jis rengtas tik ieÅ¡kovės iniciatyva, joje nurodytais duomenimis nebuvo vadovaujamasi. Taigi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1 694 Eur (1 363 + 320 + 11), o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 159,12 Eur (9,6 + 149,52) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:  Teismas ieÅ¡kinį patenkino nenustatęs visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, apsiribojo nuostolių, t. y. negautų pajamų analize, tačiau dėl kitų aplinkybių, ypač, kurios susiję su priežastiniu ryÅ¡iu tarp neteisėtų veiksmų bei teismo nustatinėjamų negautų pajamų, visiÅ¡kai nepasisakė laikydamas, jog dėl to jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia teismas, Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas priežastinio ryÅ¡io aplinkybių neanalizavo ir jų nenustatinėjo ir tam neturėjo galimybės, nes sprendė, jog nėra pateikti duomenys patvirtinantys žalos dydį. Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, kurias teismas laikė ieÅ¡kovo nuostoliais, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi teismo priteistas negautas pajamas; kad jai trÅ«ko užsakymų. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, iÅ¡ 2005 m. su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties ir jos 2006 m. lapkričio mėn. pakeitimų bei ekspertės iÅ¡vados matyti, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybių sudaryti teismo nurodytų sandorių, o jeigu juos bÅ«tų sudariusi, tokiu atveju nebÅ«tų sudariusi kitų sandorių, iÅ¡ kurių taip pat gavo pajamas ir uždirbo pelnÄ , kuris bÅ«tų tapatus tam, kurį sprendime skaičiuoja teismas.

Teismo išvada, kad ieškovė sandorius būtų sudariusi ir tam turėjo reikiamų išteklių, yra nepagrįsta ir prieštarauja ekspertizės akto turiniui ir išvadoms. Ekspertė aiškiai nustatė, jog pagal 2007 metų žiniaraščius laisvomis piniginėmis lėšomis bendrovė nedisponavo, todėl atsiskaityti su galimais tiekėjais netrikdydama kitų atsiskaitymų neturėjo galimybės (išvados 14 psl.). Jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas nesutinka su ekspertės vertinimu, ar kad jos išvados šioje dalyje būtų nepagrįstos ar keltų abejonių, nėra pateikta.

Aplinkybę, kad bendrovės įsiskolinimo lygis yra labai aukÅ¡tas teismas vertino vienapusiÅ¡kai, nes ji reiÅ¡kia, ne tik tai, kad tam, jog bÅ«tų sudaromi sprendime nurodyti papildomi sandoriai, reikalingas papildomas finansavimas, tačiau ir tai, kad papildomas finansavimas esant labai aukÅ¡tam įsiskolinimų lygiui negalėtų bÅ«ti suteiktas. Bendrovė buvo nuo 6 iki 10 kartų metų pabaigoje praskolinta, lyginant su nuosavu turtu. Esant tokiomis sÄ lygoms, nei vienas bankas jokio kredito neiÅ¡duos ir tai yra daugiau nei akivaizdu.

 Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė buvo paėmusi dar du kreditus – 2 200 000 Lt (637 164 Eur), tačiau prisiimtų įsipareigojimų ji tinkamai nevykdė, todėl galima teigti, jog apyvartinių lėšų padidėjimui ir papildomam finansavimui nebuvo jokių galimybių, apyvartinės lėšos ir jų apimtis buvo mažėjančios ir jeigu didėtų, tai tik tam, kad atstatyti esamus sandorius, o ne sudarinėti ginčo sandorius.   Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾inęs iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ , aiÅ¡kiai nurodė bÅ«dÄ , kuriuo žala pasireiÅ¡kė, t. y. atsakovo gautomis pajamomis, todėl teismas nepagrįstai žalÄ nustatinėjo vadovaujantis visai kitu principu – pagal tai, kiek jis teoriÅ¡kai bÅ«tų gavęs pajamų, jeigu bÅ«tų sudaręs visai kitokio pobÅ«džio sandorius, t. y. ne tarpininkavimo, o gaunat pajamas pardavus prekes prieÅ¡ tai jas įsigyjant savo nuosavybėn. Teismas tokiu bÅ«du nepagrįstai priteisė beveik 7,7 karto didesnę sumÄ .

Skaičiuoti negautas pajamas pagal tai, kokios jos bÅ«tų, jeigu bendrovė prekes įsigytų ir vėliau parduotų Å¡ioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo.   Pirmosios instancijos teismo priteista negautų pajamų suma neatitinka ir prieÅ¡tarauja protingumo principo turiniui, iÅ¡ atsakovo priteistos 62 680 Eur negautos pajamos sudaro beveik visÄ bendrovės 2007 m. metinį pelnÄ . Be to, pasiekti tokį pelnÄ yra nerealu, kaip rodo pačios bendrovės praktika, todėl jis neatitinka realumo kriterijaus.

Jeigu jį būtų realu gauti, tai bendrovė ir dirbtų tokiu efektyvumu, tačiau, kaip matyti, realybėje jis yra visiškai kitoks, nei pateiktas ir pripažintas teismo. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė ekspertizės akte nurodyto grynojo pelningumo kriterijaus, kuris pagal ekspertizės akto duomenis ir sudaro 1,45 nuo bendrovės pardavimų.  Teismas neįvertino aplinkybės, kad dalimi prekių, už kurias negautas pajamas priteisė teismas, ieškovė iš viso neprekiavo. Kaip nurodyta ekspertizės akte, UAB „Agrolitpa“ neprekiavo mėlynųjų aguonų sėklomis ir išlukštentų sorų sėklomis, todėl tokių produktų pardavimui nebuvo pasiruošęs ir akivaizdu, jog šias pajamas nebuvo numatyta gauti.

Todėl ir nuostolių, t. y. pajamų, kurių iÅ¡ anksto nebuvo numačiusi gauti, nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių apskritai nevertino ir neanalizavo. IeÅ¡kovė UAB ,,Agrolitpa“ atsiliepime į atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:  PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė teisės normas, nustatė esant visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovo civilinė atsakomybė už neteisėtÄ komercinės paslapties atskleidimÄ kyla įstatymų (LR CK 1.116 str. 3, 4 dalių, 6.246- 6.249 str., LR DK 228 str.. 235 str. 2 d. 4 p.) ir atsakovo pasiraÅ¡ytos Konfidencialumo sutarties su Priedu Nr. l (komercinių (gamybinių) paslapčių sÄ raÅ¡u) pagrindu, bei, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos – jo neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Teismas pagrįstai pabrėžė, kad pakartotinai nagrinėjant bylÄ , atsakovas naujai nebeatsikirtinėjo, jog jis komercinės paslapties bÅ«tų neatskleidęs, neteisėtų veiksmų neatlikęs, žalos nepadaręs, priežastinio ryÅ¡io tarp savo (atsakovo) veiksmų ir žalos motyvuotai iÅ¡ esmės neginčijo. Apeliantas nepagrįstai priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ motyvuoja vien savo spėjimu, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų gavusi papildomų kreditų, lėšų papildomiems sandoriams įvykdyti.

Priežastinio ryÅ¡io buvimÄ jau patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi. Be to, apeliantas savo tokių teiginių niekaip neįrodė. Å iuos apelianto argumentus paneigia ir 2016 m. balandžio 8 d. teismo buhalterinės ekspertizės aktas Nr. 11-1448, kurio iÅ¡vadų atsakyme penktuoju klausimu vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad „vadovaujantis rodikliu „atsargų likučiai metų pabaigai“ negalima teigti, kad UAB „Agrolitpa“ nebÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgi įvykdyti ieÅ¡kinyje nurodytų sandorių;

įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai bei SEB banko pažyma. Atsakovas niekaip nepaneigė fakto, kad privati bendrovė „Agrolitpa“ tikrai turėjo galimybes gauti reikiamÄ kreditavimÄ iÅ¡ vieno ar kito banko, kredito unijos, ar iÅ¡ kitų finansavimo Å¡altinių. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, yra labiausiai tikėtina, jog bendrovė „Agrolitpa" bÅ«tų sudariusi nuslėptus sandorius ir, kad tam turėjo reikiamų iÅ¡teklių.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad neva priežastinio ryÅ¡io nėra, nes ieÅ¡kovė nevykdė tarpininkavimo veiklos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovė vykdė kaip tik tokių rÅ«Å¡ių (ir bÅ«tent tokių prieskoninių sėklų) sandorius, kokius nuslėpė nuo ieÅ¡kovės atsakovas, ir nesvarbu, ar tarpininkavimo modeliu, ar pirkimo–pardavimo modeliu. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio ir remdamasis kasacinio teismo praktika, prieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantas, savo nutartyje nenurodė bÅ«do, kaip turėtų bÅ«ti nustatomas žalos dydis, o tik konstatavo, jog „negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip sÄ matoje nurodoma norma ar pelnas“, jog „negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas“.

Nuo gauto iki mokestinio pelno sumokėjus pelno mokestį „likęs grynasis pelnas bÅ«tų asmens iÅ¡ neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti“.  Nepagrįsti skundo argumentai, kad skaičiuojant grynÄ jį pelnÄ grynojo pelningumo koeficientas turi bÅ«ti ne 9,8 proc., o 1,45 proc., nes grynojo pelningumo koeficientas (Å¡iuo atveju 1,45 proc.) yra svarbus sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumÄ (pelningumÄ ), o ne nustatant konkrečias negautas pajamas, mokėtinus mokesčius ir liekantį po jų grynÄ jį pelnÄ .

Å i aplinkybė konstatuota ir paties atsakovo pateiktoje specialistė L. M. konsultacijoje. Žalos dydis dėl sandorių su skirtingomis prekėmis (sėklomis) apskaičiuotas vadovaujantis skirtingais metodais, tam pritarė ir ekspertė M. K., ir Panevėžio apygardos teismas, tam neprieÅ¡taravo ir atsakovas. IeÅ¡kovė 2007 m. prekiavo linų ir kmynų sėklomis, todėl pagrįstai potencialus pardavimo pelningumas buvo skaičiuojama pagal vidutinę metinę Å¡ių prekių savikainÄ , o kadangi aguonomis bei soromis tais metais neprekiavo, pelningumas taip pat pagrįstai paskaičiuotas pagal 13 proc. bendrojo pelningumo normÄ .Apklausta liudytoja UAB „Agrolitpa“ vyriausioji buhalterė K.

S. ir atstovas generalinis direktorius V. K. paaiÅ¡kino, kad bendrovės Žolių sėklų skyriaus sudaryti sandoriai yra vieni iÅ¡ pelningiausių bendrovėje, todėl iÅ¡ Å¡ių sandorių gaunamas pelnas ir yra keletÄ kartų didesnis nei iÅ¡ kitos veiklos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ir aguonų sėklomis, ir sorų sėklomis ieÅ¡kovė prekiavo ne vienerius metus, tik neprekiavo 2007 m. Esant normaliai veiklai, jei atsakovas, apeidamas savo darbdavį, pats asmeniÅ¡kai nebÅ«tų sudaręs prekybos mėlynųjų aguonų sėklomis ir iÅ¡lukÅ¡tentų sorų sėklomis sandorių, tai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tokius sandorius bÅ«tų sudariusi pati įmonė, kuri iÅ¡ Å¡ių sandorių ir bÅ«tų gavusi pajamas.

Teismas             k o n s t a t u o j a : Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundų ribas nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atsakovo S. P. apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).   Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad UAB ,,Agrolitpa“ įregistruota 1994 m. sausio 18 d., pagrindinė jos veikla – javų ir kitų, niekur nepriskirtų, augalų auginimas, grÅ«dinių ir kitų, niekur nepriskirtų kultÅ«rų sėklininkystė, didmeninė prekyba, žemė sÅ«kio paslaugų veikla ir kt.

Pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis įmonė 2016 m. pelnė apdovanojimÄ ,,Stipriausi Lietuvoje“; 2014-2016 m. ,,Gazelės“ apdovanojimus (http://www.agrolitpa.lt/lt/apie-imone). Atsakovas S. P. nuo 1996 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. sausio 23 d. dirbo pas ieÅ¡kovę UAB ,,Agrolitpa“ vyr. agronomu, kuris pagal pareigines instrukcijas, be kita ko, įsipareigojo konsultuoti bei administruoti Å«kininkus ir kitus subjektus (subjektų aplankymas, skambinimas, susiekimas raÅ¡tu), siekiant iÅ¡plėsti su jais kuo didesnę, pelningesnę prekybÄ prieskoninėmis – konditerinėmis žaliavimosi bei kitus verslo pasiekimus (2.6 p,); sudaryti pirkimo–pardavimo bei kitokio pobÅ«džio sutartis su užsienio Å¡alių bei Lietuvos Respublikos partneriais (2.7 p.) (t. 1, b. l. 8-11; 16-17).

Atsakovas 2003 m. liepos 22 d. pasirašė Konfidencialumo sutartį Nr. 03/1083/03, pagal kuriÄ konfidencialia informacija yra laikoma įmonės komercinės (gamybinės) paslaptys – jai priklausanti ir vieÅ¡ai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, kuri komercine (gamybine) paslaptimi laikoma įstatymų nustatytais atvejais ir / ar kuri yra įvardijama kaip tokia įmonės patvirtintame komercinių paslapčių sÄ raÅ¡e (2.2., 2.2.1. punktai); kad Å¡alys įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitokiu bÅ«du neperlesti žodžiu, raÅ¡tu ar jokiomis kitomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui be raÅ¡tiÅ¡ko informacijos perdavėjo.

Konfidencialios informacijos atskleidimas yra ne tik atskleidimo veiksmai, kuriais tiesiogiai atskleidžiama informacija, bet ir tyčinis veiksmas ar dėl nerÅ«pestingumo sudarymas galimybės trečiajam asmeniui tokiÄ informacijÄ gauti (3.1.1. p.); kad Å¡alis neįvykdžiusi Sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdžiusi netinkamai, atsako informacijos perdavėjui už jai ir kitiems asmenims padarytus nuostolius, materialinę ir / ar moralinę žalÄ , įskaitant ir negautas pajamas (6.1. p.). Å ios Sutarties Priede Nr. 1 nurodytas komercinių (gamybinių) paslapčių sÄ raÅ¡as, į kurį, be kita ko, patenka: informacija apie bendrovės, gamybos ir paslaugų plėtojimo planus, strategija, informacija, esanti biznio planuose, verslo užraÅ¡uose ir kita informacija apie verslo perspektyvas bei kita informacija, susijusi su bendrovės veiklos vykdymu (5 p.); informacija apie prekių ir paslaugų savikainÄ , kainų struktÅ«rÄ , apskaičiavimo metodikas ir apskaičiavimus, iÅ¡skyrus, kuriÄ privaloma atskleisti pagal įstatymus (7 p.); konfidenciali informacija, gauta iÅ¡ kitų asmenų derybų dėl sutarčių sudarymo metu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne (10 p.); informacija apie komercinius ryÅ¡ius, komercinius susitikimus, konfidencialių sutarčių sudarymÄ ir derybas (15 p.) (t. 1, b. l. 15).

  IÅ¡ Panevėžio apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-363-749/2013, kuri nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nustatyta, kad atsakovui tarpininkaujant laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. spalio 10 d. ,,Vega Vita Brno“ pardavė ,,Maximum Traiding“ mėlynųjų aguonų sėklų už 341 697,60 Eur, o ,,Probi“ spol. s.r.o. Å¡ių sėklų už 105 240 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. birželio 18 d. per tarpininkÄ (atsakovÄ ) Å«kininkas A.

P. pardavė ,,Maximum Traiding B. V“ išlukštentų sorų sėklų už 58 580 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2007 m. liepos 23 d. ŽŪB ,,Daugėliškiai“ tarpininkaujant atsakovui pardavė ,,Maximum Trading B. V.“ linų sėmenis už 37 805,80 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. liepos 25 d. UAB ,,Agrokoncernas“, tarpininkaujant atsakovui, pardavė ,,Maximum Trading B. V“ kmynų sėklų už 55 920 Eur (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 141, 144-145, 148).

 Kaip minėta, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 110 934,84 Eur (383 035,81 Lt) negautas pajamas, kurias sudaro jos negautas pelnas (iÅ¡ aguonų sėklų pardavimo – 58 101,81 Eur (200 613,93 Lt); lukÅ¡tentų sorų – 7 615,40 Eur (26 294,45 Lt); linų sėklų – 22 257,32 Eur (76 850,07 Lt); kmynų – 22 960,31 Eur (79 277,36 Lt)).    Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu šį ieÅ¡kovės UAB ,,Agrolitpa“ ieÅ¡kininį reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai iÅ¡ atsakovo S. P. 110 058,20 Eur negautų pajamų, procesines palÅ«kanas, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, įvertinęs Å¡ios civilinės bylos bei prie jos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatavo, kad atsakovas naudodamasis ieÅ¡kovės suteikta technika, įranga, priemonėmis ir lėšomis, panaudodamas konfidencialiÄ informacijÄ apie sandorius, kontaktus, kainas, darbo laiku vykdė asmeninę komercinę veiklÄ ; kad jis veikė tikslingai, sÄ moningai ir tyčia; kad ieÅ¡kovės veikla buvo pelninga, todėl ji galėjo sudaryti minėtus sandorius; kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovė sudariusi sandorius bÅ«tų gavusi pelnÄ ; kad 2007 m. vidutinė įmonės pelno norma buvo 13,47 proc.; kad atsižvelgiant į minėtÄ pelno normÄ Ä¯monės negautas pelnas už sandorius dėl aguonų, sorų, linų sėklų yra 87 974,53 Eur; kad prieÅ¡ingai nei nurodyta ieÅ¡kinyje už sandorius, susijusius su kmynų pardavimu, atsižvelgiant į tai, jog 2007 m. už analogiÅ¡kus sandorius įmonė gaudavo 0,1998 Eur pelnÄ , t. y. 876 64 Eur mažiau nei nurodyta ieÅ¡kinyje; kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 110 058,20 Eur nuostolių (t. 1, b. l. 140-145). Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundÄ , 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas konfidencialumo sutartį ir bÅ«damas susipažinęs su įmonės komercinių (gamybinių) paslapčių sÄ raÅ¡u, turėjo suprasti ir žinoti, jog informacija, susijusi su bendrovės vykdoma veikla, yra slapta ir negali bÅ«ti ja naudojamasi asmeniniams poreikiams, negali bÅ«ti atskleidžiama tretiesiems asmenims; kad atsakovas, susipažinęs su informacija apie ieÅ¡kovės prekių ir paslaugų savikainÄ , kainų struktÅ«rÄ , apskaičiavimo metodika, negalėjo pasinaudodamas Å¡ia informacija siekti sau naudos ir sudaryti sandorius su ieÅ¡kovės klientais; kad jei Å¡iuos sandorius, tarpininkaujant atsakovui, bÅ«tų sudariusi ieÅ¡kovė, ji bÅ«tų gavusi pajamas; kad atsakovas, turėdamas informacijos apie įmonės komercinius ryÅ¡ius, komercinius susitikimus bei pats juose dalyvaudamas, disponavo komercine įmonės informacija, siekiant asmeninių tikslų; kad atsakovas, susiraÅ¡inėdamas su buvusiais ieÅ¡kovės klientais perdavė jiems informacijÄ apie ieÅ¡kovės įmones, su kuriomis ji prekiavo; kad nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus ieÅ¡kovė patyrė žalÄ ; kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Teisėjų kolegija, vertindama teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydis, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ pažymėjo, kad teismo argumentai dėl priteistinos žalos dydžio nėra pakankamai argumentuoti – nėra aiÅ¡ku, kuo vadovaujantis pelnas skaičiuojamas kaip pelno marža; nepateikti duomenys, kokį grynÄ jį pelnÄ ir iÅ¡ kokių pardavimų įmonė yra gavusi anksčiau; negauto pelno skaičiavimo metodika, todėl bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 1, b. l. 179-185).  Kaip minėta, iÅ¡ naujo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai iÅ¡ atsakovo 62 680 Eur žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas, kvestionuodamas minėtÄ teismo sprendimÄ , teigia, kad teismas nenustatė visų bÅ«tinų sÄ lygų jo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai); kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes ieÅ¡kovė neturėjo pakankamai lėšų sandoriams sudaryti; kad teismas ignoravo apeliacinio teismo nustatytÄ nuostolių skaičiavimo bÅ«dÄ ; kad priteisti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, nes jų dydis lygus beveik visam įmonės per 2007 m. gautam pelnui.

  Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl paminėtų atsakovo S. P. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo juos vertindama, be kita ko, ir pirmiau nustatytų Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Dėl sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo Tiek Å¡alių ginÄÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad asmenys neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį (CK 1.116 straipsnio 4 dalis) bei tai, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis).

Teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pažymėjo, kad Å¡iÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo nustatęs, jog pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį bei ignoravo nagrinėjamam klausimui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ . Taip pat pažymėjo tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo iÅ¡vada, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei tai, kad Å¡alys nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakarotinai analizuoti ir vertinti, ar ieÅ¡kovė tinkamai nustatė, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi, ar atsakovas jÄ atskleidė ir pasinaudojo savo interesams tenkinti, ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .       Apeliantas, nesutikdamas su minėtais teismo motyvais, teigia, kad teismas nenustatė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės. Mano, kad prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Å¡ių sÄ lygų egzistavimo nekonstatavo, o ypač priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir galimų ieÅ¡kovės nuostolių, nes jos egzistavimo apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti nesant pateiktam įstatymų reikalavimus atitinkančiam nuostolių paskaičiavimui.

Pasak apelianto, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų nėra, nes nenustatyta, jog ieÅ¡kovei trÅ«ko užsakymų, be to, ji neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų prekėms įsigyti ir jas sandėliuoti, jos įsiskolinimo lygis buvo labai aukÅ¡tas, todėl ji neturėjo galimybės gauti papildomÄ finansavimÄ ir sudaryti ginčo sandorius.  Teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ vertinant paminėtus skundo argumentus visų pirma tikslinga dar kartÄ pažymėti Å¡ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ nustatė, kad atsakovas, dirbdamas pas ieÅ¡kovę, darbo metu sudarinėjo produkcijos pirkimo–pardavimo sandorius ne ieÅ¡kovės naudai per tarpininkÄ , ofÅ¡orinę kompanijÄ ,,Kremona Limited“; kad iÅ¡ viso sudarė sandorių už 872 315,56 Eur ir už tai gavo 13 722,94 Eur komisinį mokestį; kad ieÅ¡kovė ėmėsi protingų pastangų apsaugoti informacijÄ , kuri jos manymu turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę vertę ir pasirašė su atsakovu konfidencialumo sutartį; kad atsakovas, bendraudamas su vienu iÅ¡ buvusiu ieÅ¡kovės klientų, perdavė jam duomenis apie įmones, su kuriomis prekiavo ieÅ¡kovė, t. y. atskleidė duomenis apie ieÅ¡kovės komercinius ryÅ¡ius; kad atsakovas, susiraÅ¡inėdamas su buvusiais ieÅ¡kovės klientais, nurodė, jog nenori, kad apie jo sudaromus sandorius sužinotų ieÅ¡kovė, todėl prašė Å¡iÄ informacijÄ slėpti; kad atsakovas, susipažinęs su informacija apie ieÅ¡kovės prekių ir paslaugų savikainÄ , kainų struktÅ«rÄ bei jų apskaičiavimo metodikomis, pasinaudodamas Å¡ia informacija negalėjo siekti asmeninės naudos ir sudaryti sandorius su ieÅ¡kovės klientais; kad jei Å¡iuos sandorius atsakovas bÅ«tų sudaręs ir tarpininkavęs tarp ieÅ¡kovės ir jos klientų, pajamas bÅ«tų gavusi ieÅ¡kovė; kad atsakovas turėdamas informacijÄ apie ieÅ¡kovės komercinius ryÅ¡ius, komercinius susitikimus ir pats juose dalyvaudamas, disponavo informacija, kuri yra jos komercinė paslaptis ir neturėjo teisės ja naudotis siekdamas asmeninių tikslų ar jÄ atskleisti tretiesiems asmenims; kad nustačius neteisėtus veiksmus – komercinės paslapties atskleidimÄ , ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė atsakovui naudojantis nesÄ Å¾iningais veiksmais gautomis pajamomis, sudarant sandorius asmeniÅ¡kai su buvusiais ieÅ¡kovės klientais; kad teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie lėmė ieÅ¡kovės nuostolius, tačiau priteistinos žalos dydis nustatytas pažeidžiant tiek CK normas, tiek kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu (t. 1, b. l. 179-185).

Ä®vertinusi paminėtas Å¡iÄ bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjusio apeliacinio teismo iÅ¡vadas bei iÅ¡aiÅ¡kinimus, o taip pat bylai aktualias faktines aplinkybes teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nenagrinėdamas klausimo dėl dalies sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu visų pirma pažymi tai, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (Å¡alių procesinių dokumentų, teismo posėdžių protokolų, garso įrašų), po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliantas iÅ¡ naujo nekėlė klausimo ir neginčijo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su sÄ lygomis jo civilinei atsakomybei kilti.

Antra, teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties 29 punkte nustatytų faktų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai įvertino aukÅ¡tesnės instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių įtakÄ nagrinėjamam ginčui bei pagrįstai nustatė, kad egzistuoja CK įtvirtintos ir apeliacinės instancijos teismo pakartotinai konstatuotos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau skundžiamo teismo sprendimo dalyje ,,Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo“ teismas pasisakė tik dėl dalies iÅ¡ jų egzistavimo, o bÅ«tent sutiko su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atskleisdamas tretiesiems asmenims informacijÄ â€“ ieÅ¡kovės prekių ir paslaugų savikainÄ , kainų struktÅ«rÄ , komercinius ryÅ¡ius, – jis pažeidė Konfidencialumo sutartį, t. y. atliko veiksmus, kuriuos draudė atlikti sutartis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atlikdamas Å¡iuos veiksmus suprato, kad veikia prieÅ¡ įmonės interesus ir pažeisdamas priimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o dėl paminėtų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , nes jei atsakovas bÅ«tų tarpininkavęs sudarant Å¡iuos sandorius ieÅ¡kovei su klientais, pajamas bÅ«tų gavusi ieÅ¡kovė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Trečia, nors teismas konkrečiai neiÅ¡skyrė priežastinio ryÅ¡io klausimo nagrinėjimo kaip atskiros procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies ir dėl jo nepasisakė vertindamas kitų atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, dėl jo egzistavimo ir įrodymo nagrinėjamoje byloje sprendė nustatydamas atlygintinos žalos dydį. Teismas nustatė, kad atsakovui perdavus ieÅ¡kovei duomenis apie subjektus, ketinančius pirkti bei parduoti įvairiÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , ji Å¡iuos sandorius bÅ«tų sudariusi, ir pajamos nebuvo gautos bÅ«tent dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų.

Ketvirta, apeliantas, kurį visÄ Å¡ios bylos nagrinėjimo laikÄ atstovavo profesionalÅ«s teisininkai, kuriems yra / turi bÅ«ti žinoma pareiga pateikti jų argumentus pagrindžiančius įrodymus, kvestionuodamas teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė negalėjo ir nebÅ«tų sudariusi minėtų sandorių, nes tam neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų bei nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, jog įmonė trÅ«kstamas lėšas skolindavosi, Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent – ieškovės ir AB SEB banko sudarytų kreditavimo sutarčių (t. 3, b. l. 186-241) bei šio Banko 2015 m. balandžio 15 d. rašto (t. 2, b. l. 86), – priešingai nei teigia apeliantas, įmonė savo prievoles Bankui vykdo tinkamai ir tokia skolinimosi praktika yra būdinga jos veiklai. Penkta, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismo sprendimas / nutartis ar motyvai, kuriais grindžiamos vienokios ar kitokios teismo išvados, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), o įsiteisėjęs teismo sprendimas (šiuo atveju – nutartis) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims.

Taigi apeliantas, nesutikdamas su pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, galėjo pasinaudoti CPK 342 straipsnio suteikta teise ir pateikti kasacinį skundÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Å¡ia teise nebuvo pasinaudota. Å eÅ¡ta, be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, ieÅ¡kovės veikla yra susijusi su žemės Å«kio produkcijos pardavimu, ji Å¡ia veikla verčiasi ilgÄ laikÄ , yra gavusi ne vienÄ apdovanojimÄ , t. y. užsitikrinusi klientų pasitikėjimÄ , gerÄ reputacijÄ , todėl su darbuotojais sudaromos konfidencialumo sutarties tikslas ir yra apsaugoti šį per ilgus veiklos metus sukauptÄ nematerialųjį turtÄ (verslo ryÅ¡ius, reputacijÄ etc.).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija fakto, kad atsakovas dirbo ieÅ¡kovė įmonėje pagal darbo sutartį, t. y. Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, o, atsakovas, be kita ko, įsipareigojo ne tik neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, bet ir rÅ«pintis jos gero vardo, reputacijos, iÅ¡saugojimu. Å ios aplinkybės tik patvirtina teismų iÅ¡vadas, kad sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pradėjęs savo verslÄ , o apie analogiÅ¡kų prekių bei paslaugų teikimÄ Ä¯monėms, su kuriomis ieÅ¡kovę siejo verslo santykiai, bÅ«tų šį informavęs (sÄ Å¾iningumas) (CPK 185 straipsnis).

Dėl nuostolių dydžio    Kaip minėta, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui dėl 110 934,83 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautas 58 101,82 Eur pelnas iÅ¡ aguonų sėklų, 7 615,40 Eur pelnas iÅ¡ lukÅ¡tentų sorų, 22 257,32 Eur pelnas iÅ¡ linų sėklų ir 22 960,31 Eur pelnas iÅ¡ kmynų pardavimo, atlyginimo.   Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 62 680 Eur nuostolių atlyginimÄ .

Teismas konstatavo, kad ginčo sandorių metu ieÅ¡kovė aktyviai vykdė prekybÄ prieskoniais ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo virÅ¡ 18 000 000 Lt pajamų. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė neteikė tarpininkavimo paslaugų, o pirmiausia pati įsigydavo prekes ir tik tada jas parduodavo klientams, sprendė, kad ir Å¡iuo atveju įmonė bÅ«tų pasirinkusi tokį veiklos modelį, todėl ir nuostolių dydį vertino Å¡io modelio kontekste. Teismas, įvertinęs tai, kad Å¡ioje byloje buhalterinę ekspertizę atlikusi ekspertė nustatė negautÄ Ä¯monės grynÄ jį pelnÄ (65 510 Eur), tačiau nevertino papildomo finansavimo sÄ naudų ir jų įtakos grynajam pelnui, įvertinęs banko ieÅ¡kovei nustatytas finansavimo sÄ lygas, nustatė, jog finansavimo kaÅ¡tai per mėnesį sudarytų 3 328,84 Eur, o grynasis pelnas sumažėtų iki 62 680 Eur.   Apeliantas teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuostoliai turi bÅ«ti skaičiuojami vadovaujantis modeliu, pagal kurį ieÅ¡kovė pirmiausia įsigyja prekes, o tik tada jas parduoda, nes Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytam Å¡iuo atveju taikytinam nuostolių apskaičiavimo bÅ«dui.

Mano, kad priteistų nuostolių dydis yra neprotingai didelis, nes jis sudaro beveik visÄ 2007 m. įmonės gautÄ pelnÄ , be to, nepagrįstai netaikytas ekspertizės akte nurodytas grynojo pelningumo rodiklis, kuris sudaro 1,45 proc. nuo ieÅ¡kovės pardavimų. Taip pat pažymėjo tai, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė neprekiavo mėlynųjų aguonų ir iÅ¡lukÅ¡tentų sorų sėklomis, todėl ir Å¡ių pajamų gavimo nebuvo numatęs iÅ¡ anksto ir jos negali bÅ«ti laikomos įmonės nuostoliais.  Kaip žinoma, žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.).   Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaičius sÄ naudų.

Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; kt.).

  Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei iÅ¡aiÅ¡kinimus. Tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė ir bÅ«dÄ , kuriuo žala pasireiÅ¡kė, t. y. kaip atsakovo gautos pajamos ir, kad įmonės nuostoliais gali bÅ«ti laikoma tik pajamos, kurias ji bÅ«tų gavusi teikdama tarpininkavimo paslaugas.

Teisėjų kolegija, atmesdama paminėtus atsakovo skundo argumentus, visų pirma pažymi tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalybei bei anksčiau minėtuose aktualiuose kasacinio teismo išaiškinimuose aiškiai nurodyta, jog netiesioginiai nuostoliai suprantami kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, sprendžiant priteistinų nuostolių dydį aplinkybės, kiek asmuo atskleidęs įmonės komercinę paslaptį iš to gavo naudos, šiuo atveju – komisinio mokesčio, neturi reikšmės nustatant įmonei žalos dydį, kurį ji patyrė dėl tokių sandorių.

Antra, prieÅ¡ingai ne teigia, apeliantas, analogiÅ¡ka iÅ¡vada padaryta ir pirmiau nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje – ieÅ¡kovas gali pretenduoti tik į grynojo pelno dalį, kuriÄ jis galėjo gauti, jei Å¡ie sandoriai bÅ«tų buvę sudaryti su juo pačiu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties 6 lapo antros pastraipos paskutinį sakinį; t. 1, b. l. 184). Trečia, iÅ¡ atsakovo pasiraÅ¡ytos UAB ,,Agrolitpa“ vyr. agronomo pareiginės instrukcijos matyti, kad, kaip minėta, atsakovas bÅ«tent ir įsipareigojo konsultuoti ir administruoti (subjektų aplankymas, skambinimas, susiekimas raÅ¡tu) Å«kininkus ir kitus subjektus, siekiant iÅ¡plėsti su jais kuo didesnę, pelningesnę prekybÄ prieskoninėmis–konditerinėmis žaliavomis bei kitus verslo pasiekimus; parduoti Å«kio subjektams (įskaitant ir užsienio Å¡alių partnerius) prieskonių–konditerinių žaliavų ne mažiau kaip nurodyta Priede Nr. 1 (2.6, 2.8 p.).

Taigi, atsakovas dirbdamas ieÅ¡kovei, be kita ko, atliko ir tarpininkavimo paslaugas, todėl, nepriklausomai nuo to, kad jis, sudarydamas minėtus sandorius, veikė kaip tarpininkas ir gavo atlygį bÅ«tent už tai, tačiau analogiÅ¡kas pareigas bÅ«tų turėjęs atlikti ir Å¡iuos sandorius sudarydamas kaip ieÅ¡kovės darbuotojas. Ketvirta, kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantas, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad įmonė turėjo realias galimybes tokias pajamas gautas, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė vykdydama veiklÄ neteikė tiesioginių tarpininkavimo paslaugų, o Å¡io fakto, kaip minėta, Å¡alys neginčija, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog nuostoliai apskaičiuotini vertinant tai, kokias pajamas įmonė bÅ«tų gavusi vykdydama jai bÅ«dingÄ veiklÄ (CPK 178 straipsnis).  Teisėjų kolegija, taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte pateiktu nuostolių skaičiavimu, nes jų dydis turėjo bÅ«ti nustatomas pagal grynÄ jį pelningumo, o ne bendrÄ jį rodiklį, paskaičiuotas pelnas neatitinka realumo kriterijaus.

Nagrinėjamu klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktika dėl netiesioginių nuostolių nustatymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli – negautos pajamos, suprantamos kaip negautas grynasis pelnas, kuris gaunamas iÅ¡ bendrojo pelno atskaičius veiklos sÄ naudas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje Lietuvos teismų ekspertizės centro ekspertės atliktos buhalterinės ekspertizės ekspertė apskaičiuodama įmonės nuostolius iÅ¡ tiesų pirmiausia vertino, kokį bendrÄ jį pelnÄ gautų įmonė, jei ji bÅ«tų nupirkusi ir pardavusi produkcijÄ ir šį pelnÄ skaičiavo vadovaudamasi bendruoju įmonės pelno rodikliu, tačiau iÅ¡vada dėl nuostolių dydžio padaryta atsižvelgusi ir į sÄ naudas Å¡ioms pajamoms gauti, o bÅ«tent – darbuotojų darbo užmokestį, komandiruočių iÅ¡laidas, tarpininkavimo ir draudimo paslaugas, kurÄ , transporto priemones, jų remontÄ , elektros, telefono ryÅ¡io, paÅ¡to bei kitas sÄ naudas, o taip pat mokėtinÄ pelno mokestį (žr.

Ekspertizės akto 13 lapÄ , t. 4, b. l. 48). Antra, minėtų duomenų pagrindu ekspertės atlikti skaičiavimai visiÅ¡kai atitinka pirmiau minėtÄ pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl jų skaičiavimo, t. y., jog grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr. 36 punktÄ ). Trečia, nors apeliantas teigia, kad teismo priteisti nuostoliai yra neprotingi, nes jie sudaro didžiÄ jÄ dalį įmonės gaunamo metinio pelno, tačiau, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į skundÄ , pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sėklų sandoriai, kurie sudaro tik dalį įmonės veikos, yra vieni iÅ¡ pelningiausių, Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir įmonės buhalterė, todėl iÅ¡ Å¡ių sandorių gaunamas pelnas yra didesnis nei iÅ¡ kitų įmonė sudaromų.

Kaip žinoma, kiekviena įmonė siekia kuo pelningesnės veiklos, todėl sutiktina su ieškove, kad įmonė buvo ir yra suinteresuota sudaryti būtent tokio pobūdžio sandorius. Ketvirta, nors, kaip teisingai skundė nurodė apeliantas, 2007 m. ieškovė nesudarė sandorių, kurių objektais būtų mėlynųjų aguonų sėklos ar lukštentos soros, tačiau, kaip matyti iš prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos šiomis sėklomis įmonė prekiavo 2006 m., todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir skundo teiginius, kad įmonė ginčo sandoriais sudaryta produkcija neprekiavo.

Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis dėl priteistinų nuostolių dydžio.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog tuo atveju, kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tokiu bÅ«du, atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir paskirstymo Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ir Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .             Atmetus atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovė UAB ,,Agrolitpa“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikia raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į skundÄ parengimo (t. 4., b. l. 144-147). Ä®vertinusi tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija priteisia jas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (CPK 93, 98, 178 straipsniai).   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrolitpa“ (j. a. k. 168598128) iÅ¡ atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.  Teisėjai                                                                  Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                   Alvydas PoÅ¡kus