2022-04-21 Nr. CB-3384-2-55-3-01485-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1827

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01485-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 31 d. paduotu ieškovo S. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas S. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui M. M. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Fasadus“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 67 straipsnio 1 dalį, pagal kurią reorganizuojamų bendrovių akcijos yra keičiamos į po reorganizavimo veiksiančių (reorganizuojant sukurtų naujų ir po reorganizavimo tęsiančių veiklą) bendrovių akcijas, padarė neteisingą išvadą, jog po reorganizavimo veiklą tęsusios UAB „Fasadus“ akcijos netapo naujomis. Tokia klaidinga išvada nulėmė, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduodamos po reorganizavimo ateityje atsirasiančios akcijos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (nors neegzistuojant akcijoms nėra net objektyvios galimybės nustatyti, ar tokių akcijų perleidimo sandoriui iš viso būtina notarinė forma). Sistemiškai aiškinant ABĮ nuostatas, asmuo neturi teisės perleisti akcijų, kurios atsiras po reorganizavimo (bus pakeistos) iki pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre. Teismai akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino galiojančia, nepaisant to, jog sutartis buvo sudaryta atsakovui nesilaikant ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintos įstatyminės prievolės (lex obligationis), t. y. neinformavus UAB „Fasadus“ apie ketinimą perleisti akcijas. Tokiu būdu buvo padarytas materialinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje bei ABĮ 47 straipsnyje, pažeidimas. Ieškovo teigimu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos (šalies valios klausimais). Teismai, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, tokiu būdu, kada mokėjimus atsakovui faktiškai atliko pats atsakovas (kaip UAB „Fasadus“ direktorius) vertindami, kaip pakankamą ieškovo valios išraišką vykdyti sandorį, kuris buvo sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė