b00de786-3fa5-4c71-bb36-1708c77fa19d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1206-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01709-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos:122.3;122.4;128.12;(S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų G.

S., N. V. ir V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 pagal pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ dėl notarų veiksmų, suinteresuoti asmenys – notaras A. B., V. K., N. V., V. M., G. S., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja skundu prašė panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro A. B. 2014-08-26 liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminÄ Å¡iam skundui paduoti, kadangi apie skundžiamÄ liudijimÄ sužinojo tik 2014-11-03 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-1172-840/2014 metu, o patvirtintÄ jo kopijÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centro gavo tik 2014-11-19.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ji KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme yra užvedusi civilinę bylÄ Nr. 2-1172-840/2014 (Nr. 2-10-840/2015) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kurioje siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Å ios civilinės bylos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2014-11-03, pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A.

B. 2014-08-26 iÅ¡davė liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame liudijo, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , į kurio dalį pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį minėtoje civilinėje byloje, priėmė jo dukra I. J.. Be to, Å¡iame liudijime įraÅ¡ytos pastabos, kad:

1) vienas Å¡io liudijimo egzempliorius iÅ¡duodamas I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės dukros G. S. atstovui V. M., kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ ;

2) G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui padavė 2014-08-21 pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ir praÅ¡ymÄ patvirtinti paveldėjimo teisę;

3) Å¡is liudijimas iÅ¡duotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iÅ¡ visų įstaigų bei organizacijų. PareiÅ¡kėja mano, kad liudijimas neteisėtas, todėl naikintinas nes ginčijamame liudijime įraÅ¡ytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė jo dukra I. J.. IÅ¡ tiesų, dėl A. M. palikimo priėmimo 1992-07-31 notaro buvo suraÅ¡ytas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad Å¡io asmens palikimÄ lygiomis dalimis priėmė keturi asmenys, tarp jų ir I.

J.. Todėl ginčijamo 2014-08-26 liudijimo įraÅ¡as, kad A. M. palikimÄ priėmė tik jo dukra I. J., neatitinka tikrovės. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo dėl jau iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡duoti naujÄ liudijimÄ . Todėl ginčijamo liudijimo dalis, kuria liudijama, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmėjo dukra I. J., turėtų bÅ«ti panaikinta. Ginčijamo liudijimo aukščiau iÅ¡vardintos pastabos taip pat naikintinos, nes jų pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Po I. J. mirties jos duktė G. S. per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl jos motinos palikimo priėmimo. Tokiu bÅ«du ji yra praleidusi 3 mėnesių terminÄ I. J. palikimui priimti ir nėra I. J. turto paveldėtoja. G. S., norėdama priimti savo motinos palikimÄ , turėtų kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ko ji nepadarė. Ta aplinkybė, kad G. S. 2014-08-21 padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ Latvijoje, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto – atžvilgiu, nes Lietuvos Respublikos CK 1.62 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

Kadangi G. S. siekia paveldėti Lietuvoje esantį jos motinos nekilnojamÄ jį turtÄ , tai Å¡iems teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Tokiu bÅ«du, G. S. nesikreipus į Lietuvos teismus dėl jos motinos palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ir todėl jai nesant I. J. turto paveldėtoja, ginčijamame liudijime neturėjo bÅ«ti konstatuota, kad G. S. padavė pareiÅ¡kimÄ Latvijos notarui dėl palikimo priėmimo (nes Å¡is dokumentas nesukelia jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto atžvilgiu) ir jai neturėjo bÅ«ti iÅ¡duotas 2014-08-26 notaro A.

B. liudijimas tam, kad G. S. galėtų surinkti pažymas, reikalingas I. J. turto paveldėjimo įteisinimui. Pažymėjo, kad ginčijamas notaro liudijimas buvo panaudotas ne tik pažymų surinkimui, bet ir kitiems G. S. ketinamo paveldėti nekilnojamojo turto tvarkymo veiksmams – G. S. motinos I. J. nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravimui. Notaras negalėjo iÅ¡duoti ginčijamo liudijimo ir G. S. atstovui V. M., kadangi G. S. yra Å¡iam asmeniui suraÅ¡iusi įgaliojimÄ dėl I.

J. turto paveldėjimo bylos tvarkymo, tačiau pati G. S. nėra I. J. turto paveldėtoja. Ginčijamas liudijimas naikintinas, kaip iÅ¡duotas neturėjusiam teisės jį gauti asmeniui, t. y. iÅ¡duotas be teisinio pagrindo, iÅ¡duotas esant galiojančiam ir nepanaikintam 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimui, be to, jame įraÅ¡ytos žinios apie I. J. paveldėtÄ A. M. turto dalį neatitinka 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo duomenų, t. y. neatitinka tikrovės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino – panaikino KaiÅ¡iadorių rajono 2-ojo notarų biuro notaro A.

B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡duotÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartimi atnaujintas terminas pareiÅ¡kėjos A. K. skundui dėl notaro veiksmų paduoti (b. l. 47-48). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl paveldėjimo teisės santykių ar iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų, tačiau dėl skundžiamo notaro veiksmo – 2014-08-26 liudijimo, iÅ¡duoto tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iÅ¡ visų įstaigų ir organizacijų, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡davimo. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais, jog nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, paveldėjimo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 str. 1 d.). PareiÅ¡kimo padavimas kitos valstybės (Latvijos Respublikos) notarui dėl palikimo, kurį sudaro nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmimo nėra tinkamas palikimo priėmimas. Todėl duomenų apie I. J. nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje surinkimui notaras negalėjo iÅ¡duoti liudijimo įpėdiniui, kuris yra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui apie palikimo priėmimÄ pateikti ir teismas nėra jam to termino atnaujinęs. Teismas sutiko ir su pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyta nuomone, jog ginčijamame notaro iÅ¡duodame 2014-08-26 liudijime turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta iÅ¡lyga, kad jis iÅ¡duodamas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, iÅ¡skyrus nekilnojamÄ jį turtÄ , gavimui iÅ¡ visų įstaigų bei organizacijų, tačiau ne paveldėjimui skirtų pažymų, liudijimų ir kt. dokumentų surinkimui dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje.

Teismas konstatavo, kad G. S. liudijimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas dėl to, kad ji yra praleidusi CK 5.50 str. 3 d. nustatytÄ terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir iki Å¡ios dienos nei pareiÅ¡kėja, nei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė į bylÄ jokių duomenų, jog ji bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo, todėl ji nėra laikytina I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ prie skundo dėl notaro veiksmų pridėtų dokumentų matyti, jog ginčijamo 2014-08-26 liudijimo pagrindu VÄ® Registrų centre netgi buvo atlikti turto registracijos veiksmai, t.y. nors nurodyta, kad įregistravimo pagrindas yra 1992-07-31 Paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1-4661, tačiau įraÅ¡as apie tai galioja tik nuo 2014-08-29 (b. l. 27-30).

Teismo vertinimu, neatnaujinus G. S. termino I. J. palikimui – nekilnojamajam turtui Lietuvoje, priimti, G. S. negali bÅ«ti laikoma I. J. nekilnojamojo turto paveldėtoja, o pagal ginčijamÄ 2014-08-26 liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas G. S. į I. J. Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ nėra iÅ¡duotas, todėl Å¡iuo metu nėra ir dokumento, kuris galėtų bÅ«ti ginčijamas.Teismas taip pat sutiko su notaro A. B. atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčijamu liudijimu nėra nurodomas palikimÄ priėmusių asmenų skaičius, įpėdinių paveldimos turto dalys ar turtas, kuris turi bÅ«ti paveldėtas, kadangi tokia informacija nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duodamame Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., 5.66 str. ir 5.67 str. nuostatomis ir tik toks liudijimas suteikia teisę įpėdiniams įteisinti paveldimo turto dalis nuosavybės teise, o jo iÅ¡duotas liudijimas yra tik skirtas informacijos surinkimui ir neturėjęs sukurti naujų teisinių santykių.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos argumentas notaro iÅ¡duoto liudijimo teisėtumui ir pagrįstumui iÅ¡ tiesų neturi jokios įtakos, I. J. pagal 1992-07-31 notaro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ buvo viena iÅ¡ mirusio A. M. paveldėtoja, todėl Å¡ioje dalyje notaras liudijime nenurodė iÅ¡ esmės neteisingos informacijos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G. S., N. V. ir V. M. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apeliantų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantai nurodo, kad nutartis naikintina dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas neįvykdė pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . Aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui V. M. nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ , pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, todėl byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.2.

Teismas netinkamai kvalifikavo 2014-08-26 notaro A. B. iÅ¡duotÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos notariato įstatymo prasme. Notaras liudijime nurodė, kad jis šį liudijimÄ iÅ¡duoda vadovaujantis CK 5.50 str., kuris reglamentuoja palikimo priėmimo tvarkÄ ir bÅ«dus, o ne remiantis CK 5.66 str., kuriame yra reglamentuota praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tvarka. Teismas notaro iÅ¡duotÄ liudijimÄ faktiÅ¡kai prilygino paveldėjimo teisės liudijimui, kuris sukurtų teisines pasekmes paveldėti konkretų turtÄ suinteresuotam asmeniui G.

S.. PrieÅ¡ingai, Å¡is notaro iÅ¡duotas liudijimas nesukÅ«rė jokių naujų teisinių santykių, o tik suteikė galimybę įregistruoti turtÄ I. J. vardu pagal 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1-4661. IÅ¡ paveldėjimo bylos matyti, kad I. J. (G. S. motina) palikimÄ priėmė, tik Å¡is juridinis faktas dėl nežinomų priežasčių nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centras. I. J. gyveno ir mirė Latvijos Respublikoje, todėl jos dukra G. S. priėmė palikimÄ vadovaujantis Latvijos Respublikos teise, nepažeidžiant nustatytų terminų.

Tuo tarpu CK 5.51 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , todėl G. S. paveldėjusi savo mamos turtÄ po jos mirties, laikytina priėmusia visÄ jos palikimÄ , tame tarpe esantį ir Lietuvos Respublikoje. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Remiantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , turi teisę, bet ne pareigÄ praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Todėl apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog notaras privalėjo atsisakyti atlikti ginčijamÄ notarinį veiksmÄ , vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsniu, kadangi prieÅ¡ingai nei teismas, notaras, iÅ¡duodamas ginčijamÄ liudijimÄ , tinkamai ir iÅ¡samiai įsigilino į 1992 m. paveldėjimo bylÄ .3.

Teismo motyvuojamoje dalyje yra dėstomi motyvai ir analizuojami paveldėjimo teisiniai santykiai G. S. atžvilgiu, tačiau teismas skundžiama nutartimi panaikino notaro iÅ¡duotÄ liudijimÄ , kurio pagrindu net nebuvo praÅ¡oma VÄ® Registrų centras įregistruoti nuosavybės teisių G. S. vardu, o tik pateiktas praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teisę į G. S. motinai I. J. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4661 pagrindu. Be to, teisine prasme neturi bÅ«ti svarbu, nuo kada VÄ® Registrų centras galioja įraÅ¡as apie nuosavybės teisės įregistravimo pagrindÄ , kai nuosavybės teisė I.

J. atsirado priėmus palikimÄ , o tai patvirtinantis dokumentas yra 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661. Apeliantams nėra suprantama teismo nuostaba, kad notaro liudijimo pagrindu buvo atlikti turto registracijos veiksmai, kadangi nuosavybės teisė yra įregistruota ne G. S. vardu, o jos motinos I. J. vardu. Apeliantai taip pat pažymi, kad notaro iÅ¡duotam liudijimui ar jo teisėtumo klausimui spręsti ir nagrinėti negali bÅ«ti taikoma 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ bei CK 1.62 straipsnio 1 dalis, kuri nustato tarptautinės privatinės teisės reguliuojamus paveldėjimo teisės santykiams taikytinos teisės klausimus.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja A.

K. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos motyvus:1. Apeliantų minima CK 5.51 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmęs ar visÄ palikimÄ , turėtų bÅ«ti taikoma sistemiÅ¡kai su CK 1.62 straipsniu ir jokiu bÅ«du nepanaikina pastarosios normos galiojimo užsienio įpėdiniui. PareiÅ¡kėjo nuomone, tuomet liudijimas surinkti duomenis apie I. J. turtÄ negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas G.

S. dar ir Å¡iuo pagrindu, nes ji jokio I. J. turto (nei kilnojamo, nei nekilnojamo) Lietuvoje nepradėjo valdyti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad G. S. bÅ«tų pradėjusi valdyti kokį nors I. J. turtÄ ir Latvijoje.2. Atskirojo skundo motyvas, kad panaikintasis liudijimas nėra paveldėjimo teisės liudijimas ir jokių naujų teisinių santykių nesukÅ«rė, nėra teisingas. IÅ¡davus ginčo liudijimÄ G. S., ji Å¡iuo notaro veiksmu buvo pripažinta I. J. viso turto paveldėtoja. Tačiau teisės paveldėti I.

J. nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, praleidusi nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ ir teismo keliu Å¡io termino neatnaujinus, G. S. neturi.3. Teismas teisingai nustatė, kad ginčijamo liudijimo įraÅ¡as, jog I. J. priėmė A. M. palikimÄ , neatitinka tikrovės. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ 1992 m. paveldėjimo teisės liudijimo, A. M. palikimÄ lygiomis dalimis po ¼ dalį paveldėjo keturi asmenys, o ne viena I. J.. Apeliantai teigia, kad ginčijamu liudijimu net nebuvo praÅ¡oma įregistruoti nuosavybės teisės į turtÄ G.

S., tačiau Å¡io liudijimo pagalba G. S. veikė kaip I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja, nors tokios teisės - paveldėti I. J. nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, neturi. Tarptautinėmis sutartimis teismas pasirėmė pagrįstai, tokiu bÅ«du pasisakydamas dėl LR notariato įstatymo 55 straipsnio nuostatų.Daugiau atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl notaro atlikto notarinio veiksmo – 2014-08-26 liudijimo, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iÅ¡ visų įstaigų ir organizacijų, iÅ¡davimo teisėtumo. Byloje nustatyta, kad dėl A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo KaiÅ¡iadorių m. notarė G. S. 1992-07-31 iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad A. M. palikimÄ lygiomis dalimis priėmė J. M., I. J., E. B. ir A. M. (t. 1, b. l. 86-87). G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U.

B. padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ir praÅ¡ymÄ patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotÄ aktų ir paliudijimų registre 2014-07-21 Nr. 883, kad priima visÄ savo motinos I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), paliktÄ palikimÄ (b. l. 83-85). Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusysis notaras U. B. 2014-07-25 iÅ¡davė įgaliojimÄ , įregistruotÄ aktų ir pažymėjimų registre Nr. 907, kuriuo G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teisėtiems interesams ir vesti jos vardu paveldėjimo bylas po jos motinos I.

J. mirties (mirusios 2008-05-08) visose Lietuvos Respublikos valstybinėse, teismų, administracinėse, savivaldybės įstaigose, notarų ir antstolių biuruose, valstybinėje žemės tarnyboje, žemės registro skyriuose, komercinėse įstaigose ir bankuose, civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstaigose, archyvuose ir kitose įstaigose, susijusiose su jai priklausančio paveldėjimo priėmimu ir paveldėjimo teisės patvirtinimu pagal įstatymÄ arba testamentÄ , priimti paveldėjimÄ , gauti paveldėjimo pažymėjimÄ , pateikti, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus; atstovauti jos interesus, vedant bylas dėl paveldėto nekilnojamojo turto įregistravimo žemės registro skyriuje, sudaryti sutartį ar susitarimus su kitais paveldėtojais dėl paveldėjimo padalijimo ir dėl Å¡ių dalykų pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus visose įstaigose, pasiraÅ¡yti patvirtinamÄ jį praÅ¡ymÄ ir jos vardu gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (b. l. 79-82).

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2014-08-26 iÅ¡davė liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmėjo jo dukra I. J.. Å io liudijimo pastabose nurodyta, kad:

1) vienas Å¡io liudijimo egzempliorius iÅ¡duodamas I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės dukros G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro U. B. patvirtintÄ 2014-07-25 įgaliojimÄ , įregistruotÄ aktų ir pažymėjimų registre Nr. 907;

2) G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė 2014-07-21 pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ir praÅ¡ymÄ patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotÄ aktų ir paliudijimų registre Nr. 883;

3) Å¡is liudijimas iÅ¡duotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iÅ¡ visų įstaigų bei organizacijų. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ dėl notaro veiksmų, 2015 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino notaro A. B. 2014-08-26 iÅ¡duotÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, jog G. S. liudijimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas dėl to, kad ji yra praleidusi terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, jog ji bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo, todėl ji nėra I.

J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje suinteresuoti asmenys G. S., N. V. ir V. M. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ , esminiai atskirojo skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog G. S. yra priėmusi palikimÄ po I. J. mirties Latvijos Respublikoje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu palikimÄ užsienio valstybėje įpėdinis yra priėmęs, tai laikytina, kad jis palikimÄ yra priėmęs ir Lietuvoje, todėl, apeliantų nuomone, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio nuostatomis, ginčijamas liudijimas buvo iÅ¡duotas teisėtai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 str. 1 d.).

Å i teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimÄ sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiÅ¡kia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ Lietuvos Respublikoje esantys nekilnojamieji daiktai visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. triÅ¡alės Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , įstatymai, tačiau nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktosios knygos Å¡eÅ¡tajame skyriuje, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas palikimui priimti.LR CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.12 str.).Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigÅ«nai. Pavyzdinis Lietuvos Respublikos konsulinių pareigÅ«nų atliekamų notarinių veiksmų sÄ raÅ¡as yra nurodytas Å¡io įstatymo 27 straipsnyje.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę į palikimÄ Ä¯gytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų – kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ . Kadangi, apeliantų teigimu, palikėjos I. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje, palikimo atsiradimo vieta taip pat laikytina Å¡i užsienio valstybė.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantė G. S., norėdami tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo priėmimo, turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigÄ Latvijos Respublikoje, kuri pagal savo kompetencijÄ gali atlikti notarinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmai, kurie turi bÅ«ti atliekami po to, kai paveldėtojas Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ priimti Lietuvos Respublikoje esantį palikimÄ , nėra reglamentuoti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, Lietuvos Respublikos konsuliniame statute ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

Todėl susiklosčius tarpvalstybinei paveldėjimo situacijai, atsižvelgiant į analogiÅ¡kų teisinių santykių reglamentavimÄ nesant tarpvalstybinės paveldėjimo situacijos, Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisės tradicijÄ , protingumo bei ekonomiÅ¡kumo principus, darytina iÅ¡vada, kad paveldėjimu suinteresuoti asmenys, siekdami sukelti jų pageidaujamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, be Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos taip pat gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos notarÄ , kuris nustatytinas taikant LR CK 5.4 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, G. S. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusįjį notarÄ , t. y. institucijÄ , neturinčiÄ jurisdikcijos Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad apeliantė netinkamu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo nekilnojamojo turto atžvilgiu (LR CK 5.50 str. 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Lietuvos Respublikos bei tarptautinį teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad duomenų apie I.

J. nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje surinkimui notaras negalėjo iÅ¡duoti liudijimo įpėdiniui, kuris yra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui apie palikimo priėmimÄ pateikti, ir teismas nėra jam to termino atnaujinęs, dėl ko jis nėra laikytinas I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoju. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , todėl skundžiama nutartis turėtų bÅ«ti panaikintina ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad bylos dėl notarų veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka CPK XXV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Å iame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos raÅ¡tinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 str. 5 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad byla 2015 m. vasario 19 d. 14 val. posėdžiui, kuriame ji buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, paskirta 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, kurioje be kita ko, nurodyta jÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 47).

CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. RaÅ¡ytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Taigi, pagal šį CPK įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas neprivalėjo byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti raÅ¡ytinių praneÅ¡imų ar Å¡aukimų apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialiajame interneto tinklalapyje 2015 m. vasario 5 d. buvo praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme 2015 m. vasario 19 d. 14 val. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 49), todėl konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ .     Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, teisingai įvertino notaro atliktus veiksmus, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                     Arvydas Žibas