b00d7fe1-0cee-4c4b-a3e8-935a0d223bb5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-164-428 /2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01134-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 3–5). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kalint Marijampolės pataisos namuose nuo 2015-09-02 iki 2018-03-21 įvairiais laikotarpiais buvo patalpintas į 13, 14, 15, 17, 18, 19 kameras.

Å iose kamerose buvo laikoma iki 6 asmenų, o nuo 2018-01-02 buvo laikoma iki 4 asmenų. Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose, plotÄ mažino ir jame esantys baldai ir kiti įrenginiai. Nurodė, jog nurodytose kamerose buvo nuo 4 iki 6 asmenų. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas, tačiau nebuvo galima užsirakinti. Sanitariniame mazge buvo tupimas tualetas, neÅ¡varus. Patalpoje nebuvo džiovinimo įrenginių. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė, turi bÅ«ti atskira oro Å¡alinimo sistema.

Iki 2018-01-02 kamerose nebuvo prižiÅ«rėtojo mygtuko. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, o vasarÄ karÅ¡ta, tvanku. Patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, nepatekdavo į kameros dienos Å¡viesa, kadangi Å¡alia pastato buvo aukÅ¡ta siena bei ant langų uždėtos tankios grotos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliuko, nėra galimybės tinkamai mankÅ¡tintis. Atvykstant ir iÅ¡vykstant į Marijampolės PN daromos asmens kratos, apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis. Patalpose bÅ«na Å¡alta, o tenka nusirengti, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.

Dėl tokių veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , depresijÄ , tapo dirglus, iÅ¡sekęs, nuolat jaučia baimę, sumažėjo bendravimas, nuolat jaučia nuovargį. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

67) nurodė, jog 13, 18 kamerose buvo po 4 asmenis, 14, 15, 17, 19 kamerose buvo po 6 asmenis. Tik nuo 2018-01-02 kamerose buvo laikoma iki 4 asmenų, o 18 kameroje iki 3 asmenų. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atlikinėjo 13, 14, 15 ir 19 kamerose nuobaudas, o atsakovas teikia melagingus įrodymus. Be to, nurodė, jog kamerose turėjo kalėti po vienÄ arba po du nuteistuosius vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktu nustatė pažeidimÄ dėl dienos Å¡viesos trÅ«kumo 13 kameroje.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas teikė skundus, tačiau jie nebuvo registruojami. Sanitarinių įrenginių buvo neįmanoma valyti, kadangi jie buvo surÅ«diję, o iÅ¡kvietimo mygtukai pradėti montuoti tik nuo 2018-01-02. Atsakovė atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas į 17, 18, 24 kameras, o 13, 14, 15 ir 19 kamerose bausmės neatlikinėjo. Nurodė, jog 17 kamera yra 16,13 kv. m, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos ir buvo 4 nuteistieji, 18 kamera buvo 12,14 kv. m ploto, joje įrengta 3 gyvenamosios vietos, buvo trys asmenys, 24 kameroje plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, buvo iki 5 nuteistųjų.

Atsakovė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl to paties dalyko už laikotarpį nuo 2018-02-19 iki 2018-03-21 yra kreipiÄ sis į teismÄ ir yra užvesta administracinė byla Nr. I-3911-414/2018, todėl dalyje skundas turėtų bÅ«ti nenagrinėtinas. Kameros periodiÅ¡kai yra tikrinamos, pastebėjus pažeidimus pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į administracijÄ ar kitas institucijas, tačiau tokių praÅ¡ymų nebuvo teikęs. Sanitarinis mazgas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, durys neprivalo bÅ«ti rakinamos, kadangi teisės aktai to nenumato.

Patalpas turi tvarkytis nuteistieji, todėl dėl neÅ¡varių patalpų pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir atmestini. Kameros yra įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Kamerų tipo patalpoje džiovyklų įrengimas nėra numatytas, taip pat nėra privalomo reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukų ar sporto inventoriaus. Grotų įrengimÄ kamerų tipo patalpose numato teisės aktai. PrižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo mygtukai yra įrengti nuo 2003 m. ir tai patvirtina pateikti techninio projekto sprendiniai.

Nurodė, jog patys nuteistieji juos piktybiÅ¡kai gadina, o Marijampolės PN juos nedelsiant tvarko. PareiÅ¡kėjo skundas dalyje paliktinas nenagrinėtu, kitoje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2015-09-02 iki 2018-03-21 tam tikrais laikotarpiais, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administracinis teismas 2018-07-05 sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-3911-414/2018, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00806-2018-9) pagal pareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namams, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018-02-18 iki 2018-03-22 (pareiÅ¡kėjui kalint 18 kamerų tipo patalpoje) skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl perpildytos 18 kameros, netinkamos kameros temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietimo, dėl netinkamo sanitarinio mazgo (nerakinamos durys, tupimas tualetas), dėl iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl suoliukų ir sporto įrenginių nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Sprendimas neįsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundÄ palieka nenagrinėtu jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių Å¡alių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad skundas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018-02-18 iki 2018-03-22 paliekamas nenagrinėtu.

Å ios administracinės bylos ginčo laikotarpis yra nuo 2015-09-02 iki 2018-02-13, pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 111.2 punktas nustato, jog kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Ä® bylÄ pateikti duomenys (b. l. 22, 57–58) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo baustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas: į 17 kamerÄ , jos plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos ir joje buvo iki 4 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 4,0325 kv. m gyvenamojo ploto;

į 24 kamerÄ , kurios plotas 20,35 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, patalpoje buvo iki 5 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto; į 18 kamerÄ , kurios plotas 12,14 kv. m, joje buvo įrengta 3 miegamosios vietos, patalpoje buvo iki 3 nuteistųjų, todėl vienam nuteitajam teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-09-21, nuo 2016-11-29 iki 2016-12-13, nuo 2018-01-04 iki 2018-01-14, nuo 2018-01-29 iki 2018-02-13 buvo paskirtas į 17 kamerÄ . Laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2015-11-12 paskirtas į 24 kamerÄ ir nuo 2017-03-01 iki 2017-03-15, nuo 2017-03-16 iki 2017-03-30, nuo 2017-03-31 iki 2017-04-13, nuo 2017-04-14 iki 2017-04-23 buvo paskirtas į 18 kamerÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo paskirtas ir į 13, 14, 15 ir 19 kameras, tačiau teismui nei savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo kuriuo ginčo laikotarpiu jis buvo nurodytose kamerose. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi atsakovo pateiktais duomenis ir bylÄ nagrinėja pagal atsakovės pateiktus duomenis, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 17, 18 ir 24 kamerose. PareiÅ¡kėjas dėl 24 kameroje įrengtų gyvenamųjų vietų jokių prieÅ¡taravimų nepateikęs, todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais duomenimis ir sprendžia, jog Å¡ioje kameroje buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog 18 kameroje iki 2018-01-01 buvo 6 nuteistieji, o po to iki 4 asmenų. Atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ (b. l.

67) nurodė, jog 18 kameroje buvo 4 asmenys, o nuo 2018-01-02 18 kameroje buvo iki 3 asmenų bei pateikęs kameros nupieÅ¡tÄ schemÄ (b. l. 71). IÅ¡ to matyti, jog pareiÅ¡kėjo aplinkybės nesutampa. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateikė prieÅ¡taringus duomenis apie kartu su juo ginčo kameroje buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Å ių abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovo atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie 18 kameros, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių laikotarpiu.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie 18 kameroje buvusių nuteistųjų skaičių nevertintini ir atmestini kaip nepagrįsti ir teismas vadovaujasi atsakovo oficialiai pateiktais duomenis, jog 18 kameroje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 3 gyvenamosios vietos ir joje buvo iki 3 nuteistųjų. PareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, jog 17 kameroje iki 2018-01-01 buvo įrengtos 6 gyvenamosios vietos bei pateikė nupieÅ¡tÄ schemÄ (b. l. 72), o nuo 2018-01-01 buvo įrengtos 4 gyvenamosios vietos.

Atsakovė nei atsiliepime, nei gavusi pareiÅ¡kėjo atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo, jog 17 kameroje iki 2018-01-01 buvo įrengtos 6 gyvenamosios vietos, o tik po 2018-01-01 buvo įrengtos 4 gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui atliekant nuobaudas 17 kameroje iki 2018-01-01 (22 paras kamerų tipo patalpoje pareiÅ¡kėjui teko 2,68 kv. m gyvenamojo ploto, trÅ«ko 0,91 kv. m ploto) nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). PareiÅ¡kėjas teigia, jog atsakovas pažeidė BVK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi kamerų tipo patalpose buvo daugiau nei du nuteistieji.

IÅ¡ pateiktų atsakovės duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo skiriamos nuobaudos iki 15 parų (b. l. 22). Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , kamerų tipo patalpose laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbÄ nevedami. BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo baustas ir jam buvo skirtos nuobaudos iki 15 parų, atsakovė Å¡ių duomenų neginčijo. Nuobaudas atliko 17, 18 ir 24 kamerose, kuriose įrengta daugiau nei 2 miegamosios vietos ir ginčo laikotarpiu buvo daugiau nei 2 nuteistieji. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei į pateiktus duomenis, spręstina, jog atsakovė pažeidė BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjas teigė, jog kamerose žiemÄ buvo Å¡alta, vasarÄ tvanku, drėgna, netinkama ventiliacija, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kadangi Å¡alia kameros langų buvo aukÅ¡ta mÅ«rinė tvora bei kamerų langai su grotomis.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015-10-31; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir HN 134:2015 17 punkte. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. Higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normos nereglamentuoja. Higienos normų HN 76:2010 56 punkte numatyta, jog ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsis.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. PanaÅ¡iai numatyta ir Higienos normų HN 76:2010 26 punkte. Atsakovas nurodęs, jog patalpos yra periodiÅ¡kai tikrinamos. PareiÅ¡kėjas dėl nurodytų pažeidimų nei į administracijÄ , nei į kitas institucijas nesikreipė.

Atsakovo pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016-01-15 Nr. PT-2, 2016-11-14, Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12), 2016-01-18 Nr. PT-3, 2016-02-11 Nr. PT-19, 2016-04-27 Nr. PA.4-10(23.4.1.4.12), 2017-08-31 Nr. PA.4-271(16.3.187.4.12) patikrinimo aktai (b. l. 24-40) patvirtina aplinkybę, kad pažeidimų patikrinimo metu Marijampolės PN 17, 18 kamerose nebuvo nustatyta.

Daugeliu atveju natÅ«ralus apÅ¡vietimas nebuvo vertinamas, kadangi to nereglamentavo Higienos norma HN 134:2015. PareiÅ¡kėjo pateiktame Visuomenės sveikatos centro 2018-03-05 patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-702 (b. l. 75-76) buvo nustatyta, jog 13 kameroje yra įrengtas langas, tačiau natÅ«ralus apÅ¡vietimo pateikimas į kamerÄ yra apribotas prie lango stovinčios betoninės sienos ir lango uždengimo tankiomis grotomis. Visuomenės sveikatos centras rekomendavo Marijampolės PN spręsti klausimÄ dėl galimo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimo kamerose, kuriose prie pat lango stovi betoninė siena ir langas uždengtas tankiomis grotomis.

Patikrinimo akte nebuvo nustatytas higienos normų pažeidimas, tačiau tik rekomenduota padidinti natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientÄ . IÅ¡ pateiktos atsakovės schemos (b. l.

58) matyti, jog 17 ir 18 kamera yra tame pačiame aukÅ¡te kaip ir 13 kamera, todėl tikėtina, jog ir Å¡ių kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas apribotas Å¡alia esančios betoninės sienos. Tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų patikrinimo aktų dirbtinis apÅ¡vietimas 17 ir 18 kamerose buvo pakankamas tiek skaitymui, tiek raÅ¡ymui. Kadangi natÅ«ralaus apÅ¡vietimo verčių Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, ir į bylÄ tiek atsakovo, tiek pareiÅ¡kėjo pateiktuose Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nebuvo vertinamas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kameros natÅ«ralus apÅ¡vietimas nebuvo tinkamas.

PareiÅ¡kėjo subjektyvi nuomonė, kad natÅ«ralus kameros apÅ¡vietimas buvo netinkamas, esant pakankamam dirbtiniam apÅ¡vietimui, vertintina kritiÅ¡kai. Teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Patikrinimo akte taip pat konstatuojama, kad kamerose yra sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti jÄ per varstomÄ langÄ ir tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų dėl kamerų temperatÅ«ros bei drėgmės. Atsakovė nepateikė duomenų dėl viso ginčo laikotarpio ir visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimo aktų dėl temperatÅ«ros, ventiliacijos, drėgmės ir apÅ¡vietimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos galėtų būti vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos temperatūros, ventiliacijos ar apšvietimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo kreiptis į administracijÄ ar kitas institucijas, kadangi jo praÅ¡ymai ir skundai nebuvo registruojami, tačiau nurodytos aplinkybės nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kada jis ketino kreiptis į pataisos namų administracijÄ ar kitas institucijas. Be to, akivaizdu, kad jam nebuvo varžoma teisė pateikiant skundÄ teismui, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (nebuvo galimybės užrakinti duris, nebuvo lentynėlės higienos priemonėmis susidėti, tualetas tupimas).

Higienos norma HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimų sanitariniam mazgui nėra numatyta. Teismu praktikoje "tupimo" tualeto įrengimas kameroje laikomas higienos reikalavimu, reglamentuojančių sanitarinio mazgo įrengimÄ (Å¡iuo atveju Higienos normos HN 76:2010 21 punkto) neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Atsakovės atstovas neargumentavo pareiÅ¡kėjo pozicijos dėl tupimo unitazo įrengimo 17 kameroje (ginčo laikotarpiui iki 2015-11-01), nepateikė jokių šį pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad 17 kameroje ginčui aktualiu metu iki 2015-11-01 buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti tupimi tualetai, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.

Tačiau nuo 2015-11-01 sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumai nebuvo reglamentuoti, todėl likusio ginčo laikotarpiu pažeidimų dėl sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumų atmestini. Be to, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte numatyta, jog klozetas gali būti ir tupimas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato sanitarinio mazgo durų įrengimo su rakinama spyna, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovas duomenų apie ta, jog kamerų patalpose yra įrengta tualeto reikmenų lentynėlė į bylÄ nepateikė. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 10.6 punkte numatyta, jog kameros patalpose turi bÅ«ti įrengiama sieninė lentyna tualeto reikmenims, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje lieka nepaneigti.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie sanitarinio mazgo neÅ¡varÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos normos nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliuko, nėra galimybės mankštintis (nėra sporto įrangos). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore (Taisyklių 20 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suolelius nėra, o sporto inventoriaus įrengimas nėra privalomas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl suolelių ir sporto įrangos nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestinos kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai. Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo patalpos numerio ir laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedÅ«ros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiÅ¡kėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 72-73) nurodė, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema buvo įrengta nuo 2003 m., tai patvirtina byloje pateiktas UAB „Specialusis projektas“ techninis projektas (b. l. 44-56). Nurodė, jog nuteistieji iÅ¡kvietimo mygtukus gadina.

Tačiau konkrečių įrodymų, jog iÅ¡kvietimo mygtukai kamerose ginčo laikotarpiu veikė į bylÄ atsakovė nepateikė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz.

LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡kvietimo sistema kamerų tipo patalpose neveikė. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančios iÅ¡kvietimo sistemos nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sikviesti pagalbos (pareigÅ«nų), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės PN iÅ¡ viso 22 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose (trÅ«ko 0,91 kv. m gyvenamojo ploto), todėl konstatuotina, kad Marijampolės PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti kameroje, atitinkančiÄ jÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pablogėjusia sveikata, sukrėtimu, nepatogumais, depresija ir pan.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastÄ (22 paras kamerų tipo patalpoje pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,91 kv. m ploto), įvertinus tai, kad gyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas bei įvertinus tai, jog buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 180 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018-02-18 iki 2018-03-22, palikti nenagrinėtu. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 180 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė