2013-10-17 Nr. AB-6529-3-61-3-03145-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1838/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03145-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. L. skundu (b. l. 22-34) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą megztų pirštinių; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 891,67 Lt žalą, patirtą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 6 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 4 švarkus, 2 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 6 marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis; 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 6 poras batelių, 3 poras žieminių batų; 3 poras demisezoninių batų, 1 kelnių odinį diržą, 2 poras odinių pirštinių.

Pareiškėjas paaiškino, kad atlieka tarnybą Lukiškių TI-K. Laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotos tarnybinės uniformos (atskirų jos dalių) nustatyti dėvėjimo terminai pasibaigė, tačiau priklausančios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2 ir 4 punktais, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu jis neprašė piniginės kompensacijos, tuo išreikšdamas savo valią gauti jam priklausančias tarnybinės uniformos dalis. Kadangi atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė, raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K išdavė 2012 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. 24-989 dėl ginčo laikotarpiu neišduotos uniformos dalių ir atsisakymą išduoti tarnybinės uniformos dalis motyvavo finansinių lėšų trūkumu.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A63-295/2009 ir Nr. A556-111/2008 ir pažymėjo, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovui neįgyvendinus pareigos įstatymo nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu laikotarpiu jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis teko gana ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduodamos netinkamo dydžio, tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog trūkstamos uniformos dalys bus netrukus išduotos.

Dėl šių priežasčių patirtos turtinės žalos pareiškėjas negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau tvirtina, kad patirta turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. turėjusia būti išmokėta kompensacija.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą (b. l. 39-41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Tvarkoje nustatyta tvarka į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis nesikreipė, todėl ginčo laikotarpiu minėtas klausimas nebuvo svarstytas. Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. raštu prašė pateikti pažymą, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis, piniginę kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat pareiškėjas prašė išduoti neišduotas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas baigėsi ginčijamu laikotarpius, o nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jam neišduotą uniformą (jos dalis). Atsakovas paaiškino, kad pagal Tvarką pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad dėl kompensacijos pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą, o teisės aktai nenustato, kad kompensacija gali būti mokama įstaigos iniciatyva. Atsakovas nurodė ir tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atsakovas pažymėjo, kad 2012 metais pareiškėjui buvo išduota 1 pora batelių, 1 vasarinė striukė, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 odinis kelnių diržas, 1 odinis diržas su dėklais. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šių metų pirmą ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2012 m. gruodžio 28 d., atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą Darbo kodekso 27 straipsnyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą megztų pirštinių. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 891,67 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Statuto 18 straipsnio 1-3 dalimis, Tvarkos 1-4 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir darė išvadą, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Teisės aktai nenustato atvejų, kuomet pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Taigi, minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-295/2009 ir 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 nuostatomis, pažymėjo, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl darė išvadą, kad finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Dėl to atsakovo Lukiškių TI-K neveikimą neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, teismas laikė neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir darė išvadą, jog tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o susidėvėjus atitinkamai uniformos komplekto daliai ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 yra akcentuota, jog neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. sausio mėn. išduota 1 pora batelių (dėvėjimo terminas 1 metai), 2012 m. kovo mėn. – 1 vasarinė striukė (dėvėjimo terminas 3 metai), 1 marškiniai ilgomis rankovėmis (jaunesniesiems pareigūnams išduodamos 2 poros, dėvėjimo terminas 1 metai), 2012 metų rugsėjo mėnesį – 1 kelnių odinis diržas (dėvėjimo terminas 6 metai), 1 odinis diržas su dėklu. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjui išduotų žieminės striukės (išduota 2008 m. vasario mėn.), kelnių (išduota 2011 m. vasario mėn.), pusvilnonio megztinio (išduota 2011 m. vasario mėn.) ir marškinių ilgomis rankovėmis (išduota 2011 m. kovo mėn.) dėvėjimo terminas baigėsi po 2011 m. gruodžio 31 d. ir nepatenka į ginčijamą laikotarpį, už kurį pareiškėjas prašo įpareigoti išduoti uniformos dalis.

Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir darė išvadą, kad pareiškėjas, tarnyboje nešiodamas savo drabužius ir avalynę, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nuostolių buvimo faktas yra akivaizdus, jis, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas, be to, pateikti į bylą tikslius duomenis apie patirtus nuostolius yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo didelis laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinantys įrodymai, be to, pareiškėjas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir visai nerinkti.

Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, yra didelė tikimybė, jog pareiškėjo patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas patirtų nuostolių dydis atitinka kompensacijos už neišduotas uniformos dalis, apskaičiuotos atsižvelgiant į tarnybinės uniformos vertę, dydį – 891,67 Lt. Teismas vertino, kad nurodyta turtinės žalos (materialinių nuostolių) suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Teismas darė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo padavimo datą (2012 m. gruodžio 5 d.) teismas laikė, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl pareiškėjui priteisė visą nurodytą turtinės žalos sumą – 891,67 Lt.

III. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 78-80) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas vadovaujasi Tvarkos 1-3 punktais, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2003-2011 metais nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Lukiškių TI-K pabrėžia, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metu, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį patys pareiškėjai nurodė savo prašymuose. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos, įstaigos pareigūnai aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigoti per 1 mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir daro išvadą, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsniu, pareiškėjo reikalavimams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjas M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84-86) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodytas juridinis jo pagrindas, todėl toks skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti. Pareiškėjo manymu, tai, kad atsakovas ateityje ketina pareiškėjui išduoti naują tarnybinę uniformą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo teigimu, naujų tarnybinės uniformos dalių išdavimas, būtų laikytinas teismo sprendimo įvykdymu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir pažymi, kad teismas jam priteisė ne kompensaciją, bet kompensacijos dydžio žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui bei dėl žalos, patirtos dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis, kurios sudarytų vieną uniformos komplektą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nėra teisiškai reikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su numatomu pareigūnų aprūpinimu naujo pavyzdžio uniformomis 2013 metais, atmestini, nes jie nešalina atsakovo pareigos pastoviai aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma. Tokiam įpareigojimui įvykdyti nustatytas vieno mėnesio terminas, turint omenyje praėjusį laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo, yra objektyviai pateisinamas ir ne per trumpas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų išduoti tarnybinės uniformos sudedamąsias dalis visa apimtimi, atsižvelgęs į tai, kad kai kurios sudedamosios dalys yra išduotos po jo kreipimosi į teismą arba jų dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Pareiškėjas tokios teismo pozicijos taip pat nekvestionuoja.

Pasisakydama dėl kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad taisydamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs ar tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe arba taisydamas uniformą (CK 6.249 str. 1 d).Pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, nes jis nepateikė jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui. Nors pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, yra didelė tikimybė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė, ir atitinkamai, tikrai ne mažesnės, nei Tvarkos 1 punkte numatytas kompensacijos dydis. Kaip matyti, pareiškėjo nurodytas patirtų nuostolių dydis atitinka kompensacijos už neišduotas uniformos dalis, apskaičiuotos atsižvelgiant į tarnybinės uniformos vertę, dydį – 891,67 Lt. Teismas vertina, kad nurodyta turtinės žalos (materialinių nuostolių) suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistu

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė