b00c0156-0137-47bf-b4dd-0df2c824e7dd · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-739-569/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.4.5.; 2.1.15.1.1.; Â 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 15 d.  Â

Å iauliai

           Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nukentėjusiajam A. P. A.,

gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

           vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, iÅ¡situokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

                      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

                                                                      n

u s t a t ė:

           H. K. 2010-03-19 apie 13.00 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės rÅ«syje nukentėjusiajam A. P. A. spirdamas koja vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę blauzdÄ , A. P.

A. padarė muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies sumuÅ¡imÄ , kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžį, t.y. padarė A. P. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kairės blauzdos abiejų kaulų lūžis sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.Â

           Kaltinamasis

H. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio

dienÄ Ä—jo į rÅ«sį ir susitiko nukentėjusįjį, kuris taip pat ėjo į rÅ«sį. Nukentėjusysis

buvo pamiršęs pasiimti raktÄ nuo rÅ«sio, todėl paprašė jo (kaltinamojo), kad Å¡is atrakintų rÅ«sio duris. Kaltinamasis nuėjo pasiimti rakto, atrakino duris ir jie abu įėjo į rÅ«sį. Ten jis (kaltinamasis) paklausė nukentėjusiojo, kodėl jie su žmona kaltina jį dėl elektros gedimų. PrieÅ¡ įvykį kaltinamasis buvo sutikęs nukentėjusiojo žmonÄ , kuri buvo atėjusi į rÅ«sį ir pasakė, kad pas juos rÅ«syje elektros nėra, o jo pusėje yra, vadinasi, kaip pasakė nukentėjusiojo žmona, dėl elektros sutrikimų kaltas jis (kaltinamasis). H. K. paklausė nukentėjusiojo, kaip ir kokiu bÅ«du jis galėjo sugadinti elektros instaliacijÄ , į tai nukentėjusysis ėmė jam grasinti, pasakė, kad jis bÅ«siÄ s „patvarkytas“. Pamatęs, kad nukentėjusysis yra neblaivus, pasakė, kad jam nėra apie kÄ daugiau su juo kalbėti, pasakė: „Eik po velnių“ ir ėmė lipti laiptais į viršų. Nežino, ar nukentėjusysis lipo jam iÅ¡ paskos, tačiau iÅ¡girdo, kaip jis griuvo. Atsisukęs pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Jis gulėjo ant pilvo, viena jo koja buvo sulenkta ir pakiÅ¡ta po juo, veidas buvo ant laiptų, ties antrÄ ja laiptų pakopa.

Nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, bėgo kraujas. Mano, jog A. P. A. nukrito nuo laiptų. Nukentėjusysis šaukė, jog kažkas

atsitiko kojai. Nulipęs į apačiÄ prie nukentėjusiojo, suprato, kad jo koja lūžusi. IÅ¡sigando, nes nukentėjusysis jam pasakė, jog dėl kojos lūžimo kaltas jis (kaltinamasis). Jis dar paklausė, kaip galėjo jį (nukentėjusįjį) sužaloti, jeigu net nebuvo prie jo prisilietęs. Tuo metu jis kaip tik suprato, jog nukentėjusysis A. P. A. dabar dėl Å¡io įvykio ims kaltinti jį (H. K.). A. P. A. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . H. K. nepavyko iÅ¡kviesti medikų, todėl nubėgo pas kaimynę, kuri padėjo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o po to jis laukė, kol atvyks medikai. Jeigu bÅ«tų nukentėjusiajam įspyręs, tai turbÅ«t bÅ«tų pabėgęs, nebÅ«tų kvietęs medikų ir laukęs jų atvykstant. Ä®vykio metu buvo su Å¡lepetėmis, batais neavėjo, o kareiviÅ¡kų batų iÅ¡ viso neturi. Nukentėjusiajam į veidÄ nespyrė, net kojos į tokį aukÅ¡tį nesugebėtų iÅ¡kelti. Nukentėjusysis jį nepagrįstai apkaltino. Mano, jog nukentėjusysis taip pasielgė supykęs ant kaltinamojo. Jis (H. K.) nukentėjusiajam buvo padaręs kėdutę, už darbÄ paprašė pinigų. BÅ«tent nuo tada A. P. A. su žmona ant jo ir supyko. Vėliau tas konfliktas ėmė augti, nukentėjusysis ir jo žmona jam priekaiÅ¡tavo dėl rÅ«syje deginamos elektros, ten, neva, laikomų obliavimo staklių. Dėl visų tų dalykų jis norėjo su nukentėjusiuoju ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau Å¡is buvo neblaivus, todėl pokalbis neįvyko. Po įvykio nukentėjusįjį aplankė namuose, kai Å¡is jau buvo grįžęs iÅ¡ ligoninės. Norėjo pakalbėti, kÄ toliau jie abu darys, nes žinojo, kad nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame jį (H. K.) apkaltino sužalojimu. SiÅ«lė nukentėjusiajam susitarti geruoju, nes įvykio liudytojų nei vienas, nei kitas neturėjo, siÅ«lė jam pasakyti visÄ teisybę. Nukentėjusysis pasakė, jog ligoninėje galėjo bet kÄ prikalbėti, kadangi nežinojo kÄ sakyti, kai jam ligoninėje ėmė uždavinėti klausimus apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo neatsiprašė, kadangi dėl to, kas atsitiko yra nekaltas, nukentėjusiajam nesudavė ir jo nesužalojo.

           Nukentėjusysis

A. P. A. parodė, kad 2010 m. kovo 19 d. ėjo į namo rÅ«sį pasidėti daiktų, buvo iÅ¡gėręs alaus. RÅ«syje sutiko kaltinamÄ jį. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nes tos pačios dienos rytÄ jo (A. P. A.) žmona priekaiÅ¡tavo kaltinamajam dėl

šviesos rūsyje, todėl nukentėjusysis numanė, jog kils konfliktas. Kai jis (A. P. A.) nulipo į rūsį, kaltinamasis paklausė, ko ta jo

„šliurė“ iÅ¡ jo (H. K.) nori ir sudavė jam ranka į veidÄ . Jis (nukentėjusysis) sudavė jam atgal. Tada kaltinamasis dar labiau supyko ir spyrė jam į veidÄ ir į kojÄ . Nuo spyrio į kojÄ jis nugriuvo ant žemės, griuvo Å¡onu, o ne ant pilvo. Kai gulėjo ant žemės, kaltinamasis jam dar kartÄ spyrė. Veido į laiptus jis užsigauti negalėjo, nes į veidÄ jam smÅ«giavo kaltinamasis: iÅ¡ pradžių – ranka, po to spyrė koja ir prakirto lÅ«pÄ , ėmė bėgti kraujas. Kai nugriuvo ant žemės, ėmė Å¡aukti, jog kaltinamasis daugiau jam nespirtų, sakė,

kad sulaužė jam kojÄ , prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Po Å¡ių žodžių

kaltinamasis iÅ¡sigando, iÅ¡bėgo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Kai atvyko medicinos pagalbos darbuotojai, Å¡alia jo buvo H. K.. Atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje jis pasakė, kad jį sužalojo kaltinamasis. Ar įvykio metu kaltinamasis avėjo batais, jis tiksliai pasakyti negali. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, pas jį atėjo kaltinamasis, siÅ«lė taikytis, tartis, sakė, jog sumokės už vaistus, padės sukasti darÅ¾Ä . A. P. A. sutiko taikytis, tačiau H.

K. už vaistus nesumokėjo, daržo nesukasė, sakė, jog neturi pinigų, jo neatsiprašė. Kėdę kaltinamasis jam buvo padaręs, tačiau dėl to jokio konflikto tarp jų nebuvo, už kėdę jie susimokėjo ir tuo viskas pasibaigė.

           Specialistas

J. S. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžis, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje ir nosies sumuÅ¡imas. Tiek Å¡ių sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iÅ¡ Å¡ių sužalojimų atskirai nėra bÅ«dingi griuviminei ar kritiminei traumai. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje rasta vertikali muÅ¡tinė žaizda. Tai vidinis lÅ«pos pavirÅ¡iaus sužalojimas, kuris atsiranda nuo tiesioginio smÅ«gio sudavimo. Tuo tarpu jeigu žmogus griÅ«na veidu, tai sužalojimai turėtų bÅ«ti ant rankų, nes griÅ«nant instinktyviai atkiÅ¡amos į priekį rankos. Jeigu griÅ«damas žmogus atsitrenkia į kietÄ , bukÄ Â pavirÅ¡ių, tai tokiais atvejais atsiranda iÅ¡oriniai sužalojimai – nubrozdinimai, kraujosruvos veido poodyje. Kojos lūžimas tarp vidurinio ir apatinio trečdalio yra bÅ«dingas suduodant tiesioginį smÅ«gį į kojÄ . Pats ant savo kojos blauzdos nukentėjusysis užminti negalėjo. Kojos lūžiai, kai nepatogiai pastatoma koja, bÅ«dingi žemesniems lūžimams – kulkÅ¡nių lūžimams, pėdos iÅ¡nirimams. Nukentėjusiajam nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl kurių galėtų įvykti savaiminiai ar patologiniai lūžiai dėl liguistų pakitimų. Å iuo atveju yra trauminės kilmės lūžis. Visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bÅ«dingi traumai, padarytai suduodant tiesioginius smÅ«gius. Jeigu kaltinamasis įvykio metu avėjo Å¡lepetėmis, tai neturi reikÅ¡mingos įtakos. Jeigu koja apauta avalyne, yra lengviau padaryti tÄ patį sužalojimÄ , bet jeigu asmuo turi įgÅ«džių, tai pakankamai stiprius sužalojimus galima padaryti ir basa koja. Tai visų pirma priklauso nuo spyrimo jėgos.

           Liudytoja

A. A. parodė, kad 2010 m. kovo 19 d. nuėjo į rÅ«sį. Ten degė Å¡viesa, todėl ji pasakė H. K., kad Å¡is neeikvotų elektros energijos. Kaltinamasis rÅ«syje yra įsirengęs dirbtuvę ir ten atlieka staliaus darbus. Dėl to laiptinėje buvo dingusi Å¡viesa. Kai H. K. pasakė, kad jis nedegintų Å¡viesos, Å¡is jai kažkÄ atsakė ir ji iÅ¡ rÅ«sio išėjo. Po to ji su vyru A. P. A. išėjo į parduotuvę, apsipirko ir grįžo

namus. Vyras daiktus nunešė į rūsį, o ji išėjo prižiūrėti anūko. Į namus grįžo

maždaug 19.00 val. ir pamatė, kad vyro nėra. Kaimynė atnešė raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog vyras išgabentas į ligoninę. Kai nuvyko į ligoninę, vyras buvo operuojamas. Vėliau ji matė, kad vyrui sumušta krūtinė, veidas, prakirsta

lÅ«pa. Koja buvo lūžusi trijose vietose. Vyras jai pasakė, kad jį sužalojo H. K.. Pasak vyro, kaltinamasis jam pasakė: „KÄ ta tavo

„sterva“ kalba“, jie susistumdė, H. K. spyrė vyrui. Kuo tÄ dienÄ avėjo H. K., ji nežino. Kai vyras grįžo iÅ¡ ligoninės, pas jį atėjo kaltinamasis, tačiau vyro neatsiprašė. Iki įvykio santykiai su kaltinamuoju buvo normalÅ«s, jokių konfliktų tarp jų nebuvo.

           Liudytoja

V. K. parodė, kad įvykio dienÄ pas jÄ atėjo H. K., laikydamas rankoje mobilųjį telefonÄ , ir paklausė,

kaip reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ji surinko numerį iÅ¡ savo telefono ir perdavė telefonÄ H. K.. Girdėjo, kaip Å¡is pranešė, jog žmogus nukrito nuo laiptų ir susilaužė kojÄ . Po to jis ieÅ¡kojo, kas padėtų iÅ¡neÅ¡ti tÄ Å¾mogų iÅ¡ rÅ«sio. Apie tai, kas nutiko rÅ«syje, ji nežino. Girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, matė pro langÄ , kaip atvykę medikai iÅ¡nešė nukentėjusįjį neÅ¡tuvais į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kai pas jÄ atėjo H. K., jis vilkėjo sportiniais treningais ir avėjo Å¡lepetėmis. Apie tai, ar tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo anksčiau yra buvę konfliktų, ji nežino.

           Liudytojas

V. Ž. parodė, kad įvykio dienÄ pas jį atėjo kaltinamasis H. K. ir pasakė, kad rÅ«syje yra kaimynas A. P.

A.. H. K. paprašė, kad jis padėtų neštuvais A. P. A. nunešti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio.

Kai nuėjo į rūsį, nukentėjusysis jau gulėjo neštuvuose ir jis padėjo nunešti A.

P. A. iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Matė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas. Apie įvykio aplinkybes nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis tÄ dienÄ jam nieko nepasakojo, vėliau iÅ¡ nukentėjusiojo

žmonos sužinojo, jog rÅ«syje H. K. sumušė nukentėjusįjį A. P. A.. TÄ dienÄ H. K. vilkėjo sportinį

treningÄ ir avėjo Å¡lepetėmis.

           Liudytoja

V. B. parodė, kad tuo metu, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvyko į įvykio vietÄ , nukentėjusysis gulėjo ant laiptų ant nugaros ir skundėsi, kad jam lūžo koja. Nukentėjusiajam, be to, buvo sužalotas veidas. RÅ«syje nukentėjusysis pasakė, kad griuvo, buvo iÅ¡sigandęs ir Å¡oko bÅ«senoje. Prie kaltinamojo nukentėjusysis vengė nurodyti įvykio aplinkybes, o jau greitosios medicinos pagalbos automobilyje pasakė, jog kaimynas sudavė jam į veidÄ , nuo smÅ«gio jis nugriuvo ir susilaužė kojÄ . Nukentėjusysis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

           Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)namo ketvirtos laiptinės rūsyje ( b.l. 8-9).

           IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad A. A. padaryti kÅ«no sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžis, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies sumuÅ¡imas, sukėlęs lokalų skausmingumÄ ; rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jiems padaryti reikėjo dviejų smÅ«gių bukais kietais daiktais – vieno smÅ«gio į kairę blauzdÄ ir vieno smÅ«gio į veidÄ . A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės blauzdos abiejų kaulų lūžis sutrikdė jo sveikatÄ Â ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai be paÅ¡alinės jėgos poveikio (b.l. 17).

           Teisiamajame posėdyje H. K. neigė vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tvirtino, jog A. P.

A. susižalojo pats, griūdamas nuo laiptų. Šiais kaltinamojo H.

K. parodymais teismas nesiremia, laiko juos kaltinamojo gynybine versija, kuriÄ paneigia nukentėjusiojo A. P. A. ir specialisto parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, jų atsiradimo mechanizmÄ . Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kiai ir nuosekliai tvirtino, kad jį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis, spirdamas jam į veidÄ ir į kojÄ . Nukentėjusiojo parodymus patvirtina, nors ir netiesiogiai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir specialisto parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. P. A. padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei ar kritiminei traumai be paÅ¡alinės jėgos poveikio. Teisme apklaustas specialistas nurodė, jog visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bÅ«dingi traumai, padarytai suduodant tiesioginius smÅ«gius, pats taip susižaloti nukentėjusysis negalėjo. Kaltinamasis teisme tvirtino įvykio metu avėjęs Å¡lepetėmis, netrukus po įvykio H. K.,

avintį šlepetėmis, matė ir liudytojai V. K. bei V. Ž.. Teismo nuomone, aplinkybė, ar nukentėjusiajam buvo

smūgiuota koja, apauta batu, ar apauta šlepete, nėra reikšminga sprendžiant dėl

H. K. kaltės, kadangi teisme apklaustas specialistas nurodė, jog tokie patys sužalojimai gali būti padaryti tiek tuo atveju, kai smūgiuojama koja, apauta avalyne, tiek ir tuo atveju, kai spiriama basa koja, šiuo atveju reikšminga yra tai, kokia jėga atliekamas pats smūgis. Abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo teismui nekelia ir ta aplinkybė, jog įvykio vietoje (rūsyje) A. P. A. liudytojai V.

B. nurodė, jog susižalojo griūdamas, o jau greitosios medicinos pagalbos automobilyje nurodė, jog buvo sumuštas. Kadangi atvykus medikams šalia

nukentėjusiojo įvykio vietoje buvo kaltinamasis (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats H. K.), be to, nukentėjusysis buvo Å¡oko bÅ«senoje, visiÅ¡kai

tikėtina, jog A. P. A. kaltinamojo akivaizdoje vengė nurodyti tikrÄ sias sužalojimų atsiradimo aplinkybes, tai patvirtino ir teisme liudytoja apklausta V. B., nurodžiusi, jog nukentėjusysis jai atvykus į įvykio vietÄ buvo iÅ¡sigandęs, Å¡oko bÅ«senoje ir vengė prie kaltinamojo nurodyti įvykio aplinkybes.Â

           Minėta faktinių duomenų visuma leidžia

pripažinti tÄ faktÄ , jog nukentėjusiojo sveikatÄ nesunkiai sutrikdė H. K.. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, kadangi jis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų pobÅ«dį, bendrai numatydamas dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius (nuo fizinio skausmo A. P. A. sukėlimo iki įvairaus masto sveikatos sutrikdymo), tačiau Å¡ių padarinių nedetalizuodamas ir vienodai norėdamas bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, spyrė A. P. A. į veidÄ ir į kojÄ ir taip jį nesunkiai sužalojo.   Â

Kaltinamojo H. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

           H. K., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas ( b.l. 69), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 86, 87-90), nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 79, 80), Pietinės policijos nuovados pareigÅ«nų charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 77). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas skiria H. K. kaip pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ asmeniui straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį –laisvės apribojimÄ . Bausmės trukmė nustatytina nežymiai mažesnė už baudžiamajame įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmės vidurkį.  Â

           Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 3751,92 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Civilinis

ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta H. K. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam Å iaulių apskrities ligoninėje suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma (3751,92 Lt) priteistina iÅ¡ kaltinamojo H. K..       Â

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

                                    n u s p r e n d ž i a:

           H.

K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

           Iki nuosprendžio įsiteisėjimo H. K. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

           Priteisti iš H. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 3751,92 Lt (tris

tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 92 ct) už nukentėjusiajam A. P. A. suteiktas

sveikatos priežiūros paslaugas.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Lina

Muchtarovienė