2019-09-25 Nr. AB-18203-3-62-3-02512-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1623-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02512-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) 10 950 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 15 ir 16 būriuose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad ginčo patalpose nuteistiesiems skirtą gyvenamąjį plotą mažino jose buvusių baldų užimamas plotas. Dėl patalpų perpildymo buvo sunku pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, tekdavo laukti eilėse, trūkdavo laiko išsimaudyti, buvo sunku judėti bendrojo naudojimo patalpose. Pareiškėjas tvirtino, kad 15 ir 16 būrių gyvenamosiose patalpose nebuvo atliktas einamasis remontas, sienos buvo nelygios, ant jų vietomis matyti pelėsis, lubų kampuose buvo grybelis, lietingu oru pro jas sunkėsi vanduo. Gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarūs, patalpose tvyrojo drėgmė, grindys išpuvusios. Ginčo gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikti dezinsekcijos, deratizacijos ar dezinfekcijos darbai, todėl jose veisėsi tarakonai, blakės ir pelės. Bendrojo naudojimo koridorius, virtuvėlė, prausykla ir tualetas taip pat buvo neremontuoti, juose tvyrojo smarvė, ant sienų ir lubų matėsi grybelis, pelėsis, langai nesandarūs, tualetai tupimi, nebuvo veidrodžių. Virtuvėlėje pareiškėjas turėjo valgyti antisanitarinėmis sąlygomis, nes joje nebuvo šilto vandens, ištraukiamosios ventiliacijos, ji buvo per maža, todėl būdavo dienų, kai pareiškėjas negalėjo pasigaminti maisto. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių ir psichinių išgyvenimų, depresiją, atsirado nemiga, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 950 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo. Pareiškėjas nurodė, kad svarbių priežasčių, sutrukdžiusių anksčiau kreiptis į teismą, nebuvo. Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad nežinojo apie tokio pobūdžio reikalavimams taikomą ieškinio senaties institutą.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kalėjo 15 būrio 5 brigadoje ir 16 būrio 6 ir 2 brigadose. Gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo pažeista minimaliai. Atsakovas pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl jų nuolatinės rotacijos kinta, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, kur jo galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę, gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose visuotiniuose renginiuose, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, tai santykinai kompensuoja mažą gyvenamąjį plotą.

Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Įstaiga užtikrina, kad nuteistiesiems būtų skirtos valymo priemonės. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), gyvenamosiose patalpose nebūtų purvinų langų, antisanitarinių spintelių bei blogo kvapo. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, informacija apie atliktus remontus nekaupiama, todėl informacija apie 15 ir 16 būrių būklę ginčui aktualiu negali būti pateikta.

Šiuo metu 15 ir 16 būrių patalpos renovuojamos. 15 ir 16 būrių virtuvėlės įrengtos, aprūpintos buitine technika ir inventoriumi pagal teisės normų reikalavimus, ginčo būrių virtuvėlėje prie viryklės buvo garų surinktuvas, karšto vandens tiekimas į virtuvėlę neprivalomas. Nuteistieji sanitariniais įrenginiais buvo aprūpinti tinkamai, sulaužyti ar sugadinti purkštukai buvo keičiami naujais. 15 ir 16 būrių sanitariniame mazge buvo įrengti 6 unitazai (sėdimi) ir 4 pisuarai, prie kiekvienos praustuvės ant sienų buvo priklijuoti veidrodžiai. 15 ir 16 būrių gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, sanitariniai mazgai ir virtuvėlės – per ventiliacines angas.

Pataisos namuose periodiškai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus buvo registruojama. Ginčo laikotarpiu graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, depresijos, nemigos ir kitų sukrėtimų nesikreipė. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl sveikatos pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sąlygų, nebuvo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nebuvo pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui T. V. iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 7 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 6 d. pareikšti. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, bei nurodė, kad priežasčių, sutrukdžiusių anksčiau paduoti skundą teismui, nebuvo (jis paprasčiausiai nežinojo apie ieškinio senaties instituto taikymą), todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pritaikęs trejų metų senaties terminą teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, buvo reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos reikalavo dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kur vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neatitiko reglamentuotos ploto normos, bei tvirtino, kad vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą mažino ir gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, iš jo išskaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. liepos 14 d. gyveno 15 būrio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 35,79 kv. m, joje gyveno 11 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,3 kv. m. Laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjas gyveno 16 būrio 6 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,76 kv. m, joje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. gyveno 17 nuteistųjų, nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. 14 nuteistųjų, todėl atitinkamais laikotarpiais vienam asmeniui šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,05 kv. m ir 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas gyveno 16 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,91 kv. m, joje ginčui aktualiu metu buvo 14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. pareiškėjui gyvenant 16 būrio 6 brigadoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl buvo pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 15 ir 16 būrių patalpų (gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo), kuriose ginčo laikotarpiu gyveno bei jomis naudojosi pareiškėjas, atliktus remontus. Atsakovas teismui nurodė, kad Pravieniškių PN-AK remontai buvo atliekami pagal poreikį, duomenys apie atliktus remonto darbus nekaupiami, todėl pateikti duomenis apie patalpų remontą pareiškėjo buvimo jose metu, neturėjo galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl ginčo gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų, grindų ir langų būklės liko nepaneigti.

10. Teismo vertinimu, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), (toliau – ir Aprūpinimo normos) buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Aprūpinimo normos), numatė 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 nuteistųjų, klozetą arba pisuarą – ne daugiau kaip 15 nuteistųjų.

11. Pravieniškių PN-AK pateikė teismui duomenis apie 2012 m. lapkričio 29 d. 15 būryje kalinamų asmenų skaičių, 16 būryje kalinamų asmenų skaičių 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. sausio 28 d. ir 2017 m. liepos 31 d., tačiau iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrai dviem būriams (15 ir 16 būriams), todėl įvertinęs, ar nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais pagal paminėtų Aprūpinimo normų reikalavimus, pareikalavo iš atsakovo tokius duomenis pateikti. Tačiau prašomi duomenys atsakovo nebuvo pateikti, o iš pateiktų duomenų teismas nustatyti, ar 15 ir 16 būrių nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais, neturėjo galimybės, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo tvirtinimas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo buvo tikėtinas.

12. Teismas įvertinęs pareiškėjo pretenzijas dėl tupimų tualetų sanitariniame mazge bei veidrodžių prausykloje nebuvimo, vadovaudamasis Aprūpinimo normų nuostatomis, nurodė, kad sanitariniuose mazguose turi būti įrengti klozetai arba unitazai atitinkamam skaičiui asmenų, todėl akivaizdu, kad klozeto („tupimo tualeto“) įrengimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Be to, minėtose Aprūpinimo normose buvo įtvirtintas reikalavimas prausykloje virš kiekvienos praustuvės įrengti po 1 veidrodį. Kadangi atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 15 ir 16 būrių sanitariniame mazge buvo įrengti unitazai (sėdimi), prie kiekvienos praustuvės ant sienų priklijuoti veidrodžiai, tai paneigė niekuo nepagrįstus pareiškėjo tvirtinimus dėl tupimų tualetų ir veidrodžių prausykloje nebuvimo.

13. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų ir darbų atlikimo aktų buvo nustatyta, jog 15 ir 16 būrių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos, pareiškėjui gyvenant šiose patalpose (nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.), buvo teiktos šešis kartus (2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. liepos 22 d., 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. gegužės 26 d.), patikrinimų metu keturis kartus buvo rasta buitinių parazitų. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad buitinių kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK buvo vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, t. y. kontrolė vykdoma nepakankamai, patalpose randama kenkėjų, todėl, teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų, o pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo pagrįsti.

14. Dėl 15 ir 16 būrių virtuvėlės netinkamo dydžio ir įrengimo, teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuotas virtuvėlės plotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl virtuvėlės dydžio buvo laikomos nepagrįstomis. Aprūpinimo normose buvo nustatytas reikalavimas bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotą ir reikmę įrengti garų surinktuvą. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Aprūpinimo normose garų surinktuvas virtuvėlėje įrengiamas esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Atsakovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 15 ir 16 būrių virtuvėlėje buvo įrengtas garų surinktuvas, šie duomenys kitais įrodymais nebuvo nuginčyti, todėl teismui nebuvo pagrindo tikėti jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstu pareiškėjo tvirtinimu, jog ginčo virtuvėlėje nebuvo ištraukiamosios ventiliacijos (garų surinktuvo).

15. Teismas nurodė, kad Higienos normos 76:2010 27 punkte bei atitinkamai Higienos normos HN 134:2015 18 punkte reikalavimas tiekti karštą vandenį į nuteistųjų virtuvėles nėra nustatytas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai, neįrengus karšto vandens tiekimo sistemos 15 ir 16 būrių virtuvėlėje, nebuvo nustatyti.

16. Teismas įvertinęs bylos aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, šiuo laikotarpiu jam teko 3,045 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, visu vertinamuoju laikotarpiu (pareiškėjui gyvenant 15 ir 16 būriuose) pareiškėjas kalėjo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose (neremontuotos patalpos, buitiniai parazitai, trūko sanitarinių įrenginių).

17. Teismas atsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame pažymėjime buvo nurodyta, jog, išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos būklės pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sąlygų, nebuvo. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų, depresijos, psichinės negalios, nemigos atsiradimo, kurią galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Taigi, teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad nustatyti pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

III. 18. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus.

20. Pirmiausiai atsakovas nesutinka, su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Pravieniškių PN-AK nepakankamai vykdė buitinių kenkėjų kontrolę, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. patalpose buvo randama kenkėjų. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo tose pačiose gyvenamosiose patalpose ir tuo pačiu laikotarpiu kaip ir pareiškėjas, neišreiškė jokių pastebėjimų apie galimai esamus buitinius kenkėjus, todėl nebuvo pagrindo papildomai atlikti kenkėjų naikinimo.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. tekusio gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo nežymus, ploto norma buvo pažeista minimaliai, t. y. trūko tik 0,005 kv. m. ploto. Be to, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl nuolatinės ją rotacijos keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje - lokalinio sektoriaus kieme, sportuoti įstaigos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sporto salėje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistąją koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, užsiimti kita leistina veikla. Be to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Atsakovo nuomone, toks pažeidimas turėtą būti laikytinas kaip mažareikšmis, nesudarantis neigiamų pasekmių, negalėjo įtakoti pareiškėjo orumo pažeminimo, sveikatos pablogėjimo ir turėjo būti atmestinas.

22. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsiliepime į skundą paminėtą aplinkybę, kad 15-16 būrio patalpos šiuo metu yra renovuojamos. Kadangi atsakovas neturėjo norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, todėl negalėjo pateikti duomenų (pirmos instancijos teismo minimų fotonuotraukų) kokios būklės patalpos buvo 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. nufotografuoti kaip patalpos atrodė praeityje.

23. Atsakovo teigimu, pareiškėjas kėlė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl sanitarinio mazgo įrenginių trūkumo.

24. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog duomenų byloje, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos būklės pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Taip pat pareiškėjas dėl patiriamų išgyvenimų, depresijos, nemigos, kurią galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palinkti nepakeistą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečius atsakovo pažeidimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeidė ir tinkamai taikė procesines teisės normas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų duomenų, faktinių aplinkybių, bei jokių naujų įrodymų. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas nepatyrė žalos, bei, kad atsakovo neigiami veiksmai, neveikimas buvo mažareikšmiai ir neintensyvūs. Pareiškėjas nurodo, Psichologinė tarnyba dirba administracijai, kuri į skundus nereaguoja, o tik atsirašinėja.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti.

29. Kalėjimų departamento teigimu, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Kalėjimų departamento nuomone, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

31. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 950 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, t. y. neužtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje, pareiškėjui kalint trūko sanitarinių įrenginių, gyvenamosios patalpos buvo apleistos (neremontuotos, matėsi pelėsis, grybelis, sunkėsi vanduo), patalpose veisėsi tarakonai, blakės ir pelės, virtuvėlėje, koridoriuje, prausykloje ir tualete buvo antisanitarinės sąlygos, nebuvo veidrodžių, šilto vandens, ventiliacijos.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, šiuo laikotarpiu jam teko 3,045 kv. m gyvenamojo ploto, bei visu vertinamuoju laikotarpiu (pareiškėjui gyvenant 15 ir 16 būriuose) jis kalėjo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose (neremontuotos patalpos, buitiniai parazitai, trūko sanitarinių įrenginių). Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas ir priteisė 800 Eur iš atsakovo.

33. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl Pravieniškių PN-AK nepakankamai vykdomos buitinių kenkėjų kontrolės, patalpų būklės, sanitarinio mazgo įrenginių trūkumo. Atsakovo teigimu, pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo nežymus, ploto norma buvo pažeista minimaliai, t. y. trūko tik 0,005 kv. m, todėl toks ploto pažeidimas turėtą būti laikytinas kaip mažareikšmis, nesudarantis neigiamų pasekmių. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

36. Dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. kalinamo Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą (šiuo laikotarpiu jam teko 3,045 kv. m gyvenamojo ploto), bei dėl visu vertinamuoju laikotarpiu (gyvenant 15 ir 16 būriuose) pareiškėjo kalėjimo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose (neremontuotos patalpos, trūko sanitarinių įrenginių) ir jas tinkamai įvertino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus susijusius su atsakovo netinkamu buitinių parazitų naikinimu gyvenamosiose patalpose.

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui 2014 m. lapkričio 11 d. sudarius sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarius sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kenkėjai buvo naikinami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, bei darbai registruojami Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo tose pačiose gyvenamosiose patalpose ir tuo pačiu laikotarpiu kaip ir pareiškėjas, neišreiškė jokių pastebėjimų apie galimai esamus buitinius kenkėjus ar nepakankamą jų naikinimą. Pabrėžtina, kad nors minėtame žurnale ir užfiksuota, jog patikrinimų metu buvo rasta buitinių parazitų, tačiau tai nesudaro prielaidos teigti, kad buitinių kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK buvo vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, kadangi atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatyto gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu neginčija ir tik nurodo, kad šis pažeidimas mažareikšmis ir pareiškėjui patirta neturtinė žala neturėtų būti priteisiama pinigais.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto normą, teko 3,045 kv. m gyvenamojo ploto, pareiškėjas kalėjo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose, kurios buvo neremontuotos ir trūko sanitarinių įrenginių), mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (800 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė