Legislator Case Law & Legislation
b00a5156-4a69-4420-9aa7-2eefed2c3cfe AI generated

b00a5156-4a69-4420-9aa7-2eefed2c3cfe · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number b00a5156-4a69-4420-9aa7-2eefed2c3cfe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-1072/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20128-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajai R. V., kaltinamajam V. V., nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

b00a5156-4a69-4420-9aa7-2eefed2c3cfe · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Tačiau, neatsimena, kaip A. J. banko kortelė atsidÅ«rė pas jÄ , kai ji su V. V. pinigus nuėmė. Gal ji A. J. negražino, nepamena, neneigia, gal ir galėjo paimti ar nuo spintelės ar dar iÅ¡ kur, kaip gali neigti, kad ji neprisimena, gal ir iÅ¡ jo piniginės galėjo paimti. Kai ji išėjo iÅ¡ A. J. namų, tai A. J. dar nemiegojo, o V. V. jau nebuvo. Kai ji grįžo su A. J. banko kortele, V. V. jau namuose buvo. Ji grįžusi namo parodė V. V. kad turi A. J. banko kortelę ir abu sugalvojo nuimti pinigus, iÅ¡sikvietė „taksÄ â€œ ir nuvažiavo į bankomatÄ prie (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-1072/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20128-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajai R. V., kaltinamajam V. V., nukentėjusiajam A.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), bedarbė, 8 klasių iÅ¡silavinimo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teista, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, bedarbis, teistas 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, skirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-4 dalių pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės R. V. neteisėtai įgijo, laikė, svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. balandžio 29 d. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, iÅ¡ A. J. piniginės, kuri buvo įdėta į jo kelnių kiÅ¡enę, slapta pagrobė A. J. mokėjimo instrumentÄ â€“ banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, iÅ¡duotÄ A. J. vardu, t. y. tokiu neteisėtu bÅ«du neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiojo A.

J. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę. R. V. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje. R. V. ir V. V., veikdami kartu, neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamÄ finansinei operacijai inicijuoti bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimÄ turtÄ : 2020 m. balandžio 29 d., iÅ¡ bankomato AB „Luminor“, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su V.

V., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, 22.04 val. neteisėtai panaudodami A. J. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę ir Å¡ios kortelės PIN kodÄ , turėdami tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , inicijavo finansinę operacijÄ ir iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 500 eurų, t. y. tokiu apgaulės bÅ«du bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė 500 eurų turtinę žalÄ . R. V. ir V. V. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. V. kalta prisipažino pilnai, gailėjosi, ir parodė, jog kaltinime 2020 m. balandžio mėnesį su tuometiniu sugyventiniu V. V. kelias dienas iÅ¡ eiles vartojo degtinę pas A. J. jo namuose. Daugiau asmenų nebuvo. Alkoholiu vaiÅ¡ino A. J.. Namo pirmame aukÅ¡te yra parduotuvė, pritrÅ«kus degtinės ėjo pirkti ir A. J., ir V. V., ir ji. A. J. duodavo savo banko kortelę, PIN kodÄ ji užsirašė ant rankos, nes dėl girtumo neprisimintų.

Apsipirkus kortelę grÄ Å¾indavo A. J., kur jis jÄ dėdavo nepamena. Balandžio 29 d. begirtaudami apsipyko su V. V., Å¡is išėjo namo. Ji liko, dar girtavo su A. J., po to, nepamena tiksliai iÅ¡ kur, bet gali bÅ«ti, kad iÅ¡ A. J. kiÅ¡enėje buvusios piniginės, kai jis užmigo, paėmė A. J. banko ir asmens tapatybės kortelę. Grįžusi namo pas V. V. jam parodė banko kortelę ir abu nuvažiavo į bankomatÄ nuimti pinigų. Nepamena, į kurį bankomatÄ važiavo, gali bÅ«ti, kad į (duomenys neskelbtini).

PIN kodÄ vedė abu su V. V., nes sunkiai sekėsi dėl neblaivumo. Nuėmė 500 eurų, ji įsidėjo pinigus, po to su taksi važiavo pirkti į degalinę cigarečių, grįžę girtavo. IÅ¡ kur turėjo degtinės, nepamena, gali bÅ«ti, kad iÅ¡ A. J. buvo parsineÅ¡usi. Pinigus iÅ¡leido per kelias dienas savo ir V. V. reikmėms. Banko kortelę turėjo kiÅ¡enėje, gali bÅ«ti, kad pametė. Tapatybės kortelę A. J. grÄ Å¾ino, kodėl buvo paėmusi, nežino. A. J. atsiprašė, žalÄ jam atlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. V. parodė, jog prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji yra įtariama. Gali paaiÅ¡kinti, kad ji savo pirmos apklausos metu nurodė ne visai tikslias aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, tiesiog norėjo visÄ kaltę prisiimti sau, o V. V. „iÅ¡sukti“, taip tuo metu buvo nusprendusi, nes jie tuo metu buvo sugyventiniai, ji gyveno pas V. V., adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo metu jie yra susipykę ir iÅ¡siskyrę. Ji gyvena (duomenys neskelbtini).

Tai jai nėra prasmės meluoti. Taip gali pasakyti, kad maždaug nuo 2020 m. balandžio 28 d. dienos ji su V. V. pas A. J. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena vartojo alkoholį kelias dienas iÅ¡ eilės. Alkoholį pirko už A. J. pinigus. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, kad A. J. davė jai savo banko kortelę, pasakė PIN kodÄ , kurio Å¡iuo meta nepamena, ir ji gal kokius 2 kartus ėjo į parduotuvę esančiÄ jo daugiabutyje, pirmame aukÅ¡te pirkti alkoholio. Jai atrodo, kad ji ėjo viena, bet žino, kad ėjo ir V.

V. pirkti alkoholio su A. J. banko kortele, tiesiog pakaitomis abu, kai pritrÅ«kdavo alkoholio. Tiesiog A. J. siųsdavo tai V. V., tai jÄ . Kiek jie pinigų iÅ¡leido pirkdami alkoholį, ji tikrai nurodyti negali, nežino. IÅ¡gėrė tikrai daug. Pirkdavo degtinę, cigaretes, sultis, tiksliai nenurodys, nepamena. Kai grįžo iÅ¡ parduotuvės, jai atrodo, kad ji A. J. banko kortelę jam padavė ir matė, kad A. J. jÄ padėdavo tai ant palangės, tai dar prie televizoriaus, kartais įsidėdavo į piniginę ir kiÅ¡enėje laikydavo.

Tačiau, neatsimena, kaip A. J. banko kortelė atsidÅ«rė pas jÄ , kai ji su V. V. pinigus nuėmė. Gal ji A. J. negražino, nepamena, neneigia, gal ir galėjo paimti ar nuo spintelės ar dar iÅ¡ kur, kaip gali neigti, kad ji neprisimena, gal ir iÅ¡ jo piniginės galėjo paimti. Kai ji išėjo iÅ¡ A. J. namų, tai A. J. dar nemiegojo, o V. V. jau nebuvo. Kai ji grįžo su A. J. banko kortele, V. V. jau namuose buvo. Ji grįžusi namo parodė V. V. kad turi A. J. banko kortelę ir abu sugalvojo nuimti pinigus, iÅ¡sikvietė „taksÄ â€œ ir nuvažiavo į bankomatÄ prie (duomenys neskelbtini).

Kortelė buvo pas jÄ , o PIN kodÄ jau ten abu vedė, nes jai nesigavo dėl girtumo tai ir V. V. vedė ir jam gavosi. Nuėmė 500 eurų, negali paaiÅ¡kinti, kodėl tiek nuėmė. Pinigus pasiėmė ji ir įsidėjo į kiÅ¡enę striukės. Pamena važiavo į degalinę pirkti cigarečių, daugiau niekas nedirbo. Pirko abu gal 1 ar 2 pakelius cigarečių. Grįžo namo ten dar turėjo alkoholio ir gėrė. Alkoholio turėjo, nes V. V. sakė, kad ji kai grįžo iÅ¡ A. J. tai dar „bonkę“ parsinešė.

Todėl ir gėrė toliau. Kas dėl A. J. nuimtų pinigų, tai tiksliai nenurodys, bet pinigus su V. V. „iÅ¡taÅ¡kė“ gal per tris dienas, pirko maistÄ , alkoholį, daugiau nepamena. Tikrai nenori maiÅ¡ytis nurodant aplinkybes, buvo neblaivi kelias diena iÅ¡ eilės, kur čia atsiminti viskÄ . Tikrai ji neneigia nieko ir labai gailisi. Ji mano, kad A. pinigus turėtų kartu su V. V. gražinti per pusę, ji 250 eurų ir V. V. 250 eurų. Tačiau ji bandė kalbėtis su A. J. dėl skolos grÄ Å¾inimo, o jie tuo meta su V.

V. vartojo alkoholį ir Å¡aipėsi iÅ¡ jos, pagal V. V. ji turi viena pati visus pinigus A. J. grÄ Å¾inti, nes V. V. sako, kad jam „dzin“, kad ji neturi iÅ¡ ko grÄ Å¾inti. Na kai ji su V. V. yra susipykę, tai sunku kažkÄ ir tartis dabar. Ji pati Å¡iuo metu jokių pajamų neturi. Jei turėtų dalimis atiduotų. IÅ¡ kur pas jÄ atsirado striukėje A. J. asmens tapatybės kortelė ji pati to nežino, ji kortelės nevogė, gal per klaidÄ , kam gi jai ji reikalinga, po to V. V. A. J. grÄ Å¾ino asmens tapatybės kortelę.

O banko kortelę gal ji pametė, būtu gražinę A. J. (b. l. 81-84). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, parodė, jog dėl girtumo daug ko neprisiminė, o nes išgėrė daug degtinės per kelias dienas su R. V. pas A. J., dabar praėjo dar nemažai laiko, todėl tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog galėjo su R. atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Luminor bankomato ir nuimti A. J. pinigus.

Kortelės iÅ¡ A. J. jis nevogė, nes buvo išėjęs į namus, o PIN kodÄ buvo nusiplovęs nuo rankų, mintinai neatsiminė. Galėjo važiuoti su taksi su R. V. kartu, pas jÄ buvo A. J. kortelė ir su R. V. kartu nuimti 500 eurų nuo Alvydo banko kortelės. Kiek pamena, po to grįžo namo nuėmę pinigus, pinigus pasiėmė R. V.. Apsipirkti nebebuvo kur, niekas nedirbo, atsimena, kad vėl gėrė alkoholį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio turėjo, o iÅ¡ kur nežino. Kur leido tuos nuimtus A.

J. pinigus jis nežino, nes jis jų net nematė, nes juos pasiėmė R. V.. Žino, kad namuose buvo nupirkta maisto, alkoholio. Bet jam R. V. pinigų nedavė, jis ir neprašė. Kai A. J. pasakė, kad nuo jo sÄ skaitos buvo nuimti pinigai, jis liepė R. V. atiduoti A. J. tapatybės kortelę (nes kai iÅ¡ R. V. kiÅ¡enės paėmė rÅ«kyti, pamatė joje A. J. tapatybės kortelę) ir banko kortelę, bei pinigus. Kai kelias dienas iÅ¡ eilės gėrė, tai ir galva nedirbo, visai jam buvo tas pats, kokia kortelė, kokie pinigai net negalvojo tuo metu.

Kaltinamojo V. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 104-107). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 09.00 val. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstami V. V. ir R. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), daugiau jų anketinių duomenų nežino. Jiems atėjus jie gėrė degtinę, o pritrūkus jis paprašė R. nueiti į parduotuvę nupirkti dar.

Davė jis R. savo „Swedbank“ kortelę ir pasakė prisijungimo kodÄ . Per tÄ dienÄ R. su jo banko kortele į parduotuvę esančiÄ jų name (duomenys neskelbtini), degtinės pirkti ėjo kelis kartus. TÄ dienÄ nakčiai liko nakvoti R., o V. išėjo namo. 2020 m. balandžio 29 d. ryte apie 09.00 val. V. atėjo vėl pas jį ir jie toliau trise girtavo. TÄ dienÄ , jo banko kortele R. ir V. nesinaudojo, o banko kortelė buvo įdėta į piniginę, kuriÄ laikė savo kelnių kiÅ¡enėje.

Apie pietus V. prisigėręs vėl išėjo namo, o R. liko pas jį. Apie 19 val. R. išėjus iÅ¡ jo namų, jis piniginėje pasigedo savo „Swedbank“ banko kortelės ir asmens tapatybės kortelės. Ä®taria, kad R. korteles pavogė iÅ¡ jo piniginės, kai jis miegojo savo kambaryje. Jis R. iÅ¡kart paskambino ir R. jam prisipažino, kad bÅ«dama girta korteles paėmė iÅ¡ jo piniginės. R. žadėjo jam korteles grÄ Å¾inti, todėl jis iÅ¡kart banko kortelės neužblokavo. Kortelę užblokavo sekančiÄ dienÄ . Daugiau jam su R. susisiekti nepavyko.

Po kelių savaičių į jo garaÅ¾Ä Vladas atnešė tapatybės kortelę ir nieko nesakęs pasiÅ¡alino. 2020 m. gegužės 6 d. nuėjęs į „Swedbank“, Kauno g., Ukmergėje, iÅ¡siėmęs sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä pamatė, kad 2020 m. balandžio 29 d., Vytauto g. 60, Ukmergėje, PC „RIMI“, "Luminor" bankomate nuimta 500 eurų ir 10 eurų atskaičiuota už grynųjų pinigų nuėmimÄ . Mano, kad pinigus nuėmė kažkuris iÅ¡ minėtų asmenų, o kortelės PIN kodÄ buvo įsiminę, kai ėjo pirkti degtinės su jo banko kortele.

Viso jam padaryta 510 eurų žala (b. l. 1-6). IÅ¡ AB „Swedbank“ pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo A. J. sÄ skaitos, 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡gryninti 500 eurų (b. l. 19). IÅ¡ 2020 m. birželio 26 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktų vaizdo kamerų įrašų matyti – vaizdas (duomenys neskelbtini), data 2020 m. balandžio 29 d., laikas 22:04:56. Vaizdas prie bankomato ateina vyras ir moteris (abu dėvintys apsaugines kaukes), už jų matosi stovi taksi automobilis, sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“.

Moteris iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukia kortelę, kortelę iÅ¡ moters paima vyras ir galimai deda į bankomatÄ . Laikas 22:06 abu stovi laukia, moteris vėl pasilenkia ties bankomatu, žiÅ«ri į bankomatÄ , vyras iÅ¡tiesęs rankÄ kažkÄ nuspaudžia. Laikas 22:07:23 moteris iÅ¡ bankomato paima pinigus. Matosi 50 eurų kupiÅ«ra. Moteris paimtus pinigus perlenkia, po to vėl atlenkus paima 50 eurų kupiÅ«rÄ , kitus perlenkia dedasi į kairės pusės, striukės virÅ¡utinę kiÅ¡enę, 50 eurų kupiÅ«ra lieka jos rankose.

Vyras iÅ¡ima iÅ¡ bankomato kortelę ir įdeda į moters striukės kairės pusės kiÅ¡enę. Vyras nueina pirmas, moteris paskui vyrÄ , laikas 22:07:38, moteris rankoje laiko 50 eurų kupiÅ«rÄ . Abu sėda į taksi automobilį įraÅ¡o pabaiga (b. l. 36-38). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vienÄ ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vienÄ ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienÄ ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangÄ , programinę įrangÄ ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, bendrais veiksmais su V. V. jÄ panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai R. V. ir V. V. įgijo penkis Å¡imtus eurų. Kaltinamoji R. V. teisme parodė, jog pasinaudojo sugėrovo A. J. girtumu ir iÅ¡ miegančio kiÅ¡enėje buvusios piniginės pagrobė A.

J. priklausančiÄ AB „Swedbank“ kortelę, grįžusi namo, neteisėtai įgytÄ kortelę parodė sugyventiniui V. V., abu taksi nuvyko iki bankomato su tikslu nuimti nuo A. J. banko sÄ skaitos pinigų, PIN kodÄ R. V. turėjo užsiraÅ¡iusi ant rankos, nes A. J. buvo jai pasakęs, siųsdamas nupirkti degtinės su laisvanoriÅ¡kai duota banko kortele. Ir kaltinamoji R. V., ir kaltinamasis V. V. parodė, jog inicijavo finansinę operacijÄ bendromis pastangomis ir iÅ¡grynino nuo A. J. banko sÄ skaitos 500 eurų.

Kaltinamųjų parodymus be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog po iÅ¡gertuvių su R. V. ir V. V. pastebėjo dingusiÄ banko kortelę, o po kelių dienų patikrinęs banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä pamatė, jog 2020 m. balandžio 29 d. vakare (duomenys neskelbtini) bankomate „Luminor“ iÅ¡gryninta 500 eurų. Nukentėjusysis nurodė, jog girtavo kelias dienas, per tÄ laikÄ buvo davęs laisvanoriÅ¡kai ir R. V., ir V. V. savo banko kortelę, pasakęs PIN kodÄ su tikslu, kad jie nupirktų degtinės, tačiau apsipirkę jie kortelę grÄ Å¾indavo, o jis jÄ Ä¯sidėdavo į piniginę kelnių kiÅ¡enėje. 2020 m. balandžio 29 d.

V. V. apie pietus išėjo, o R. V. liko. Atsibudęs jis R. V. namie nerado, ir pasigedo savo piniginėje buvusios Swedbank banko kortelės. Pastebėtina, kad, įvykio aplinkybes įrodo AB „Swedbank“ pateiktas A. J. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡gryninti 500 eurų, bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti vaizdo kamerų įraÅ¡ai, jų apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kur matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 29 d. laiku 22:04:56 atėjo prie bankomato vyras ir moteris, už jų stovi taksi automobilis, moteris iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė kortelę, kuriÄ paima vyras ir galimai deda į bankomatÄ , iÅ¡tiesęs rankÄ kažkÄ nuspaudžia, moteris iÅ¡ bankomato paima pinigus, vyras iÅ¡ima iÅ¡ bankomato kortelę ir įdeda į moters striukės kairės pusės kiÅ¡enę, abu sėda į taksi automobilį.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamoji R. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, veikdama bendrai su kaltinamuoju V. V. panaudojo jÄ atlikti finansinę operacijÄ , ir tokiu bÅ«du kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ A. J. priklausantį turtÄ â€“ 500 eurų. Taigi darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios R. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio ir 215 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo V.

V. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir 215 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi bÅ«ti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau nevirÅ¡yti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 500,00 Eur. Todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, pripažintina, kad kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V. apgaule įgijo didesnės, negu 5 MGL vertės svetimÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V., darydami inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai įgyja ir laiko svetimÄ banko kortelę, jÄ panaudoja inicijuoti finansinei operacijai ir apgaulės bÅ«du įgyja svetimas lėšas, jas leidžia savo reikmėms, tai yra, moka už taksi, perkÄ maistÄ cigaretes ir panaÅ¡iai, taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Darytina iÅ¡vada, kad R. V. ir V. V. veiksmuose yra visi bÅ«tini jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, todėl R.

V. veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, o V. V. veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmių skyrimo motyvai Teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ R. V. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ pagal susitarimÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai yra, pusę pasisavintos sumos, nukentėjusysis nurodė, kad su tokiu žalos atlyginimo bÅ«du sutinka ir R. V. pretenzijų neturi (b. l. 141). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertindamas kaltinamosios R. V. asmenybę, teismas pastebi, jog R. V. praeityje buvo teista vienÄ kartÄ 1994 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 46-47), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas iÅ¡nykęs, kas rodo, jog, nors praeityje kaltinamoji ir yra padariusi nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ji nėra linkusi savo tikslų siekti nusikalstamais bÅ«dais, tiriamos nuskalstamos veikos labiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne gyvenimo bÅ«do pasekmė. R. V. bausta administracine tvarka už smulkius nusižengimus per paskutinius penkis metus 4 kartus (b. l. 52-55), Å¡iuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, stengiasi keisti gyvenimÄ pozityvia linkme, duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra ženkli, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas sankcijos (Å¡ios bausmės) minimaliai ribai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus vieningÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra bÅ«tent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo bÅ«du, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

R. V. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. V. paskirtos bausmės (subendrinta apėmimo bÅ«du ir atskira už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ ) bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamoji stengiasi keisti gyvenimo bÅ«dÄ , t. y. registruojasi Užimtumo tarnyboje, atsiprašė nukentėjusiojo, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ atlygino, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir 4 mėnesiams. Teismo vertinimu, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R.

V., kuri užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų kaltinamÄ jÄ R. V., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės ieÅ¡koti darbo, dirbti, bÅ«ti naudinga visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. V. įpareigotina dalyvauti elgesio pataisos programoje registruotis / tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas bausmę V. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. V. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ tyčinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ finansų sistemai (215 straipsnio 1 dalis). V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismui pateiktas pateiktas raÅ¡ytinis dokumentas, kuriuo V. V. įsipareigojo nukentėjusiajam A. J. žalÄ pagal susitarimÄ , tai yra, 250 eurų, atlyginti iki 2020 m. lapkričio 1 d. (b. l. 141). Nukentėjusysis nurodė, kad sutinka su tokiu žalos atlyginimo bÅ«du (b. l. 141). Teismo vertinimu, toks V. V. elgesys leidžia pripažinti, kad jis susitarė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiriant V. V. asmenybę nustatyta, jog kaltinamasis teisiamas 2 kartÄ (b. l. 86-87), baustas administracine tvarka 3 kartus už mažareikÅ¡mius nusižengimus (b. l. 96-98), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 92), duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra itin ženkli, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK BK 182 straipsnio 1 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios rūšies bausmės vidurkis. BÅ«tent tokios rūšies ir dydžio bausmė adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo asmenybei, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, gali perauklėti kaltinamÄ jį, užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

V. V. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. sausio 31 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir antrÄ kartÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, atsiprašė nukentėjusiojo ir laisvanoriÅ¡kai įsipareigojo atlyginti žalÄ , registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti.

Teismo vertinimu, V. V. neturi iÅ¡skirtinių antivisuomeninių nuostatų, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai galimai turės didesnį motyvuojamÄ poveikį keisti gyvenimo bÅ«dÄ , nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant V.

V. Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis / tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®pareigojimas bÅ«ti namuose nustatytu laiku kaltinamiesiems neskirtinas, nes nusikalstamų veikų padarymas susijęs labiau su alkoholio vartojimu, o ne tamsiu paros metu.

V. Civilinis ieÅ¡kinys Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 510,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16). Teismo posėdžio metu pateiktas taikus susitarimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs A. J. mažina turtinę žalÄ deÅ¡imčia eurų, pripažįsta, kad jam R. V. atlygino 250 eurų turtinę žalÄ , R. V. jis jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, o V. V. įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlyginti A.

J. 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų turtinę žalÄ (b. l. 141). Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, byla dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina, o tvirtintinas tarp A. J. ir kaltinamųjų R. V. ir V. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo. V. Kiti klausimai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojoje byloje esančios kompiuterinės laikmenos – CD (2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, R. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinę bausmę R. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu R.

V. paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant R. V. Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis / tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V.

V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės dalį ir paskirti V. V. subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu V. V. paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2020 m. sausio 31 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės dalį, ir V. V. skirti galutinę subendrintÄ bausmę 1 (vienerius) metus ir 1 (vienÄ ) mėnesį laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant V.

V. Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis / tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl A. J. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti ir patvirtinti 2020 m. rugsėjo 28 d. taikų susitarimÄ , sudarytÄ tarp nukentėjusiojo A.

J. ir kaltinamųjų R. V. ir V. V., kuriuo nukentėjęs A. J. mažina turtinę žalÄ deÅ¡imčia eurų, pripažįsta, kad jam R. V. atlygino 250 eurų turtinę žalÄ , R. V. jis jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, o V. V. įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlyginti A. J. 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų turtinę žalÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterines laikmenas (2 vnt.

CD voke) su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Eglė Venckienė