2021-09-14 Nr. CB-8227-2-58-3-00148-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4899

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00148-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 7 d. paduotu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Fegda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“. Kasacinis skundas paduodamas, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti atsisakymo tvirtinti taikos sutartį pagrindus, o taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai išaiškinant viešojo intereso sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą, išimtinai vertindamas, ar taikos sutartyje nėra sąlygų, tiesiogiai pakeičiančių ar sukuriančių trečiojo asmens teises ir pareigas. Netinkamai išaiškinęs viešojo intereso sąvoką ir nevertindamas, ar taikos sutarties sąlygomis sukuriama teisinė situacija nepažeidžia trečiojo asmens teisių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad sudaryta taikos sutartimi nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Be to, teismas nepagrįstai, egzistuojant akivaizdžioms aplinkybėms, patvirtinančiomis reikalavimo teisių perleidimo sutarčių niekinį pobūdį, nesprendė jų pripažinimo negaliojančiomis klausimo ex officio, tuo pažeisdamas CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Patvirtinus taikos sutartį, kuria susitariama palikti galioti niekinius sandorius (reikalavimo perleidimo sutartis), buvo pažeista imperatyvi CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostata. Būtent materialiųjų teisės normų pažeidimas lėmė, jog niekinių sandorių pagrindu šiuo metu trečiajam asmeniui yra reiškiami reikalavimai, reikalaujant įvykdyti niekinius sandorius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė