Legislator Case Law & Legislation
b00568f8-5c8c-4bca-94d0-57eff50e133e AI generated

b00568f8-5c8c-4bca-94d0-57eff50e133e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b00568f8-5c8c-4bca-94d0-57eff50e133e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE (toliau – Ä®sakymas) pareiÅ¡kėjui paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už tai, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo veiklÄ .

Legislator headnote

AI generated

b00568f8-5c8c-4bca-94d0-57eff50e133e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , atsakovė surašė 2018 m. gruodžio 21 d. IÅ¡vadÄ Nr. 11B-3519 (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, aplaidžiai vykdydamas pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, neįsitikinęs, kad tikrinamas Å«kio subjektas atitinka finansinio pajėgumo reikalavimÄ patikrinimo metu, klausimyne pažymėjo, kad Å«kio subjektas šį reikalavimÄ atitinka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2562-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00793-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE (toliau – Ä®sakymas) pareiÅ¡kėjui paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už tai, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo veiklÄ .

2. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Administracijos direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymÄ Nr. 3BE bei priteisti teismo iÅ¡laidas. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra Sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus vyresnysis inspektorius. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir mano, kad skundžiamas Ä®sakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo buvo parengta 2018 m. gruodžio 21 d., vadinasi, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turėjo bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d.

Pabrėžė, kad tokiu atveju pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda, nes skundžiamas Ä®sakymas priimtas 2019 m. sausio 24 d., t. y. praėjus įstatyme numatytam tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminui. Be to, pažeistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 13 punkte numatytas terminas. 2.2. Taip pat pareiÅ¡kėjas nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu. Teigia, kad tarnybinio pažeidimo nepadarė, nes atsakovo Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus darbuotojai pareiÅ¡kėjÄ informavo, jog individualios įmonės savininkui nuosavÄ kapitalÄ (finansines ataskaitas) atnaujinti nebÅ«tina.

Å i aplinkybės iÅ¡vadoje liko neįvertinta. 2.3. Teigia, kad jis yra Administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos pirminės grupės pirmininkas ir jam tarnybinė nuobauda negalėjo bÅ«ti paskirta dar ir dėl to, kad buvo gautas profesinės sÄ jungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudÄ . Tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda paskiriama be profesinės sÄ jungos sutikimo, tokia tarnybinė nuobauda naikintina. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad profesinės sÄ jungos primininkas negalėjo dalyvauti sprendimo dėl jo tarnybinės nuobaudos priėmimo.

Tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiÅ¡kėjui, kuris yra profesinės sÄ jungos pirmininkas, be profesinės sÄ jungos sutikimo, yra neteisėtas.

3. Atsakovė Administracija atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais nesutinka, nes mano, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 mėnesio termino. Nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas prasitęsia analogiÅ¡kam skaičiui dienų, nes Å¡iuo atveju darbdavys laukė profesinės sÄ jungos, kuriai pareiÅ¡kėjas priklauso, sutikimo, nes prieÅ¡ingu atveju profesinė sÄ junga galėtų piktnaudžiauti savo teise, taip užkirsdama keliÄ tolimesniam procesui.

Å iuo pagrindu skundžiamas Ä®sakymas negali bÅ«ti panaikintas, nes pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. 3.1. Dėl pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio pažeidimo paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, privalo vadovautis Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pasak atsakovės, E. M. paslaugų įmonė teikia numatytus finansinės atskaitomybės dokumentus VÄ® Registrų centrui, taigi minėta įmonė net neneigia tokios pareigos, tuo tarpu, kai pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad individualios įmonės savininkui finansinių ataskaitų atnaujinti nereikia. 3.2.

Taip pat atsakovė pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda, negavus profesinės sÄ jungos pirminės darbo grupės sutikimo, paskirta teisėtai ir pagrįstai. Visų pirma, profesinės sÄ jungos pirminė darbo grupė, nesutikdama skirti tarnybinę nuobaudÄ , virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes Å¡ioje situacijoje vertino faktus, kurie nesusiję su pareiÅ¡kėjo veikla profesinėje sÄ jungoje. Antra, nesutikimÄ pasirašė pats pareiÅ¡kėjas kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3BE, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Administracijos Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus virÅ¡ininkas Administracijos direktoriui 2018 m. lapkričio 26 d. pranešė, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko E. M. paslaugų įmonės patikrinimÄ , t. y. nenustatė pažeidimo, nepažymėjo jo tikrinimo akte ir netaikė poveikio priemonių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, t. y. kad įmonė neatitinka reikalavimo turėti pakankamÄ finansinį pajėgumÄ . 5.1. 2018 m. lapkričio 26 d.

PraneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ (toliau – PraneÅ¡imas) pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , t. y. 2018 m. lapkričio 5 d. atlikdamas E. M. paslaugų įmonės patikrinimÄ , tikrinimo akte nepažymėjo visų pažeidimų ir taip galimai aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas bei diskreditavo valstybės tarnautojo veiklÄ . 5.2. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad jokio pažeidimo nepadarė, nes individualios įmonės savininkui nuosavÄ kapitalÄ atnaujinti nebÅ«tina. 5.3.

Atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , atsakovė surašė 2018 m. gruodžio 21 d. IÅ¡vadÄ Nr. 11B-3519 (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, aplaidžiai vykdydamas pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, neįsitikinęs, kad tikrinamas Å«kio subjektas atitinka finansinio pajėgumo reikalavimÄ patikrinimo metu, klausimyne pažymėjo, kad Å«kio subjektas šį reikalavimÄ atitinka.

Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 4 punktÄ , pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktį, Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso 9.9.3 papunktį. Tokiu bÅ«du buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Todėl ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, manydamas, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, nes buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai, negautas profsÄ jungos sutikimas bei nesutikdamas su pačiu tarnybinio pažeidimo faktu.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia pasisako dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltos abejonės dėl galimai pažeisto tarnybinės nuobaudos paskyrimo termino. 7.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju suraÅ¡ymo dienos. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 7.2. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 13 punktas numato, kad iÅ¡tyręs tarnybinį nusižengimÄ , už įstaigos personalo tvarkymÄ atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimÄ tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raÅ¡tu pateikia valstybės tarnautojÄ Ä¯tariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dienÄ po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Asmuo, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimÄ valstybės tarnautojui, kuris perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir siÅ«loma jam skirti tarnybinę nuobaudÄ , kopijÄ per 3 darbo dienas nuo Å¡ios iÅ¡vados suraÅ¡ymo perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kuriÄ perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui. 7.3.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau, aiÅ¡kindamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248–803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019 ir kt.). 7.4.

Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriui apie pareiÅ¡kėjo netinkamai atliktÄ E. M. paslaugų įmonės patikrinimÄ praneÅ¡ta 2018 m. lapkričio 26 d., IÅ¡vada dėl R. M. tarnybinio nusižengimo suraÅ¡yta 2018 m. gruodžio 21 d., o ginčijamas Ä®sakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2019 m. sausio 24 d. Todėl atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad atliekant pareiÅ¡kėjo tarnybinį patikrinimÄ buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas, per kurį pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda.

Tačiau teismas, įvertindamas tai, tuo pačiu sutinka ir su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovė privalėjo kreiptis į Administracijos darbuotojų profesinę sÄ jungÄ dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė 2019 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Nr. 15B-118 kreipėsi į Profesinės sÄ jungos pirminę darbo grupę, kuri 2019 m. sausio 17 d. raÅ¡tu pateikė atsakymÄ , kad nesutinka su nuobaudos paskyrimu pareiÅ¡kėjui. Taigi ginčo situacijoje vertintina tai, kad nuo kreipimosi Profesinės sÄ jungos pirminei darbo grupei iÅ¡siuntimo iki Profesinės sÄ jungos pirminės darbo grupės atsakymo gavimo praėjo 10 dienų.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nurodyta, per kiek laiko Profesinė sÄ junga privalo pateikti nesutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ . Teismas taip pat pabrėžia, kad nurodytieji terminai nėra naikinamieji, o LVAT praktikoje pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės. Todėl kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

Å iuo atveju teismas, įvertinęs atsakovės veiksmus, kreipiantis dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , veiksmus, kurių Administracijos direktorius ėmėsi gavęs informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , konstatuoja, kad nustatytas procedÅ«rinis pažeidimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Ä®sakymo nepagrįstumui. Teismo vertinimu, Å¡ių procedÅ«rinių terminų formalus pažeidimas neturėjo jokios įtakos pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimui, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ .

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad paminėti nurodytų terminų pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip esminiai, todėl nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo Ä®sakymo naikinimui. Tuo pačiu teismas visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs PraneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ ir pareiÅ¡kėjo pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl pradėto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė suvokti, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , už kurį skundžiamu Ä®sakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ar kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybÄ , be kita ko, pateikdamas paaiÅ¡kinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu buvo įtariamas.

PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ buvo pakankamai aiÅ¡kus ir iÅ¡samus ir sudarė visas prielaidas nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikti iÅ¡samų ir objektyvų tyrimÄ . 7.5. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir faktinę tarnybinio nusižengimo tyrimo eigÄ bei atsakovės atliktus veiksmus, yra pagrindas vertinti, jog atsakovė ėmėsi visų pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas bÅ«tų atliktas laiku, per protingÄ ir operatyvų terminÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, taip pat pareiÅ¡kėjo interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti.

Dėl to konstatuotina, kad atsakovė ginčijamu Ä®sakymu skirdama pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , nei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, nei Taisyklių 13 punkte numatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų nepraleido, pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais jis kvestionavo tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ neva praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, atmestini.

8. Pareiškėjo teigimu, jis jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė. Ginčydamas tai, pareiškėjas tvirtina, kad Išvadoje nebuvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai jam paaiškino, jog individualios įmonės savininkui nuosavo kapitalo (finansinių ataskaitų) atnaujinti nebūtina. 8.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas valstybės tarnautojo privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 8.2.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 „Dėl nuostatų ir pareigybių apraÅ¡ymų patvirtinimo“ patvirtinto Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 6.8 papunktis numato, kad valstybės tarnautojas turi bÅ«ti pareigingas, lojalus, atsakingas, sÄ Å¾iningas. 8.3. Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 2BE-234 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – Elgesio kodeksas), 6.9.3 papunkčio nuostatas valstybės tarnautojai privalo „<...> vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>“. 8.4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose.

Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi bÅ«ti patvirtintas individualios įmonės savininko, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui. 8.5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrÄ sias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51) (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 2 dalį kompetentinga valdžios institucija (Å¡iuo atveju – Administracija) turi teisę leisti ar reikalauti, kad Å«kio subjektas savo finansinės bÅ«klės tinkamumÄ Ä¯rodytų pateikdamas bankų ar kitų finansų įstaigų, kurios suteikia Å«kio subjektui solidariÄ garantijÄ , iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ . 8.6.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalies licencijos, kuri suteikia Å«kio subjektui teisę vežti keleivius ir (ar) krovinius, galiojimas gali bÅ«ti sustabdomas arba panaikinamas, jeigu Å«kio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio įtvirtintų reikalavimų. Vienas iÅ¡ Reglamento 3 straipsnio numatytų reikalavimų Å«kio subjektui yra tinkama finansinė bÅ«klė. 8.7. Kaip IÅ¡vadoje konstatuota, pareiÅ¡kėjas, vertindamas E. M. paslaugų įmonės finansinio pajėgumo pakankamumÄ , apie tai, kad Å«kio subjekto finansinė bÅ«klė yra tinkama, Klausimyne turėjo pažymėti tik įsitikinęs, kad ji tokia yra patikrinimo metu, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė (Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. KKA-R-2018-102).

Anksčiau paminėta Reglamento nuostata suteikia galimybę Å«kio subjektui (Å¡iuo atveju – tikrinamai E. M. paslaugų įmonei) įrodyti, kad, nepaisant to, jog VÄ® Registrų centro teikiamoje metinėje finansinio pajėgumo ataskaitoje, kuri automatiÅ¡kai matoma „Keltra“, nurodytas 2015 metais buvęs finansinis pajėgumas, Å«kio subjektas vis dar yra pajėgus vykdyti veiklÄ ir patikrinimo metu. Kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados, 2018 m. pabaigoje atlikto Å«kio subjekto patikrinimo metu buvo įvertinta 2015 m.

Å«kio subjekto finansinė bÅ«klė ir Klausimyne pažymėta, kad ji yra tinkama, t. y. kad tikrintas Å«kio subjektas atitinka aptartus finansinės bÅ«klės kriterijus, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, tokia iÅ¡vada buvo padaryta vadovaujantis pasenusiais 2016 m. birželio 22 d. Å«kio subjekto finansinio pajėgumo duomenimis. Teismas sutinka, kad tokioje situacijoje pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė jam Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktyje nustatytÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, nes neįsitikino, kad tikrinama E. M. paslaugų įmonė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimÄ pagal anksčiau paminėtÄ ReglamentÄ .

Tai, kad patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nepatikrino ir neįsitikino, ar įmonė atitinka reikalavimÄ turėti pakankamÄ finansinį pajėgumÄ , taip pat patvirtina byloje esantis pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu. Tuo pačiu teismas pritaria atsakovės teiginiui, kad pagal VÄ® Registro centro vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ E. M. paslaugų įmonė, kurios patikrinimÄ 2018 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kėjas atliko, teikia numatytus finansinės atskaitomybės dokumentus VÄ® Registrų centrui, o tai savaime patvirtina aplinkybę, kad E. M. paslaugų įmonė turi pareigÄ teikti minėtus dokumentus VÄ® Registrų centrui ir jÄ vykdė.

Pareiškėjo argumentas, kad jį Administracijos darbuotojai informavo, jog individualios įmonės savininkui nuosavo kapitalo (finansinių ataskaitų) atnaujinti nebūtina, niekaip nekeičia teismo padarytos išvados ir tuo pačiu nepašalina pareiškėjo pareigos laikytis tiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytų pareigų, tiek vykdyti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

9. PareiÅ¡kėjo manymu, tarnybinės nuobaudos paskyrimas jam kaip profesinės sÄ jungos pirmininkui be profesinės sÄ jungos sutikimo, yra neteisėtas. 9.1. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėju, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimas yra bÅ«tina sÄ lyga patraukti pareiÅ¡kėjÄ kaip profesinės sÄ jungos narį (pirmininkÄ ) tarnybinėn atsakomybėn. Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sÄ jungos diskrecijos ribų, iÅ¡reiÅ¡kiant pozicijÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sÄ jungos nariui, yra suformulavęs teisminę praktikÄ , kad profesinė sÄ junga, vertindama praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ , privalo įvertinti nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigÅ«nui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo profesinės sÄ jungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigÅ«nui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3432-11). 9.2.

LLVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad profesinė sÄ junga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iÅ¡ esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigÅ«no kaltės (2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007 ir kt.). 9.3. Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į Administracijos darbuotojų profesinę sÄ jungÄ , kurios pirmininkas yra pareiÅ¡kėjas, dėl nesutikimo skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ .

IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ turinio akivaizdu, kad nesutikdama su pareiÅ¡kėjo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn, profesinė sÄ junga vertino ne pareiÅ¡kėjo narystės profesinėje sÄ jungoje aspektus, t. y. kaip nurodo profesinė sÄ junga tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta neįvertinus pažeidimo sunkumo ir padarinių, padarymo aplinkybių, ankstesnio darbuotojų elgesio ir darbo rezultatų, tinkamai neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl, profesinės sÄ jungos nuomone, atsižvelgus į inspektoriaus darbo rezultatus, Kauno skyriaus virÅ¡ininko praneÅ¡imo įvykio aplinkybes, sprendimas skirti tokiÄ nuobaudÄ neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Nors minėtame nesutikime ir nurodoma, kad profesinės sÄ jungos pirminė darbo grupė tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjui skyrimÄ vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimÄ už dalyvavimÄ profesinėje sÄ jungoje, tačiau Å¡is teiginys nesukonkretintas (profesinė sÄ junga nepaaiÅ¡kina, kodėl daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , nepateikia konkrečių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta dėl narystės profesinėje sÄ jungoje ir susijusi su veikla joje).

Kadangi nesutikime iÅ¡dėstyti argumentai tik deklaratyvÅ«s, teismas negali jų vertinti kaip pagrįstų. 9.4. Paminėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nesutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pasirašė pats pareiÅ¡kėjas, t. y. jis dalyvavo procedÅ«roje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ sau pačiam, taip pažeidžiant objektyvumo ir teisingumo principus. PareiÅ¡kėjo dalyvavimas sprendžiant klausimÄ dėl nesutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudÄ , sukuria regimybę, kad galėjo bÅ«ti priimtas jam palankus sprendimas. 9.5.

Å iame aspekte ypatingai svarbu paminėti ir tai, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ dėl kitų, su naryste Profesinėje sÄ jungoje nesusijusių aplinkybių, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes apriboja darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trÅ«kumus ir sukuria tokiÄ situacijÄ , kai asmens priklausymas profesinei sÄ jungai suteikia jam pranaÅ¡umų prieÅ¡ kitus asmenis, nesančius profesinės sÄ jungos nariais.

10. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai IÅ¡vadoje konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus vyresnysis inspektoriumi, dėl savo aplaidumo, vykdydamas Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 punkte nustatytÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę – neįsitikinęs, kad tikrinama E. M. paslaugų įmonė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimÄ pagal Reglamento 3 straipsnį, patikrinimo metu Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius ir (ar) užsiimančio pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iÅ¡krovimu, laikinu sandėliavimu patikrinimo klausimyne pažymėjo, kad Å«kio subjektas šį reikalavimÄ atitinka, ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio bei Elgesio kodekso 6.9.3 papunkčio nuostatas.

11. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda (pastaba) yra pagrįsta ir proporcinga pareiÅ¡kėjo padarytam tarnybiniam pažeidimu, skundžiamas Administracijos direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 3BE yra teisėtas bei pagrįstas, pareiÅ¡kėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

12. Teismui atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra pagrindo priteisti teismo iÅ¡laidų.

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas