2023-06-14 Nr. AB-13262-3-64-3-00662-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-408-662-2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00662-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), priteisti 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo laikomas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atvykęs į Šiaulių TI, pareiškėjas kreipėsi į medicinos seserį, kad jam dėl diagnozuotos lėtinės ligos būtų skirtas dietinis maitinimas, tačiau toks maitinimas skirtas nebuvo, o maitinamas įprastu maistu pareiškėjas blogai jausdavosi (kildavo skausmas, pykinimas; kt.). Be to, pareiškėjas 2013 metais patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, jam nustatytas neįgalumas.

3. Nurodyta, kad dušuose nebuvo įrengta rankenėlė įsikibti, dušai nepritaikyti neįgaliesiems, kabinos neužsidaro ir nėra jokios užuolaidos. Kameros tualete klozetas yra tupimas, nepritaikytas neįgaliam asmeniui, pareiškėjui iš tupimos padėties buvo sunku atsistoti, neįrengta rankenėlė. Tualetai nėra aptverti nuo apačios iki viršaus, todėl sklido nemalonus kvapas, garsai. Tualete nėra apšvietimo, o ventiliacija neveikia, vėdinti patalpos per langą neįmanoma, kadangi rankenėlė aukštai, trukdo ir vidinės grotos. Pasivaikščiojimo kiemeliai itin ankšti, keturiems asmenims vietos nėra, todėl kyla konfliktai tarp kalinių, kas eis pasivaikščioti. Kilus konfliktui, į kiemelius eidavo stipresnieji, o pareiškėjas grynu oru kvėpuodavo pro langą. Pasivaikščiojimo kiemeliai nepritaikyti neįgaliesiems, skersinis yra per aukštai, kiemeliuose nėra galimybės pasimankštinti, pareiškėjo, kuris buvo laikomas kameroje Nr. 44, nevedė į sporto salę, t. y. jo kameroje laikomiems asmenims net nebuvo pasiūlyta apsilankyti sporto salėje. Pareiškėjui buvo siūloma eiti į tenisą ar biliardą, tačiau jis turėjęs stuburo traumą, todėl galėjo dar labiau susižaloti.

4. Pareiškėjas skundėsi gyvenamojo ploto trūkumu, kadangi didelę dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Patikslintame skunde nurodyta, kad atsakovo atstovas teikia melagingus duomenis apie kartu su pareiškėju kameroje laikomų asmenų skaičių. Kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, todėl neįmanoma pakviesti pareigūnus, pareiškėjas juto baimę dėl savo saugumo. Kameroje nebuvo spintelių drabužiams. Nebuvo įrengtas radijo taškas, televizijos antenos lizdai įrengti koridoriuje, todėl reikia pirkti dar 15–20 m kabelio, kad galėtų žiūrėti televizorių. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kuri nepritaikyta neįgaliesiems (jam turėtų tekti 5 kv. m laisvo kameros ploto, jis turėtų būti laikomas neįgaliųjų kameroje). Kameroje nebuvo tinkamo dirbtinio apšvietimo, buvo pelėsio, grybelio. Kamerose nėra šilto vandens, todėl pareiškėjas buvo priverstas valgyti iš neišplautų plastikinių indų. Kameroje nebuvo išduodamos valymo priemonės.

5. Pareiškėjas, kaip naujai atvykęs į Šiaulių TI, nebuvo apžiūrėtas medikų, jo neišsikvietė psichologas. Pareiškėją kitą dieną (2022 m. vasario 18 d.) pačiam paprašius, nuvedė pas medicinos specialistus, jis gavo vaistus. Pareiškėjas vis dar nėra apžiūrėtas medikų. Patikslintame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad dėl medikų veiksmų (neparašo rekomendacijos išduoti antrą čiužinį) jis skundėsi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareiškėjo neiškvietė resocializacijos ar kiti darbuotojai, neišaiškino, kokia veikla laisvalaikiu jis gali užsiimti.

6. Dėl visų išvardintų sąlygų pareiškėjas juto kančią, pažeminimą, pareiškėjas buvo kankinamas, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, buvo priverstas vartoti raminamuosius vaistus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 70 000 Eur, ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo atstovo.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Šiaulių TI išvardijo kameras, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nurodė jų plotą ir kartu su juo buvusių asmenų skaičių ir pažymėjo, kad vienam asmeniui tekęs plotas atitiko nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

9. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 33 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kitose kamerose – ilga užuolaida. Per stebėjimo langelį ar akutę pareiškėjo, kai jis yra sanitariniame mazge, stebėti neįmanoma. Nemalonus kvapas kamerose yra susijęs su kameros vėdinimu, tačiau kameros vėdinamos per langą, taip pat įrengtos ventiliacinės angos. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo atsidaryti lango, nepagrįsti įrodymais, be to, jis galėjo atidaryti langą paprašyti pareigūnų, kartu buvusių asmenų. Tupimo klozeto įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Šiaulių TI pažymėjo, kad jokių neginčijamų duomenų pareiškėjas apie savo sveikatos būklę nepateikė, todėl neįmanoma įvertinti pareiškėjo galimybės naudotis tupimu sanitariniu įrenginių. Pabrėžta, kad jokių prašymų ar skundų pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinio mazgo Šiaulių TI administracijai neteikė.

10. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC). Patikrinimo metu kameroje Nr. 44 jokių pažeidimų neužfiksuota, ankstesni neatitikimai pašalinti, kameros tikrinamos pagal konkrečius skundus. Patalpų dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos tinkamai jas eksploatuojant sveikatai nekenksmingos.

11. Dėl pareiškėjo nurodyto spintelių trūkumo Šiaulių TI paaiškino, kad kameroje yra didelė lentyna, kita lentynėlė, kiekvienam asmeniui suteikiamos dėžės asmeniniams daiktams susidėti, kamerose yra kabliukai, skirti pakabinti drabužius.

12. Teisės aktai Šiaulių TI neįpareigoja įrengti kopėtėles prie dviejų aukštų gultų, be to, pareiškėjas galėjo rinktis miegamąją vietą žemutiniame gulte. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi kameras aprūpinti baldais ir kitu inventoriumi, remontuoti kameras. Kamerose yra taburetės ir stalai, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas kėdes. Teisės aktai numato, kad po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams susidėti. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai, lentynos, baldai yra tvarkingi.

13. Šiaulių TI yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jokie teisės aktai kiemelių dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti kiemeliuose įrengtais skersiniais (to neįrodo ir pareiškėjas). Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji), vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir t. t. pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji (nuteistieji) turi galimybę bendrauti su psichologais, veikia biblioteka. Užimtumas asmeniškai kiekvienam nuteistajam ar suimtajam nėra organizuojamas. Nors pareiškėjas teigia, kad jam niekada nebuvo siūloma eiti į sporto salę, iš Užimtumo grafikų matyti, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta 2022 m. kovo 22 d.

14. Šiaulių TI paaiškino, kad dušai atskirti mūrinėmis pertvaromis. Pareiškėjas jokių įrodymų apie savo fizinę negalią nepateikė ir nenurodė, kokie judėjimo sutrikimai jam nustatyti, todėl Šiaulių TI šiuo metu negali įvertinti pareiškėjo galimybės tinkamai pasinaudoti dušu. Asmeniui turint judėjimo sunkumų, jam paprašius, atsisėsti duše gali būti duodama kėdutė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų tokį poreikį išreiškęs, nėra.

15. Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami daugkartinio naudojimo plastmasiniai indai. Šiaulių TI patalpos valomos pagal nustatytą grafiką, patalpas valantys asmenys (suimtieji, nuteistieji) aprūpinami valymo priemonėmis. Šiaulių TI laikomi asmenys (net jei valymas pagal grafiką priklauso kitam asmeniui) bet kada gali kreiptis dėl valymo priemonių išdavimo, galimybė išsivalyti kamerą užtikrinama.

16. Šiaulių TI teigimu, atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktu ir nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 44, kurios plotas – 17,92 m2. Teismo vertinimu, remiantis 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. birželio 27 d. pažymų duomenimis, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

19. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas apskaičiavo, jog išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 m2 standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

20. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių kamerose sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupimi. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Šiaulių TI nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, pareiškėjas apie savo neįgalumą Šiaulių TI neinformavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas veikė neteisėtai šiuo aspektu.

21. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis buvo kalinamas patalpose, nepritaikytose neįgaliesiems, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą bei judėjimo sutrikimus. Teismas nustatė, jog byloje yra pateikta pareiškėjo neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kopijoje yra įrašas: „Nuorašas tikras, 2022 m. gegužės 27 d. <...>“. Buvo pabrėžta, kad pareiškėjas skundėsi kalinimo sąlygomis nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Kadangi neįgaliojo pažymėjimo nuorašas buvo patvirtintas po šio laikotarpio, todėl teismas darė išvadą, kad šio dokumento kopija negalėjo būti pateikta atsakovui iki ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos. Teismas pakartojo, kad iš Šiaulių TI rašto matyti, kad Šiaulių TI nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, pareiškėjas apie savo neįgalumą Šiaulių TI neinformavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovui ginčo laikotarpiu buvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, ir šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentų dėl blogų higienos sąlygų kamerose pagrįstumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Teismas analizavo Šiaulių TI į bylą pateiktus NVSC patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti gyvenamųjų ir kitų patalpų patikrinimo rezultatai. Buvo nustatyta, jog kad 2022 m. gegužės 26 d. pagal pareiškėjo skundą patikrinus kamerą Nr. 44, nustatytas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (prie lango esantis bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvas techniškai netvarkingas, t. y. iš dviejų šviestuvo lempų 1 lempa nedega). Teismo vertinimu, bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nebuvo, taip pat byloje nebuvo jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

23. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo taisyklės), vertino 12.5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto pertvara (iki pat lubų) ir jo taikymo išimtis. Teismas darė išvadą, kad minėta nuostata Šiaulių TI netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo. Buvo pažymėta, kad patalpos vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.

24. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, NVSC patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 44, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

25. Kaip abstraktūs ir nedetalizuoti buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo kameroje. Buvo konstatuota, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai buvo deklaratyvūs, teismas darė išvadą, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo. Buvo pažymėta, kad teisės aktai nenumato radijo taško įrengimo gyvenamojoje kameroje.

26. Iš byloje esančių nuotraukų ir pažymos buvo nustatyta, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo buvo abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

27. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad pareiškėjas nebuvo vedamas į sporto salę, buvo abstraktūs. Atsakovas atsiliepime ir pažymoje nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas, šias aplinkybes patvirtino suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo atmetė.

28. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir galimybės pasivaikščioti gryname ore. Buvo atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas teigdamas, kad dėl vietos trūkumo negalėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, skunde nurodė, kad kiemeliai nepritaikyti neįgaliesiems, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis skersiniu, esančiu pasivaikščiojimo kiemelyje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl neužtikrinamos teisės pasivaikščioti skundų Šiaulių TI administracijai neteikė, be to, teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių minimalaus ploto vienam asmeniui.

29. Kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl neišduodamų valymo priemonių, televizijos antenos įrengimo koridoriuje, karšto vandens tiekimo į gyvenamąją kamerą.

30. Įvertinęs byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų skundžiamu laikotarpiu.

31. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

32. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Atsižvelgęs į tai, kad nustatyti kameroje Nr. 44 higienos normos HN 134:2015 pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 33. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą tenkinti, t. y. priteisti 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas buvo šališkas, teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis, kaip neįgalus žmogus, buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, t. y. nei kameros, nei dušai, nei pasivaikščiojimo kiemeliai nepritaikyti žmogui su (duomenys neskelbtini) trauma. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas melagingai teigia, kad nežinojo, jog pareiškėjui nustatytas neįgalumas, kadangi pareiškėjas rašė skundą į LAVL, kad pareiškėjui neduoda antro čiužinio, tokį skundą gavusi ir Šiaulių TI administracija. Pareiškėjas tuo metu buvo Šiaulių TI, todėl, jo vertinimu, atsakovo atstovas negalėjo nežinoti, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumas.

35. Pareiškėjas prašo teismo patikrinti visas jo skunde nurodytas aplinkybes iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes vertino nepalankiai pareiškėjui. Patirtų nepatogumų pasekmės ilgalaikės, pareiškėjas vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus ir vaistus nuo (duomenys neskelbtini, kelių srityje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo (kameros Nr. 44 nuteistųjų) nevedė į sporto salę, kur yra treniruokliai, nors buvo rašyti prašymai raštu. Dėl neįgalumo aplinkybes pareiškėjas nurodė ir raštu, ir kalbėjo su medicinos darbuotojais.

36. Tvirtinama, kad Šiaulių TI gydytojas į medicininę dokumentaciją įrašė melagingus duomenis dėl (duomenys neskelbtini) traumos, kadangi pareiškėjas į jį kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) traumos. Kadangi yra elektroninė sveikatos istorija, todėl medicinos specialistai turėjo matyti, kad pareiškėjas neįgalus, kokie vaistiniai preparatai skirti pareiškėjui, kokios traumos patirtos ir pan. Taigi pareiškėjas turėjo būti laikomas neįgaliesiems pritaikytoje kameroje; sanitariniame mazge, duše turėjo būti įrengtos papildomos rankenėlės. Šiaulių TI negalėjo nežinoti apie pareiškėjo neįgalumą.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Šiaulių TI nurodo, iš pareiškėjo skundo, kuris buvo persiųstas LAVL, turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavo paskambinti jo nurodomoms gydymo įstaigoms. Taigi, ginčas kilo dėl pareiškėjo įsitikinimo, jog jis neturi pareigos pateikti duomenis apie savo sveikatos būklę pataisos įstaigai.

39. Šiaulių TI pažymi, kad pats suėmimo vykdymas ar bausmės atlikimas tardymo izoliatoriuje turi būtų vykdomi laikantis humaniškumo principo, tad, jei asmuo turi specialių poreikių, šie poreikiai pagal galimybes turi būti užtikrinami, tačiau tokiu atveju pirmiausia pats asmuo turi tinkamai ir aiškiai informuoti apie tokių poreikių buvimą. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog Šiaulių TI pareiškėjas jokių oficialių dokumentų apie jo neįgalumą, gydytojų ar kitų specialistų rekomendacijų dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI pateikęs nėra, tokiu atveju atsakovui neatsiranda pareiga imtis papildomų priemonių pareiškėjo laikymo Šiaulių TI užtikrinimui, tad argumentas, jog jam, kaip neįgaliajam, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, yra atmestinas.

40. Papildomai pažymima, kad informacija apie asmenų neįgalumą elektroninėje sveikatos istorijoje (www.esveikata.lt) nėra talpinama, taip pat Šiaulių TI nėra žinoma, ar kitas juridinis asmuo – Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius veiklos adresu Šiaulių TI, apskritai turi galimybę jungtis prie šios sistemos. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, jog priekaištai dėl informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę negavimo skirti ne Šiaulių TI o kitam juridiniam asmeniui, kuriame dirba medicinos darbuotojai, todėl Šiaulių TI atsakyti už tai negali.

41. Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis nebuvo vedamas į sporto salę, paneigtas byloje esančiais įrodymais. Taigi, vien tai, kad užimtumo grafikas ne visiškai atitiko pareiškėjo norus, nereiškia, kad jo teisės buvo pažeistos.

42. Pastebima, kad apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs – pareiškėjas teismui nušalinimo nereiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų atlyginimo.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintos higienos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos – kameroje Nr. 44 buvo techniškai netvarkingas šviestuvas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės tvirtina, kad Šiaulių TI buvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo neįgalumo, anksčiau patirtos traumos, tačiau jis buvo laikomas neįgaliesiems nepritaikytose gyvenamosiose ir kitose patalpose.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

47. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

48. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96)). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96)).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrindė pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas (teisėjas) byloje buvo šališkas ar atmestinai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

50. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo neįgalus, o tai buvo (turėjo būti žinoma) atsakovo atstovui, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

51. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

52. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu, kamerų aprūpinimu inventoriumi, kamerų būkle, pareiškėjo teisės apsivaikščioti gryname ore užtikrinimu, užimtumu, pasivaikščiojimo kiemelių būkle, pareiškėjo sveikatos būkle, pareiškėjo Šiaulių TI teiktais rašytiniais ir žodiniais skundais ginčui aktualiu laikotarpiu, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo Šiaulių TI reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu buvo higienos sąlygų pažeidimas dėl techniškai netvarkingo apšvietimo įrenginio kameroje Nr. 44, iš esmės pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, kai jis gyveno minėtoje kameroje, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatytų pažeidimų padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

53. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog Šiaulių TI turėjo būti žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, anksčiau patirtą traumą stuburo srityje, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos turėjo būti jam, kaip neįgaliam asmeniui, pritaikytos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esanti pareiškėjo sveikatos istorija patvirtina, jog pareiškėjo neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija LAVL pateikta tik 2022 m. gegužės 27 d. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sveikatos būklės (neįgalumo) ir kalinimo sąlygų, įpareigojo atsakovo atstovą pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti – ar pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl kalinimo sąlygų pritaikymo, ar teikė informaciją apie savo sveikatos būklę;

šie duomenys teismui buvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės buvo nuolat taikomas gydymas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų pagerinimo (papildomo čiužinio išdavimo, dušo, sanitarinio mazgo patalpų, laisvalaikio pritaikymo pareiškėjo poreikiams) į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, informacijos apie pareiškėjui nustatytą darbingumo lygį (50 proc.), kuris nurodytas pareiškėjo neįgaliojo pažymėjime, skundžiamu laikotarpiu atsakovo atstovui neteikė.

Šios išvados nepaneigia pareiškėjo argumentai, kad jis, kaip nurodo, skundėsi Kalėjimų departamentui, LAVL dėl neišduodamo antro čiužinio. Pažymėtina, kad skunde, Šiaulių tardymo izoliatoriaus persiųsto LAVL, deklaratyviai, nedetalizuojant nurodoma, kad pareiškėjas neįgalus ir reikalaujama skirti konkretų kiekį vaistinio preparato, reikalaujama susisiekti su kitais medicinos specialistais, anksčiau teikusiais pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pareiškėjas nesiskundė dėl papildomo čiužinio neišdavimo.

Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodo ir pareiškėjas), kad jis prašė LAVL (ar sutiko), jog pareiškėjo asmens sveikatos duomenys būtų teikti Šiaulių TI. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl kurių kiltų būtinybė pareiškėjui gerinti kalinimo sąlygas galbūt ir negavus išsamių medicininių ar kitų dokumentų, yra akivaizdūs. Pažymėtina, kad pareiškėjui teikiamų LAVL asmens sveikatos paslaugų kokybė ir / ar pakankamumas nėra šios administracinės bylos dalykas, be to, byloje nenustatyta, kad medicinos specialistai teikė Šiaulių TI rekomendacijas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų gerinimo ir pritaikymo pareiškėjo individualiems poreikiams.

54. Taigi, byloje nenustačius, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI dėl jo kalinimo sąlygų pagerinimo ir pritaikymo, atsižvelgiant į sveikatos būklę, Šiaulių TI nedisponavo duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas yra neįgalus, nenustačius, kad pakenkimai pareiškėjo sveikatai yra akivaizdūs, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Šiaulių TI šiuo aspektu pareiškėjo teises pažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

56. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

57. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

58. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl techniškai netvarkingo apšvietimo įrenginio pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, jo įsitikinimu, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio neindividualizuotais paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus ir tai, kad jo teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjo nurodyti ir medicininiuose dokumentuose diagnozuoti susirgimai kilo dėl konstatuoto pažeidimo ginčo laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl minėtų neatitikimų būtų kreipęsis į Šiaulių TI pareigūnus. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikia ir apeliaciniame skunde.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos higienos sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis