b002cd49-5d0a-4cac-89ca-ff6bee1f5eca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-147-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34023-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Ž. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

T. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. Ž., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Atsakovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos: nustatyti laikinÄ nepilnamečio Ž.

Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; nustatyti laikinÄ atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. Motina bendrauja su vaiku darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio ar kitos su tėvu Ž. Ž. sutartos vietos 17 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki tos pačios dienos 20 val.

2. Motina bendrauja su vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Jeigu motinos bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės, motina privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose, renginiuose ir Å¡ventėse.

2. Tokiu atveju, jeigu teismas nenustatys vaiko laikinos gyvenamosios vietos su tėvu, taikyti vaikui iki 2020 m. rugsėjo mėn. įprastÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ : Vaiko tėvas lyginę savaitę pirmadienį iki 11 val. paima vaikÄ iÅ¡ jo motinos gyvenamosios vietos arba iÅ¡ ugdymo įstaigos dienos pabaigoje iki 18 val. – septynių dienų laikotarpiui ir nelyginę savaitę pirmadienį nuveda vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ arba iki 11 val. atveža vaikÄ Ä¯ jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei vaikas nelanko tuo metu ugdymo įstaigos, septynių dienų laikotarpiui.

3. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro bÅ«sto ir pradėjo gyventi skyrium nuo 2018 m. pabaigos. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos vaikas lygiai laiko praleisdavo tiek pas tėvÄ , tiek pas motinÄ . Tačiau Å¡alių santykiai iÅ¡ esmės pablogėjo. Atsakovui yra apribota galimybė domėtis vaiku ir rÅ«pintis jo sveikata, vaikas slepiamas nuo tėvo ir su juo nebendrauja. Tėvas pastebėjo, kad vaikas jaučia nervinius tikus, tapo nervingas, nelanko darželio ir bÅ«relių, pradėjo keistis elgesys, jis tapo uždaras, jausti baimę likti vienas kambaryje, nenori vykti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ , pradėjo mikčioti.

IeÅ¡kovė paklÅ«sta savo motinai Ž. T., vaiko bÅ«klė pradėjo blogėti nuo senelės netinkamo elgesio ir nuteikinėjimo prieÅ¡ tėvÄ . Atsakovo nuomone, aiÅ¡kios vaiko ir abiejų tėvų bendravimo tvarkos nebuvimas iÅ¡balansuoja vaikÄ , kuris iÅ¡gyvena dėl tėvų santykių, tarp vaiko ir tėvo yra itin glaudus ryÅ¡ys. Daugiau laiko praleidęs kartu su tėvu ir vėliau atvežtas motinai, vaikas visada bÅ«davo guvus, pailsėjęs, geros nuotaikos, o po apsilankymo pas motinÄ , sÅ«nus bÅ«davo nervingas.

Tėvas kreipėsi į gydytojus dėl vaiko sveikatos bei psichologus, tačiau atsakovė su vaiku konsultacijose neapsilankė, nutraukė vaiko pianino bÅ«relio lankymÄ . Motina dažnai palieka namuose sÅ«nų vienÄ , nepasirÅ«pina vaiko poilsio režimu. Motina negali suteikti ir geros aplinkos vaikui, nes neturi tinkamos ir nuolatinės gyvenamosios vietos – gyvena arba pas dėdę, arba ankÅ¡tame senelės bute. IeÅ¡kovė yra priklausoma nuo paÅ¡alinių asmenų įtakos, neprognozuojama, sirgo bulimija, gydėsi psichiatrijos įstaigoje.

4. IeÅ¡kovė prašė atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ , kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Å¡alys nuo 2017 m. gyvena atskirai, o jų santykiai nutrÅ«ko dėl atsakovo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę. I. T. gyvena motinos bute panaudos teise. IeÅ¡kovo santykiai su vaiko senele buvo geri iki tol, kol senelė sužinojo apie smurtÄ prieÅ¡ atsakovę. IeÅ¡kovė niekada neribojo ir nesiekė atriboti mažamečio nuo bendravimo su tėvu, nenuteikinėja vaiko prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , visais vaiko sveikatos, ugdymo bei priežiÅ«ros klausimais tariasi su atsakovu, suteikia reikalingÄ informacijÄ , eina kartu į gydytojų konsultacijas.

Atsakovas nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, gÄ sdina, nepaiso jo nuomonės ir į jÄ neatsižvelgia, todėl bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiksmų vaikui iÅ¡sivystė baimė likti vienam. Atsakovas melagingai teigia, kad ieÅ¡kovė su savo motina be jo žinios pakeitė vaiko darželį, nes Å¡is pakeitimas buvo derinamas bÅ«tent su atsakovu, kuris lankėsi naujame darželyje ir jį kartu apžiÅ«rėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė pažeidinėtų sÅ«naus teises, netinkamai įgyvendintų motinos valdžiÄ .

Å iuo metu ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai sveika, dirba nuotoliniu bÅ«du pagal lankstų darbo grafikÄ , todėl bÅ«dama namuose rÅ«pinasi sÅ«numi, teikia iÅ¡laikymÄ , perka bÅ«tinus daiktus, apmoka vaiko darželio paslaugas. Atsakovo gyvenimo ritmas yra visiÅ¡kai netinkamas vaiko auginimui, nes ieÅ¡kovas dienomis miega, o savo studijoje dirba naktimis.

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ ir papildomus dokumentus. IÅ¡vadoje nurodė, kad lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute yra 4 kambariai (svetainė sujungta su virtuvės zona, miegamasis, vaiko kambarys, darbo kambarys), kurio dydis apie 100 kv. m. grindų ploto. Apsilankymo metu buvo tvarkinga, Å¡varu. Å alių sÅ«nui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra žaislai, ugdymo priemonės, skirta erdvė svetainėje su žaislais ir kitomis ugdymo priemonėmis.

Vaikas miega ieÅ¡kovo kambaryje atskiroje lovoje. Sudarytos sÄ lygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. IeÅ¡kovas dirba mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) vadovu, asociacijos „7 lakes“ prezidentu, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį. Apsilankyta ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute yra 2 atskiri kambariai, o dydis apie 52 kv. m. Apsilankymo metu buvo tvarkinga, Å¡varu. Vienas kambarys yra skirtas ieÅ¡kovės motinai, kitas – ieÅ¡kovei su vaiku.

Kambaryje yra dvigulė lova, vaikiÅ¡ka lova, yra vaikiÅ¡ki žaislai ir ugdymo priemonės. Sudarytos tinkamos sÄ lygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. IeÅ¡kovė dirba mažojoje bendrijoje Apskaitos mokymų ir konsultavimo paslaugų centre, mokymų skyriaus vadove, pajamos – 800 Eur per mėnesį. Vaikas Ž. Ž. lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį „AuÅ¡relė“. Vaikas pasakojo, jog gyvena su mama ir senele Ž.. Berniukas nurodė, jog tėvas gyvena kitur ir yra blogas, nes matė, kaip tėvas mušėsi su „deduku Vygantu“.

Teigė, kad jis pas tėvÄ nevažiuoja, nes paskelbtas karantinas. Tėvas paskambina jam telefonu. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į mažamečio vaiko interesus ir individualius poreikius, neturi pagrindo prieÅ¡tarauti praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje ir nustatė laikinÄ Å½.

Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarkÄ , pagal kuriÄ : 6.1. Tėvas Ž. Ž. bendrauja su vaiku Ž. Ž. darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val. 6.2. tėvas, nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrÄ savaitgalį, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. 6.3. nustatė, kad 2020 m.

Å v. Kūčias, Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ Å½. Ž. praleidžia su motina, o antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ â€“ su tėvu. VaikÄ tėvas paima iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 2020 m. gruodžio 26 d. 10 val. ir grÄ Å¾ina į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. 20 val. Naujųjų metų iÅ¡vakares vaikas praleidžia su motina. 6.4. nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku vyksta nedalyvaujant atsakovei I. T. ir senelei Ž. T.. 6.5. jeigu tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose, renginiuose ir Å¡ventėse. 6.6. nustatė, kad tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų Å¡alių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis ryÅ¡io priemonėmis.

7. KitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė, nutartį vykdyti leido skubiai.

8. Teismas nurodė, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog Å¡alių nepilnamečiam vaikui yra sutrikusi raida: 2019 m. lapkričio 25 d. diagnozuoti nerviniai tikai, vaikas konsultuotas neurologų, nustatytas kalbos raidos sulėtėjimas, diagnozuota bronchų astma. Tačiau Å¡ioje proceso stadijoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vaiko sveikatos bÅ«sena pablogėja vaikui esant su vienu iÅ¡ tėvų, ar pagerėja bÅ«nant su kitu. Duomenys iÅ¡ vaiko ugdymosi įstaigų patvirtina, jog tėvas domisi vaiko ugdymo procesu, o atsakovės pateikti medicininiai dokumentai – jog atsakovė rÅ«pinasi vaiko sveikata. 2020 m. spalio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog motina kreipėsi į policijÄ dėl galimai tėvo pavartoto smurto prieÅ¡ sÅ«nų, tačiau byloje nėra objektyvių smurtÄ patvirtinančių duomenų.

Anketoje nurodoma, kad tiek tėvas, tiek motina suvokia savo pareigas ir atsakomybę, deda visas įmanomas pastangas, kad vaiko interesai bÅ«tų užtikrinti, tačiau nuolatiniai tėvų konfliktai kenkia vaiko interesams, nulemia vaiko lojalumo konflikto vystymÄ si. Vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas. Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus, kad 2020 m. lapkričio 23 d. vaikas buvo apžiÅ«rėtas neurologo, skirtas gydymas ir rekomendacijos. Taip pat pateikė įrodymus – 2020 m. lapkričio 20 d. pažymÄ , kad konsultuojasi pati bei konsultuoja vaikÄ pas psichologÄ , numatyti psichologo susitikimai su vaiku ateityje.

9. Teismas nustatė, kad Å¡alių pateikti susiraÅ¡inėjimai, 2020 m. lapkričio 11 d. pagalbos planas patvirtina aplinkybę, kad tėvų santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Tėvai stengdavosi susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos ir laiko praleidimo su kiekvienu iÅ¡ tėvų, gydymo ir kt., tačiau dėl konfliktiÅ¡kų santykių, skirtingų požiÅ«rių į vaiko auklėjimÄ ir asmeninių interesų, sukelia vaikui stresÄ . Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Å¡alių susiraÅ¡inėjimas ir bendradarbiavimas su vaiku susijusiais klausimais galimai nutrÅ«ko. Be to, Å¡alių santykius paveikia konfliktiÅ¡ki ieÅ¡kovo santykiai su vaiko senele Ž. T., tačiau duomenų, kad Å¡is asmuo iÅ¡ esmės sukelia vaikui stresÄ ir neigiamai paveikia vaiko savijautÄ byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad vaikui dabartinė jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nesaugi (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, tačiau negalima teigti, kad atsakovės gyvenimo bÅ«das ar sÄ lygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo. Vaikas turi teisę turėti tiek motinÄ , tiek tėvÄ . Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, jog atsakovės elgesys blogina vaiko sveikatÄ , sukelia ligų paÅ«mėjimÄ , atsakovė savavaliÅ¡kai pakeitė vaiko ugdymo įstaigÄ ar jos gyvenimo bÅ«das lemtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas patiria stresÄ ir įtampÄ dėl konfliktiÅ¡kų tėvų santykių, tačiau ne iÅ¡imtinai dėl atsakovės elgesio ar gyvenimo bÅ«do, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tina nustatyti su ieÅ¡kovu.

11. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog motinos elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams, o laikinoji vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu. Todėl ieškovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, netenkino.

12. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, šalys patvirtino, kad betarpiškai tėvas su sūnumi nebendrauja nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Todėl teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas yra sulaukęs 4 metų amžiaus, galimai prisirišęs prie savo gyvenamosios aplinkos, todėl staigus bendravimo su tėvu intensyvumo padidėjimas, ypač šalims nesutariant dėl vaiko bendravimo su tėvu intensyvumo, galimai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai užtikrinančiÄ bendravimo tvarkÄ bei Å¡io bendravimo intensyvumÄ . Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Dėl Å¡ių priežasčių teismo vertinimu nustatytina mažesnio intensyvumo laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

13. Nustatydamas laikinÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , teismas vadovavosi nepilnamečio vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, kad 4 metų Å¡alių sÅ«nus 1,5 mėnesio nenakvojo su tėvu vienas, teismas nustatė, kad pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaitę, ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas sÅ«nų 18 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val., o nuo antrosios savaitės su vaiku bendrauja tuo pačiu laiku darbo dienomis, bet pasiimdamas vaikÄ kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra įrodymų, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo bei jos motinos Ž. T. santykiai yra konfliktiÅ¡ki, teismas nustatė, kad vaikas su tėvu bendrauja nedalyvaujant motinai ir senelei Ž. T.. Teismas taip pat nustatė, kad tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų Å¡alių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis informacinėmis ar ryÅ¡io priemonėmis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį dalyje ir pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu arba gyvenamosios vietos pirmÄ lyginę pilnÄ savaitę vaikui bÅ«nant su motina, kitÄ pilna nelyginę savaitę nuo pirmadienio 10 val. ryto su tėvu, tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais: 14.1. Paskyrus keletÄ valandų miesto piko kamščių metu, tėvas vos spėja nuvažiuoti tamsiu paros laiku iki namų, truputį pabÅ«ti su vaiku ir reikia jau iÅ¡karto vėl važiuoti atgal. Tai visiÅ¡kai neatitinka vaiko interesų, toks modelis dar labiau neigiamai veikia vaikÄ ir nesudaro jokių galimybių tėvui nei ugdyti, nei kokybiÅ¡kai maitinti, nei turėti kokybiÅ¡kÄ Å¾aidimų laikÄ su vaiku, kas jam bÅ«tina, kaip su tėvu – vyriÅ¡kos giminės atstovu – tiek judrÅ«s žaidimai, tiek kita judresnė veikla. 14.2.

Dėl motinos kaltės, tyčinių ir neteisėtų veiksmų tėvui nebuvo sudaryta jokių galimybių matytis su vaiku daugiau nei mėnesį laiko, buvo keičiama jo gyvenama vieta (pas dėdę PetrÄ ir dar kitur, po to vėl grįžta pas močiutę), vaikas slepiamas ir tokių veiksmų visuma kaip tik neigiamai atsiliepė vaikui, kai jam nesudaromos gyvenimo sÄ lygos stabilioje savo nuolatinės gyvenamos vietos aplinkoje. Dėl Å¡ių veiksmų dar rugsėjį buvo nustota lankyti darželį, gydytojus, nors karantinas kaip atsakovės motyvas prasidėjo tik Å¡. m. lapkričio mėnesį. 14.3.

Dėl vaiko priežiūros vertintini ir kartu su vaiku gyvenantys asmenys. Vaiko senelė Ž. T. užaugo be tėvo. Kaip ji sakė ieškovui, anksčiau dažnai priekaištavo savo motinai, kad dar gyvenant Gruzijoje buvo uždraudusi matytis su jos tėvu. Savo du vaikus (ir atsakovę) Ž. taip pat augino be tėvo, atribojusi nuo jo ir neleidusi bendrauti dar ankstyvoje jų vaikystėje. Todėl ir vaiko motina užaugo be tėvo. Vėliau senelė Ž. visiškai apribojo ir uždraudė savo vaikams (ir atsakovei) bendrauti su visais giminaičiais iš vaikų tėvo pusės. Vaikai, užaugę be tėvo ar globos namuose, visam gyvenimui lieka kitokiais, suluošintais dvasiškai bei morališkai.

Toks tėvų elgesys Pasaulio specialistų yra vadinamas tėvų atstÅ«mimu, kurio metu vaikas yra programuojamas nekęsti ir nemylėti skyrium gyvenančio tėvo (m/v). Tokio elgesio pasekmės – vaikui sukeltas psichologinis sutrikimas – Tėvų AtstÅ«mimo Sindromas, lydintis jį visÄ likusį gyvenimÄ . 14.4. Vaiko tėvas yra suinteresuotas, jaučia pareigÄ ir nori pilnavertiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime, kasdieniame gyvenime, atsiskleisti kaip tėvas. Svarbiausia neatimti iÅ¡ vaiko teisės į pilnavertį gyvenimÄ , kurį gali suteikti vaiko tėvas, apginti vaiko interesus.

Lygiavertė tėvystė užtikrina normalų ir tinkamÄ abiejų tėvų ir vaikų bendravimÄ , nepasikeičia ir atskirai gyvenančio tėvo statusas. 14.5. Teismas negali remtis neteisėtu ieÅ¡kovės veiksmu slepiant vaikÄ pusantro mėnesio – ar tyčia keičiant jo gyvenamÄ vietÄ , nelankant ne karantino metu ugdymo įstaigos ir net paskirtų gydytojų, nors tai vaikui akivaizdžiai bÅ«tina, dėl ko ilgÄ laikÄ slepiant vaikÄ - kaip motyvu, kodėl tėvas negali intensyviau kaip iki tol turėti apylygį bendravimo laikÄ .

15. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apelianto Ž. Ž. atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį palikti nepakeistÄ . 15.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mažametis Ž. Ž. nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi vaiku, jį iÅ¡laiko. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikÅ¡mė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis paÅ¡alinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimÄ .

Atsakovės nuomone, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo neprižiÅ«ri, daro žalingÄ Ä¯takÄ savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikÄ . Atsakovo pareiÅ¡kime bei atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, yra deklaratyvÅ«s. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas liguistai įtariai vertina atsakovės elgesį, skunde pertekliniai remiasi kitų valstybių teismų praktika, kuri Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. 15.2.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nėra pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė nekelia jokios grėsmės vaikui, prieÅ¡ingai – juo rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko, o aplinka, kurioje Å¡iuo metu yra vaikas, visiÅ¡kai atitinka jo poreikius bei interesus. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės elgesys blogina vaiko sveikatÄ , sukelia ligų paÅ«mėjimÄ , atsakovė savavaliÅ¡kai pakeitė vaiko ugdymo įstaigÄ ar jos gyvenimo bÅ«das lemtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis (CPK 178 straipsnis). 15.3.

Byloje nesant duomenų, kad aplinka, kurioje Å¡iuo metu vaikas Ž. Ž. gyvena su ieÅ¡kove, jam bÅ«tų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sÄ lygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo keisti įprastÄ vaiko gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , jį atskiriant nuo motinos, su kuria jis gyvena nuo gimimo bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje proceso stadijoje bÅ«tina keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bei kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai. 15.4.

Atsakovo (apelianto) pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl maksimalaus bendravimo su vaiku, kai vaikas gyvena su atsakovu kas antrÄ savaitę (ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį), iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, nes 4 metų amžiaus vaikui yra bÅ«tina stabili ir nekintanti nuolatinė gyvenamoji vieta. 16. 2021-01-21 atsakovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad po 2020-11-30 teismo sprendimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko motina ir toliau visomis pastangomis stengiasi nuolat visiÅ¡kai drausti bei riboti vaiko tiesioginį bendravimÄ su tėvu.

Nuo 2020-12-22 I. T. savavaliÅ¡kais veiksmais uždraudė ir apribojo galimybę vaikui susitikti su tėvu, be jokių objektyvių tam priežasčių ar protingumo principų buvimo. Pagal 2020-11-30 teismo nutartyje nustatytÄ laikinÄ bendravimo grafikÄ vaiko ir tėvo bendravimas pradėjo vykti jiems visiÅ¡kai neįprastu režimu, itin paskubomis, o tai vaikui sukelia nuolatinę įtampÄ ir stresÄ - vaikas dėl to yra pasimetęs, piktas ir nelaimingas. Vaikas per paskutinius nuotolinius Skype pokalbius tėvui pasakė, kad močiutė ir mama jam neleidžia nieko sakyti tėtei ir net bendrauti.

Vaikas bijodamas mamos ir močiutės psichologinių ir galimai fizinių bausmių, norėdamas įtikti motinos reikalavimams, pradėjo mažiau bendrauti ar kažkÄ daugiau pasakoti tėvui, nors anksčiau niekada to nėra buvę. Pažymi, kad atsakovo butas yra Å¡viesiai ir Å¡iuolaikiÅ¡kai įrengtoje prancÅ«ziÅ¡ko stiliaus mansardoje, visiÅ¡kai įruoÅ¡toje, pilnai įrengtoje ir pritaikytoje gyvenimui po pastato kapitalinės rekonstrukcijos. Buto plotas apie 100 kv. metrų, visiÅ¡kai apÅ¡iltintas, Å¡iltomis natÅ«ralaus medžio grindimis, įrengta moderni Å¡ildymo sistema su termoreguliatoriumi, palaikoma stabili 20-22°C laipsnių sveikatos normas atitinkanti Å¡iluma.

Atsakovas visuomet vaikui gamina visavertį Å¡iltÄ ir Å¡viežiÄ maistÄ . Vaikui visai nepasireiÅ¡kia nerviniai tikai ar mikčiojimas, kai bÅ«na pas tėvÄ namuose ar kartu leidžia laikÄ . Tėvas vaikui suteikia ramiÄ aplinkÄ , teisę ir laisvę nepatirti psichologinio, fizinio ar kitokio pobÅ«džio smurto, kÄ dėl ieÅ¡kovės ir jos motinos veiksmų nuolat vaikas patiria pastaruosius keletÄ metų, ir dėl ko, bei gyvenant itin mažoje erdvėje, vaikui pradėjo blogėti sveikata. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas. Dėl naujų įrodymų 17. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus.

Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

18. Atsakovas su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė naujus įrodymus – antstolio 2020-12-28, 2021-01-05 patvarkymus, 2020-12-25, 2021-01-02, 2021-01-11 Å¡alių susiraÅ¡inėjimus elektroniniais laiÅ¡kais, 2021-01-20 darželio pažymÄ apie lankomumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į raÅ¡ytinių įrodymų datas, sprendžia, kad atsakovas Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau. Be to, ginčas yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, o tokio pobÅ«džio bylose teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl minėti nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl ginčo esmės 19. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina Ž. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarka. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo priėmimo vaiko laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ turėjo nustatyti su tėvu arba numatant apylygį bendravimÄ su vaiku: nelyginę savaitę pas ieÅ¡kovę ir nepertraukiamÄ lyginę savaitę pas atsakovÄ .

21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ jų ir nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų yra siekis užtikrinti iÅ¡imtinai vaiko interesus ir jų apsaugÄ iki bus iÅ¡nagrinėta byla ir iÅ¡spręsti vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo ir kiti klausimai.

22. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumÄ tenka bÅ«tent praÅ¡ančiam taikyti tokiÄ procesinio pobÅ«džio priemonę.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotÄ sprendimÄ , ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos pakeitimo, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, vertino aplinkos, kurioje gyvena Å¡alių nepilnametis tinkamumÄ vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kol byla bus sprendžiama teisme, bei nustatė, kad nėra pagrindo keisti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

25. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog Å¡iuo metu jo aplinka nėra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui jo sÅ«nui. Byloje nepateikta duomenų, kad vaiko aplinka, kurioje jis Å¡iuo metu gyvena tapo nesaugi. Atsakovo paaiÅ¡kinimai apie vaiko nesaugiÄ aplinkÄ , t. y., kad vaikas augdamas su ieÅ¡kove patiria psichologinį smurtÄ , to nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡alių santykiai vykstant bylai dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių yra itin konfliktiÅ¡ki.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų Å¡alys viena apie kitÄ savo procesiniuose dokumentuose atsiliepia itin neigiamai. IÅ¡ atsakovo pateiktų susiraÅ¡inėjimų elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis matyti, kad Å¡alys kaltina viena kitÄ netinkamu vaiko auklėjimu, netinkamu bendravimu su vaiku. Todėl sprendžiant vaiko vietos pakeitimo klausimÄ ir esant Å¡alių prieÅ¡taringai pozicijai vienas kito atžvilgiu negalima vadovautis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais apie nesaugiÄ vaikui aplinkÄ , jo atžvilgiu taikomÄ psichologinį smurtÄ .

Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad abiejų Å¡alių gyvenamosiose vietose sudarytos tinkamos sÄ lygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nėra nustatyta, kad vieno ar abiejų tėvų gyvenamosios vietos bÅ«tų netinkamos vaikui gyventi ar tėvas (motina) nesugebėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimo. Byloje taip pat pateikta VieÅ¡osios įstaigos „Centrinė poliklinika“ pažyma apie vaiko gydymÄ VÅ¡Ä® Centro poliklinikos VRSAR tarnyboje laikotarpiu nuo 2020-03-03 – 2020-11-04 (20 lov.) patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo su vaiku reabilitacijoje dėl vėluojančios kalbos raidos, Å¡velniai iÅ¡reikÅ¡tų autizmo bruožų.

Psichologo iÅ¡vadoje nurodyta, kad Ž., bÅ«damas su mama, greitai apsipranta naujoje aplinkoje. Ergoterapeuto iÅ¡vadoje nurodoma, kad Ž. užsiėmimuose dalyvauja su mama. Nei vienoje iÅ¡vadoje nėra nurodyta apie motinos neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, ar motinos netinkamÄ priežiÅ«ra. PrieÅ¡ingai, motinos rÅ«pinimasis vaiko kasdienine buitimi, dalyvavimas su vaiko reabilitacijoje paneigia atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovės negebėjimo tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. Tai reiÅ¡kia, kad vieta, kurioje Å¡iuo metu gyvena vaikas yra tinkama jam augti.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su atsakovu.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡is gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra laikino pobÅ«džio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimÄ bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.

27. Atsakovas pateikė alternatyvų praÅ¡ymÄ tuo atveju, jei nebus tenkinamas praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, praÅ¡o pakeisti teismo nutartį pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – gyvenamosios vietos pirmÄ lyginę pilnÄ savaitę vaikui bÅ«nant su motina, kitÄ pilna nelyginę savaitę nuo pirmadienio 10 val. ryto su tėvu, tenkinti.

28. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iÅ¡ vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val.; nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrÄ savaitgalį, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.

Atsakovas nurodo, kad keletÄ valandų miesto piko kamščių ir tamsiu paros laiku tėvas vos spėja nuvažiuoti iki namų, truputį pabÅ«ti su vaiku ir reikia jau iÅ¡karto vėl važiuoti atgal. Tačiau nurodytos aplinkybės yra tik atsakovo patiriami nepatogumai vykstant iki vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad teismas turi paisyti vaiko interesų, ir atsižvelgti į tėvų galimybę dalyvauti vaiko priežiÅ«roje ir auklėjime, o ne vadovautis kurio nors iÅ¡ tėvų nuomone. Å iuo atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka tiek atsakovo galimybes, tiek ir vaiko interesus.

Be to, pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ atsakovas su vaiku gali bendrauti kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio ryto iki sekmadienio vakaro. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas Å¡iuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu Å¡alių sÅ«numi tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti atsakovui patogų bendravimÄ su vaiku.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas turėtų kas antrÄ savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt.

Taigi tik teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Å iuo atveju negalima teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Ä®vertinus tai, kad vaikui yra Å¡iek tiek daugiau nei 4 metai, atsakovo pasiÅ«lyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų turėti vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas reikalinga jo raidai.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. diagnozuoti nerviniai tikai, vaikas konsultuotas neurologų, nustatytas kalbos raidos sulėtėjimas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovo kardinaliai siÅ«loma keisti bendravimo su vaiku tvarka gali pakenkti vaiko sveikatos bÅ«klei. Kassavaitinis mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas gali kelti jam stresÄ , kas neatitinka vaiko interesų.

31. Atsakovas pateikė antstolio patvarkymus nurodydamas, kad ieÅ¡kovė draudžia jam matytis su sÅ«numi netgi pagal teismo patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ . Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ie patvarkymai tik įrodo, kad antstolis patvarkymais įpareigojo skolininkę ieÅ¡kovę per 5 darbo dienas nuo Å¡io patvarkymo gavimo dienos raÅ¡tu pateikti antstoliui Donatui Kisieliui paaiÅ¡kinimÄ , kodėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-11-30 nutartis bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-12-22 nutartis c/b Nr. e2-40065-984/2020 yra vykdomos netinkamai, t. y. dėl kokiu nėra sudaromos galimybes iÅ¡ieÅ¡kotojui su nepilnamečiu vaiku bendrauti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-11-30 nutartyje numatytu metu.

Tačiau teismui atsakymai į antstolio patvarkymu nepateikti. Antstolio patvarkymai parengti vadovaujantis tik atsakovo pateikta informacija. Kita vertus, į bylÄ pateikti vėlesni Å¡alių susiraÅ¡inėjimai 2021-01-11 ieÅ¡kovė su atsakove derino vaiko susitikimus su atsakovu. Kaip galima suprasti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo atsakovas bendrauja su vaiku nuotoliniu bÅ«du naudojantis SKYPE programa.

32. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (CPK 178 straipsnis), dėl ko bÅ«tų pagrindas jÄ keisti.

33. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rita Kisielienė