affedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6 · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated(A. J.), pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, suinteresuotiems asmenims S. J. (S. J.), M. J. (M. J.), vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. J., M. J., E. D. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto (palikimo priÄmimo) nustatymo, n u s t a t Ä :              pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas po savo motinos mirties V.
Legislator headnote
AI generatedaffedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6 · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas: Patvirtino pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad brolis minÄtame bute gyveno tol, kol atsikraustÄ patÄvio sugyventinÄ, kuri piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nurodÄ, kad su patÄviu, įsikÄlus sugyventinei matydavosi reÄiau ir tada, kai jos nebÅ«davo namie.             PareiÅ¡kimas netenkintinas (LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 8 d., LR CK 5.51 str.).             IÅ¡ byloje esanÄių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo A. J. motina yra V.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-11313-794/2011(Proceso Nr. 2-06-3-09607-2011-7)                           Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.2.; 34.5.; 113.1.; 113.8.; 116.1.; 128.2.KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.KlaipÄda              KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertÄjoms Danutei Kontarienei, Vidai Rimkienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A.
J. (A. J.), pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, suinteresuotiems asmenims S. J. (S. J.), M. J. (M. J.), vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. J., M. J., E. D. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto (palikimo priÄmimo) nustatymo, n u s t a t Ä :              pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas po savo motinos mirties V.
C. mirties 1997-10-12 priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs paveldimÄ turtÄ valdyti per įstatymo nustatytÄ palikimui priimti terminÄ . Nurodo, 1997 m. įskÄlÄ gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jungtinÄ nuosavybÄs teise priklausantį pareiÅ¡kÄjo motinai ir jos sutuoktiniui. 1997-10-12 mirÄ pareiÅ¡kÄjo mama V. C.,. Teigia, kad po motino mirties jos palikimÄ sudarÄ kilnojamieji daiktai, auksiniai papuoÅ¡alai, asmeniniai daiktai ir dalis buto, duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas po motinos mirties į notarÄ nesikreipÄ, kilnojamuosius daiktus pasiÄmÄ savo dispozicijon ir liko gyventi minÄtame bute su motinos sutuoktiniu.
Nurodo, kad mokÄjo komunalinius mokesÄius, pirko baldus, Å¡aldytuvÄ , remontavo butÄ , t.y. faktiÅ¡kai per įstatymo numatytÄ terminÄ priÄmÄ likusį palikimÄ . 2011 m. pavasarį pareiÅ¡kÄjas sužinojo, kad motinos sutuoktinis A. C. 1997-01-27 suraÅ¡Ä testamentÄ , kuriuo butÄ , duomenys neskelbtini), palieka broliui S. J.. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nustaÄius šį juridinį faktÄ , galÄs įgyvendinti teisÄ Ä¯ motinos palikimÄ , kadangi jis yra įstatyminis pirmos eilÄs įpÄdinis.             Teisme gautas S. J. atsiliepimas, kuriuo neprieÅ¡tarauja dÄl pareiÅ¡kimo tenkinimo.
NurodÄ, kad mirus jo ir pareiÅ¡kÄjo biologiniam tÄvui, motina sudarÄ santuokÄ su su A. C., kuris jais rÅ«pinosi kaip savo vaikais. Patvirtino, jog iki motinos mirties ir po jos pareiÅ¡kÄjas gyveno bute, duomenys neskelbtini). Taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas praÄjus 40 dienų po motinos mirties darÄ remontÄ iÅ¡ savo lÄšų. NurodÄ, kad 2005 m. pareiÅ¡kÄjas iÅ¡Äjo gyventi į savo sugyventinÄs namus Å ventojoje. 2005 m A. C. pasakÄ, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas dar gyvai esant motinai.
Teigia, kad testamento sudarymo faktas nebuvo slepiamas.             Suinteresuotas asmuo E. D. pateikÄ atsiliepimÄ , nurodÄ kad pareiÅ¡kÄjas pateikÄ klaidingus duomenis. NurodÄ, kad 2011-07-04 paveldÄjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, iÅ¡ E. M. įgijo visas paveldÄjimo teises, kurias E. M. turÄjo įgyti specialiuoju testamentu, sudarytu 2008 m., mirus A. C., remiasi LR CK 5.35 str. 2 d., įtvirtinta nuostata, kuria vÄlesnis testamentas panaikina visÄ senesnį testamentÄ ar jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja jo sudarytam testamentui.
Nurodo, kad apie naujÄ testamentÄ pareiÅ¡kÄjas žinojo, nes kreipÄsi į 8-Ä jį notarų biurÄ , KlaipÄda, dÄl paveldÄjimo teisių priÄmimo sustabdymo. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjas nesirÅ«pino butu, visi mokesÄiai mokÄti testatoriaus vardu, neturi net buto raktų. Å iuo butu ir testatoriumi rÅ«pinosi E. M., kuriai 2011-04-15 testatorius buvo paraÅ¡Äs įgaliojimÄ tvarkyti jo asmeninius reikalus, nes pats nebegalÄjo savimi pasirÅ«pinti. Taip pat paaiÅ¡kinime suinteresuotas asmuo nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nesilaikÄ LR CK numatytos nekilnojamojo turto įgyjamosios deÅ¡imties metų senaties terminų ir savo teisÄ galÄjo atstatyti tik iki 2007 m. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįsta ir pasibaigus senaties terminui.             Suinteresuotas asmuo E. D. paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad neprieÅ¡tarauja, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta jai nedalyvaujant (b.l. 84).
Apie bylos nagrinÄjimÄ suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai, įstatymas numato, kad dalyvaujanÄių byloje asmenų neatvykimas į teismo posÄdį nekliudo teismui iÅ¡nagrinÄti bylÄ , todÄl pareiÅ¡kimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nagrinÄjamas nedalyvaujant E. D. (LR CPK 234 str., 443 str. 5 d.).             Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas ir pareiÅ¡kÄjo atstovÄ patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad po motinos mirties nesikreipÄ dÄl palikimo priÄmimo, nes patÄvis buvo dar gyvas.
Apie patÄvio mirtį sužinojo 2011 m. gegužÄs mÄn. Teigia, kad 2005 metais į butÄ atsikraustÄ patÄvio sugyventinÄ Jelena. Teigia, kad darÄ bute remontÄ , mokÄjo mokesÄius ir pareiÅ¡kÄjas persikÄlÄ gyventi kitur ir praÅ¡o patenkinti pareiÅ¡kimÄ bei nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjas po mamos mirties priÄmÄ jos palikimÄ , pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti.             Suinteresuotas asmuo M. J. nurodÄ, kad jų motinai gyvai esant, buvo nusprÄsta, kad butas liks pareiÅ¡kÄjui.
NurodÄ, kad paskutiniu savo gyvenimo laikotarpiu A. C. dažnai gerdavo bute su savo draugais. Teigia, kad apie patÄvio skolas nežinojo, taip pat nežinojo apie testamentÄ , kuriuo patÄvis butÄ paliko S. J..             Suinteresuotas asmuo S. J. nurodÄ, kad apie testamentu jam paliktÄ butÄ sužinojo 2005-2006 metais. Suinteresuotas asmuo tokį sprendimÄ aiÅ¡kino tuo, kad butas jam paliktas, kaip vyriausiajam vaikui, kuris reikalui esant galÄtų padÄti ir pasirÅ«pinti savo jaunesniu broliu Andrejumi.
Patvirtino pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad brolis minÄtame bute gyveno tol, kol atsikraustÄ patÄvio sugyventinÄ, kuri piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nurodÄ, kad su patÄviu, įsikÄlus sugyventinei matydavosi reÄiau ir tada, kai jos nebÅ«davo namie.             PareiÅ¡kimas netenkintinas (LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 8 d., LR CK 5.51 str.).             IÅ¡ byloje esanÄių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo A. J. motina yra V.
J., tÄvas â U. J. (U. J.) (b.l. 8). PareiÅ¡kÄjo motina V. J. 1987-11-20 sudarÄ santuokÄ su A. C. (b.l. 7). 1992-04-25 pagal 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymÄ , pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Nekilnojamojo turto registro centre užregistruota A. C. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , duomenys neskelbtini) (b.l. 10). PareiÅ¡kÄjo motina V. J. mirÄ 1997-10-12 (b.l. 9). 1997-01-27 A. C. testamentu paliko S. J. butÄ , esantį Debreceno g. 66-19, KlaipÄda (b. l. 11). 2008-05-06 A. C. testamentu paliko butÄ , esantį duomenys neskelbtini), E. M. (b. l. 82). 2011-07-04 KlaipÄdos 14-ame notarų biure sudaryta paveldÄjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis tarp E. M. ir E. D., kuria E. M. perleido E. D. paveldÄjimo teises, įgytas po palikÄjo A.
C. mirties (b.l. 34-36). IÅ¡ byloje esanÄių KlaipÄdos m. 3-ojo notarų biuro notarÄs D. C. praneÅ¡imo nustatyta, kad paveldÄjimo byla mirus 1997-10-12 V. C. nebuvo vedama (b.l. 19).             Bylos duomenimis nustatyta, kad butas buvo privatizuotas ir registruotas A. C. vardu, tuo metu kai A. C. ir V. J. buvo sudarÄ santuokÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Ä¯gytas turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausanÄiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinÄje byloje A. G. v.
K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Esant abiems sutuoktiniams mirusiems ir nekylant ginÄo â pripažintina, butÄ , duomenys neskelbtini), KlaipÄda, buvus bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nÄra pagrindo paneigti prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.             Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldÄjimas. PaveldÄjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikÄjui nuosavybÄs teise jo mirties momentu, visuma.
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindų yra paveldÄjimas. Taigi paveldÄjimo esmÄ yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybÄs teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpÄdiniams, o jų nesant â valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯gytų palikÄjo įpÄdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ .
Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinÄs valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Priimdamas palikimÄ , įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ (t.y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikÄjo teises).
Asmens valia priimti palikimÄ , t.y. tapti palikÄjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpÄdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Å ioje byloje ginÄo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK (2000 m. Liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek Å¡iuo metu galiojanÄiame 2000 m.
CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iÅ¡ palikimo priÄmimo bÅ«dų nustatytas įpÄdinio faktiÅ¡kas pradÄjimas paveldimÄ turtÄ valdyti. Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpÄdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ bei iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ tapti palikÄjo turto savininku. PalikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti įpÄdinis gali per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.
CK 587 straipsnio 3 dalis), 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti nustatytas trijų mÄnesių terminas.             Šioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas motinos namuose - bute, esanÄiame duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1997 m. liepos mÄnesio, ten liko gyventi ir po motinos mirties (1997 m. spalio 12 d.). PareiÅ¡kÄjas ir suinteresuoti asmenys S. J., M. J. ir liudytojai patvirtino, jog pareiÅ¡kÄjas A. J. kartu su mamos sutuoktiniu A. C. gyvendami bute, jį iÅ¡laikÄ, darÄ remontÄ (b.l. 101-104).
TaÄiau pareiÅ¡kÄjas nenurodo ir nepateikia jokių objektyvių neginÄijamų įrodymų, sudaranÄių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ Å¡iuo butu naudotis kaip savo nuosavybe. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog buto, esanÄio Debreceno g. 69-19, KlaipÄdos m. iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ne pareiÅ¡kÄjas, o pareiÅ¡kÄjo mamos sutuoktinis A. C. (b.l. 47-69). Be to, pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, jog minÄtame bute nebegyvena 6 metai, t.y. nuo 2005 metų, net nežino kas tame bute Å¡iuo metu gyvena ir neturi galimybÄs į jį patekti.
Tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys (b.l. 100-104). TodÄl Å¡ios aplinkybÄs neabejotinai paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginius, jog butu jis rÅ«pinosi kaip savo turtu ir laikÄ save turto savininku (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis Nr. 3K-3-487/2010). Siekiant įrodyti, kad įpÄdinis priÄmÄ turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpÄdinis tÄsÄ naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradÄtus iki palikÄjo mirties tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybÄs teisių.
Vien minÄti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpÄdinio valios teisÄ naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip savo nuosavybe.             PareiÅ¡kÄjas A. J., įrodinÄdama motinos palikimo priÄmimo, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, faktÄ , nurodÄ, kad jis yra paÄmÄs dalį daiktų (pinigines lÄÅ¡as, papuoÅ¡alus, asmeninius daiktus), likusių po motinos mirties. DÄl to nagrinÄjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata â draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, t. y.
įpÄdinis, priÄmÄs dalį palikimo, laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ . TaÄiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paÄmimas reiÅ¡kia palikimo priÄmimÄ . PalikÄjo daiktÄ Ä¯pÄdinis gali paimti kitiems įpÄdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimÄ . PaveldÄjimo teisÄje ir teismų praktikoje palikimo priÄmimu nelaikoma palikÄjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraÅ¡Äių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpÄdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpÄdinių kitų įpÄdinių sutikimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Z.
Kazlauskas v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkriÄio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje B. O. S. v. R. SmilgienÄ, bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paÄmimas nelaikomas palikimo priÄmimu, jeigu įpÄdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkÄ, neprižiÅ«rÄjo, nemokÄjo mokesÄių, nedalyvavo kartu su kitais įpÄdiniais disponuojant daiktais, įeinanÄiais į palikimo sudÄtį, t. y. jeigu įpÄdinis nevykdÄ paveldÄto turto savininko (bendraturÄio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .
Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dÄl to, ar įpÄdinis, paÄmÄs tam tikrÄ palikÄjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priÄmÄ palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkreÄios nagrinÄjamos situacijos aplinkybÄs, konkretaus įpÄdinio, paÄmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paÄmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldÄto turto savininko (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal V.
Žukausko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal A. JanuÅ¡keviÄiaus ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. JuronienÄ v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).              Nors pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad po mamos mirties priÄmÄ dalį jos asmeninių daiktų ir pinigines lÄÅ¡as, Å¡ie teiginiai nepatvirtinti kitais byloje esanÄiais įrodymais (LR CPK 178 str.).
Kaip minÄta, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas A. J. nuo 2005 metų minÄtame bute nebegyvena. PažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjas bute gyveno kartu su mamos V. C. sutuoktiniu A. C., mirusiu 2011-04-15, kuriam nuosavybÄs teise priklausÄ dalis buto, taigi taip pat turÄjusiam teisÄ suteikti galimybÄ pareiÅ¡kÄjui A. J. naudotis jam priklausanÄia nekilnojamojo turto dalimi. Taigi byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kÄjas A. J. tÄsÄ naudojimÄ si butu, padÄdavo mirusios mamos sutuoktiniui susimokÄti mokesÄius už komunalines paslaugas, nepakanka tam, kad bÅ«tų nustatytas motinos palikimo â dalies buto priÄmimo, pradÄjus faktiÅ¡kai jÄ valdyti, faktas.
MinÄta, tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taip pat atkreiptinas dÄmesys į A. C. testamentu iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , kad butÄ paveldÄtų kiti suinteresuoti asmenys (b.l. 11, 82). Duomenų, patvirtinanÄių buto remonto, jo iÅ¡laikymo, baldų pirkimo, faktų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kÄjo ir suinteresuotų asmenų teiginius, byloje nepateikta. TodÄl, įvertinus byloje esanÄius įrodymus, teismas sprendžia, kad po V.
C. mirties palikimÄ priÄmÄ A. C., nes byloje nÄra pakankamai duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas A. J. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kÄs savo valiÄ valdyti palikÄjos dalį buto kaip savo (CPK 178 straipsnis). DÄl to neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas A. J. paÄmÄ kai kuriuos palikÄjos daiktus, nes jo elgesys po motinos mirties negali bÅ«ti vertinamas kaip paveldÄto turto savininko, o, minÄta, daiktų paÄmimas nelaikomas palikimo priÄmimu, jeigu įpÄdinis nevykdÄ paveldÄto turto savininko (bendraturÄio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .
Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, įvertinus byloje esanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nÄra teisinio pagrindo sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄjas A. J. priÄmÄ palikimÄ po motinos mirties, pradÄdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 185 straipsnis).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :              pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo netenkinti.             Sprendimas gali bÅ«ti apskųstas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                                                                                Vaclovas Paulikas               Â