Legislator Case Law & Legislation
affedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6 AI generated

affedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number affedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

(A. J.), pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, suinteresuotiems asmenims S. J. (S. J.), M. J. (M. J.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. J., M. J., E. D. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos mirties V.

Legislator headnote

AI generated

affedec8-c1e2-44c8-9750-36af93f421e6 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Patvirtino pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad brolis minėtame bute gyveno tol, kol atsikraustė patėvio sugyventinė, kuri piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nurodė, kad su patėviu, įsikėlus sugyventinei matydavosi rečiau ir tada, kai jos nebÅ«davo namie.             PareiÅ¡kimas netenkintinas (LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 8 d., LR CK 5.51 str.).             IÅ¡ byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo A. J. motina yra V.

Keywords

AI generated
testamentary capacity dismissal of testamentary executor favor testamenti rights of heirs validity of will expectancy of inheritance
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-11313-794/2011(Proceso Nr. 2-06-3-09607-2011-7)                           Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.2.; 34.5.; 113.1.; 113.8.; 116.1.; 128.2.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei, Vidai Rimkienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

J. (A. J.), pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, suinteresuotiems asmenims S. J. (S. J.), M. J. (M. J.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. J., M. J., E. D. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos mirties V.

C. mirties 1997-10-12 priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti per įstatymo nustatytÄ palikimui priimti terminÄ . Nurodo, 1997 m. įskėlė gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jungtinė nuosavybės teise priklausantį pareiÅ¡kėjo motinai ir jos sutuoktiniui. 1997-10-12 mirė pareiÅ¡kėjo mama V. C.,. Teigia, kad po motino mirties jos palikimÄ sudarė kilnojamieji daiktai, auksiniai papuoÅ¡alai, asmeniniai daiktai ir dalis buto, duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas po motinos mirties į notarÄ nesikreipė, kilnojamuosius daiktus pasiėmė savo dispozicijon ir liko gyventi minėtame bute su motinos sutuoktiniu.

Nurodo, kad mokėjo komunalinius mokesčius, pirko baldus, Å¡aldytuvÄ , remontavo butÄ , t.y. faktiÅ¡kai per įstatymo numatytÄ terminÄ priėmė likusį palikimÄ . 2011 m. pavasarį pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad motinos sutuoktinis A. C. 1997-01-27 surašė testamentÄ , kuriuo butÄ , duomenys neskelbtini), palieka broliui S. J.. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nustačius šį juridinį faktÄ , galės įgyvendinti teisę į motinos palikimÄ , kadangi jis yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis.             Teisme gautas S. J. atsiliepimas, kuriuo neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo.

Nurodė, kad mirus jo ir pareiÅ¡kėjo biologiniam tėvui, motina sudarė santuokÄ su su A. C., kuris jais rÅ«pinosi kaip savo vaikais. Patvirtino, jog iki motinos mirties ir po jos pareiÅ¡kėjas gyveno bute, duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praėjus 40 dienų po motinos mirties darė remontÄ iÅ¡ savo lėšų. Nurodė, kad 2005 m. pareiÅ¡kėjas išėjo gyventi į savo sugyventinės namus Å ventojoje. 2005 m A. C. pasakė, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas dar gyvai esant motinai.

Teigia, kad testamento sudarymo faktas nebuvo slepiamas.             Suinteresuotas asmuo E. D. pateikė atsiliepimÄ , nurodė kad pareiÅ¡kėjas pateikė klaidingus duomenis. Nurodė, kad 2011-07-04 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, iÅ¡ E. M. įgijo visas paveldėjimo teises, kurias E. M. turėjo įgyti specialiuoju testamentu, sudarytu 2008 m., mirus A. C., remiasi LR CK 5.35 str. 2 d., įtvirtinta nuostata, kuria vėlesnis testamentas panaikina visÄ senesnį testamentÄ ar jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja jo sudarytam testamentui.

Nurodo, kad apie naujÄ testamentÄ pareiÅ¡kėjas žinojo, nes kreipėsi į 8-Ä jį notarų biurÄ , Klaipėda, dėl paveldėjimo teisių priėmimo sustabdymo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino butu, visi mokesčiai mokėti testatoriaus vardu, neturi net buto raktų. Å iuo butu ir testatoriumi rÅ«pinosi E. M., kuriai 2011-04-15 testatorius buvo parašęs įgaliojimÄ tvarkyti jo asmeninius reikalus, nes pats nebegalėjo savimi pasirÅ«pinti. Taip pat paaiÅ¡kinime suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė LR CK numatytos nekilnojamojo turto įgyjamosios deÅ¡imties metų senaties terminų ir savo teisę galėjo atstatyti tik iki 2007 m. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįsta ir pasibaigus senaties terminui.             Suinteresuotas asmuo E. D. paaiÅ¡kinime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant (b.l. 84).

Apie bylos nagrinėjimÄ suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai, įstatymas numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas nedalyvaujant E. D. (LR CPK 234 str., 443 str. 5 d.).             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovė patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad po motinos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes patėvis buvo dar gyvas.

Apie patėvio mirtį sužinojo 2011 m. gegužės mėn. Teigia, kad 2005 metais į butÄ atsikraustė patėvio sugyventinė Jelena. Teigia, kad darė bute remontÄ , mokėjo mokesčius ir pareiÅ¡kėjas persikėlė gyventi kitur ir praÅ¡o patenkinti pareiÅ¡kimÄ bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas po mamos mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.             Suinteresuotas asmuo M. J. nurodė, kad jų motinai gyvai esant, buvo nuspręsta, kad butas liks pareiÅ¡kėjui.

Nurodė, kad paskutiniu savo gyvenimo laikotarpiu A. C. dažnai gerdavo bute su savo draugais. Teigia, kad apie patėvio skolas nežinojo, taip pat nežinojo apie testamentÄ , kuriuo patėvis butÄ paliko S. J..             Suinteresuotas asmuo S. J. nurodė, kad apie testamentu jam paliktÄ butÄ sužinojo 2005-2006 metais. Suinteresuotas asmuo tokį sprendimÄ aiÅ¡kino tuo, kad butas jam paliktas, kaip vyriausiajam vaikui, kuris reikalui esant galėtų padėti ir pasirÅ«pinti savo jaunesniu broliu Andrejumi.

Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad brolis minėtame bute gyveno tol, kol atsikraustė patėvio sugyventinė, kuri piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nurodė, kad su patėviu, įsikėlus sugyventinei matydavosi rečiau ir tada, kai jos nebūdavo namie.             Pareiškimas netenkintinas (LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 8 d., LR CK 5.51 str.).             Iš byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjo A. J. motina yra V.

J., tėvas – U. J. (U. J.) (b.l. 8). PareiÅ¡kėjo motina V. J. 1987-11-20 sudarė santuokÄ su A. C. (b.l. 7). 1992-04-25 pagal 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymÄ , pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Nekilnojamojo turto registro centre užregistruota A. C. nuosavybės teisė į butÄ , duomenys neskelbtini) (b.l. 10). PareiÅ¡kėjo motina V. J. mirė 1997-10-12 (b.l. 9). 1997-01-27 A. C. testamentu paliko S. J. butÄ , esantį Debreceno g. 66-19, Klaipėda (b. l. 11). 2008-05-06 A. C. testamentu paliko butÄ , esantį duomenys neskelbtini), E. M. (b. l. 82). 2011-07-04 Klaipėdos 14-ame notarų biure sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis tarp E. M. ir E. D., kuria E. M. perleido E. D. paveldėjimo teises, įgytas po palikėjo A.

C. mirties (b.l. 34-36). IÅ¡ byloje esančių Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro notarės D. C. praneÅ¡imo nustatyta, kad paveldėjimo byla mirus 1997-10-12 V. C. nebuvo vedama (b.l. 19).             Bylos duomenimis nustatyta, kad butas buvo privatizuotas ir registruotas A. C. vardu, tuo metu kai A. C. ir V. J. buvo sudarę santuokÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Ä¯gytas turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v.

K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Esant abiems sutuoktiniams mirusiems ir nekylant ginčo – pripažintina, butÄ , duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvus bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindo paneigti prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.             Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ .

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ (t.y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Asmens valia priimti palikimÄ , t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Å ioje byloje ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK (2000 m. Liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek Å¡iuo metu galiojančiame 2000 m.

CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų nustatytas įpėdinio faktiÅ¡kas pradėjimas paveldimÄ turtÄ valdyti. Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. PalikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti įpėdinis gali per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

CK 587 straipsnio 3 dalis), 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas.             Šioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas motinos namuose - bute, esančiame duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1997 m. liepos mėnesio, ten liko gyventi ir po motinos mirties (1997 m. spalio 12 d.). PareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys S. J., M. J. ir liudytojai patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas A. J. kartu su mamos sutuoktiniu A. C. gyvendami bute, jį iÅ¡laikė, darė remontÄ (b.l. 101-104).

Tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodo ir nepateikia jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¡iuo butu naudotis kaip savo nuosavybe. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog buto, esančio Debreceno g. 69-19, Klaipėdos m. iÅ¡laikymu rÅ«pinosi ne pareiÅ¡kėjas, o pareiÅ¡kėjo mamos sutuoktinis A. C. (b.l. 47-69). Be to, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog minėtame bute nebegyvena 6 metai, t.y. nuo 2005 metų, net nežino kas tame bute Å¡iuo metu gyvena ir neturi galimybės į jį patekti.

Tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys (b.l. 100-104). Todėl Å¡ios aplinkybės neabejotinai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog butu jis rÅ«pinosi kaip savo turtu ir laikė save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis Nr. 3K-3-487/2010). Siekiant įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybės teisių.

Vien minėti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip savo nuosavybe.             PareiÅ¡kėjas A. J., įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, faktÄ , nurodė, kad jis yra paėmęs dalį daiktų (pinigines lėšas, papuoÅ¡alus, asmeninius daiktus), likusių po motinos mirties. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, t. y.

įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ . Palikėjo daiktÄ Ä¯pėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimÄ . Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

Kazlauskas v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. Smilgienė, bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ palikėjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V.

Žukausko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. JanuÅ¡kevičiaus ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Juronienė v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).              Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad po mamos mirties priėmė dalį jos asmeninių daiktų ir pinigines lėšas, Å¡ie teiginiai nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 178 str.).

Kaip minėta, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. J. nuo 2005 metų minėtame bute nebegyvena. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas bute gyveno kartu su mamos V. C. sutuoktiniu A. C., mirusiu 2011-04-15, kuriam nuosavybės teise priklausė dalis buto, taigi taip pat turėjusiam teisę suteikti galimybę pareiÅ¡kėjui A. J. naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Taigi byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas A. J. tęsė naudojimÄ si butu, padėdavo mirusios mamos sutuoktiniui susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nepakanka tam, kad bÅ«tų nustatytas motinos palikimo – dalies buto priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai jÄ valdyti, faktas.

Minėta, tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į A. C. testamentu iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , kad butÄ paveldėtų kiti suinteresuoti asmenys (b.l. 11, 82). Duomenų, patvirtinančių buto remonto, jo iÅ¡laikymo, baldų pirkimo, faktų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų teiginius, byloje nepateikta. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad po V.

C. mirties palikimÄ priėmė A. C., nes byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas A. J. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ valdyti palikėjos dalį buto kaip savo (CPK 178 straipsnis). Dėl to neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas A. J. paėmė kai kuriuos palikėjos daiktus, nes jo elgesys po motinos mirties negali bÅ«ti vertinamas kaip paveldėto turto savininko, o, minėta, daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjas A. J. priėmė palikimÄ po motinos mirties, pradėdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 185 straipsnis).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :              pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkinti.             Sprendimas gali bÅ«ti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                Vaclovas Paulikas               Â