2026-05-27 Nr. AB-11223-3-62-3-00011-2026-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-761-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00011-2026-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame atsakovais nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas: 1) panaikinti Tarnybos 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00043 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 43); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš jo nurodytų atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenimis, Regionų administraciniame teisme 2026 m. sausio 5 d. buvo gauti du pareiškėjo A. Ž. skundai, kuriuose keliamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat nustatė, jog tapataus pareiškėjo skundo priėmimo klausimas jau pradėtas spręsti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2026 m. sausio 22 d. pašalinti skundo trūkumus.

Teismas įvertinęs tai, jog Regionų administraciniame teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą nesudaryti dirbtinių kliūčių teismo procese, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaudojant visų tiesiogiai susijusių teisminių procesų medžiagą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimų, ar nuolatiniai, galimai tiksliniai, apsimestiniai teisėjų veiksmai nagrinėjant tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus, prisidengiant esama teismine praktika, nėra bandymas apriboti pareiškėjo teisę nebūti diskriminuojamam ir teisę į nešališką teisminį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja neatidžiai nagrinėjo jo skundą dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 43, o Šiaulių teismo rūmuose, administracinėje byloje byla Nr. I2-6511- 621/2026, taip pat neatidžiai nagrinėjamas skundas dėl Tarnybos sprendimo Nr. (8.28Mr.)ATP-T-2025-00044 (toliau – ir Sprendimas Nr. 44). Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nesujungiami tiesiogiai tarpusavyje susiję teisminiai procesai. Pareiškėjo nuomone, teisėja galimai tyčia ar įtakojama teismo vadovybės, kurios veiksmai ne kartą yra apskųsti Nacionalinės teismų administracijos Teisėjų etikos ir garbės komisijai, vykdo tyčinį bylos vilkinimą kaip ir kiti jos kolegos iš Regionų administracinio teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia pagrįstų tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Regionų administraciniame teisme 2026 m. sausio 5 d. buvo gauti du pareiškėjo A. Ž. skundai, kuriuose keliamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir tapataus pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pradėtas spręsti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2026 m. sausio 22 d. pašalinti skundo trūkumus.

Remiantis Liteko duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. sausio 5 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą 2026 m. sausio 5 d. su dviem skundais. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. I2-6511-621/2026 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00010-2026-5) pateiktame skunde pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2025 m. gruodžio 15 d. Sprendimą Nr. 44; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš jo nurodytų atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo iki 2026 m. sausio 22 d. pašalinti skundo trūkumus, o pareiškėjui pateikus patikslintą skundą, 2026 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo Tarnybos Sprendimo Nr. 44 panaikinimo, atsakovo Tarnybos įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priėmė, tačiau laikė nepaduotu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, keliamo nurodytiems atsakovams, bei nutarė laikyti atsakovais byloje Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, ir Tarnybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-775-520/2026 Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla laikoma nuo to momento, kai yra priimamas pareiškėjo skundas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.). Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).

Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje buvo byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje minimoje Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartyje, pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2026 m. sausio 22 d. pašalinti skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje ir minėtoje administracinėje byloje, sutampa Tarnybos skundžiamų sprendimų datos, tačiau skiriasi jų numeriai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, priimant Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu ir nenagrinėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ numatytiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Įvertinusi pareiškėjo prašymo šiuo aspektu argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negrindžia jo teiginiais, kad teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstai nesujungiami tiesiogiai tarpusavyje susiję teisminiai procesai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sujungti kelias administracines į bylas į vieną būtų galima tik priėmus pareiškėjo skundą ir nustačius ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus byloms sujungti. Taigi klausimas dėl bylų sujungimo spręstinas pirmosios instancijos teisme, išsprendus skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. Ž. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė