affddd3a-ecf2-4f71-84ee-fe3bbcecd78e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30089-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - V.

V., jos gynėjui advokatui Dominykui Varnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o baudžiamoji byla nutraukta.

V. V. perduota laiduotojos V. M. atsakomybei pagal laidavimÄ su 300 eurų užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ . V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas V. V. priklausantis turtas – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Prokurorės nutarimu paskirtÄ laikinÄ V. V. nuosavybės teisės į lengvÄ jį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimÄ nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti Å¡iÄ priemonę – jį panaikinti. V. V. 2013 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad ji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. birželio 24 d. apie 16.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru, (duomenys neskelbtini), vairavo jai priklausančiÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio.

2. Apeliaciniame skunde V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta V. V. taikyti laidavimÄ su 300 eurų užstatu, taikant laidavimÄ be užstato;

3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, įskaitant į Å¡io termino skaičiavimÄ kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo – taikymo laikotarpį. 2.1. Apeliaciniame skunde visų pirma ginčijamas apylinkės teismo sprendimas taikyti V. V. atžvilgiu laidavimo institutÄ su užstatu, pažymint, jog BK 40 straipsnio 5 dalis privalomo užstato skyrimo nenumato.

Anot apelianto, apylinkės teismas užstato skyrimo laiduotojos ir/ar V. V. asmeninėmis savybėmis niekaip nemotyvavo. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir laiduotoja anksčiau neteistos, nebaustos, turi Å¡eimas, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . V. V. turi mokytojos iÅ¡silavinimÄ , papildomai mokosi buhalterės specialybės ir ieÅ¡ko Å¡iÄ specialybę atitinkančio darbo, o laiduotoja dirba ir nuolat savanoriauja. Laiduotojos pajamos yra mažos, 300 eurų suma jos Å¡eimai, auginančiai mažamečius dvynukus, yra didelė.

Apelianto manymu, užstato paskyrimo pagrindų Å¡iuo atveju nebuvo, laidavimo tikslai bus pasiekti ir be užstato. 2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) dėl kardomosios priemonės – dokumento - vairuotojo pažymėjimo - paėmimo – taikymo laiko įskaitymo į nustatytÄ baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ . Apeliantas pažymi, jog V.

V. jau įvykio dienÄ buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, ir nuo tol ji transporto priemonių nevairuoja. Nors laikinam naudojimui iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo atsiimtas įvykio metu jos vairuotas automobilis „Opel Astra“, tačiau apylinkės teisme duoti V. V. paaiÅ¡kinimai, su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai bei 2018 m. gruodžio 21 d. padarytos automobilio fotonuotraukos pagrindžia, kad Å¡is automobilis yra nenaudojamas, jis stovi V.

V. daugiabučio namo kieme, jo draudimas ir techninė apžiÅ«ra pasibaigę ir nepratęsti, o esama 241 915 kilometrų rida atitinka įvykio metu buvusiÄ ridÄ . V. V. taip pat nebuvo iÅ¡duotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. 2.3. Be to, skunde teigiama, jog apylinkės teismas, nusprendęs konfiskuoti V. V. priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, 2018 m. gruodžio 7 d. V. V. praÅ¡yme paminėtoje kasacinio teismo nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl absoliučios pareigos taikyti turto konfiskavimÄ nebuvimo.

Konfiskuojamo automobilio “Opel Astra” vertė yra ypač maža, valstybės patiriami jo realizavimo po konfiskacijos kaÅ¡tai greičiausiai bÅ«tų lygÅ«s iÅ¡ jo gautoms lėšoms arba valstybė dar ir patirtų nuostolį jį saugodama ir realizuodama. Teismas nenurodė motyvų, paneigiančių UAB „Emprekis“ dokumento apie Å¡io automobilio 240 eurų rinkos vertės patikimumÄ . Nebuvo ir pagrindo daryti prielaidÄ , kad V. V. toliau naudosis Å¡iuo nekonfiskuotu automobiliu, bei, kad naudosis juo neblaivi.

Rizika, jog V. V. gali vairuoti automobilį neblaivi, automobilio „Opel Astra“ konfiskavimu nėra paÅ¡alinama, kadangi automobilį turi ir su ja gyvenantys jos pilnametis sÅ«nus bei jos sugyventinis. Be to, atgavus teisę vairuoti, automobilis V. V. bus reikalingas ir ji bet kokiu atveju automobiliu naudotųsi teisėtai. Tai niekaip neformuotų nebaudžiamumo nuotaikų ir nereikÅ¡tų nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Konfiskavimas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų ne V. V. apsaugojimÄ nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, o baudÄ .

Tuo tarpu baudos ar kitos piniginės sankcijos teismas V. V. neskyrė ir pagrindo tam nėra.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir jos gynėjas advokatas Dominykas Varnas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

4. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Kadangi V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimais dėl užstato bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, taip pat kelia klausimÄ dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl laidavimo su užstatu 6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, nusprendė V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, perduodant V. V. laiduotojos V. M. atsakomybei bei nustatant 1 metų laidavimo terminÄ . Å i nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Tačiau, apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai laidavimÄ taikė kartu su 300 eurų užstatu.

7. Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ydamas perduoti asmenį pagal laidavimÄ su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatÄ . Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Taigi, užstato taikymo ar jo netaikymo klaismÄ kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam asmeniui.

8. Nors skundžiamame nuosprendyje nepateikta įtikinamų motyvų, pagrindžiančių apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad laidavimo institutas be užstato kaltininkės ir jos gynėjo bei laiduotojos praÅ¡omas taikyti nepagrįstai, tačiau susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog V. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ galimas tik su užstatu.

Sutiktina su apeliantu, jog V. V. iki Å¡ioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, ji vedusi, įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbovietės administracijos apibÅ«dinama kaip pareiginga, kruopÅ¡ti darbuotoja, kad teigiamai charakterizuojama ir laiduotoja paskirta V. M.. Tačiau, kolegijos nuomone, vien teigiamas kaltininkės ir laiduotojos asmenybės charakterizavimas Å¡iuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laidavimo institutÄ be užstato. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu įvertinti ir V.

V. inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Nors V. V. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau kelių transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, yra itin Å¡iurkÅ¡tus ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. V. V., bÅ«dama neblaivi, vairavo transporto priemonę dienos metu, kai eismo dalyvių skaičius gatvėse yra didesnis, nei tamsiu paros metu. Etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo 2,5 promilės, kas ženkliai virÅ¡ija tiek ribÄ , nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribÄ , nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės).

Pažymėtina ir tai, kad kaltininkės vairuojamas automobilis policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas po to, kai buvo gautas praneÅ¡imas apie nesaugų transporto priemonės vairavimÄ - pranešėjas nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) judantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruoja per dvi kelio juostas. Taigi, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko V. V. elgesio pasekmių buvo iÅ¡vengta tik pilietiÅ¡kų asmenų dėka.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas minimalus laidavimo terminas, apygardos teismas sprendžia, kad V. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog užstatas Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti taikomas ir dėl laiduotojos turtinės padėties, kadangi jos gaunamos pajamos yra mažos, ji augina mažamečius dvynukus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto 2018 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 246 (b. t. 2, b. l. 8), 300 eurų užstatÄ Ä¯ Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯nešė ne laiduotoja V. M., o V. V.. Atsižvelgdama į Å¡iÄ aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinti laiduotojos V. M. finansinę padėtį, jos galimybę įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

10. Ä®vertinusi visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu, BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė, o taikė jas tinkamai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad užstato suma, kuri Å¡iuo atveju yra tik 300 eurų, bÅ«tų neproporcingai didelė ar turėtų itin neigiamÄ ir Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepateisinamÄ poveikį užstato davėjui.

Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju teismo nustatyto dydžio užstatÄ Ä¯mokėjo pati V. V., teisėjų kolegija mano, kad užstato taikymas bus didesnė paskata jai laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytÄ valstybės bei laiduotojos pasitikėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis) 11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma netaikyti V. V. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto - automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog konfiskavimas kelių transporto priemonės, nors ir laikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo priemone ir atitinkančios turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nėra privalomas, juo labiau, tuo atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

12. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sprendimÄ taikyti V. V. atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, jog transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, turi bÅ«ti taikomas siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam jos nusikalstamumui. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimo taikyti turto konfiskavimÄ motyvavimas Å¡iuo atveju nėra tinkamas dėl to, jog teismui, padariusiam iÅ¡vadÄ , kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. visų pirma nebevairuos transporto priemonių bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrindo nenuosekliai teigti, jog transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymui.

Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimÄ taikyti V. V. atžvilgiu turto konfiskavimÄ , nereiÅ¡kia, jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė jai buvo paskirta nepagrįstai. Apygardos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju atitinka Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti ir į V. V. inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ . Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę, atsakomybę, o Å¡iuo atveju alkoholio koncentracija V.

V. kraujyje minimaliÄ ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, virÅ¡ijo žymiai (nustatyta, jog etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo 2,5 promilės).

14. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino V. V. asmenybę, faktÄ , kad ji teisiama pirmÄ kartÄ bei tenkino praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Taigi, V. V. realiai jokių iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė - jai nebuvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, ji neturi teistumo. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju turto konfiskavimas yra bÅ«tina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Akivaizdu, jog atleidus V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius itin pavojingÄ Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir skyrus jai tik vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

15. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad turto konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Nors 2018m. gruodžio 7 d. praÅ¡yme (b. t. 1, b. l. 133-134) V. V. nurodė, jog ji neturi lėšų kitai transporto priemonei įsigyti, o automobilis jai reikalingas kaip susisiekimo priemonė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, V.

V. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur veikia viešojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad V. V. ar jos šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio vertė, kaip pastebima ir pačiame apeliaciniame skunde, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra itin maža – 290 eurų su PVM. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfiskavus tokios vertės automobilį,V.

V. patirs padarytai nusikalstamai veikai neproporcingus nuostolius, juolab įvertinus tai, kad jos atžvilgiu buvo taikytas laidavimo institutas ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl ko jai neskirta bauda. Be to, V. V. neskirta ir turtinio pobÅ«džio poveikį turtinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

16. Pagrindo teigti, jog BK 72 straipsnio nuostatos V. V. atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, Å¡iuo atveju nesudaro ir maža konfiskuojamo automobilio vertė. Nors teisėjų kolegija sutinka, jog 290 eurų vertės automobilį Å¡iuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti, nes jo konfiskavimo kaÅ¡tai valstybei gali bÅ«ti didesni, nei pati konfiskuotino turto vertė, tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, kai turtas atitinka BK 72 straipsnyje numatytus konfiskuotino turto požymius, tačiau jį konfiskuoti yra netikslinga, teismas turi taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , o ne apskritai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Kadangi apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. V. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , o ne konfiskuoti patį automobilį, Å¡is klausimas nesprendžiamas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino skaičiavimo pradžios 17. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu V. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams.

V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde neginčija Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo ir jos taikymo termino, tačiau praÅ¡o Å¡io termino pradžiÄ skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – dokumento - vairuotojo pažymėjimo – paėmimo – taikymo V. V. pradžios.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad:

1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę;

2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžiÄ nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiÅ¡kai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobÅ«džio ir griežtumo apribojimai (visiÅ¡kas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Be to, iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, iÅ¡skyrus suėmimÄ , skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sÄ lygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sÄ lygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimÄ , užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali bÅ«ti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas.

Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad iÅ¡duota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimÄ ) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė analogiÅ¡ka situacija, kuri buvo nagrinėjama iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Janavičienės 2018 m. birželio 25 d. nutarimu V. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris tÄ pačiÄ dienÄ ir buvo paimtas (b. t. 1, b. l. 80-82).

Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones V. V. iÅ¡duotas nebuvo. Akivaizdu, jog paskyrus V. V. kardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ , jai iÅ¡ karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl daroma iÅ¡vada, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiÅ¡kai atitinka V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turinį, dėl ko Å¡io baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. birželio 25 d.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu apskritai nepasisakė ir nenurodė, nuo kurio momento skaičiuotinas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis Å¡ia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti V. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžiÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamÄ teismų praktikÄ , Å¡i klaida taisytina, keičiant Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti, kad V. V. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra skaičiuotinas nuo V. V. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 25 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Algirdas Jaliniauskas Daiva Jankauskienė