affd539f-a93c-4e4a-ac1e-ea79e9774535 · Alytaus apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-6716-308/2020 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00685-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, nedalyvaujant pareiškėjai M. S. ir jos atstovui adv. Zigmantui Benečiui , nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. M. ir suinteresuotų asmenų-VĮ Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims- V. M., VÄ® Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja M. S. praÅ¡o atnaujinti terminÄ jos (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B. M. palikimui pagal įstatymÄ priimti . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos-pareiÅ¡kėjos M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motina B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iki santuokos jos pavardė buvo M., po santuokos sukÅ«rimo (duomenys neskelbtini) jos pavardė tapo Ž., o iÅ¡situokus ir po to vėl susituokus 2019 m. rugpjūčio 30 d. jos pavardė tapo S. Po motinos mirties pirmos eilės įpėdiniais liko dviese: ji ir jos brolis V. M.. Dar motinai esant gyvai buvo sutarę, kad motinÄ iki mirties prižiÅ«rėsianti ji- dukra ir paveldėsianti visÄ motinos turtÄ . Brolis V. M. tam neprieÅ¡taravo. Motina buvo serganti, užmarÅ¡i, tačiau vienÄ diena nusprendė, kad tam, kad po jos mirties nereikėtų tvarkyti paveldėjimo dokumentų, ji savo nekilnojamÄ jį turtÄ padovanos jai.

Kadangi buvo aptarta, kad paveldėsianti visÄ po motinos mirties likusį turtÄ , tam neprieÅ¡taravusi. 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartimi savo turtÄ - žemės sklypÄ ir su jame esančiais gyvenamosios paskirties butu, pagalbinio Å«kio paskirties viraline, pagalbinio Å«kio paskirties Å«kiniu pastatu motina B. M. padovanojo jai- savo dukrai M. Ž.. Po motinos B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), liko jos turimas asmeninis turtas: vestuvinis auksinis žiedas, sidabrinis laikrodis, rÅ«bai, baldai, namų apyvokos reikmenys ir 2700 Eur santaupų.

Dar motinai esant gyvai buvo sutarę, kad motinÄ iki mirties prižiÅ«rėsianti ji ir paveldėsianti visÄ motinos turtÄ , todėl visÄ likusį po motinos mirties turtÄ paveldėjusi ji. Brolis V. M. gerbdamas mirusios motinos valiÄ tam neprieÅ¡taravo ir nepageidavo paveldėti mirusios motinos turto. Žinodama, kad esanti vienintelė įpėdinė, pradėjusi pilnai valdyti paveldimÄ turtÄ . Dalį paveldėtų santaupų iÅ¡leidusi laidotuvėms, auksinį žiedÄ padovanojusi savo dukrai, kitÄ likusį turtÄ - baldus ir namų apyvokos reikmenis pasilikusi sau, t.y. faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti visÄ paveldimÄ turtÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir valdanti iki Å¡iol.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į notarÄ nesikreipusi, nes savo nekilnojamÄ jį turtÄ motina jai buvo padovanojusi, o kito turto nebuvo. Maždaug 2020 m rugsėjo mėn. pradžioje atvyko brolis V. M. ir nusprendę sutvarkyti po motinos mirties likusius asmeninius daiktus, indus. Dalį indų, kelias knygas pasiÅ«liusi broliui. Taip pat papraÅ¡iusi peržiÅ«rėti iÅ¡metimui paruoÅ¡tus senus daiktus. Tarp senų daiktų buvo ir sena rankinė. Brolis patikrino jos vidų ir surado joje įdėtÄ laikraÅ¡tį, o jame 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartį ir žemės sklypo planus.

IÅ¡ pradžių į Å¡iuos dokumentus nekreipę dėmesio, nes abu žinoję apie sutartį, kuria jai motina padovanojo žemės sklypÄ ir pastatus. Tačiau po kiek laiko iÅ¡ smalsumo pažiÅ«rėjusi į žemės sklypo planus ir pastebėjusi, kad tai ne jai dovanoto žemės sklypo planas, o kitų sklypų. Taip pat atkreipusi dėmesį, kad Å¡ie planai sudaryti 2005 metais, t.y. jau po 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo. Žemės sklypo planus parodžiusi broliui V.

M., jo paklaususi, gal jis žino kÄ nors apie motinos kitÄ , ne jai dovanotÄ , žemę. Brolis pasakė, kad motina visÄ Å¾emę padovanojo jai ir apie kitÄ Å¾emę jis nežino, bei pasiÅ«lė iÅ¡siaiÅ¡kinti tai. Su turimais dokumentais kreipusis į advokatÄ . Tada sužinojusi, kad po 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo, jos motina B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2005-10-14 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo pagrindu nuosavybės teise įgijo dar du žemės sklypus: 0,0900 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat advokatas iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl Å¡ių žemės sklypų paveldėjimo turėjusi per tris mėnesius nuo motinos mirties kreiptis į Varėnos rajono 1-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tačiau kadangi šį terminÄ praleidusi, tai turinti kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistÄ terminÄ pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Mano, kad ta priežastis, kad buvo sutarta, jog motina savo turtÄ paliks jai, o vėliau savo turtÄ nusprendė jai padovanoti ir padovanojo; ta priežastis, kad dovanojimo metu, motina kito nekilnojamojo turto neturėjo; ta priežastis, kad apie atsiradusį turtÄ sužinoję kartu su broliu atsitiktinai, yra svarbios priežastis atnaujinti jai terminÄ (duomenys neskelbtini) dienÄ mirusios motinos B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymÄ priimti. Jos brolis V. M. neprieÅ¡tarauja, kad jai bÅ«tų atnaujintas terminas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymÄ priimti. Iki teismo posėdžio pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, Å¡iuo praÅ¡ymu savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo -V. M. pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutiko bei nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie sužinojimÄ 2020 m rugpjūčio mėn. pabaigoje , jog mirusiai motinai dar buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitus du žemės sklypus.

Iki posėdžio pateiktu praÅ¡ymu prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ir siÅ«lė tenkinti pareiÅ¡kėjos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuoti asmenys- VÄ® Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateiktais atsiliepimais prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimui nepareiÅ¡kė ir prašė bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimamas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad B. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas. Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja yra mirusios B. M. dukra, o ištuokos ir santuokos liudijimais ,bei 2020-09-23 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtinama, kad M. M. pavardės po santuokų sudarymo keitėsi į Ž. ir S.. Pateikta 2001-02-26 pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartimi patvirtinama, kad pareiškėjai(tuo metu M.

Ž.) B. M. padovanojo 0,28 ha dydžio žemės sklypÄ su jame esančiais gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020-09-08 VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų matyti, kad 2005-10-14 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr.38-21054 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės Å«kio paskirties sklypus 0,09 ha ir 0,78 ha dydžio, esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io registro iÅ¡rašų akivaizdu, kad 2002-10-14 sprendimas atkurti nuosavybės teises B.

M. buvo priimtas jau po to, kai ji 2001-02-26 sutartimi buvo padovanojusi namų valdos žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais statiniais dukrai M. Ž.(S.) ir Å¡i faktinė aplinkybė, kad B. M. 2005-10-14 buvo dar atkurtos nuosavybės teisės į kitus du žemės sklypus, nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjai. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja siekia paveldėti savo mirusios motinos likusį nepaveldėtÄ palikimÄ - du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, apart pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens V.

M., nėra. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ ar testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra - gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėja M. S. paveldėjimo priėmimo terminÄ praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kadangi iki 2020 m rugsėjo mėn. ji nežinojo, jog mirusiajai B. M. iki mirties nuosavybės teise priklausė dar 2 žemės sklypai ir kad ji turėjo teisę per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis dėl Å¡io palikimo priėmimo.

Ginčo dėl teisės į palikimÄ nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėja, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipdama į notarÄ dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai. PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiÅ¡kėja terminÄ praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymÄ . IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiÅ¡kimas tenkintinas ir pareiÅ¡kėjai atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimÄ , kuris atsirado po motinos B.

M. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, n u t a r i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ paveldėjimui pagal įstatymÄ priimti po motinos B. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir terminÄ palikimui priimti nustatyti 3 (trims) mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas