affca159-dc3f-4331-b8d3-aed9bb0ed401 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo

                                                                                                                                Â

                                                                                                  Civilinė

byla Nr. 2A-15-212/2011

                                                                                      Procesinio

sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant ieškovei R. R. ir jos atstovui adv. Mindaugui Paukštei,

atsakovui E. R. ir jo atstovei adv. Laimai Latvėnienei,

uždarame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. R. ir atsakovo E. R. apeliacinius

skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal E.

R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos patvirtinimo; savivaldybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – R., nustatyti nepilnamečių dukrų M.

R. ir G. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai M. R. konkrečia pinigų suma – 45

600 Lt, dukrai G. R. konkrečia pinigų suma – 68 400 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ abiems dukroms už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01, santuokoje įgytÄ automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 4 500 Lt, palikti atsakovui, priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 35 392 Lt indėlių, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais santykiai klostėsi itin sklandžiai, o gimus vaikams – santykiai ėmė blogėti. Ji daug dėmesio skyrė vaikų priežiÅ«rai, namų tvarkymo reikalams, o atsakovas beveik nepadėdavo rÅ«pintis Å¡eima. Nusprendus daryti atsakovo namuose remontÄ , atsakovas jÄ su vaikais nuvežė pas jos tėvus ir daugiau į tuos namus Å¡eimos neparsivežė. Atsakovas retai lankė dukras, mažai jomis rÅ«pinosi, mažai skyrė dėmesio. Jis paisė tik savo interesų, nes paliko Å¡eimÄ , tinkamai pats nesirÅ«pino vaikais ir nepadėjo jai rÅ«pintis vaikais, juos prižiÅ«rėti, auginti ir auklėti, todėl santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tokiÄ tvarkÄ : 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val., atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , paima dukras M. ir G. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; 2) atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , bendrauja su dukra M. ir G. Å¡ventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieÅ¡kove; gegužės 1 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Å ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; liepos 6 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; lapkričio 1 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; per Å v. Kalėdas jis kiekvienais poriniais metais dukras M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; sausio 1 d. jis dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d.

10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; per Å v. Velykas atsakovas dukras M. ir G. kiekvienais neporiniais metais pasiima Å¡ventės dienos iÅ¡vakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; 3) atsižvelgdamas į dukrų pageidavimÄ ir sutikimÄ , su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laikÄ ir trukmę ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ vienÄ mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, jam suteikiama galimybė kas dienÄ po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė paskutiniais metais klausė tik savo tėvų nuomonės, o jo atžvilgiu buvo kaprizinga, irzli, atvirai demonstravo prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir visiÅ¡kai nepaisė jo

poreikių. Šeima faktiškai iširo dėl to, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio mėn. paliko jį ir su dukromis persikėlė gyventi atskirai, kartu su savo motina.

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, sudarytÄ 1999-04-10 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as Nr.34, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes – R. ir R.. Priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečių dukterų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui nuo 2009-05-08, ieÅ¡kinio padavimo dienos, iki dukterų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečių dukterų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 po 1 900 Lt.

Priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė atsakovo minimalaus

bendravimo su dukromis M. ir G. tvarkÄ , tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vienÄ dienÄ vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenamajame bute ar kitoje su ieÅ¡kove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai, arba Å¡alims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatė tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo savaitgalių, vienÄ Å v. Kalėdų ir vienÄ Å v. Velykų dienÄ , dėl Å¡ių bendravimų iÅ¡ anksto Å¡alims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, arba klausimÄ dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, tokiÄ bendravimo tvarkÄ nustatant iki 2012 metų sausio 1 d. Steigė priverstinę hipotekÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kitiems statiniams – kiemo statiniams (Å¡uliniui, betoniniam takui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių

vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypui (kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21 900 Lt, po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo, kuris iki abiejų vaikų pilnametystės sudaro 123 750 Lt, mokėjimo užtikrinimui, nustatant

priverstinės hipotekos terminÄ iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2 245 Lt ieÅ¡kovės turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡

ieškovės atsakovo naudai 350 Lt atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės biudžeto naudai 1 062 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei 16,56 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo valstybės biudžeto naudai 324 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 25,90 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1999-04-10, santuokoje 1999-11-16 gimė duktė M., 2005-08-25

gimė duktė G.. Šalys santuokoje įgijo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vieno mėnesio darbo

užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2 787 Lt , 2008 metais – apie 3

008 Lt, 2009 metais – apie 2 278 Lt, 2010 metais - apie 2 500 Lt. IeÅ¡kovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Atsakovo vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2 052 Lt, 2008 metais – apie 2 681 Lt, 2009 metais – apie 2 005 Lt. Atsakovas 2009 metų rugpjūčio mėnesį atleistas iÅ¡ darbo ir jam iÅ¡mokėjo dviejų mėnesių iÅ¡eitinę kompensacijÄ - 4 457 Lt dydžio suma rugsėjo – spalio mėnesiais, už spalio

mėnesį gavo 940 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį jis taip pat gavo 900 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . 2010 m. sausio mėnesį atsakovas gavo 1 049 Lt dydžio nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . Nuo 2010-04-15

atsakovas priimtas į darbÄ UAB „SDG“, mokant jam 1 300 Lt darbo užmokestį.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7 ha ploto 15 800 Lt vertės žemės sklypas – miškas, 4,58 ha ploto 37 876 Lt vertės žemės sklypas –

miÅ¡kas, esantys (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po tėvo A. R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ ,

kurio vertė 138 000 Lt, kiemo statinius, kurių vertė 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypÄ , kurio vertė 21 900 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), bei

didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypus: 780/6120 dalis 61,2000 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 469 987 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 29/1170

dalis 11,7000 ha ploto Vajuono ežero, kurio vidutinė rinkos vertė 13 300 Lt,

esančio (duomenys neskelbtini), 700/7002 dalis 70,0200 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 433 811, esančio (duomenys neskelbtini), bei apie

70 000 Lt piniginių indėlių.

Per teismo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ susitaikymui, Å¡alims susitaikyti nepavyko. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi Å¡alys teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ teismo sprendime nenurodyti santuokos iÅ¡irimo priežasčių, todėl konkretÅ«s faktai, patvirtinantys ieÅ¡kovės ir atsakovo kaltę, nenurodytini (CK 3.63 str.). Å alių nepilnametė dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ gyventi kartu su motina, G. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jos mažo amžiaus nebuvo apklausta teisme. Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius teikė iÅ¡vadÄ nustatyti Å¡alių dukrų M. ir G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu motina. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės nuo 2006 m. rudens gyvena tik su motina, su tėvu matosi retai, motina tinkamai rÅ«pinasi dukromis, joms sudarytos palankios sÄ lygos visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į dukters M. iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ , į tai, kad mergaitės yra mažametės, kad dukroms gyvenamoji aplinka kartu su motina yra įprasta, vaikų M. R. ir G. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jų motina ieÅ¡kove, tuo užtikrinant prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Å alys bendrosios

jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį AUDI 80, (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašė priteisti

atsakovo nuosavybėn. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti jai 35 392 Lt atsakovo indėlių, kuriuos jis sukaupė Å¡alims negyvenant kartu, nepagrindė jo konkrečiomis aplinkybėmis, nenurodė, kurioje sÄ skaitoje, kokiame konkrečiai banke yra santuokos metu atsakovo sukauptos lėšos, nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, nes byloje yra duomenys apie atsakovo lėšas sÄ skaitose tik už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo, o Å¡alių santuoka sudaryta 1999-04-10. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad po tėvo A.

R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo apie 70 000 Lt indėlių, todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iÅ¡ atsakovo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Ieškovė su vaikais nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, todėl atsakovas neturi galimybės įgyvendinti bendravimo su vaikais teisės. Šalių dukrai M. yra vienuolika metų.

Posėdžio metu mergaitė išreiškė savo nuomonę abiejų tėvų atžvilgiu ir pareiškė,

kad ji tėvo nemyli, nes, jos nuomone, tėvas jos irgi nemyli, ji norėtų, kad tėtis bÅ«tų meilus, paimtų ant kelių, gyventi su juo nenori. Å alių dukrai G. bus penkeri metai, tačiau dėl jos amžiui bÅ«dingo mÄ stymo nebuvo apklausta, nes dėl mažo amžiaus dar negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Todėl dukters G. nuomonė dėl bendravimo su atsakovu, jos požiÅ«ris į tėvÄ bylos nagrinėjimo eigoje dėl jos mažo amžiaus iÅ¡siaiÅ¡kinta nebuvo.

Nors nenustatyta, kad ieÅ¡kovo veiksmai ar poelgiai darytų dukroms neigiamÄ Ä¯takÄ , tačiau teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima pritarti atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukras tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad M. ir G. nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio gyvena kartu su motina ir seneliais, tėvas ilgÄ laikÄ vaikus lankė retai, Å¡iuo metu taip pat matosi kelis kartus per mėnesį ir kol kas jam nepavyko užmegzti glaudaus ryÅ¡io su vaikais. Tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio stipraus emocinio ryÅ¡io, mergaitės labai prisirišę prie motinos ir įpratę prie jų bendros aplinkos, M. turi psichogeninės kilmės sveikatos sutrikimų ir pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ staigus įprastų gyvenimo sÄ lygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, gali neigiamai paveikti vaikus. Pripažino, kad Å¡alių dukroms reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį jos labiau priprastų prie tėvo, kad bÅ«tų sukurta emociÅ¡kai teigiama ir saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl tėvo ir vaikų susitikimai dėl dabar esamos situacijos, turėtų vykti, jei to pageidauja vaikai, dalyvaujant vaikų motinai, kuri turi skatinti vaikus užmegzti glaudesnius ryÅ¡ius su tėvu ir taip padėti paÅ¡alinti susiformavusį atitolimÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas nustatė parengiamÄ jį laikotarpį maksimaliam tėvo ir dukrų bendravimui iki 2012-01-01, nes laikė, jog Å¡iuo metu maksimalaus bendravimo pagal atsakovo reikalavimÄ nustatymas gali pakenkti vaikų interesams. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ir sÄ lygoms, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikų išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip

800 Lt kiekvienai: vaikų maitinimui, priežiÅ«rai, gydymui reikalingas prekes ir vaistus bei iÅ¡laidas Å¡ioms prekėms ir vaistams, dukters M. padidintus poreikius dėl maitinimosi sutrikimo problemų psichogeninės kilmės pagrindu, dukrai G. dėl Å¡leivakojystės reikalinga speciali avalynė, reikia daryti atlėpusių ausyčių korekcijÄ , dukrai M. nėra danties Å¡aknies, reikalingas gydymas. Atsakovas nurodė, kad tiek iÅ¡laidų vaikams nereikia ir ieÅ¡kovė neįrodė tokio lėšų poreikio vaikams, tačiau konkrečių paskaičiavimų bei įrodymų, kiek reikalinga lėšų tokio amžiaus vaikams jis nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis visÄ laikotarpį teikė iÅ¡laikymÄ vaikams ir nėra skolingas, bei sutiko mokėti vaikų iÅ¡laikymui po 300 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2007-01-01 atsakovas mokėjo vaikų iÅ¡laikymui po 300 Lt kiekvienai mergaitei iki 2010-10-01, nuo spalio 1 d. pradėjo mokėti po 200 Lt, nuo 2010-05-05, t. y. nuo laikino iÅ¡laikymo priteisimo – po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai. Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių

dukrų iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktÄ vaikų

iÅ¡laikymui skirtų lėšų paskaičiavimÄ , su kuriuo iÅ¡ dalies atsakovas nesutiko, tačiau savo paskaičiavimo neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kiek, jo nuomone, reikia lėšų vaikų iÅ¡laikymui, nepateikė, todėl vertino, kad Å¡alių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos ne mažesnės nei 1 MMA vieno mėnesio iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė dirba ir gauna 2 500 Lt per mėnesį darbo užmokestį, nuosavybės teise bÅ«sto neturi, gyvena jai anksčiau priklausiusiame, Å¡iuo metu kartu su tėvu butu sujungtame (vieno ir trijų kambarių) bute, aprÅ«pina vaikus bÅ«stu ir užtikrina bÅ«sto iÅ¡laikymÄ . Atsakovo darbo užmokestis Å¡iuo metu yra dvigubai mažesnis nei ieÅ¡kovės, tačiau atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamÄ jį namÄ Utenoje, daug vertingo nekilnojamojo turto – žemės, kurios didžioji dalis yra miÅ¡kas, paveldėjo nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , už indėlius, esančius bankuose, kiekvienais metais gauna palÅ«kanas. Todėl sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Vadovaudamasis Å¡alių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į racionalias ir protingas iÅ¡laidas vaikų poreikiams tenkinti, vertinant, kad negalima vaiko iÅ¡laikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, abiejų Å¡alių turtinę padėtį, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, vertino, kad byloje esančiais duomenimis atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukrų iÅ¡laikymui didesnę dalį nei ½ dalis vienos MMA kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė dukterų M. ir G. iÅ¡laikymui nuo 2009-05-08, ieÅ¡kinio padavimo dienos, iki dukrų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo skolos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-08 dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2 787 Lt, 2008 metais – apie 3 008 Lt, už 2009 metų keturis mėnesius – apie 2 848 Lt, atsakovo priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniÅ¡kai sudarė apie 2 052 Lt, 2008 metais – apie 2 681 Lt, 2009 metais – apie 2 643 Lt. Atsakovas minėtu laikotarpiu už indėlius bankuose kasmet gaudavo palÅ«kanas, turėjo du vertingus žemės sklypus Labanoro miestelyje, gyveno privačiame name, kurį po tėvo mirties paveldėjo ir Å¡iuo laikotarpiu vaikų iÅ¡laikymui teikė po 300 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA buvo 600 Lt, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 – 700 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki dabar 800 Lt, ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino ir iÅ¡ atsakovo priteisė 1 900 Lt dydžio dukters M. iÅ¡laikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 (nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 MMA buvo 600 Lt, o atsakovas mokėjo po 300 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai) iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 2009-05-08 ir 1 900 Lt dydžio dukters G. iÅ¡laikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 2009-05-08.

Atsakovas nepripažino, jog vaikų iÅ¡laikymui reikalingos ieÅ¡kovės nurodytos lėšos, nors pats neteikė savo paskaičiavimų, kokio lėšos reikalingos jo dukrų iÅ¡laikymui. NesutikimÄ mokėti vaikams praÅ¡omÄ 400 Lt sumÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui motyvavo tuo, kad jis neturi materialinių galimybių mokėti tokios sumos, nors beveik visÄ laikotarpį dirbo, gavo nedaug mažesnį nei ieÅ¡kovės darbo užmokestį, turėjo indėlius, kÄ iÅ¡ dalies pripažino ir pats, gavo palÅ«kanas už indėlius banke, ir kol teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesurinko duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pats nepripažino savo geros turtinės padėties. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti priverstinę hipotekÄ laikė pagrįstu ir steigė priverstinę hipotekÄ ieÅ¡kovo gyvenamajam namui ir kiemo statiniams bei žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), taip siekiant užtikrinti priteisto iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nustatė priverstinės hipotekos terminÄ iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (dukters G. pilnametystė) bei 123 750 Lt (46 350 + 77 400) dydžio hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumÄ , kuri

skaičiuotina po 450 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters M. pilnametystės 2017-11-16 (103 mėnesiai x 450 = 46 350 Lt) bei po 450 Lt nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters G. pilnametystės 2023-08-25 (172 mėnesiai x 450 = 77 400 Lt).

IeÅ¡kovė prašė atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , vėliau prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas 2010-05-05 nutartimi atidėjo ieÅ¡kovei 1 062 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 35 392 Lt indėlių priteisimo iÅ¡ atsakovo, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės biudžeto naudai priteisė 1 062 Lt dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, teismas laikė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas

62 procentais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė advokato pagalbos išlaidas, kurios sudaro 2 245 Lt (3 660x62:100), atsakovo priešieškinis patenkintas 35 procentais, todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 350 Lt (1 000x35:100) advokato pagalbos išlaidų.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-29 sprendimÄ pakeisti dalyse dėl nepatenkintų jos reikalavimų dėl 35 392 Lt indėlių, visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jos reikalavimus dėl 35 392 Lt indėlių bei visų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo, priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo jos naudai pusę atsakovo banko sÄ skaitoje esančių indėlių, t. y. 35

392 Lt. Teismas padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, ir Å¡ie pažeidimai turėjo esminės reikÅ¡mės neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normÄ , įtvirtintÄ CK 3.88 str.

2 d. Å iame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija atleidžia ieÅ¡kovę nuo įrodinėjimo, jog atsakovo banko sÄ skaitoje esantys indėliai 70 784 Lt sumai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas netinkamai nurodė, jog pagal CPK 178 str. ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad turi teisę reikalauti atsakovo sukauptų indėlių. Atsakovas, nesutinkantis su tuo, jog indėlių suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo pats įrodyti, jog indėlių suma laikytina asmenine atsakovo nuosavybe, t. y. paneigti preziumuojamus faktus.

Å ių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. 2 d. privalėjo jos naudai priteisti iÅ¡ atsakovo 35 392 Lt indėlių. Teismui padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , buvo paneigti prezumpcijų įtvirtinimo įstatymuose tikslai, iÅ¡kraipytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutas. Buvo pažeisti ir ieÅ¡kovės interesai, kuri viena augino vaikus, visus uždirbtus pinigus iÅ¡leisdavo jų ugdymui, visapusiÅ¡kam vystimuisi, iÅ¡laikymui, buto priežiÅ«rai.

Nepriteisus pusę atsakovo banko sÄ skaitoje esančių indėlių, yra pažeidžiami sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis gindamas Å¡eimos teises. Teismas padarė prieÅ¡ingÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikai iÅ¡vadÄ , pažeidė CPK 4 str., Teismų įstatymo 33 str. 2, 4 d. bei Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime suformuluotÄ jurisprudencijos tęstinumo principÄ .

Teismas netinkamai aiÅ¡kindamas prezumpcijos esmę, nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti tai, ko pagal CK 3.88 str. 2 d. pastaroji neprivalėjo įrodinėti. Atsakovas buvo atleistas nuo pareigos įrodyti, jog banko sÄ skaitoje esantys indėliai yra jo asmeninė nuosavybė, kas sÄ lygojo teismo netinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ tarp Å¡alių, o tai yra esminis teisės pažeidimas, nes nuo tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstimo, priklausys bylos baigtis ir pagrįsto bei teisėto sprendimo priėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas materialines ir procesines teisės normas, padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , t. y. netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iÅ¡ atsakovo, bylÄ nagrinėjantis teismas neteisėtai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 062 Lt dydžio žyminį mokestį. Pastarasis mokestis, kartu su ieÅ¡kovės reikalaujama 35 392 Lt indėlių suma bei bylinėjimosi iÅ¡laidomis turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o santuokÄ tarp jo ir ieÅ¡kovės nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, iÅ¡ priteisti nepilnamečių dukrų iÅ¡laikymui iki jų pilnametystės po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , įpareigoti ieÅ¡kovę iki sekančio mėnesio 10 d. pateikti jam asmeniÅ¡kai arba paÅ¡tu iÅ¡samiÄ ataskaitÄ raÅ¡tu apie vaikams skiriamų iÅ¡mokų iÅ¡laikymui panaudojimÄ , pridedant mokestinių dokumentų nuoraÅ¡us; panaikinti teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dukroms M. ir G. po 1 900 Lt; nustatyti bendravimo su dukromis M. ir G. tvarkÄ : 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val. jis paima dukras M. ir G. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; 2) bendrauja su dukra M. ir G. Å¡ventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse

19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieÅ¡kove; gegužės 1 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Å ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; liepos 6 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. Å¡ventės iÅ¡vakarėse 19 val. iÅ¡ jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; lapkričio 1 d. dukros lieka su ieÅ¡kove; per Å v. Kalėdas atsakovas kiekvienais poriniais metais dukrÄ M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; sausio

1 d. dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d. 10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; per Å v. Velykas dukras M. ir G. kiekvienais neporiniais metais pasiima Å¡ventės dienos iÅ¡vakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę; 3) su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laikÄ ir trukmę ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ vienÄ mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, jam suteikiama galimybė kas dienÄ po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Taip pat prašė panaikinti priverstinę hipotekÄ jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, kiemo statiniams, unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0653 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas nei panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistos advokato pagalbos bei turėtos teismo iÅ¡laidos. Mano, kad ginčas tarp Å¡alių iÅ¡spręstas neteisingai ir neobjektyviai, nepagrindžiant iÅ¡vadų byloje surinktais įrodymais, o remiantis tik spėjimais ir nepatikrintomis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis. Nesutinka su teismo sprendimu, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kuri dėl objektyvių priežasčių iÅ¡vykusi laikinai pagyventi pas savo tėvus su vaikais, pasibaigus remontui Å¡eimos gyvenamajame name, atsisakė grįžti pas sutuoktinį, tuo iÅ¡ardydama Å¡eimÄ bei apribodama galimybę jam ne tik auklėti, prižiÅ«rėti, bet ir matytis su mažametėmis dukroms M. ir G.. IeÅ¡kovė vienasmeniÅ¡kai priėmė sprendimÄ iÅ¡ardyti Å¡eimÄ , atsisakė grįžti pas sutuoktinį, visÄ rÅ«pestį vaikais užkraudama savo tėvams, kaip pati pripažino atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodydama, kad pati vaikų neaugino, juos faktiÅ¡kai užaugino seneliai. IeÅ¡kovė nepaisė sutuoktinio ir Å¡eimos interesų savo veiksmais sudarydama kliÅ«tis jam gyventi Å¡eimoje, rÅ«pintis vaikais ir pačia sutuoktine. Å ių pareigų jis negalėjo atlikti dėl sutuoktinės ir jos giminaičių kaltės, kurie patys sprendė už vaikų tėvÄ ir sutuoktinį kaip turi gyventi Å¡eima. Be to, pati ieÅ¡kovė nebuvo lojali, nes nepaisė jo interesų, neatsižvelgė į jo sveikatos bÅ«klę (serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, medicininiai duomenys pridedami prie skundo), jo kaip sÅ«naus pareigÄ rÅ«pintis sunkiai sergančiu tėvu, nerėmė jo moraliai, nepalaikė sunkiomis akimirkomis, slaugant sergantį tėvÄ , laidojant artimuosius. IeÅ¡kovei nepatiko, kad namuose buvo vaistų kvapas, be to didelę įtakÄ jų Å¡eimos

gyvenimui turėjo uoÅ¡vė, kuri kiÅ¡osi į svetimÄ gyvenimÄ . Liudytojas R. T. patvirtino teisme, kad jų vaikus prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovės

motina, kuri buvo valdinga, norėjo, kad jos bÅ«tų klausomasi, dėl to kildavo kivirčų, yra kalbėjęs Å¡ia tema su ieÅ¡kovės tėvu ir manantis, kad vienintelė skyrybų priežastis yra jos tėvų kiÅ¡imasis į poros gyvenimÄ . KategoriÅ¡kai neigia savo kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, taip pat nesutinka, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teigia, kad iÅ¡laikymui priteistos sumos yra per didelės, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę, darbinę ir sveikatos bÅ«klę. Teismas neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių, tame tarpe pačios ieÅ¡kovės turtinę ir finansinę bei darbinę padėtį, sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovė yra sveika moteris, jos pajamos yra žymiai didesnės už jo. Jis taip pat turi iÅ¡laidų pragyvenimui, bÅ«sto iÅ¡laikymui, gydymo iÅ¡laidų. VÅ Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2010-08-09 pažymoje nurodyta, kad jis serga eroziniu gastritu, ezofagitu, skrandžio opalige, vartoja vaistus, kurių mėnesio bendra kaina yra 161,78 Lt. Reikalingas specialiai paruoÅ¡tas maistas, reikia laikytis dietos ir atitinkamo dienos režimo. Utenos darbo biržoje jis registruotas nuo 2009-08-06, nedarbo draudimo iÅ¡mokos nebegauna nuo 2010-04-03. Dėjo visas pastangas įsidarbinti, kad galėtų vykdyti pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, tačiau dabartiniu metu 450 Lt iÅ¡moka kiekvienam vaikui yra nepakeliama naÅ¡ta dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl pajamų negavimo ir sveikatos bÅ«klės. Kiekvienam vaikui per mėnesį gali skirti iÅ¡laikymui po 300 Lt. Be to, ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė ir ji gali prisiimti didesnę dalį iÅ¡laikymo naÅ¡tos, nes byloje yra pateikti ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad Snoro banko sÄ skaitos apyvarta yra 102 834,61 Lt, o Snoro banko Master Card kortelės apyvarta yra 89 683,54 Lt. Teismas spręsdamas vaikų iÅ¡laikymo klausimus neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai mano, kad jis yra labai turtingas, nes paveldėto turto reali rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodo VÄ® Registrų centras, kadangi visas nekilnojamasis turtas Lietuvoje dėl krizės yra nuvertėjęs.

IeÅ¡kovė nurodė vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas nepagrįsdama jų jokiais įrodymais, faktiniais duomenimis, skaičiavimais, kvitais, sÄ skaitomis-faktÅ«romis, pažymomis, medicininiais dokumentais apie skiriamus vaistus, vitaminus ir pan. Teismas sprendė, kad vaikų poreikiams tenkinti reikia ne mažesnės nei 1 MMA, tačiau nepasisakė apie tai, kad nuo MMA taip pat nuskaitomi mokesčiai ir į rankas gaunama tik apie 700 Lt. Mano, kad ieÅ¡kovė pati pablogino savo materialinę padėtį perleisdama savo turtÄ , butÄ , kuriame dabar gyvena su vaikais ir kuris registruotas uoÅ¡vių vardu. Byloje nepateikti įrodymai, kokio dydžio komunaliniai mokesčiai mokami už butÄ kokiÄ dalį dengia savininkai, kokiÄ kiti gyvenantys asmenys. IeÅ¡kovė visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas dengia pati, taip iÅ¡laikydama ir savo tėvus bei reikalauja iÅ¡laikymo vaikams remdamasi neva tuo, kad kiekvienam vaikui už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ reikia mokėti po 70 Lt per mėnesį. Å ių aplinkybių teismas tinkamai netyrė, padarė iÅ¡vadas, nepagrįsdamas jų objektyviais įrodymais, o tik pasiremdamas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais.

Pagal susitarimÄ su ieÅ¡kove ir jos nurodymu nuo 2007-01-01 mokėjo vaikų iÅ¡laikymui atitinkamas sumas, dėl kurių pretenzijų ieÅ¡kovė neturėjo iki pateikė teismui ieÅ¡kinį. Kadangi ieÅ¡kovė prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi jo atžvilgiu, daro kliÅ«tis matytis su vaikais ir juos auklėti bei prižiÅ«rėti, jis papildomai reikalauja, nustačius iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių iÅ¡mokų iki jų pilnametystės, įpareigoti ieÅ¡kovę iki sekančio mėnesio 10 d. pateikti pilnÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ ataskaitÄ apie jo skirto vaikams iÅ¡laikymo panaudojimÄ pridedant mokestinių dokumentų nuoraÅ¡us ir pateikiant ataskaitÄ asmeniÅ¡kai arba paÅ¡tu. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad yra skolingas kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 po 1 900 Lt, nes iÅ¡laikymÄ mokėjo kiekvienam vaikui tokį, kokio reikalavo ieÅ¡kovė, kÄ ji pati pripažino teismo posėdyje. Todėl iÅ¡laikymas priteistinas tik nuo ieÅ¡kinio padavimo momento.

Teismas, neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo, apribojo jo tėvystės teises. Jis nėra asocialus asmuo, teigiamai charakterizuojamas, tvarkingas, negeriantis, nerÅ«kantis, kultÅ«ringas, iÅ¡silavinęs, mokantis elgtis su vaikais, prižiÅ«rintis savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nedarantis neigiamos įtakos vaikams. Vaikai gyvena su motina ir jos tėvais, jie daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams prieÅ¡iÅ¡kai nuteikdami juos prieÅ¡ jį. Be to, teismas neatsižvelgė ir vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadas, kuriose rekomenduojama suteikti tėvui galimybę maksimaliai dalyvauti dukrų auklėjime ir iÅ¡laikyme.

IeÅ¡kovė pateikė teismui VÅ¡Ä® Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos apie dukters M. R. gydimÄ si ankstyvosios reabilitacijos skyriuje nuo 2005-12-05 iki 2005-12-22. Dabartiniu metu vaikas yra sveikas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių papildomų medicininių duomenų, kad mergaitė serga tomis pačiomis ligomis, kad jai diagnozuota Å¡iuo metu liga pagal kodÄ F 80.1. DidžiausiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui padarė pati motina per daug jÄ globodama. Taip pat jÄ per daug globojo ir seneliai iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės. IeÅ¡kovė savo elgesiu, neigiamu poveikiu vaikams, nustatymu prieÅ¡ jį prieÅ¡iÅ¡ko požiÅ«rio į jį skatinimu ir formavimu, trukdo įgyvendinti įstatymo garantuojamas tėvo teises.

Teismo iÅ¡vada, kad jis su savo vaikais turi bendrauti minimaliai nepagrįsta. Nepateikta byloje jokių įrodymų apie blogÄ elgesį su vaikais, smurto vartojimÄ ir pan. Teisme apklausti ieÅ¡kovės artimieji giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovės brolis su jų Å¡eima negyveno, nežino nei bendravimo su ieÅ¡kove pobÅ«džio, nei intymių aplinkybių, todėl jo parodymais negalima remtis. IeÅ¡kovės giminaičiai siekia apjuodinti jį, meluodami teismui, sudarydami prielaidas priimti neteisingÄ sprendimÄ kurio pasėkoje nukentės ne tik jis bet ir vaikai. Kuo mažiau bendraus su vaikais, tuo sunkiau ateityje bus atstatyti Å¡iltus ir draugiÅ¡kus santykius, vis labiau didės emocinis nutolimas tarp vyresniosios mergaitės, kurios nuomonę jau suformavo ieÅ¡kovė su savo giminaičiais, ir tėvo. Mažoji dukra yra tokio amžiaus, kad turi maksimaliai bendrauti su tėvu, nes dar nėra taip įtakojama kitų suaugusiųjų dėl savo amžiaus. Teismas uždraudė bendrauti su vaikais ir juos auklėti, tačiau nebuvo kreiptasi į kompetentingus specialistus iÅ¡vadai gauti ar reikia skirti minimalų bendravimÄ tarp tėvo ir vaikų. Todėl, kol byloje nebus gauta specialisto iÅ¡vada apie bÅ«tinumÄ apriboti bendravimo laikÄ su vaikais, laikytina, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas mažametę dukrÄ M., padarė grubius procesinius ir psichologinius pažeidimus, nes apklausoje leido dalyvauti Å¡alis atstovaujančius advokatus, kurių buvimas teismo salėje be abejonės turėjo įtakos mergaitės pasisakymams. Be to, teismas net nepaklausė vaiko kodėl vaikas mano, kad tėvas jos nemyli, gal motina ar močiutė ar dar kas nors apie tai kalbėjo su vaiku. Nebuvo sudaryta galimybė jam pateikti klausimus vaikui per teisėjÄ . Todėl ir Å¡ių aplinkybių nustatymas yra labai svarbus teismui darant sprendimÄ apie bendravimo tvarkos nustatymÄ .

Nesutinka su teismo sprendimu steigti priverstinę hipotekÄ jo nekilnojamajam turtui, nes tokius apribojimus nustatyti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. NežiÅ«rint į tai, kad pastaruoju metu yra bedarbis ir negauna pajamų iÅ¡ darbo santykių ar kitų pajamų pareigÄ teikti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ vykdo. Teismui pateikiami banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis darė ir daro mokėjimus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ vaikų iÅ¡laikymui. Kadangi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, neatsižvelgiant į ginčijamÄ iÅ¡laikymo sumÄ vykdo tvarkingai ir nėra jokių duomenų, kad Å¡ios pareigos jis nevykdys, priverstinė hipoteka turtui naikintina. Be to, teismas paskaičiavo, jog vaikų bendra iÅ¡laikymo suma sudaro iki paskutiniojo vaiko pilnametystės 123 750 Lt, tačiau hipotekÄ nustatyta žymiai didesnei sumai, t.y. turtui, kurio vertė yra 160 536 Lt. Abu vaikai pilnametystę pasieks skirtingu laiku, todėl teismas ir Å¡iuo aspektu neteisingai nustatė hipotekos ribas. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl advokato paslaugų iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovės naudai ir mano, kad priteistos atstovavimo iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės bei jos yra keistinos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ji vienasmeniÅ¡kai nepriėmė sprendimo „iÅ¡ardyti" Å¡eimÄ , nes Å¡eima iÅ¡iro vyro iniciatyva, kai dėl namo remonto iÅ¡vežė jÄ su vaikais pas jos tėvus. Ji nesudarė kliūčių atsakovui matytis su vaikais, tačiau jis pats to nenorėjo ir labai retai aplankydavo dukras. IeÅ¡kovė visada buvo lojali vyro atžvilgiu, palaikydavo jį sunkiomis akimirkomis, prižiÅ«rėdavo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes mano, jog atsakovo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl jos kaltės yra nepagrįstas, neatitinka realios situacijos.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad esant jo nurodomoms ligoms negalima dirbti sunkaus darbo, kad jis ieÅ¡ko darbo ar bandė įsidarbinti. Yra nesuprantama kokiu bÅ«du sveikatos bÅ«klė trukdo teikti vaikams iÅ¡laikymÄ po 450 Lt, o po 300 Lt - netrukdo. Mano, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių nenori teikti vaikams priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ . Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė dokumentus pagrindžiančius, jog su juo nuo 2010-05-30 yra nutraukta darbo sutartis, todėl dėl sunkios finansinės padėties negali teikti vaikams iÅ¡laikymo ne daugiau kaip po 300 Lt.

Atsakovas gavęs patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2010-06-07 įsidarbino ir teismo posėdžio metu nurodė, jog turi darbÄ gauna nuolatines pajamas bei gali teikti vaikams iÅ¡laikymÄ kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis. Tačiau jai atsisakius reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo vaikams konkrečiu turtu, atsakovas nuo 2010-06-30 vėl liko be darbo. Atsakovas elgėsi taip tik tam, jog paduodamas apeliacinį skundÄ vėl galėtų praÅ¡yti sumažinti nepilnametėms dukroms priteisto iÅ¡laikymo dydį dėl jo sunkios finansinės padėties, sveikatos sutrikimų, nesugebėjimo susirasti darbo.

Vien tas faktas, kad atsakovas yra bedarbis neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, turi sukaupęs indėlių banke 70 784 Lt sumai. Todėl jo turtinė padėtis yra ne kÄ blogesnė už jos, o net geresnė. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimo dėl iÅ¡laidų pagrįstumo, dėl jų dydžio, neprašė tai patvirtinančių įrodymų, todėl dabar siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimÄ praÅ¡o įrodyti turimų vaikų iÅ¡laidų pagrindžiančių įrodymų.

Mano, jog teismo priteista iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams suma negali bÅ«ti mažinama vien todėl, kad bÅ«tų pažeisti vaiko interesai, prioritetinis vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas. Remiantis CK 3.200 str. nuostatomis atsakovas privalo iÅ¡mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01 - 600 Lt, bei įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-05-01 – 3 200 Lt, kurį sudaro 3 800 Lt.

Atsakovo teiginys, jog teismo sprendimu jam buvo apribotos tėvystės teisės yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas neturi tėvų valdžios apribojimo atveju kylančių pasekmių, todėl teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neriboja atsakovo kaip tėvo teisių. Toks bendravimo su vaikais bÅ«das nustatytas tik iki 2012 metų, kol mergaičių ir tėvo tarpusavio ryÅ¡ys sustiprės. Atsakovo rÅ«pestis vaikais staiga atsirado tik jai pateikus ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei pareikalavus jau ilgÄ laiko tarpÄ neteikiamo iÅ¡laikymo vaikams. Toks atsakovo elgesys rodo savanaudiÅ¡kumÄ ir siekį visiÅ¡kai nevykdyti savo kaip tėvo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus arba bent maksimaliai Å¡iÄ pareigÄ sumažinti. Mano, jog daug labiau vaikų interesai bÅ«tų pažeisti nustačius maksimalų bendravimÄ su tėvu, kadangi mergaitės nejaučia stipraus ryÅ¡io su tėvu, iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti su mama, todėl toks staigus vaiko aplinkos pakeitimas pakankamai nedidelio amžiaus vaikams padarytų itin didelę žalÄ jų psichologinei gerovei ir harmonijai. Netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais, prieÅ¡ingai, pati stengiasi, kad vaikų ir tėvo santykiai taptų Å¡iltesni, o Å¡iam bendraujant su dukterimis dingtų Å¡iuo metu tvyranti įtampa ir mergaitės, jausdamos tėvo meilę, norėtų su juo bendrauti, ko Å¡iuo metu nėra, dėl paties atsakovo kaltės. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti pereinamÄ jį, minimalaus bendravimo tarp tėvo ir vaikų, laikotarpį.

Nepagrįstas reikalavimas, jog teismas prieÅ¡ nustatydamas tokiÄ bendravimo tvarkÄ privalėjo kreiptis į kompetentingus specialistus ir gauti iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo apriboti bendravimo laikÄ . Teismas turi teisę, tačiau neprivalo kreiptis dėl tokių iÅ¡vadų gavimo. Jei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kreiptasi dėl tokios iÅ¡vados yra akivaizdu, kad teismui nebuvo pagrindo abejoti jau turimais duomenimis, todėl Å¡iuo atveju tokia iÅ¡vada nebuvo reikalinga. Atsakovas reikalauja skirti psichologinę ekspertizę ir nustatyti galimumÄ maksimaliai ar minimaliai bendrauti su vaiku, tačiau vadovaujantis CPK 312 str. apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti, pirmos instancijos teisme, todėl toks atsakovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi jis turėjo visas galimybes tokios ekspertizės reikalauti bylÄ nagrinėjant pirmÄ jÄ instancija, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė. VisiÅ¡kai nepagrįsti argumentai dėl neva padarytų procesinių pažeidimų apklausiant mažametę dukterį. Å ios apklausos tikslas yra iÅ¡siaiÅ¡kinti su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas nori pasilikti gyventi, tačiau jokiu bÅ«du nesiaiÅ¡kinti kitų skyrybų byloje reikÅ¡mingų aplinkybių. Atsakovas, reikalaudamas nustatyti bendravimo tvarkÄ , visiÅ¡kai nepaiso vaikų interesų gerovės principo, todėl praÅ¡o teismÄ palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

IÅ¡laikymas vaikams privalo bÅ«ti teikiamas nepaisant to, ar tėvai turi darbÄ ar yra bedarbiai. Atsakovas, neturėdamas nuolatinių pajamų, negali teikti iÅ¡laikymo vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau turi pakankamai turto, kuriuo galėtų teikti iÅ¡laikymÄ vaikams, todėl teismas pagrįstai nustatė hipotekÄ turtui, kurio vertė atitinka iÅ¡laikymo vaikams, teikiamo iki pilnametystės, sumai. Priskaičiuotas iÅ¡laikymo dydis yra bendras iki abi mergaitės sulauks pilnametystės, todėl tai, kad jos pilnametystės sulauks skirtingu laiku neturi jokios reikÅ¡mės hipotekos dydžiui, nes turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė sudaro bendrai tiek M., tiek ir G. iÅ¡laikymo iki pilnametystės sumÄ . Teismo iÅ¡laidos atsakovui buvo priteistos vadovaujantis CPK 93 str., todėl teismas teisingai įvertino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir jas priteisė atsakovui, kaip Å¡aliai, kurio reikalavimai buvo proporcingai atmesti, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl indėlių dalies priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡ie pinigai nėra ir negali bÅ«ti traktuojami kaip turtas, įgytas santuokos metu. Be to, ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡eima iÅ¡iro prieÅ¡ ketverius metus, nebuvo palaikomi jokie santykiai, todėl nesuprantamas jos noras praturtėti jo sÄ skaita.

E.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, R. R. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priverstinės hipotekos steigimo naikintinas, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys susituokė 1999-04-10, santuokoje gimė dvi dukros: M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-12). Å alys pripažino, kad nuo 2006-09-01 gyvena skyriumi, bendro Å«kio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieÅ¡kovės. Abu pareiÅ¡kė pageidavimÄ , kad teismas nenurodytų santuokos iÅ¡irimo priežasčių. Byloje Å¡alys sprendė santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų iÅ¡laikymo, bendravimo su vaikais klausimus.

Utenos rajono apylinkės teismas ir ieškovės ieškinį, ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.

Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesutikdamas su tuo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; su priteisto iÅ¡laikymo vaikams dydžiu ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžiu, nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, įsteigta priverstine hipoteka.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ½ dalies, t. y. 35 392 Lt piniginių indėlių priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo.

Å alys dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltina viena kitÄ , tačiau Utenos rajono apylinkės teismas santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Jis pripažįsta, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio jis gyveno atskirai nuo Å¡eimos, remontavo tėvo namÄ , kuriame Å¡iuo metu gyvena. Nurodo, kad ieÅ¡kovę su vaikais iÅ¡vežė pas jos tėvus laikinai, tačiau po remonto ieÅ¡kovė atsisakė sugrįžti. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2006-09-01 gyveno atskirai nuo savo Å¡eimos apie 3 metus. Å eimos kiekvienÄ dienÄ nelankė, (t. 1, b. l. 80) ir santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė. Toks ilgas laiko tarpas, kuomet atsakovas negyveno Å¡eimoje ir mažai dalyvavo jos kasdieniuose rÅ«pesčiuose, kartu nesprendė Å¡eimos problemų, mažai bendravo su vaikais atitolino sutuoktinius vienas nuo kito, santykiai atÅ¡alo, atsirado nesutarimų, priekaiÅ¡tų.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareigos yra lojalumas, savitarpio pagalba, moralinė ir materiali parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Lojalumo pareigos, nustatytos CK

3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Atsakovas, teigdamas, kad Å¡eima iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, privalo įrodyti kad sutuoktinė dėl subjektyvių priežasčių iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Byloje nėra ir atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė. Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ dėl Å¡alių kaltės buvimo ar nebuvimo, pagrįstai vadovavosi Å¡iuo principu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iÅ¡rimo. Kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių praÅ¡ymÄ nenurodyti santuokos iÅ¡irimo priežasčių (t. 3, b. l. 152-153), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis padarė iÅ¡vadas, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Utenos rajono apylinkės teismas priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukroms po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. nuo 2009-05-08, iki dukrų pilnametystės bei po 1 900 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01.

Atsakovas nesutinka su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu ir su iÅ¡laikymo įsiskolinimu. Jo nuomone teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės turtinę padėtį, darbines pajamas, sveikatos bÅ«klę. Teigia, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nei jo, ji yra sveika moteris, o jis serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl negali dirbti sunkaus fizinio darbo, jo vidutinis darbo užmokestis apie 1 000 Lt ir priteistas iÅ¡laikymas jam nepakeliama naÅ¡ta. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl jo paveldėto turto vertės, nes rinkos vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodo VÄ® Registrų centras. Vaikams iÅ¡laikymÄ nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 mokėjo tiek, kiek nurodė ieÅ¡kovė, todėl įsiskolinimas priteistas nepagrįstai.

Ä®statymas reglamentuoja, kad abu vaiko tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Ä®tvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, nei objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, sprendžiant ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Teisėjų Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tė­vų pa­rei­gÄ

ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, tai­ky­mo teis­mų

prak­ti­ko­je“ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mÄ

dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus

fak­tus: kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius, abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.

Nu­sta­ty­da­mas kon­kre­taus vai­ko po­rei­kių tu­ri­nį, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti

į tai, kad nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mas bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti bū­ti­nas

vai­ko vys­ty­mo­si sÄ Â­ly­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 7–8,

11–14, 18 str.). Bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si sÄ Â­ly­goms su­da­ry­ti tu­ri bū­ti

pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai,

moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui.

Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma atsižvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas

pa­ja­mas: dar­bo už­mo­kes­tį, ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas,

au­to­ri­nį at­ly­gi­ni­mÄ , pen­si­jÄ , sti­pen­di­jÄ , so­cia­li­nę pa­šal­pÄ ;

pa­ja­mas iš ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los: nu­om­pi­ni­gius, di­vi­den­dus

ir kt.; lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mÄ Â­jį

(au­to­mo­bi­lius, ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus, bran­gak­me­nius)

ir ne­kil­no­ja­mÄ Â­jį (gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus, ki­tus pa­sta­tus, že­mę,

miš­kÄ ir kt.) tur­tÄ ; ver­ty­bi­nius po­pie­rius (ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas);

ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tÄ . Nu­sta­tant

tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ki­tus pa­gal

įsta­ty­mÄ iš­lai­ko­mus as­me­nis (Nutarimo 10 p.).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti vaikams priteisto iÅ¡laikymo, nes jo pajamos žymiai mažesnės, nei ieÅ¡kovės ir turtinė padėtis nėra labai gera. Negalima sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Nustatyta, kad atsakovas dirba, jo vidutinis darbo užmokestis 1 668,23 Lt, neatskaičius mokesčių, kitų iÅ¡laikytinių neturi (t. 4, b. l. 77). Po tėvo mirties pagal testamentÄ paveldėjo piniginius indėlius „Swedbank“, AB ir AB SEB banke, gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pagal įstatymÄ â€“ 3 žemės sklypus, kurių didžiÄ jÄ dalį sudaro miÅ¡kas, Å«kininko Å«kį (t. 1, b. l. 143-167, t. 2, b. l. 3-9, 46-49, 62, 72-74, 121-128, 146-152). IÅ¡ esamų indėlių atsakovas reguliariai gauna palÅ«kanas. Atsakovas teigia, kad serga įvairiomis lėtinėmis ligomis ir dėl sveikatos negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Byloje yra dvi pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad E. R. serga eroziniu gastritu, ezofagitu, skrandžio opalige ir vartoja vaistus (t. 1, b. l. 50, t. 4, b. l. 19). Duomenų apie ribotÄ darbingumÄ , gydymÄ si ir privalomai naudojamus vaistus, nėra. Tačiau ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, kad dukra M. turi rimtų sveikatos problemų, kad jai skiria daugiau lėšų. Å ios aplinkybės atsakovui žinomos ir jis jų neginčija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tai toks vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2008-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų apyvarta rodo, kad jos finansinė padėtis geresnė, nei jo. IÅ¡ tiesų, ieÅ¡kovės Snoro banke esamų sÄ skaitų apyvarta yra apie 200 000 Lt, tačiau jis nutyli, kad Å¡ių sÄ skaitų apyvarta sudaryta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-04-15 (t. 3, b. l. 7-37, 38-70). Ä®vertinus daugiau nei 5 metų laikotarpį matyti, kad mėnesinės lėšos sudaro apie 3 000 Lt. IeÅ¡kovė neturi kito turto, santaupų. Ta aplinkybė, kad ji savo 1 kambario butÄ sujungė su tėvų 3 kambarių butu, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė taip pablogino savo materialinę padėtį. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė su dviem vaikais gyveno ankÅ¡tame vieno kambario bute, o Å¡iuo metu gyvena erdvesniame bute ir vaikams yra sudarytos geresnės gyvenimo sÄ lygos.Â

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vaikų amžių, poreikius, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo

priteistas 450 Lt iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui yra bÅ«tinas ir atsakovas tokio dydžio iÅ¡laikymÄ iÅ¡gali teikti. Pagrįstai yra paskaičiuotas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , tačiau nustatė, kad iÅ¡laikymas buvo teikiamas tik iÅ¡ dalies. Priteisdamas įsiskolinimÄ , skaičiuojant iÅ¡laikymo dydį po 1 MMA kas mėnesį kiekvienam vaikui, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡ios normos taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Pažymėtina, kad atsakovas nuo 2006-09-01 Å¡eimoje negyveno, vaikai gyveno su ieÅ¡kove ir dėl to jai teko didesnė iÅ¡laikymo naÅ¡ta, nes tai susiję su kasdiene vaikų priežiÅ«ra, rÅ«pesčiu kasdienėmis vaikų problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

Kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį teiktų jam raÅ¡tiÅ¡kÄ ataskaitÄ apie jo skirto vaikams iÅ¡laikymo panaudojimÄ .

Iš­lai­ky­mÄ tvar­kan­tis as­muo iš­lai­ky­mui skir­tas pi­ni­gų su­mas ir tur­tÄ

tu­ri tvar­ky­ti kaip ap­dai­rus, rū­pes­tin­gas ir ati­dus žmo­gus. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pinasi vaikais, neprižiÅ«ri jų, Å¡vaisto jų iÅ¡laikymui skirtas lėšas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dirba, viena rÅ«pinasi dviem dukrom, kurioms kasdienÄ reikia skirti visÄ savo laisvÄ laikÄ , papildomai sudarinėti ataskaitas atsakovui, apraÅ¡ant visas iÅ¡laidas, nėra teisinga ir bÅ«tina.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad priverstinė hipoteka nekilnojamam turtui įsteigta be pagrindo. Â

Ä®statymas reglamentuoja, kad teismas bylose dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo gali taikyti įvairias vaiko teisių apsaugos priemones, tame tarpe ir priverstinę hipotekÄ . Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.196 str. 2 d., 3.197 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas iÅ¡laikymÄ vaikams moka reguliariai. Net ir bÅ«damas bedarbiu jis Å¡iÄ pareigÄ vykdė. Å iuo metu atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, o be to, turi pakankami daug turto ir piniginių lėšų, todėl sprendimas steigti priverstinę hipotekÄ yra perteklinis ir panaikinamas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimu su vaikais tvarka. Jo manymu toks minimalus bendravimas su vaikais dar labiau atitolins jį nuo dukrų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teismo, daro iÅ¡vadÄ , kad bendravimo su vaikais tvarka nustatyta iÅ¡skirtinai vaikų interesais ir toks minimalus bendravimas su vaikais yra laikinas, tik iki 2012 m. sausio 1 d. Å i tvarka gali bÅ«ti keičiama, pirmiausiai atsižvelgiant į vaikų pageidavimÄ ir interesus.

Negalima sutikti su atsakovu, kad teismas apribojo jo tėvystės teises. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog atsakovo veiksmai ir poelgiai darytų vaikams neigiama įtakÄ . Tos aplinkybės, kad atsakovas charakterizuojamas teigiamai, neturi žalingų įpročių, prižiÅ«ri savo bÅ«stÄ ir nori bendrauti su vaikais, negali nulemti bendravimo intensyvumÄ ir nustatyti priverstinį vaikus bendravimÄ su tėvu. Atsakovas kaltina ieÅ¡kovę, jos tėvus, kad jie daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams, nuteikia prieÅ¡ jį, tačiau pagrįstų įrodymų Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, tiek ieÅ¡kovė, tiek jos tėvai ir brolis patvirtino, kad jokio vaikų nuteikimo prieÅ¡ tėvÄ nėra, kad bendravimas su vaikais yra tik atsakovo problema, nes jis per 3 metus, kuriuos negyveno Å¡eimoje, su vaikais mažai bendravo ir nemoka su jais bendrauti. Atsakovui žinoma, kad dukra M. buvo apklausta teismo posėdyje. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad mergaitė paaiÅ¡kino savo požiÅ«rį į tėvÄ , jausmus jam ir priežastis dėl kurių nenori su juo gyventi, patvirtino, jog tėtis jas lankydavo labai retai (t. 1, b. l. 54-55).

Nėra pagrindo abejoti vaiko išsakyta nuomone, nes tokio amžiaus vaikai kalba nuoširdžiai, taip kaip jaučia. Atsakovui yra gerai žinoma, kad M. turi psichologinių ir sveikatos problemų, o G. yra dar labai maža ir labiau prisirišusi prie mamos. Atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su dukromis nepaisydamas jų norų, interesų ir psichologinės būklės, norėdamas įtvirtinti savo teisę. Tai patvirtina kad ir tokia aplinkybė, jog pateiktame savo siūlyme dėl bendravimo laiko su dukromis, nėra joms svarbių datų, gimimo dienų ir atostogų.

Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarkÄ , teismas vadovavosi iÅ¡imtinai vaikų interesais, jų iÅ¡reikÅ¡tais pageidavimais ir žinoma atsižvelgdamas į tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime. Minimali bendravimo su vaikais tvarka nustatyta tik iki 2012-01-01, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog atsakovas, esant vaikų norui negali jų matyti ir bendrauti dažniau. Å alims palikta teisė geranoriÅ¡kai tartis dėl bendravimo laiko, dažnumo ir pan. Byloje pateiktų duomenų visetas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu dažnesnis bendravimas su tėvu prieÅ¡tarautų vaikų interesams, kenktų jų emocinei bÅ«senai, nusistovėjusiai bÅ«ties tvarkai, stabilumui.

Pagrindo, keisti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , atsakovo apeliacinio skundo motyvais, nėra.

Dėl R. R. apeliacinio skundo.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 35 392 Lt santuokoje įgytų santaupų. Nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu Å¡ioje dalyje, laiko, kad nepagrįstai jos reikalavimas atmestas.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl sukauptų indėlių priteisimo pareiÅ¡kė 2010-05-05, tačiau Å¡is reikalavimas neparemtas jokiais pagrįstais įrodymais ir paskaičiavimais, kurie patvirtintų jog santuokos metu buvo sukauptas 70 784 Lt indėlis. Negalima sutikti, kad teismas pažeidė CK 3. 88 straipsnio prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Ä®statymas reglamentuoja, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ . Ir nors CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga Å¡eimos bylose bÅ«ti aktyviam, tai neįpareigoja teismo  bÅ«ti aktyviam sprendžiant visus Å¡eimos byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimÄ padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ .

IÅ¡ atsakovo vardu sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad didžioji dalis piniginių lėšų yra paveldėta (t. 1, b. l. 143-164). IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti 35 392 Lt nenurodė kokios sumos, kurio laikotarpiu, kokiose sÄ skaitose buvo sukauptos, nepateikė reikalaujamos sumos paskaičiavimo.

Neįrodžius reikalavimo pagrįstumo, jis negali bÅ«ti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ (CPK 12,, 178, 180 str.). Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimÄ , todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus Å¡alių įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies (iÅ¡ 7 reikalavimų patenkintas vienas), todėl jo turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 286 Lt (2000 : 7=285,71). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteistinos (CPK 79, 92,

93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Utenos rajono

apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimÄ dalyje dėl priverstinės hipotekos steigimo E. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui,

gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitoje dalyje palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 286 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų E. R., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                                         Zina

Mickevičiūtė

                                                                                     Laimutė

Sankauskaitė

                                                                         Laimantas

Misiūnas

                             Â