2023-01-04 Nr. AB-383-3-61-3-04117-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-12-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04117-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16.4; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės laboratorija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauen craft“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1A-215 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 27 d. skundą dėl Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 21 d. tyrimo protokolų Nr. 20MLT1181, Nr. 20MLT1182, Nr. 20MLT1183, Nr. 20MLT1184 ir Nr. 20MLT1185 (toliau – ir Tyrimo protokolai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, nesutikdamas su Tyrimo protokoluose nurodytu alkoholinių gėrimų klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – ir KN), padavė atsakovui 2020 m. spalio 27 d. skundą, tačiau atsakovas šį skundą paliko nenagrinėtu, tvirtindamas, kad Tyrimo protokolai nenustato pareiškėjui teisių ar pareigų, nesukelia jam teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pozicija ir vadovaudamasis teismų praktika, teigė, kad šiuo atveju būtina analizuoti ne tik Tyrimo protokolų pavadinimą, turinį ar lingvistinius išsireiškimus „rekomenduoja“, „rekomendacinis“, bet ir jų priėmimą lydinčius bei reglamentuojančius teisės aktus.

Tyrimo protokolai yra pareiškėjui tiesiogiai ir asmeniškai taikomi specialiosios muitinės įstaigos sprendimai, susiję su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, todėl pareiškėjas turi teisę tokius sprendimus apskųsti Departamentui. Pareiškėjas pastarąją teisę kildino iš Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punkto, Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 patvirtintų Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.1 papunkčio ir 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Kodeksas), 44 straipsnio ir 5 straipsnio 39 punkto. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje tik Muitinės laboratorija turi teisę teikti išvadas dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Tyrimo protokolai neabejotinai turi įtakos Bendrovės pareigoms santykiuose su valstybe, kadangi Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri ir nurodė pareiškėjui jo gaminamų gėrimų tarifines grupes bei KN kodą.

Tyrimo protokolai sukelia Bendrovei neigiamas teisines pasekmes, nes, vadovaujantis KN kodu, nustatoma mokestinė-teisinė prekės situacija (pvz., jeigu bus pritaikyti Tyrimo protokoluose nurodyti kodai, ji privalės sumokėti daug didesnį akcizo mokestį). Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas irgi laikosi pozicijos, kad Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolai dėl atlikto produktų klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą gali būti skundžiami (žr. 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017).

Teismų praktikoje pažymėta ir tai, jog nėra pagrindo teigti, kad, jei Tyrimo protokolas surašomas juridinių ar fizinių asmenų prašymu (nagrinėjamu atveju – Inspekcijos prašymu), tai tik asmuo, pareiškęs tokį prašymą, gali skųsti tokį Tyrimo protokolą. Departamentui nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tyrimo protokolų panaikinimo, buvo paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą. Manė, kad Tyrimo protokolai, kurie buvo surašyti Inspekcijos prašymu ir interesais, nelaikytini dėl pareiškėjo priimtais specialiosios muitinės įstaigos privalomais sprendimais, sukeliančiais jam teisines pasekmes ar sukuriančiais kokias nors teises ir pareigas. Nors pareiškėjas turi teisę skųsti Departamentui muitinės įstaigų priimtus sprendimus, tačiau aptariami protokolai neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl jie nelaikytini tiesiogiai ir individualiai jam taikomais sprendimais. Tyrimo protokolai turi įtakos Bendrovės santykiams su kitomis valstybės institucijomis, be kita ko, Inspekcija, tačiau jie yra tik tarpiniai dokumentai, skirti Inspekcijos priimamiems sprendimams pagrįsti. Atsakovas tvirtino, kad, priešingai nei teigiama skunde, prekių tarifiniam klasifikavimui galima remtis ne tik Muitinės laboratorijos, bet ir kitos kompetentingos institucijos išvadomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 p.). Be to, atsakovo įsitikinimu, pagal teismų praktiką, galimybė ginčyti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus atsiranda tik tais atvejais, kai teismas Departamento sprendimą palikti skundą nenagrinėtu pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, o Departamentas, vykdydamas tokį teismo sprendimą, ginčą išnagrinėja iš esmės.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Kauen craft“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad Inspekcija atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą ir paėmė Bendrovėje gaminamų 5 rūšių spirituoto vaisių vyno ir nealkoholinių gėrimų mišinių pavyzdžius: „Shake Club Blackcurrant“, „Shake Club Tonic“, „Shake Club Orange“, „Shake Club Green Apple“, „Shake Club Cranberry“, kuriuos perdavė Muitinės laboratorijai KN kodui ir tarifinei grupei nustatyti. Inspekcija, gavusi 2020 m. rugsėjo 21 d. Tyrimo protokolus Nr. 20MLT1181, Nr. MLT1182, Nr. 20MLT1183, Nr. 20MLT1184, Nr. 20MLT1185 ir jais remdamasi, pateikė pareiškėjui 2020 m. spalio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (19.22-10E)FR1042-3508, kurioje nurodė, kad gaminami gėrimai laikytini kitu spiritiniu gėrimu negu buvo nurodžiusi Bendrovė, todėl turi būti taikomas kitas KN kodas ir kita tarifinė grupė.

7. Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, padavė Departamentui 2020 m. spalio 27 d. skundą, prašydamas panaikinti Tyrimo protokolus ir pavesti Muitinės laboratorijai priimti naujus sprendimus dėl minėtų gėrimų tarifinio prekių klasifikavimo.

8. Departamentas ginčijamame 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 1A-215 nurodė, kad Tyrimo protokolai yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, taigi, jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nėra laikytini sprendimais. Pareiškėjas minėtus protokolus nepagrįstai laiko dėl jo priimtais privalomais sprendimais, skundžiamais vadovaujantis Muitinės įstatymo 31 straipsniu ir Nuostatais. Pareiškėjui paaiškinta, kad galimybė ginčyti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus atsiranda tik iš esmės išnagrinėjus ginčą dėl mokesčių administratoriaus priimto sprendimo ir pateikus skundą dėl pastarojo sprendimo, kartu ginčijant Tyrimo protokolą.

9. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir ginčo aplinkybes, nusprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Tyrimo protokolai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra laikytini tarpiniais dokumentais kitų institucijų priimamiems sprendimams pagrįsti, o, vadovaujantis teismų praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl užkirsto kelio jam ginti savo pažeistas teises, Muitinės laboratorijai netinkamai atlikus jo gaminamo produkto klasifikavimo pagal KN, taip pat dėl to, kad Muitinės laboratorijos išvados yra besąlygiškai privalomos, ir pažymėjo, jog, pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, gali būti remiamasi ne tik Muitinės laboratorijos, bet ir kitos kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017 pateiktus išaiškinimus. Akcentavo, kad minėtoje nutartyje nurodytos sąlygos, kurioms esant pareiškėja galėtų ginčyti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus: „pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-26 palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nusprendus panaikinti tokį Muitinės departamento sprendimą, o vėliau Muitinės departamentui išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės“, pareiškėja turės teisę teisme ginčyti tiek Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, tiek galutinį Muitinės departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas bus išnagrinėtas iš esmės. Taip pat su šiais reikalavimais ji turės teisę reikšti ir išvestinius reikalavimus. Iš šios nutarties matyti, kad galimybė teisme ginčyti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus atsiranda tik teismui pripažinus Departamento sprendimą palikti skundą nenagrinėtu nepagrįstu ir neteisėtu bei Departamentui, vykdant tokį teismo sprendimą, ginčą išnagrinėjus iš esmės. Taigi, prievolė Departamentui nagrinėti asmenų skundus dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų, surašytų ištyrus kitų asmenų pateiktus tyrimui pavyzdžius, kuriais remiantis jie priima atitinkamus administracinius aktus, nenumatyta.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-252/2010 konkrečiai nurodė, jog tiesiogines teisines pasekmes, kurios gali atsirasti pareiškėjui, lemia galutinis mokesčių administratoriaus aktas, kuris būtų priimtas minėtų išvadų pagrindu. Taigi, pareiškėjas turėtų skųsti paskesnį teisės aktą, kuris turi tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai, o nagrinėjant tokį ginčą būtų vertinamas ir pirminis aktas, lėmęs galutinio teisės aktų priėmimą, – Muitinės laboratorijos aktas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atitinkamai, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Kauen craft“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus (be kita ko, teisė apskųsti Tyrimo protokolus jam kyla iš Kodekso 44 str. ir 5 str. 39 p., Muitinės įstatymo 31 str. 1 p. ir Nuostatų 5.1 p.; Tyrimo protokolai yra tiesiogiai ir asmeniškai pareiškėjui taikomi specialiosios muitinės įstaigos sprendimai, susiję su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu; tik Muitinės laboratorija turi teisę teikti išvadas Lietuvos Respublikoje; sprendimai, įforminti Tyrimo protokolais, turi įtakos Bendrovės pareigoms santykiuose su valstybe ir sukelia jai neigiamas teisines pasekmes; Tyrimo protokolų išvados yra privalomos, nepaisant juose vartojamų lingvistinių išsireiškimų „rekomenduojama“, „rekomendacinis“) ir tvirtina, kad teismas šiuos argumentus išnagrinėjo netinkamai. Pareiškėjo nuomone, jo pozicijos teisingumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-1949/2008, Nr. A261-1706/2010, Nr. eAS-396-261/2017. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog gali būti remiamasi ne tik Muitinės laboratorijos, bet ir kitos kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrių laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis, neatsižvelgia į realią Lietuvoje esančią situaciją, kadangi teismo minėta galimybė yra tik teorinė, o tai, kad ginčo kontekste Muitinės laboratorija yra vienintelė specializuota laboratorija Lietuvoje, viešai deklaravo ir atsakovas.

15. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad Tyrimo protokolai tiesiogiai nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar prievolių, o jais tik remiasi kiti asmenys (įstaigos), todėl jie laikytini tarpiniais dokumentais, pavyzdžiui, Inspekcijos sprendimams pagrįsti. Pareiškėjas turėtų skųsti paskesnį administracinį sprendimą, darantį tiesioginę įtaką jo teisinei padėčiai, o, nagrinėjant tokį ginčą, kartu būtų įvertintas ir pirminis dokumentas, lėmęs galutinio sprendimo priėmimą (šiuo atveju – Tyrimo protokolai). Be to, atsakovas, vadovaudamasis Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčo kontekste Muitinės laboratorija yra vienintelė specializuota laboratorija, ir pažymi, jog galima remtis ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas pareiškėjo prašymą panaikinti Tyrimo protokolus paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 27 d. skundą.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Tyrimo protokolai nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, jie laikytini tarpiniais dokumentais, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, tvirtindamas, jog teismo išvados nesuderinamos su teismų praktika ir faktine situacija. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad Inspekcija, atlikusi operatyvų patikrinimą Bendrovės akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, 2020 m. spalio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (19.22-10 E) FR1042-3508 skirsnyje „Siūlymai, pastabos, rekomendacijos mokesčių mokėtojui“ nurodė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bei gautais Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolų atsakymais, aukščiau nurodytiems produktams taikyti 280 tarifinę grupę ir 2208 kombinuotosios nomenklatūros kodą.“ Išvada, kad sandėlyje buvę pagaminti ir Latvijos Respublikos įmonėms skirti fermentuoti alkoholiniai gėrimai neturi KN 2206 pozicijai priskiriamų fermentuotų gėrimų savybių, todėl minėtiems gėrimams turėtų būti nurodyta KN 2208 90 69 ir tarifinė grupė 280, buvo padaryta vadovaujantis Tyrimo protokolais.

21. Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Tyrimo protokolus ir pavesti Muitinės laboratorijai priimti naujus sprendimus dėl gėrimų „Shake Club Blackcurrant“, „Shake Club Tonic“, „Shake Club Orange“, „Shake Club Green Apple“, „Shake Club Cranberry“ tarifinio prekių klasifikavimo. Atsakovas ginčijamu Sprendimu šį pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas šį Sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmetė.

22. Pareiškėjas savo teisę apskųsti Tyrimo protokolus pirmiausiai kildina iš teisės normų:

22.1. Kodekso 44 straipsnio, nustatančio, kad bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu <...> (1 d.); teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dvejais etapais: a) pirmiausiai, pateikiant skundą muitinei, teisminei institucijai arba kitai valstybės narės valdžios institucijai, paskirtai nagrinėti tokius skundus; b) vėliau, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatomis, kreipiantis į aukštesnę nepriklausomą valdžios instituciją, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota valdžios institucija (2 d.); valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti (4 d.); kartu akcentuodamas Kodekso 5 straipsnio 39 punkte pateiktą „sprendimo“ apibrėžimą: bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims;

22.2. Muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punkto, įtvirtinančio, kad skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo teikiami Muitinės departamentui;

22.3. Nuostatų 5.1 papunkčio, numatančio, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu.

23. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šias teisės normas, yra atmestini, o pareiškėjo pozicija, kad Tyrimo protokolai yra pareiškėjui tiesiogiai ir asmeniškai taikomi specialiosios muitinės įstaigos sprendimai, yra pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone. Pastebėtina, kad Tyrimo protokoluose nėra suformuluoti jokie nurodymai tiesiogiai ir asmeniškai pareiškėjui arba kitokie nurodymai, sukeliantys jam teisines pasekmes (pvz., įpareigojimas prekių dokumentuose nurodyti kitokias KN pozicijas, akcizų tarifo nustatymas), o tik užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl tyrimui pateiktų gazuotų alkoholinių gėrimų savybių, pagal kurias šie gėrimai priskirtini vienai ar kitai KN pozicijai. Pareiškėjas nepateikė argumentų, keliančių abejonių dėl atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog Tyrimo protokolai laikytini tarpiniais dokumentais, tik sudarančiais prielaidas priimti ir / ar parengti galutinį sprendimą. Tai, kad Tyrimo protokolai nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje nesukelia pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, iš esmės patvirtina ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad Inspekcija ir kiti asmenys priima sprendimus, vadovaudamiesi šiais protokolais. Be to, pareiškėjo išdėstyti argumentai nesudaro priežasčių manyti, jog jis, ginčydamas vėlesnį administracinį sprendimą, kartu negalėtų ginčyti ir Tyrimo protokolų išvadų, kaip vėlesnio administracinio sprendimo teisinio ir / ar faktinio pagrindo (motyvo), kaip tai nurodyta skundžiamame teismo sprendime akcentuotoje teismų praktikoje. Taigi, Tyrimo protokolai nelaikytini sprendimu, kaip jis suprantamas pagal šios nutarties 22 punkte aptartas teisės normas, dėl kurio galėtų būti paduotas skundas.

24. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra suderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, išdėstyta 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1949/2008, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1706/2010, 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo vertinimas padarytas neatsižvelgiant nei į teismų praktikos plėtojimąsi, pavyzdžiui, tarpinio sprendimo vertinimo klausimu, nei į pasikeitusį teisinio reguliavimo kontekstą, pavyzdžiui, Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, 41 punkte buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta asmens, nesutinkančio su tyrimo protokole nurodytu prekės kodu pagal muitinės naudojamas nomenklatūras, teisė apskųsti tokį protokolą Departamentui, tačiau šis įsakymas neteko galios 2015 m. rugsėjo 1 d., o Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintuose Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatuose, galiojančiuose iki šiol, tokia teisė nebėra numatyta.

25. 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017 buvo tiriama panaši nagrinėjamajai situacija, kai pareiškėjas (toje byloje) prašė, be kita ko, panaikinti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus dėl tirtų alkoholinių gėrimų atitikties nurodytai KN pozicijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje, akcentuodamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka taisykles, iš esmės nurodė, kad pareiškėjas (toje byloje) turės teisę ginčyti teisme ir tyrimo protokolus, ir Departamento sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl tyrimo protokolų panaikinimo, tuo atveju, jeigu teismas išnagrinės bylą dėl Departamento sprendimo, kuriuo toks pareiškėjo skundas jau buvo paliktas nenagrinėtu, ir panaikins šį Departamento sprendimą, o Departamentas priims naują sprendimą, kuriuo toks pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje neatliko vertinimo, ar Muitinės laboratorijos priimti tyrimo protokolai gali būti ginčo administracinėje byloje objektu, ir tik pastebėjo, kad ginčai dėl tokių tyrimo protokolų teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėjami iš esmės, nurodydamas į anksčiau minėtas nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1949/2008 ir Nr. A261-1706/2010. Tai, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

26. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo bylos proceso dalyvių argumentus, kurie iš esmės tik buvo pakartoti apeliacinės instancijos teismui, o likę ginčo šalių argumentai (pvz., dėl to, ar egzistuoja kitos kompetentingos institucijos, kurių išvadomis galima remtis siekiant nuginčyti Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl plačiau netirtini.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai Sprendimą paliko nepakeistą ir atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti tokį atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis