2022-06-15 Nr. AB-16476-3-61-3-01193-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-349-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01193-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. sausio 19 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. KPPP-02 (toliau – ir Išvada) kaip tarpinį aktą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2022 m. vasario 16 d. įsakymą (toliau – ir Įsakymas) kaip galutinį teisės aktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundą dėl CPVA Išvados panaikinimo paduoti netenkinti ir atsisakė priimti Direkcijos skundą dėl viešosios įstaigos CPVA Išvados panaikinimo. Teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Susisiekimo ministerijos Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui Išvados gavimo datą patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę, praleidus vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti. Vykdydamas 2022 m. kovo 21 d. nutartį, pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuriuo prašė skundo trūkumus laikyti ištaisytais ir administracinę bylą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka; tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad vieno mėnesio Išvados apskundimo terminas yra praleistas, šį terminą atnaujinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija CPVA Išvadą, kuri priimta 2022 m. sausio 19 d., ir pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. pareiškime nurodė ir prie skundo pridėjo įrodymus, kad su Išvada jis susipažino 2022 m. sausio 20 d. Pareiškėjas į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo kreipėsi 2022 m. kovo 17 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui teismui paduoti.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. pareiškime nurodė, jog jis skundą dėl Išvados padavė teismui laiku, t. y. 2022 m. vasario 18 d., laikydamasis joje nurodytos apskundimo tvarkos, tačiau teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, atsisakė priimti jo skundą, konstatavęs, kad Išvada negali būti laikoma savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). Pareiškėjo atskirojo skundo pagrindu LVAT užvesta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. eAS-264-415/2022. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad šioje Išvadoje pateiktų rekomendacijų pagrindu buvo priimtas ir taip pat šioje byloje skundžiamas Susisiekimo ministerijos 2022 m. vasario 16 d. įsakymas, kuris yra galutinis procedūros sprendimas.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas esmine aplinkybe, kuria jis grindė termino pateikti teismui skundą dėl Išvados panaikinimo praleidimą, laikė tai, kad jis dėl Išvados kreipėsi į teismą laiku, tačiau teismas skundą atsisakė priimti skundą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl CPVA Išvados panaikinimo. Teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl 2022 m. vasario 28 d. nutarties yra padavęs atskirąjį skundą. LVAT procesinio sprendimo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties nėra priėmęs (Nr. eAS-264-415/2022). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis atsisakyti priimti skundą, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, nėra įsiteisėjusi, todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą ši aplinkybė šiuo metu nebuvo reikšminga. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino kreiptis į teismo praleidimo aspektu, byloje teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti jam terminą skundą dėl Išvados panaikinimo paduoti nebuvo pagrindo.

Teismui netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Išvadą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Skundas dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. vasario 16 d. įsakymą atitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo priimtas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti Direkcijos 2022 m. kovo 17 d. skundą dalyje dėl CPVA Išvados, kaip tarpinio teisės akto, panaikinimo. Taip pat pareiškėjas prašo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eAS-264-415/2022.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad CPVA Išvada yra dvilypė – viena Išvados dalis pareiškėjui per se (savaime) sukėlė neigiamas materialiąsias teisines pasekmes, o kita Išvados dalis buvo tik tarpinio pobūdžio aktas, kadangi materialiąsias teisines pasekmes sukėlė ne pati Išvada, bet jos pagrindu priimtas Įsakymas. Atsižvelgdamas į LVAT praktiką, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. vasario 18 d. pareiškėjas pateikė skundą tik dėl Išvados dalies, kuri pareiškėjui sukėlė neigiamas materialiąsias teisines pasekmes. Likusios Išvados dalies pareiškėjas skųsti negalėjo, kadangi ji per se jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukėlė, o pateikė tik rekomendacijas Susisiekimo ministerijai, jog ši priimtų atitinkamus materialiąsias teisines pasekmes sukeliančius sprendimus. Atitinkamai, pareiškėjas sulaukė kol materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančios CPVA Išvados dalies pagrindu bus priimtas pareiškėjui materialiąsias teisines pasekmes sukeliantis Susisiekimo ministro Įsakymas, ir nesutikdamas su juo, 2022 m. kovo 17 d. pateikė skundą dėl Įsakymo ir CPVA Išvados dalies, kurio pagrindu šis Įsakymas ir buvo priimtas. Taigi, skundo dalis buvo susijusi su CPVA Išvados dalimi, kuri buvo tarpinis teisės aktas ir pati tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms nepadarė. Todėl terminas tokios skundo dalies priėmimui turėjo būti vertinamas ne nuo dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie CPVA Išvadą, o nuo dienos, kai pareiškėjui buvo įteiktas galutinis teisės aktas, šiuo atveju – Įsakymas.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia LVAT praktika, kurioje yra konstatuota, kad skundžiant galutinio individualaus teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, kartu turi būti vertinamas ir sprendžiamas tarpinio teisės akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas, tos pačios CPVA Išvados pobūdį skirtingose administracinėse bylose vertino skirtingai, kas neleidžia pareiškėjui tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Įsakyme pasisakoma tik dėl Išvadoje nurodytų rekomendacijų (5, 9 p.), tačiau Susisiekimo ministerija nieko nepasisako ir nevertina CPVA pritaikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas skirtingose administracinėse bylose neatsižvelgė į pareiškėjo skunduose nurodytus argumentus dėl CPVA Išvados dvilypiškumo ir klaidinančio pobūdžio. Visa CPVA Išvada negali būti laikoma nei galutiniu individualiu aktu, nei tarpinio pobūdžio aktu vienu metu, kadangi ji savyje iš esmės talpina du atskirus aktus: (i) galutinį individualų aktą (dėl 5 proc. dydžio finansinės korekcijos); (ii) tarpinio pobūdžio aktą (dėl rekomendacijų Susisiekimo ministerijai). Vienas iš šių aktų pareiškėjui sukėlė neigiamas materialines teisines pasekmes, o kitas jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukėlė, todėl jiems taikytina skirtinga ABTĮ įtvirtinta ir LVAT praktikoje išplėtota apskundimo bei pagrįstumo vertinimo tvarka. Atsižvelgdamas į šiuos aspektus, pareiškėjas teigė elgęsis procesiškai tinkamai ir laiku pateikė abu skundus dėl abiejų CPVA dalių, tačiau nebuvo priimtas nei vienas, nei kitas, vienu atveju nurodant, neva CPVA Išvada visoje apimtyje yra tarpinis administracinis teisės aktas, o kitu – kad CPVA Išvada visoje apimtyje yra galutinis administracinis teisės aktas.

Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja pagrindas sujungti šio atskirojo skundo pagrindu LVAT iškeltą administracinę bylą su administracine byla Nr. eAS-264-415/2022. Pareiškėjas atsižvelgdamas į tai, kad LVAT nagrinės administracines bylas dėl nutarčių, kurios abi yra priimtos dėl tos pačios priežasties – atsisakymo priimti pareiškėjo skundus dėl CPVA Išvados panaikinimo, teismas skirtingose bylose tos pačios CPVA Išvados pobūdį vertino skirtingai, atskirųjų skundų teikimo priežastis ir teisinis pagrindas yra tapatūs, proceso šalys tapačios, o faktinės aplinkybės identiškos, pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 68 straipsnio 1 dalimi, siekdamas padėti užtikrinti, kad LVAT praktika būtų formuojama nuosekliai, o racionalaus proceso, efektyvumo ir veiksmingumo principai būtų tinkamai įgyvendinti, kartu teikia šį prašymą dėl bylų sujungimo. Nesujungus nurodytų administracinių bylų, pareiškėjo nuomone, būtų palikta galimybė, kad teismai skirtingose bylose pagal du atskiruosius skundus priims tarpusavyje prieštaringus procesinius sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiami aktai pareiškėjui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose nustatytų būdų. Dėl pareiškėjo pradelsto termino Išvadai skųsti bei šio termino atnaujinimo galimybės, CPVA iš esmės palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje išdėstytą teismo poziciją, kad atsižvelgiant į visas byloje įvertintas aplinkybes, tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti jam terminą skundą dėl Išvados panaikinimo paduoti nėra pagrindo. Kaip nurodyta minėtoje teismo nutartyje bei atskirajame skunde, dėl Išvados panaikinimo pareiškėjas savo galimai pažeistus teisinius interesus gina atskirame teisminiame procese. Kadangi pažeidimo tyrimo atžvilgiu lygiagrečiai vyksta du teisminiai procesai iš esmės dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šioje byloje pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas pateikė prašymą sujungti administracinę bylą Nr. eAS-349-968/2022 su administracine byla Nr. eAS-264-415/2022.

ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinių bylų Nr. eAS-349-968/2022 ir Nr. eAS-264-415/2022 sujungimo klausimas jau buvo sprendžiamas LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-264-415/2022. Pastarojoje byloje teisėjų kolegija iš esmės analogiškais argumentais grindžiamo pareiškėjo prašymo netenkino, nustačiusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022 (adm. b. Nr. eAS-264-415/2022) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3772-484/2022 (adm. b. Nr. eAS-349-968/2022) pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Išvadą atsisakė priimti – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ir konstatavusi, kad, nors abiem atvejais spręstina dėl pareiškėjo skundų, kuriuose ginčijama Išvada, priėmimo nagrinėti teisme, tačiau bylų dėl atskirųjų skundų sujungimui nėra faktinės ir teisinės būtinybės, o skundų išnagrinėjimas skyriumi negali sukelti jokių neigiamų teisinių padarinių pareiškėjui.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitaip vertinti pareiškėjo prašymą dėl administracinių bylų Nr. eAS-349-968/2022 ir Nr. eAS-264-415/2022 sujungimo. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo kreipėsi praleidęs vieno mėnesio terminą skundui teismui paduoti. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjas esmine aplinkybe, kuria jis grindžia termino pateikti teismui skundą dėl Išvados panaikinimo praleidimą, laiko tai, kad jis dėl Išvados kreipėsi į teismą laiku, tačiau teismas skundą atsisakė priimti, nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis atsisakyti priimti skundą, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, nėra įsiteisėjusi, todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą ši aplinkybė šiuo metu nėra reikšminga. Teismui netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Išvadą atsisakyta priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog Išvada yra dvilypė – viena Išvados dalis pareiškėjui per se sukėlė neigiamas materialiąsias teisines pasekmes, o kita Išvados dalis buvo tik tarpinio pobūdžio aktas, kadangi materialiąsias teisines pasekmes sukėlė ne pati Išvada, bet jos pagrindu priimtas Įsakymas. Pareiškėjo nuomone, terminas tokios skundo dalies priėmimui turėjo būti vertinamas ne nuo dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie CPVA Išvadą, o nuo dienos, kai pareiškėjui buvo įteiktas galutinis teisės aktas – Įsakymas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadoje atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl Direkcijos tarptautinio atviro konkurso būdu įvykdyto viešo pirkimo „Tako Smiltynė-Nida ruožų rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos“, Pirkimo Nr. 556271, tam tikrų objekto dalių. Iš Išvados turinio matyti, jog Išvadoje konstatuoti pažeidimai, taip pat faktinės su pažeidimais susijusios aplinkybės. Pareiškėjas šioje byloje skundžia Išvados 5 ir 9 punktus, kuriais CPVA pateikė rekomendacijas ir pasiūlymus Susisiekimo ministerijai.

Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo CPVA Išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-264-415/2022, iš Išvados turinio nustatė, kad Išvados 6, 7 ir 8 punktais CPVA nusprendė, jog Direkcija padarė pažeidimą ir dėl to nustatė Direkcijai 5 proc. dydžio finansinę pataisą, todėl ši Išvados dalis sukelia pareiškėjui teisinius padarinius. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šią Išvados dalį vertino netinkamai ir nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl Išvados 6, 7 ir 8 punktų pagrindu taikytos 5 proc. dydžio finansinės pataisos ginčijimo, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria ginčijama Išvada dėl 6, 7, 8 punktų ir jų pagrindu taikytos 5 proc. finansinės pataisos, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl nurodytos jo dalies perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 3 p.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022 priėmė pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, jog netgi vertinant, kad pareiškėjui apie galimą jo teisių pažeidimą tapo žinoma 2022 m. sausio 20 d., gavus Išvadą, į teismą pareiškėjas kreipėsi su skundu tik 2022 m. kovo 17 d., konstatuoja, kad pareiškėjas praleido teisės aktų nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Išvados paduoti. Byloje nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-467-492/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis atsisakyti priimti skundą, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nebuvo reikšminga. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis termino kreiptis į teismo praleidimo aspektu, byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytos termino pateikti teismui skundą dėl Išvados panaikinimo praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, objektyviai lėmusiomis termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, manydamas, kad jo teises pažeidžia ne tik Išvados 6–8 punktai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-3375-809/2022, bet ir Išvados 5 ir 9 punktai, turėjo galimybę Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00824-2022-3) ginčyti ir pastarąją Išvados dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti jam terminą skundui dėl Išvados (jos 5 ir 9 punktų) panaikinimo paduoti nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Išvadą (jos 5 ir 9 punktus).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundą dėl Išvados (jos 5 ir 9 punktų) panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė