2024-06-19 Nr. AB-9739-3-61-3-01136-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-06-19 Nr. AB-9739-3-61-3-01136-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 23S131967 (toliau – Sprendimas), kuriuo Migracijos departamento 2022 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 22S100372 pripažintas netekusiu galios. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-302-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 23S131967 (toliau – Sprendimas), kuriuo Migracijos departamento 2022 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 22S100372 pripažintas netekusiu galios. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu susipažino 2024 m. kovo 19 d., kai buvo atvykęs į Migracijos departamentą atsiimti leidimą laikinai gyventi, nes atsakovas savo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, pripažino netekusiu galios, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi bylą nutraukė (administracinė byla Nr. eI2-8461-473/2023). Pareiškėjas vizito metu sužinojo, kad yra priimtas Sprendimas. Pareiškėjas teigė, kad, nors pagal Migracijos departamento pateiktus Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenis Sprendimas buvo perskaitytas 2023 m. rugpjūčio 17 d., tačiau jis tuo metu manė, kad tai tas pats atsakovo 2023 m. kovo 17 d. sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760163248 panaikinimo, kuris 2023 m. birželio 13 d. buvo pripažintas netekusiu galios paties atsakovo (dėl jo buvo nutraukta administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Be to, MIGRIS paskyroje Sprendimas įkeltas ADOC formatu, nėra tinkamas jį atidaryti įprastame mobiliame telefone, neturint specialios programos. Pareiškėjas dėl šios priežasties negalėjo tinkamai susipažinti su Sprendimu.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sprendimo pagrindas yra tai, kad darbdavys nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Atsakovas 2023 m. birželio 12 d. panaikino savo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 23S30737, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Taigi atsakovas jau turėjo žinoti visas aplinkybes, susijusias su jo darbo teisiniais santykiais. Būtent dėl to pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad šis ginčas su atsakovu yra pabaigtas.
Pareiškėjas nebuvo įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje, todėl šis darbdavio veiksmas yra neteisėtas. Pareiškėjas, nežinodamas apie darbo sutarties nuo 2023 m. kovo 31 d. nutraukimą, negalėjo ginti savo interesų įstatyme nustatyta tvarka. Tai sukėlė neigiamas pasekmes – atsakovas panaikino savo sprendimą, kuriuo jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi.
II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo F. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog Sprendimas jam buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. per MIGRIS. Į bylą pateikti šios sistemos duomenys patvirtina, kad pranešimas perskaitytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Iš MIGRIS pareiškėjo paskyroje pateikto Migracijos departamento pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas lietuvių ir anglų kalbomis informuotas apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. yra priimtas sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat anglų kalba išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Taigi, aiškiai nurodyta tokio sprendimo priėmimo data, esmė. Todėl pareiškėjo argumentas, jog jis manė, kad atsiųstas ankstesnis Migracijos departamento priimtas sprendimas jo atžvilgiu, teismo vertintas kritiškai.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Sprendimas atsiųstas ADOC formatu, todėl jis negalėjo susipažinti su Sprendimo turiniu telefone, aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste taip pat nesudarė pagrindo pripažinti svarbia, dėl kurios buvo praleistas terminas skundui paduoti. Pareiškėjas, būdamas informuotas apie Sprendimo priėmimą, jo esmę ir neturėdamas techninių galimybių perskaityti Sprendimo turinio mobiliajame telefone, teismo įsitikinimu, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti tokio (neigiamo) Sprendimo turinį ir sukeliamas pasekmes. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo pasyvus elgesys lėmė tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbo santykiais, jo neinformavimu apie darbo sutarties nutraukimą, ir manymas, kad ginčas su Migracijos departamentu yra pasibaigęs, dėl aukščiau nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie Sprendimą, taip pat vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio, nepagrindžiančiomis termino kreiptis į teismą praleidimo.
Apibendrinęs teismas konstatavo, kad teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo paduoti nėra, todėl jo prašymas netenkintinas. Atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą atsisakyta priimti.
Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakius priimti skundą, pareiškėjo atstovui grąžintas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
III. Pareiškėjas F. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį bei perduoti teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai teigia, kad pareiškėjas visus praeitus metus turėjo sveikatos problemų – jam nustatytos kelios lėtinės ligos, jis nuolat lankydavosi medicinos įstaigose, nuolat buvo stresinėje situacijoje, dėl ko galėjo tinkamai nesuvokti 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimo apie atsakovo priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, būtent, kad tai naujas sprendimas, o ne 2023 m. kovo 17 d. atsakovo sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui apie Sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d., tačiau į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi 2024 m. kovo 26 d., t. y. žymiai praleidęs terminą skundui paduoti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir pasirinkto veikimo modelio priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad apie Sprendimą sužinojo 2024 m. kovo 19 d., atvykęs į Migracijos departamentą.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjas tvirtina, jog apie Sprendimą sužinojo 2024 m. kovo 19 d. atvykęs į Migracijos departamentą.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad MIGRIS pranešimas pareiškėjo paskyroje perskaitytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Iš MIGRIS pareiškėjo paskyroje pateikto Migracijos departamento pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas lietuvių ir anglų kalbomis informuotas apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. yra priimtas sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat anglų kalba išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog jis manė, kad atsiųstas ankstesnis Migracijos departamento sprendimas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai vertino kritiškai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys yra pakankami patvirtinti, kad Sprendimas pareiškėjui buvo ir įteiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. rugpjūčio 17 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, grįsdamas jį tik objektyviai nepagrįstu manymu, kad jam atsiųstas ankstesnis Migracijos departamento sprendimas, priimtas jo atžvilgiu, taip pat aplinkybe, kad Sprendimas atsiųstas ADOC formatu, todėl jis (pareiškėjas) negalėjo susipažinti su Sprendimo turiniu telefone. Tokios priežastys yra subjektyvios ir tiesiogiai priklausančios nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, kuris neatitinka sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standarto.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ir konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtus įrodymus pareiškėjas pateikė tik su atskiruoju skundu, jis neteikė minėtų prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti (ABTĮ 142 str. 3 d.).
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis