2021-01-27 Nr. AB-1988-3-61-3-01981-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-42-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 19 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) į LAVL, nes buvo įtariama, kad jis susirgo (duomenys neskelbtini). 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpoje, į kurią jis buvo paguldytas, kartu buvo ir kitas asmuo, kuris,sirgo (duomenys neskelbtini). Visą laikymo (duomenys neskelbtini) skyriuje laikotarpį pareiškėjas buvo priverstas eiti į tuos pačius pasivaikščiojimus, kur vaikščiojo tuberkulioze sergantys asmenys. Jam buvo išduota tuberkulioze sergančių asmenų patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė, indai, iš kurių valgė tuberkulioze sergantys asmenys, jis turėjo naudotis dušu, kuriuo naudojosi kiti tuberkulioze sergantys asmenys. Tyrimai dėl (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tik 2017 m. balandžio 19 d., o jau 2019 m. balandžio 23 d. LAVL gydytojai turėjo atsakymą, kuris patvirtino, kad pareiškėjas neserga (duomenys neskelbtini), tačiau LAVL administracija jį vis tiek laikė (duomenys neskelbtini) skyriuje kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu. LAVL nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant izoliuoti pareiškėją nuo sergančių asmenų. Pareiškėjui 2019 m. balandžio 24 d. paskelbus bado akciją dėl netinkamo gydymo, jį tik po pusantros paros pervedė į kitą skyrių, kur yra laikomi asmenys, kurie neserga tuberkulioze. Pareiškėjo teigimu, LAVL administracija ir gydytojai nepagarbiai žiūrėjo į jį ir jo gydymą. Pareiškėjas labai pergyveno, kad nebūtų susirgęs tuberkulioze, šis baimės jausmas jo nepalieka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 22 d. jam pradėjo skaudėti dantį, 2019 m. balandžio 22 d. LAVL direktoriui jis parašė prašymą, kad nuvestų jį pas odontologą, kadangi danties skausmai pasidarė nepakenčiami. Dėl danties skausmo pareiškėjas teigė negalėjęs valgyti, ramiai miegoti, gyvenimas pasidarė nepakenčiamas. Tačiau jo nenuvedė pas odontologą iki pat išvykimo iš LAVL, t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d.

4. Pareiškėjo teigimu, jis dėl netinkamo gydymo, laikymo (duomenys neskelbtini) skyriuje, nenuvedimo pas odontologą 2019 m. balandžio 24 d. buvo priverstas paskelbti bado streiką, kad atkreiptų dėmesį į jo orumo žeminimą, keliamas nepakenčiamas fizines ir dvasines kančias. Badavimo streikas truko 6 dienas, tačiau per šį laikotarpį nei LAVL administracija, nei LAVL gydytojai, nei LAVL Psichologinės pagalbos tarnybos psichologai nesistengė išsiaiškinti priežasčių, dėl ko buvo paskelbtas bado streikas. Per tris dienas nuo paskelbto bado streiko pareiškėjas nebuvo nuvestas patikrinti jo sveikatos ir psichologinės būklės.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog atvykęs į LAVL pareiškėjas buvo patalpintas į patalpą kartu su kitu asmeniu, kuris, kaip ir pareiškėjas, į LAVL atvyko ištyrimui ir gydymui. Pareiškėjo minėtas asmuo neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos (serga uždara tuberkuliozės forma), todėl pareiškėjo užkrėsti negalėjo, tai patvirtina LAVL surinkti medicininiai duomenys. Paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. LAVL pateikė skundą, kuriame nurodė, kad atsisako šios įstaigos duodamo maisto, kadangi nėra sprendžiamos problemos dėl pareiškėjo gydymo. Apklausus medicinos personalą nustatyta, kad gavus pareiškėjo skundą buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir situacija su pareiškėju asmeniškai aptarta. Pareiškėjas pretenzijų neturėjo, tai patvirtina 2019 m. balandžio 30 d. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-7010. Teigė, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nedetalizuodamas nurodė aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą neturtinei žalai atlyginti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas iš byloje pateiktų su pareiškėju kartu atvykusio asmens Ligoninėje laikomo asmens kamerinės kortelės ir medicininių dokumentų kopijų nustatė, kad minėtas asmuo nesirgo atvira tuberkuliozės forma (b. l. 24–30). Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad jis buvo patalpintas į 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpą, paneigė savo teiginius, kad jam teko naudotis kitomis patalpomis ir inventoriumi, kuriais naudojosi atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo patalpintas į palatą laikantis izoliavimo taisyklių. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas buvo patalpintas kartu su kitu asmeniu, kuris, kaip ir pareiškėjas, į LAVL atvyko ištyrimui ir gydymui, o po tyrimų nustatyta, kad minėtas pareiškėjo asmuo neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos (serga uždara tuberkuliozės forma), todėl pareiškėjo užkrėsti negalėjo, teismas sprendė, kad LAVL nebuvo teisinio pagrindo izoliuoti tokį asmenį nuo pareiškėjo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam kilo grėsmė susirgti, taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl to pareiškėjui sutriko sveikata ir jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteiktos stomatologo paslaugos dėl danties skausmo. Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 39–45), teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, juose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs nusiskundimų dėl danties skausmo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. LAVL pateiktame skunde (b. l. 46) tik abstrakčiai, nedetalizuojant nurodyta, kad pareiškėjas atsisako šios įstaigos duodamo maisto / davinio, kadangi nėra sprendžiamos problemos dėl jo gydymo. Byloje pateikta LAVL Vidaus ligų skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažyma Nr. 8-1109 (b. l. 33) patvirtina, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 24 d. buvo paaiškinta apie jo gydymą, sveikatos būklę ir jis badavimo atsisakė. Nurodyta, kad patikrinus medicininę dokumentaciją nėra nustatyta, kad pacientas būtų prašęs stomatologo konsultacijos. Be to, pareiškėjas savo parašu 2019 m. balandžio 30 d. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. PS-7010 patvirtino, kad pretenzijų neturėjo (b. l. 38). Minėta 2019 m. birželio 20 d. pažyma taip pat patvirtina, kad LAVL sureagavo į pareiškėjo paskelbtą bado streiką, su juo buvo bendraujama, paaiškinta apie gydymą. Po šių veiksmų pareiškėjas badavimo atsisakė. Pareiškėjo paskelbtą bado streiką teismas vertino kaip sąmoningą pareiškėjo veiksmą, t. y. sąmoningai jo pasirinktą elgesio variantą, kurį nulėmė subjektyvios aplinkybės. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti LAVL veiksmai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo pakartotinai arba papildomai ištirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus.

11. Pareiškėjas nurodo, kad visos jo skundžiamos aplinkybės buvo pagrįstos teisės aktais ir nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, kadangi nepripažino akivaizdžių grubių pažeidimų. Pareiškėjas teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo kriterijais, rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė. Tai paliudija pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio reikalavimo dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, kuri nustato įrodymų vertinimo taisykles, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ištirti įrodymus byloje, ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, taip pat ABTĮ 86 straipsnio, kuris apibrėžia sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad LAVL ilgą laiko tarpą buvo žeminamas jo žmogiškasis orumas, jis nesulaukė tinkamų medicininių paslaugų, kentė fizines bei dvasines kančias, patyrė dvasinių išgyvenimų.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus bei savo sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš LAVL galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), kai pareiškėjas buvo patalpintas kartu su tuberkulioze sergančiu nuteistuoju, nesuteikiant odontologo paslaugų, nereaguojant į pareiškėjo paskelbtą bado streiką, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs LAVL ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės pateikia bendro pobūdžio argumentus, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesilaikė teisės aktų ir nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino įrodymus, besąlygiškai palaikė atsakovą ir buvo šališkas, tačiau šių bendro pobūdžio savo teiginių nedetalizuoja ir nesieja su konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

19. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, sprendimo nepakankamo motyvavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi ABTĮ nustatytų procesinių priemonių ir išsireikalavo iš LAVL įrodymus, susijusius su ginčo dalyku.

21. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, rėmėsi jam palankesne teismo praktika, buvo šališkas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, turinčius reikšmės vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, motyvavo, kodėl atmeta pareiškėjo argumentus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, nesilaikė teisės aktų (kurių apeliantas nekonkretizavo) ar buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė