aff8fec7-69e5-4c8f-82ee-1877c2f06c3d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                            Civilinė byla Nr. A2-1222-124/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00133-2012-0          Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7                                                     (S)Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 6 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo UAB “Rytų Å«kis“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas UAB „Rytų Å«kis“ Å iaulių apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, į civilinės bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti atsakovu UAB „Rytų Å«kis“, panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.PraÅ¡yme nurodė, kad 2012-01-31 ieÅ¡kovai su atsakovais bei UAB „Rytų Å«kis“ sudarė taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovai įsipareigojo iki 2012-03-08 grÄ Å¾inti 850 000,00 Lt ieÅ¡kovams dalimis, o ieÅ¡kovai įsipareigojo nutraukti visas bylas ir panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė, kad atsakovai savo pareigų nevykdė, todėl pateikė Å iaulių apygardos teismui ieÅ¡kinį atsakovų UAB „Dalum”, UAB „Tritho“ ir T. J. O. atžvilgiu. Taikos sutartis buvo sudaryta ir su UAB „Rytų Å«kis“, tačiau Å¡i bendrovė, kaip atsakovas, į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtrauktas, dėl ko buvo pažeistos tiek atsakovų, tiek ir UAB „Rytų Å«kis“ galimybės apginti savo pažeidžiamas materialines teises. Nedalyvaujant byloje UAB „Rytų Å«kis“, atsakovai negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumÄ ir, tuo pačiu, atsakovų prievoles ieÅ¡kovams.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad civilinę bylÄ , kurios procesÄ praÅ¡omÄ atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ ir esminę teisės taikymo klaidÄ , t. y. be pagrindo sprendė, kad yra pagrindas pripažinti atsakovų prievolę priverstine tvarka mokėti ieÅ¡kiniu reikalaujamas sumas ieÅ¡kovams.

Pagal LR CK 6.986 str. 2 d. nuostatas, jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Vertinant tai, kad Taikos sutarties sudarymo metu, atsakovai prisiėmė tariamÄ pareigÄ sumokėti milžiniÅ¡kas sumas ieÅ¡kovams, nors jokių galiojančių sutarčių dėl to tarp Å¡alių nebuvo, ginčo Taikos sutartis akivaizdžiai laikytina negaliojančia. Be to, LR CPK 140 str. 3 d. numatyta, jog taikos sutartys yra tvirtinamos teismo, priimant nutartį.

IeÅ¡kovai jokios teismo nutarties, kuria bÅ«tų patvirtinta Å¡alių ar jų atstovų pasiraÅ¡yta ginčo Taikos sutartis, nepateikė, atitinkamai ir teismas Preliminariuoju sprendimu negalėjo tokio ieÅ¡kinio reikalavimų, kildinamų iÅ¡ negaliojančios ir teismo nepatvirtintos taikos sutarties, tenkinti. Å ių aplinkybių Å iaulių apygardos teismas netyrė ir neanalizavo, todėl, padarė esmines klaidas ir priėmė akivaizdžiai neteisėtÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (128–129 b. l.) atsakovų vardu T.

J. O. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, iÅ¡nagrinėjus bylÄ panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012-03-13 preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas preliminariuoju sprendimu padarė aiÅ¡kiai teisės normų taikymo klaidas, nes akivaizdu, kad Taikos sutartis negalėjo sukurti prievolių atsakovams, atitinkamai ieÅ¡kovai neįgijo teisės reikalauti įvykdyti prievoles priverstine tvarka.

Be to, teismo Preliminariuoju sprendimu buvo nuspręsta dėl materialiųjų UAB “Rytų Å«kis” teisių ir pareigų.Atsiliepimu į UAB “Rytų Å«kis” praÅ¡ymÄ Â ieÅ¡kovų advokatas Giedrius Murauskas praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo UAB “Rytų Å«kis” praÅ¡ymo ir neatnaujinti proceso Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, pareiÅ¡kėjui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 mėnesių terminÄ Â praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiÅ¡kėjas negali kreiptis dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad Preliminariame sprendime padaryta aiÅ¡ki ir esminė teisės taikymo klaida, Preliminarus sprendimas neturi jokios įtakos pareiÅ¡kėjo materialinėms teisėms ir pareigoms, praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas pateikė, siekdamas nesÄ Å¾iningų tikslų – bet kokia kaina užvilkinti preliminaraus sprendimo vykdymÄ .PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.

Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad bÅ«tų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia Å¡io subjekto teises. Vienas iÅ¡ pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylÄ , buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesui Å¡iuo pagrindu atnaujinti bÅ«tina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).

Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylÄ asmenys negali piktnaudžiauti Å¡iuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus.

Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).

PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti materialiÄ ja teisės norma pagrįstÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , kurie pažeisti jo neįtraukus į procesÄ , taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Taigi tam, kad procesas galėtų bÅ«ti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , bet bÅ«tina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar iÅ¡nykimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas UAB “Rytų Å«kis” kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes Å iaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariu sprendimu nusprendė dėl UAB „Rytų Å«kis“ materialiųjų teisių ir pareigų.

Teismas pažymi, kad subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedÅ«rÄ , tai dalyvavę byloje asmenys ir vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (CPK 37 str., 365 str.). PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ taip pat turi teisę paduoti ir į bylos nagrinėjimÄ neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2006), nes tik Å¡ie asmenys turi teisinį suinteresuotumÄ dėl proceso atnaujinimo.

Taigi, tam, kad bÅ«tų galima atnaujinti procesÄ byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį:

1) teismas asmens, praÅ¡ančio atnaujinti procesÄ , nebuvo įtraukęs į bylÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu;

2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl Å¡io asmens teisių ar pareigų tokiu bÅ«du, kad pažeidė jo materialiÄ sias subjektines teises ar pareigas;

3) turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, praÅ¡antis atnaujinti procesÄ , neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Å iuo atveju procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

LR CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiÅ¡kai kvalifikuojant ir darant iÅ¡vadas, ar teismo sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo turės įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad UAB „Rytų Å«kis“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , dėl to buvo pažeistos tiek atsakovų, tiek ir UAB „Rytų Å«kis“ galimybės apginti savo pažeidžiamas materialines teises.

Nedalyvaujant byloje UAB „Rytų Å«kis“ kaip atsakovui, atsakovai UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T. J. O. negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumÄ , ir tuo pačiu, atsakovų prievoles ieÅ¡kovams. IÅ¡ nurodytų pareiÅ¡kėjo argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių materialiųjų teisių ar pareigų buvo pasisakyta Å iaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminariame sprendime.

PrieÅ¡ingai, teismas mano, kad Å iaulių apygardos teismas 2012-03-13 preliminariame sprendime nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių ar pareigų, nenusprendė ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteisė jokios įsiskolinimo sumos, nes ieÅ¡kovai, pateikdami teismui ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kėjui UAB „Rytų Å«kis“ reikalavimų nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje dėl skolos priteisimo 2.4 punkte dėl atsakovų prievolių solidarumo nurodė, kad „ieÅ¡kovai, kaip solidariųjų skolininkų kreditoriai, turi teisę pasirinkti, kuriems skolininkams reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Naudodamiesi Å¡ia įstatyme įtvirtinta teise, ieÅ¡kovai Å¡iuo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus ne visiems skolininkams, bet tik atsakovams, kol kas nesinaudodami savo, kaip kreditoriaus, teisėmis į skolininkÄ UAB “Rytų Å«kis“ (civilinė byla Nr.2-705-368/2012, 4 b. l.). Esant solidariai atsakovų atsakomybei, ieÅ¡kovai turėjo teisę pasirinkti kokiems atsakovams teikti ieÅ¡kinį, kÄ jie ir padarė. LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, ieÅ¡kovai turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį net ir vienam iÅ¡ solidariųjų skolininkų ir tai nebÅ«tų kitų bendraskolių materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimas. SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi, atsakovams UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T.

J. O. sumokėjus ieÅ¡kovams įsiskolinimÄ ir pareiÅ¡kus reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sumokėti įsiskolinimo dalį, kuriÄ už jį sumokėjo atsakovai, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ atsakovus galėtų panaudoti visus atsikirtimus, kokius jis bÅ«tų galėjęs pareikÅ¡ti ieÅ¡kovams (LR CK 6.9 str. 4 d.). Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nedalyvaujant byloje UAB „Rytų Å«kis“ kaip atsakovui, kiti atsakovai: UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T. J. O. negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumÄ , ir tuo pačiu, atsakovų prievoles ieÅ¡kovams.

Pažymėtina, kad LR CPK 428 straipsnio 8 dalis numato, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos atsakovas nepareiÅ¡kia motyvuotų prieÅ¡taravimų. Todėl atsakovai, manydami, kad preliminarus sprendimas, priimtas taikos sutarties pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, per įstatymų nustatytÄ terminÄ galėjo reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir pateikti teismui visus įrodymus, paneigiančius taikos sutarties teisėtumÄ ir atsakovų prievolių pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kus atsakovams prieÅ¡taravimus, teismas bylÄ nagrinėja teismo posėdyje. Atsakovai prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiÅ¡kė, todėl laikytina, kad su juo sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai reikalavimų dėl skolos priteisimo pareiÅ¡kėjui UAB „Rytų Å«kis“ civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012 nereiÅ¡kė, Å iaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariame sprendime dėl pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų nepasisakė, sprendimo dėl jų nepriėmė, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminarus sprendimas neturi jokios įtakos UAB „Rytų Å«kis“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo reiÅ¡kė ne tik LR CPK 366 str. 1 d. 7 punktu, bet nurodė ir kitÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ â€“ CPK 366 str. 1 d. 9 punktÄ , kai teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Kaip jau minėta auksčiau, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ turi teisę paduoti į bylos nagrinėjimÄ neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kitais pagrindais byloje nedalyvavęs asmuo teikti praÅ¡ymo negali. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, negali bÅ«ti nagrinėjamas.PareiÅ¡kėjas UAB „Rytų Å«kis“ kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad įstatymų nustatymo 3 mėnesių termino praÅ¡ymui pateikti jis nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimÄ Â sužinojo 2012 m. spalio 1 dienÄ .

LR CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų – Juridinio asmenų registro iÅ¡rašų – matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Rytų Å«kis“ direktoriumi nuo 2006-01-25 yra T. J. O. (87–91 b. l.), o uždarosios akcinės bendrovės “Tritho“ direktorius nuo 2000-05-01 taip pat yra T.

J. O. (92–96 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminarus sprendimas atsakovams UAB „Tritho“ ir UAB „Dalum“ įteikti 2012 m. kovo 15 d. (civ. byla Nr. 2-705-368/2012, 66, 67 b. l.). Toje pačioje byloje UAB „Tritho“ direktorius T. J. O. 2012-06-27 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti procesinius dokumentus, tame tarpe ir 2012-03-13 preliminarų sprendimÄ (84 b. l.). Å is jo praÅ¡ymas buvo patenkintas. IÅ¡ nurodyto matyti, kad pareiÅ¡kėjo UAB „Rytų Å«kis“ direktorius T.

J. O. buvo atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, kaip ir atsakovas UAB „Tritho“ , kurios direktoriumi taip pat yra T. J. O., todėl neabejotinai žinojo apie nagrinėjamÄ bylÄ ir priimtÄ preliminarų sprendimÄ . IÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui apie preliminarų sprendimÄ buvo žinoma jau nuo 2012 m. kovo 15 dienos, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas praleido įstatymų nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti (c. b. Nr.2-705-368/2012, 66, 67 b. l.).

Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Tritho“, atstovaujamas direktoriaus T. J. O. jau nuo 2009 m. gegužės 26 d. yra atstovaujamas patyrusių teisininkų, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl negali nežinoti neigiamų procesinių terminų praleidimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ieÅ¡kovai praÅ¡o pareiÅ¡kėjui UAB „Rytų Å«kis“ skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, jog atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, byloje tokių įrodymų taip pat nėra, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis auksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Rytų Å«kis“ yra praleidęs įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, Šiaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariu sprendimu nepasisakė ir nenusprendė dėl pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p., 368 str. 1 d., 290, 291 str., teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo UAB „Rytų Å«kis“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012 atmesti.           Nutartis įsigalioja nuo priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .              Teisėja                                                                                                                   Laisvė Aleknavičienė                                                                                                              Â