2024-01-17 Nr. AB-1069-3-62-3-01640-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-32-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01640-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. jis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) atliko laisvės atėmimo bausmę. Minėtu laikotarpiu kartais jis būdavo perkeliamas į laikino sulaikymo patalpas, kuriose nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, todėl buvo pažeista jo teisę į orias kalinimo sąlygas, žalojama tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Laikino sulaikymo patalpos yra kritinės būklės – dėmėtos bei trupančios sienos, netvarkinga elektros instaliacija, nuolat juntamas nemalonus kvapas, neužtikrintas tinkamas apšvietimas tiek dienos, tiek nakties metu, neįrengta pakankama oro ventiliacija, todėl patalpose tvyro drėgmė, pūva inventorius. Patalpose įrengtos lovos buvo nebetinkamos naudoti, kadangi yra praradusios stabilumą, sulūžusios ir paveiktos korozijos. Kalėjimo dušo patalpose nebuvo užtikrinama jo teisė į privatumą naudojantis dušu, kadangi tarp dušo patalpose esančių dušo galvučių nėra įrengtos pertvaros, todėl prausdamasis jis jautė didelį diskomfortą. Persirengimo patalpose esančios rūbų kabyklos sulaužytos, todėl nėra galimybės pasikabinti drabužius. Dušo patalpos nuo išorės atskirtos senomis skardomis, kuriose yra tarpai, todėl prausiantis jis galėjo persišaldyti. Dėl neteisėtų Kalėjimo veiksmų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, psichologinį diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas, jis buvo priverstas ilgą laiką kęsti drėgmę, nemalonų kvapą. Tokios kalinimo sąlygos prilygintinos žmogaus kankinimui, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Kalėjimo veiksmus ir priteisti patirtą neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Laikino sulaikymo patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reglamentuotus sveikatos saugos reikalavimus. Laikino sulaikymo patalpose yra galimybė jas vėdinti per langus, įrengtas bendras dirbtinis dieninis / naktinis apšvietimas, langų grotos įrengtos taip, jog netrukdytu natūraliam šviesos patekimui į patalpas, švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės, elektros instaliacija tvarkinga. Teisės aktuose nuteistiesiems yra nustatyta pareiga patiems rūpintis švara ir tvarka gyvenamosiose patalpose. Nesuinteresuoti palaikyti švarą bei tvarką nuteistieji patys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę.

4.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog laikino sulaikymo patalpos buvo kritinės būklės. Minėtų patalpų sienos yra tvarkingos, išdažytos pastelinėmis spalvomis, grindys išklotos plytelėmis, tvarkingos, nedeformuotos, tačiau pasitaiko, jog patys nuteistieji jas piktybiškai niokoja. Patalpos yra periodiškai dažomos, atnaujinamos, remontuojamos pagal poreikį. Laikino sulaikymo patalpose esančios lovos yra tvarkingos, nudažytos, pritvirtintos prie grindų, gavus informaciją apie trūkumus, jie nedelsiant šalinami.

4.3. Laikino sulaikymo patalpoms priklausančioje dušo patalpoje tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros neįrengtos, nes teisės aktai tokios prievolės laisvės atėmimo įstaigoms nenustato. Dušo kabinų įrengimas privalomas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Atliekant bausmę laikino sulaikymo patalpose nuteistiesiems buvo galimybė eiti į dušą po vieną. Taip pat pareiškėjas minėtose patalpose praleisdavo tik po kelias dienas. Dušo patalpose įrengta mechaninė ventiliacija, persirengimo kambaryje yra sieninė pakaba drabužiams pasikabinti bei suoliukas.

4.4. Pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo neigiamų pasekmių. Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ir t. t. Skunde pateikti teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini pareiškėjo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą patenkino iš dalies – priteisė E. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. liepos 18 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina tik iš laikotarpių, kur jis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose. Iš Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2023 m. liepos 21 d. pažymos Nr. SV-22-22205 „Dėl E. L. izoliavimo nuo kitų nuteistųjų“ nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (kamera Nr. 3) ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (kamera Nr. 6). Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 2S-1888 „Dėl jūsų išnagrinėjimo“ nurodė, kad Kalėjimas į minėtą pažymą neįtraukė laikotarpių, kada pareiškėjas buvo perkeltas į laikino sulaikymo kamerą nustačius jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kalėjimas iki teismo posėdžio minėtos informacijos nepateikė.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl laikino sulaikymo patalpų atitikties teisės aktų reikalavimams, teismas aptarė HN 134:2015 12, 14, 16, 17, 39 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5, 11.6, 11.7 punktų nuostatas. Teismas nurodė, kad Kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. LV-35485 „Apie nuteistojo E. L. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) teigiama, jog laikino sulaikymo patalpose sienos yra tvarkingos, išdažytos pastelinėmis spalvomis, grindys išklotos plytelėmis, tvarkingos bei nedeformuotos; patalpose yra galimybė jas vėdinti per langus; ant langų įrengtos grotos, kurios netrukdo į patalpas patekti natūraliam apšvietimui bei orui;

įrengtas bendras dirbtinis dieninis / naktinis apšvietimas, kurios apšvieta atitinka HN 134:2015 14 punkto reikalavimus; laikino sulaikymo patalpose esančios lovos tinkamos naudoti, nudažytos, pritvirtintos prie grindų, o elektros instaliacija tvarkinga. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba į bylą nepateikė laikino sulaikymo patalpų fotonuotraukų ar kitų įrodymų, leidžiančių įvertinti laikino sulaikymo patalpų būklę, tačiau pareiškėjas dėl laikino sulaikymo patalpose esančios drėgmės, tvyrančio nemalonaus kvapo, netinkamo natūralaus bei dirbtinio apšvietimo, netvarkingos lovos bei elektros instaliacijos, prastos sienų ir grindų būklės skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, bet jų nedetalizavo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų juos šalinti, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo teiginių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde neįrodė, jog Kalėjimas veikė netinkamai, pareiškėjo argumentai dėl laikino izoliavimo patalpų kritinės būklės – netvarkingo inventoriaus, dėmėtų sienų, nepakankamos oro ventiliacijos, netinkamo dirbtinio bei natūralaus apšvietimo iš esmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš jo teisės į privatumą neužtikrinimo naudojantis dušu bei to, kad persirengimo kambariuose nebuvo įrengtos pakabos drabužiams. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras ar dušo kabinas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Įvertinęs Pažymoje nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo patalpų dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nėra įrengtos, tačiau yra mechaninė ventiliacija, o dušinės persirengimo kambaryje įrengta sieninė pakaba drabužiams pasikabinti bei suoliukas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiais, kurių metu buvo kalinamas laikino sulaikymo patalpose, neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, todėl yra pagrindas teigti, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

9. Pareiškėjo argumentus, jog neturtinę žalą sukėlė persirengimo patalpos netinkamas įrengimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, atsižvelgęs į tai, kad, nors Kalėjimas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nepakankamas pakabų skaičius ar nekokybiškas inventorius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, kai jis buvo kalinamas laikino sulaikymo patalpose, buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinių neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 24 d. pažyma Nr. RV-22-7176 „Dėl nuteistojo E. L.“ patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertino, kad, Kalėjimui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 50 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimo sumą. Teismas vertino, kad minėta suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

12. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. liepos 18 d. (bylos iškėlimo dienos) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

III. 13. Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. Pareiškėjas taip pat prašo vertinti prie apeliacinio skundo pateikiamus papildomus įrodymus – Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 2S-2502 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis skundė jo gyvenimo sąlygas laikino sulaikymo patalpose nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. Per šiuos 3 metus jis į laikino sulaikymo kameras, baudos izoliatorių, kuris yra vienose patalpose, buvo patalpintas daugiau kartų nei pripažino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją, tačiau išsamūs atsakymai jam nebuvo pateikti. Pasak pareiškėjo, per ginčo laikotarpį jis buvo izoliuotas daugiau nei 100 parų, tačiau Kalėjimas klaidina teismą, nepateikdamas visos informacijos. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, gautus iš Tarnybos, kuri įpareigojo Kalėjimą suteikti pareiškėjui visą informaciją apie jo baudimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95 ir 97 straipsnius, t. y. bendrai sudėjus su laikinu izoliavimu – daugiau nei 100 parų.

15. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialiosios teisės normas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skundė netinkamas kalinimo sąlygas laikinojo sulaikymo kamerose, o ne baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpas, kuriose atliekamos nuteistiesiems skirtos nuobaudos). Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda Tarnybos 2023 m. spalio 25 d. atsakymą Nr. 2S-2502 pareiškėjui apie jam taikytą izoliavimą, tačiau pareiškėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo jokių atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų ar prie jo pridedamos dokumentinės medžiagos, todėl darytina išvada, kad atsakovo pateikta informacija buvo teisinga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d., tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, todėl toks pareiškėjo reikalavimas / prašymas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo laikino sulaikymo patalpose nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d., atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (kamera Nr. 3) ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (kamera Nr. 6). Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktus duomenis, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiais, kurių metu buvo kalinamas laikino sulaikymo patalpose, neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, t. y. Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis į laikino sulaikymo patalpas buvo patalpintas daugiau kartų nei pripažino pirmosios instancijos teismas. Pasak pareiškėjo, per ginčo laikotarpį jis buvo izoliuotas daugiau nei 100 parų, Kalėjimas klaidina teismą, nepateikdamas visos informacijos, tai pagrįsdamas pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 2S-2502 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

22. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2023 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. SV-22-22205 „Dėl E. L. izoliavimo nuo kitų nuteistųjų“, kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (kamera Nr. 3) ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (kamera Nr. 6) (b. l 40–41). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus (atsiliepimą) (b. l. 54–56), kuriuose akcentavo, kad atsakovo atstovo pateikta informacija apie pareiškėjo laikiną izoliavimą yra melaginga, bei pridėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 2S-1888 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 58–60). Iš šio rašto turinio matyti, kad pagal BVK 95 ir 97 straipsnių nuostatas, pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. turėjo būti izoliuotas daugiau kartų, bet Pravieniškių 1-asis kalėjimas į atsakymą pareiškėjui įrašė tik tuos atvejus, kuomet pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų dėl tarpusavio konfliktų ir negalėjimo atlikti bausmės paskirtoje gyvenamojoje patalpoje; atvejai, kuomet pareiškėjas būdavo laikinai izoliuojamas, nustačius pareiškėjo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų arba paskyrus BVK 97 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, atsakyme nenurodyti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime (motyvuojamoje dalyje) ir paminėjo, kad šiame rašte nurodyta, jog Kalėjimas į minėtą pažymą neįtraukė laikotarpių, kada pareiškėjas buvo perkeltas į laikino sulaikymo kamerą, nustačius jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, bei kad Kalėjimas iki teismo posėdžio minėtos informacijos nepateikė, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų įpareigojęs atsakovo atstovą šiuos duomenis pateikti (ABTĮ 67 str. 1 d. 2, 8 p.).

23. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko visų įrodymų, būtinų nustatyti, kada pareiškėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas ginčo laikotarpiu, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-751-492/2022; ir kt.).

25. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 2S-2502 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 87–89), iš kurio turinio matyti, kad ginčo laikotarpiu (2020 m. spalio 23 d.–2023 m. birželio 7 d.) pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas daugiau kartų nei nurodyta atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktoje Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2023 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. SV-22-22205 „Dėl E. L. izoliavimo nuo kitų nuteistųjų“. Pavyzdžiui, šiame rašte nurodyta, kad „Skundo nagrinėjimui pateikti dokumentai patvirtina, kad be šiame rašte paminėtų datų, Jūs taip pat buvote izoliuotas 2023-04-18 iki 2023-04-20 (2023-04-18 nutarimas Nr. 655), 2023-04-20 iki 2023-04-22 (2023-04-20 nutarimas Nr. LZ-22-673), 2023-04-22 iki 2023-04-24 (2023-04-22 nutarimas Nr. LZ-22-686)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo, šiame rašte nurodyta informacija taip pat turėtų būti įvertinta kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis