aff5c2eb-a36f-40d9-9459-83ba6db89969 · Kauno apygardos teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-339-579/2014(Proceso Nr. 1-25-1-00591-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.2.8.; 1.1.8.1.2.; 2.3.6.4.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant AuÅ¡rinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui R. S., gynėjui adv. Aidui Venckui, nukentėjusiajam M. A., jo atstovui adv. Vaclovui Kaminskiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 8 p irn u s t a t ė :A. M. 2014-05-10 apie 0.10 val. prie (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo M. A., kumščiu sudavė jam penkis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, peiliu Å¡eÅ¡is kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į krÅ«tinę, nugarÄ , kairį žastÄ , padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje krÅ«tinės pusėje, atsiveriančiÄ Ä¯ krÅ«tinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, durtines-pjautines žaizdas kairėje krÅ«tinės pusėje, nugaroje, kairio žasto srityje, kairės blauzdos sumuÅ¡imus, sukėlė pavojų nukentėjusiojo M.

A. gyvybei, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .               Kaltinamasis A. M. kaltu iÅ¡ esmės prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2014-05-09 vėlai vakare su draugais gėrė alų bei nutarė nueiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti dar alaus. Prie parduotuvės stovėjo nukentėjusysis ir dar keli asmenys. Jam nepatiko M. A. žvilgsnis ir nukentėjusiajam pasakė „ko žiÅ«ri“. Å is kažkÄ atsakė. Atsakymas jam irgi nepatiko, todėl smogė M.

A. kumščiu. Nukentėjusysis smogė jam atgal ir prasidėjo muÅ¡tynės. Niekas nei iÅ¡ jo, nei iÅ¡ nukentėjusiojo draugų į muÅ¡tynes nesikiÅ¡o. Sutinka, kad kumščiais M. A. į įvairias kÅ«no vietas sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius. Pajutęs, kad muÅ¡tynes pralaimi, kad kraujuoja sumuÅ¡tas veidas, apie 20 metrų atstumu atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Tačiau Å¡is jį toliau puolė, todėl iÅ¡sigandęs iÅ¡sitraukė peilį ir kaire ranka užsidengęs veidÄ , o deÅ¡inėje laikydamas peilį, dÅ«rė juo kelis kartus M.

A.. Viso galėjo durti ir Å¡eÅ¡is kartus. Tuo metu buvo neblaivus, iÅ¡gėręs apie aÅ¡tuonis butelius alaus ir 100 g degtinės. IÅ¡gertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo elgesiui. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo.     Nukentėjusysis M. A. paaiÅ¡kino, kad 2014-05-10 apie 0.10 val. stovėjo su draugais prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Praeinant jaunuolių kompanijai, vienas jų, kaltinamasis A. M., jam pasakė „kÄ Å¾iÅ«ri, dÅ«chas“.

Jis paklausė kokios problemos. Tuomet minėta jaunuolių kompanija priėjo prie jo. Bandė konflikto iÅ¡vengti, tačiau vienas iÅ¡ jaunuolių – kaltinamasis, buvo nusiteikęs agresyviai, smogė jam kumščiu. Jis smogė atgal. Kadangi puolimas nesiliovė sudavė ir daugiau smÅ«gių, spyrė koja. Prasidėjo muÅ¡tynės. Pajutęs kad pralaimi, kaltinamasis pradėjo trauktis. Jis pamatė, kad suplėšyta striukė, todėl bėgo link A. M., kad Å¡is atlygintų žalÄ , siÅ«lė nesimuÅ¡ti, o taikiai iÅ¡siaiÅ¡kinti, sakė, kad suplėšyta striukė.

Tačiau kaltinamasis vėl puolė, smÅ«giavo deÅ¡ine ranka. Jis pagriebė A. M., norėdamas šį sulaikyti nuo smÅ«gių, tačiau smÅ«giai nesiliovė. Pajutęs, kad jam duriama peiliu, kad kraujuoja, atsitraukė ir nuėjęs iki draugų atsigulė ant žemės, kad nenukraujuotų. Ligonėje buvo gydytas savaitę, o nedarbingas buvo mėnesį laiko. Sužalojimo padarinių nejaučia, kaltinamajam pretenzijų neturi, praÅ¡o neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.  Liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad kartÄ patruliuojant gavo praneÅ¡imÄ , jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ peiliu sužalotas žmogus.

Nuvykus į įvykio vietÄ , pamatė bÅ«rį žmonių, vienas jų pradėjo bėgti. Šį asmenį pasivijo ir sulaikė. Ant sulaikytojo veido matė kraujo žymes, buvo kruvinos ir jo rankos. Jautėsi alkoholio kvapas, buvo akivaizdu, kad Å¡is asmuo neblaivus. Liudytojas M. S. paaiÅ¡kino, kad 2014-05-10 kartu su nukentėjusiuoju, kitais draugais, stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Praeinant grupelei jaunuolių vienas jų kažkÄ piktai pasakė nukentėjusiajam, pradėjo jį tampyti už striukės, jÄ suplėšydamas.

Taip pat M. A. šis asmuo sudavė. Prasidėjo muštynės. Po kiek laiko kaltinamasis atsitraukė nuo M. A., išsiėmė iš kišenės peilį ir laikydamas jį už nugaros vėl ėjo link nukentėjusiojo. Priėjęs pradėjo badyti M. A. peiliu. Nukentėjusysis pribėgo prie jo, pasakė, kad sužalotas peiliu. Jis paguldė M. A. ant žemės. Kaltinamasis nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad yra apsvaigęs.Liudytoja G. Z. paaiškino, kad 2014-05-09 vėlai vakare kartu su savo draugu, M.

S., taip pat M. A., kitais asmenimis stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, bendravo tarpusavyje. Vienu metu pro Å¡alį ėjo keturi jaunuoliai, iÅ¡ kurių vienas buvo agresyviai nusiteikęs, kažkÄ užgaulaus pasakė nukentėjusiajam. Å is paklausė, kas atsitiko. Tuomet kaltinamasis griebė M. A. už striukės, pradėjo tampyti, smogė į veidÄ . Nukentėjusysis trenkė atgal. Prasidėjo muÅ¡tynės. Matėsi, kad nukentėjusysis stipresnis. Po kiek laiko besimuÅ¡antieji atsitraukė vienas nuo kito, tačiau netrukus kaltinamasis pradėjo vėl eiti link M.

A., vienÄ rankÄ laikydamas už nugaros. Priėjęs ranka, laikyta už nugaros, kurioje buvo peilis, smogė nukentėjusiajam į krÅ«tinę, kairę kÅ«no pusę. IÅ¡ viso matė apie penkis dÅ«rius peiliu. Kažkas suÅ¡uko „peilis“. Tuo metu A. M. pasiÅ¡alino. Kad po muÅ¡tynių M. A. eitų prie besitraukiančio kaltinamojo, nematė.  Liudytojas D. F. paaiÅ¡kino, kad jam su draugais prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stovint ir kalbantis pro Å¡alį link naktinės gėrimų parduotuvės ėjo grupelė jaunuolių.

Vienas jų buvo agresyvus. Jis kažkÄ pasakė M. A.. Nukentėjusysis stengėsi iÅ¡vengti konflikto, tačiau jam nepavyko, nes A. M. pradėjo vartoti fizinį smurtÄ . M. A. pradėjo gintis, prasidėjo muÅ¡tynės. Jiems Å¡iek tiek atsitraukus vienas nuo kito, nukentėjusysis norėjo pasiaiÅ¡kinti dėl suplėšytos striukės, tačiau A. M. jam smogė keletÄ kartų peiliu į krÅ«tinės sritį. Liudytojas J. R. paaiÅ¡kino, kad jis dirba parduotuvėje „iki“. Po darbo stovėjo laukdamas taksi.

IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atsisukęs pamatė, kad muÅ¡asi kaltinamasis A. M. ir jo pažįstamas M. A.. Netrukus pamatė, kad vienas iÅ¡ besimuÅ¡ančiųjų susmuko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. A. pateikė striukę, kuriÄ vilkėjo 2014-05-10 0.10 val. Striukė juodos spalvos dirbtinės odos. Ties kairiu pečiu matomas 10-15 cm įplyÅ¡imas, taip pat matyti didelis įplyÅ¡imas peties srityje, nugaroje per siÅ«lę. IÅ¡ liudytojo V. P. paimtas atlenkiamas metalinis peilis, su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ (b. l. 12).

Apžiūrėjus iš nukentėjusiojo M. A. paimtus drabužius (b. l. 21), bliuzono priekyje rastos kelios rusvos spalvos dėmės, taip pat šešios skylės, panašios į padarytas peiliu. Nukentėjusiojo vilkėtoje palaidinėje irgi rastos tokio paties pobūdžio skylės. Taip pat apžiūrėtas kaltinamojo A. M. bliuzonas, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 22-37).Iš specialisto išvados (b. l. 47-48) matyti, kad M. A. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, kairio žasto srityje, kairės blauzdos sumušimas.

Durtinės-pjautinės žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2014-05-10. Kairės blauzdos sumuÅ¡imas padarytas paveikus nurodytÄ sritį kietu buku daiktu. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilis. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krÅ«tinės pusėje, atsiverianti į krÅ«tinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . 2014-05-10 1.42 val. kaltinamajam nustatytas 0,82 promilės girtumas (b. l. 97). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumÄ ir tuomet padaryti iÅ¡vadas. Visi be iÅ¡imties nagrinėjamo įvykio liudytojai (tame tarpe pats kaltinamasis bei nukentėjusysis M. A.) patvirtino, kad kaltinamasis A. M. 2010 m. gegužės 10 d. apie 0.10 val. be jokios priežasties, M. A. tiesiog stovint ir kalbantis su draugais, prikibo prie nukentėjusiojo, griebė jam už striukės, pradėjo tÄ syti, o po to ir ėmėsi smurto veiksmų prieÅ¡ M.

A.. Pats kaltinamasis pripažino ir tai, jog, atlikdamas smurto veiksmus, viso sudavė M. A. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Kad A. M. sudavė nukentėjusiajam ne vienÄ smÅ«gį, patvirtino ir liudytojai M. S., G. Z., D. F.. Å ie liudytojai, o taip pat nukentėjusysis M. A., be to nurodė, kad, siekdamas apsiginti nuo tokio agresyvaus, paremto smurtu kaltinamojo elgesio, nukentėjusysis davė atkirtį – smogė A. M. atgal. Tai yra atremdamas pavojingÄ A. M. kėsinimÄ si, veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo A. M. parodymų, gavęs atkirtį jis suprato, jog M. A. pranaÅ¡esnis ir nuo nukentėjusiojo atsitraukė. TokiÄ aplinkybę patvirtino ir visi įvykio liudytojai. Tačiau kas įvyko toliau įvykio liudytojų parodymai skiriasi. Pats kaltinamasis nurodo, jog M. A., net jam ir atsitraukus, toliau puolė, todėl jis, iÅ¡sitraukęs peilį, kelis kartus smogė juo nukentėjusiajam, norėdamas apsiginti. M. A. patvirtino, kad, kaltinamajam A. M. atsitraukus, pamatė, kad Å¡is (A.

M.) be to suplėšė jo striukę, todėl bėgo link kaltinamojo, tačiau ne norėdamas jį užpulti, pavartoti smurtÄ , bet ketindamas pareikalauti atlyginti žalÄ , o A. M. vėl jį puolė, smogdamas deÅ¡ine ranka, kurioje buvo peilis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas D. F.. Liudytojai M. S., G. Z. nurodo, kad atsitraukęs kaltinamasis iÅ¡siėmė iÅ¡ kiÅ¡enės peilį bei laikydamas jį už nugaros vėl pradėjo eiti link M. A., o priėjęs pradėjo nukentėjusįjį badyti peiliu.

Taigi tiek nagrinėjamame įvykyje dalyvavęs M. A., tiek jį matę liudytojai, iÅ¡skyrus patį kaltinamÄ jį, tvirtina, kad kaltinamajam A. M. nebuvo kilusi jokia grėsmė, kad Å¡eÅ¡is kartus A. M. dÅ«rė peiliu (remiantis specialisto iÅ¡vada) ne norėdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo, o tęsdamas savo agresyvius, puolamojo pobÅ«džio veiksmus. Netikėti tokiais minėtų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Kaip matyti iš specialisto išvados, M. A. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo M. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje.

Kaip nustatyta, Å¡i durtinė-pjautinė žaizda buvo padaryta duriant M. A. peiliu, o dÅ«rė kaltinamasis A. M.. Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis A. M., bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo, suvokė, jog tokie dÅ«riai peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, nugarÄ ne tik gali pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbius M. A. kÅ«no organus, bet ir kelia pavojų Å¡io asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teisingai kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tokios nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos, yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, juo siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokie santykiai tarp jų nebuvo susiklostę.

Kaip nustatyta iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų, kaltinamasis A. M. be jokios dingsties, vien dėl nepatikusio nukentėjusiojo žvilgsnio, prikibo prie M. A., pavartojo jo atžvilgiu ir fizinį smurtÄ . Tokie A. M. veiksmai neabejotinai prieÅ¡taravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiÅ¡kų tiek vieno asmens, tiek ir visos visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , pademonstravo atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, prieÅ¡pastatė save aplinkiniams.

Nėra abejonių, kad kaltinamasis A. M. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , chuliganiÅ¡kÄ jų esmę. A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi tokiÄ veikÄ padaręs, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos, taip pat susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo (b. l. 156). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ A. M. padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos Å¡io nusikaltimo padarymui. Kad buvo neblaivus, iÅ¡gėręs apie aÅ¡tuonis butelius alaus, taip pat 100 g degtinės, kas turėjo įtakos jo elgesiui, buvo priežastis tokių neteisėtų jo veiksmų, pripažino ir pats kaltinamasis.

Jo neblaivumÄ patvirtino ir įvykio liudytojai. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 124-125), dirba, charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, darbÅ¡tus, noriai bendraujantis ir draugiÅ¡kas asmuo (b. l. 123). Visi Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo pasekmė kaltinamojo ankstesnio elgesio, jo gyvenimo bÅ«do, o buvo padaryta spontaniÅ¡kai, atsitiktinai, dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio negalint kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų ir jų kontroliuoti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir vėlesnis kaltinamojo elgesys – jis domėjosi nukentėjusiojo sveikata, jo atsiprašė, atlygino didžiÄ jÄ dalį žalos bei susitarė likusios neatlygintos dalies atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis M. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pretenzijų A. M. neturėjo, prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teismui belieka visa tai įvertinus paskirti teisingÄ bausmę, geriausiai atitiksiančiÄ jos paskirtį. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), už jos padarymÄ Ä¯statymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, remdamasis BK 54 str. 3 d., turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Vertinant kaltinamojo A. M. asmenybės pavojingumÄ iÅ¡tirti duomenys leidžia konstatuoti, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai, kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios iki jo padaryto nusikalstamo poelgio.

Pažymėtina ir tai, kad net ir prikibęs prie nukentėjusiojo M. A., pavartojęs prieÅ¡ jį smurtÄ , peilio A. M. prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti neplanavo, nesiruošė, o jį panaudojo tik tada, kai pajuto, kad nukentėjusysis už jį pranaÅ¡esnis, stipresnis, kad pats yra sužalotas. Mažesnį asmenybės pavojingumÄ rodo ir jau paminėtas kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį padarytos žalos, o dėl kitos atlyginimo susitarė su M.

A.. Turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad pats nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo prašo A. M. neskirti laisvės atėmimo bausmės, taip pat tai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jokių liekamųjų reiškinių nejaučia. Įvertinus kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę ir atliktus veiksmus siekiant pašalinti nusikaltimo padarinius, kitas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kad izoliavus A.

M. nuo visuomenės bausmės tikslai nebus pasiekti, o nukentėjusiojo interesai atgauti likusiÄ Å¾alos dalį (dėl kurios atlyginimo susitarta su kaltinamuoju) nebus užtikrinti. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam A. M. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina Å¡velnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimÄ sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismasn u s p r e n d ž i a :A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 8 p ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p, 5 p A. M. Å¡iuo laikotarpiu įpareigoti nuo 22.30 val. iki 6.30 val. bÅ«ti namuose, taip pat per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat A. M. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., įskaityti 2014-05-10 ir 2014-05-11, kai A. M. buvo sulaikytas, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.KardomÄ sias priemones, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės Å¡iai bylai tirti ir nagrinėti – A.

M. rÅ«bus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nuteistajam, M. A. rÅ«bus – grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, peilį – sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .  TeisėjasEvaldas Gražys