aff402c3-ba62-4134-a6d2-e19280f414c8 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                  Civilinė byla Nr. 2A-503-252/2017teisėja Valentina Paliulionienė                          Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01120-2016-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2; (S)                                                                                   3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-31-847/2017 pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui D. B. dėl pripažinimo iÅ¡laikytiniu ir Å¡eimos nariu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. B. prašė teismo nustatyti, kad jis nuo 1998 metų, kaip iÅ¡laikytinis, gyveno pas I. P. Å¡eimos nario teisėmis ir bendrai tvarkė su ja namų Å«kį daugiau kaip vienerius metus. Nurodė, kad I. P. jo močiutės sesuo ir kartu jie gyveno nuo 1998 metų iki I. P. mirties. PaaiÅ¡kino, jog pas tikruosius tėvus gyventi nebuvo tinkamų sÄ lygų, I.

P. sirgo ir jai reikėjo paramos. Tėvai gyveno kitame bute, kartu su I. P. juos lankydavo. Nurodė, kad motina už jį gaudavo socialinę paramÄ , kuriÄ atiduodavo ieÅ¡kovui ir jÄ iÅ¡leisdavo savo reikmėms, o maistÄ pirko ir už butÄ mokėjo I. P.. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Nustatė, jog I. P. ir ieÅ¡kovas gyveno kaip Å¡eima, I. P. rÅ«pinosi ieÅ¡kovu jam bÅ«nant nepilnamečiu, pirko maistÄ , rÅ«bus, mokėjo už butÄ , jai susirgus R.

B. rÅ«pinosi močiute (taip jÄ vadina ieÅ¡kovas). IeÅ¡kovas ginčo bute, pas močiutės seserį buto nuomininkę I. P., buvo apgyvendintas jos motinos ir I. P. susitarimu. R. B. tėvams nebuvo apribota tėvų valdžia jo atžvilgiu, tačiau jis nuo trejų metų nepertraukiamai gyveno su I. P. jos bute. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. B. neginčijo, jog sÅ«nus R. B. buvo įraÅ¡ytas į jos Å¡eimos narių sudėtį, ji gaudavo už jį paÅ¡alpÄ , kuriÄ atiduodavo sÅ«nui ir jis naudojo paÅ¡alpÄ savo reikmėms, tačiau maistÄ ir rÅ«bus vaikui pirko, už butÄ mokėjo I.

P., jai teko kasdienė vaiko priežiÅ«ra – vesdavo į darželį, mokyklÄ , ruoÅ¡davo maistÄ . Nustatė, jog bÅ«damas nepilnamečiu, R. B. negalėjo įtakoti, kad jo tėvai ir I. P. tinkamai įformintų jo teisinę padėtį gyvenant I. P. Å¡eimoje, tokie santykiai tęsėsi ilgÄ laikÄ . Sprendė, kad ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ ja vieta laikė I. P. butÄ , tai patvirtino LITEKO sistemos duomenys, kai Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«damas nepilnamečiu, nurodė (duomenys neskelbtini), o ne deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nustatė, jog pagrindinė bÅ«sto nuomininkė I. P. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas ir toliau gyvena ginčo bute. Darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas nepilnamečiu, R. B. buvo iÅ¡laikomas I. P. daugiau nei vienerius metus, jie bendrai tvarkė namų Å«kį, todėl teismas jį pripažino mirusiosios I. P. Å¡eimos nariu. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Biržų rajono savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Mano, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, liudijančių, kad ieÅ¡kovas ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su I. P., buvo jos iÅ¡laikomas. Tvirtina, kad ieÅ¡kovas yra mirusiosios I. P. sesers anÅ«kas, todėl negali bÅ«ti laikomas jos artimuoju giminaičiu ir negali bÅ«ti pripažintas jos Å¡eimos nariu. Nurodo, kad I. P. nesikreipė į Savivaldybės administracijÄ , jog deklaruotų ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo deklaruota gyvenamoji vieta kartu su motina, (duomenys neskelbtini).

Mano, jog tokiais veiksmais, nesikreipus į Savivaldybės administracijÄ , I. P. yra iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ . Teigia, jog liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas kartu su I. P. bendrai tvarkė namų Å«kį ilgiau kaip vienerius metus. Sutinka esant įrodytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovo faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teigia nesant įrodytam bendro Å«kio vedimo faktui. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog jis buvo iÅ¡laikomas I. P.. Pažymi, jog trečiajam asmeniui iki 2015-07-31 buvo mokama socialinė paÅ¡alpa už sÅ«nų, kuris yra ieÅ¡kovu.

Tai, kad ieškovas ir po I. P. mirties gyvena ginčo bute, nereiškia jo teisės gyventi tame bute. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.588 straipsnis reglamentuoja nuomininko Å¡eimos narių teisinį statusÄ . Minėto straipsnio 4 dalies nuostatos teismui suteikia teisę pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais artimuosius giminaičius, kitus iÅ¡laikytinius, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenusiais ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkius namų Å«kį.

Apeliantė tvirtina, jog ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas I. P. artimuoju giminaičiu, nes jis yra mirusiosios sesers anÅ«kas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtÄ apeliantės teiginį, atkreipia dėmesį į tai, jog R. B. 2016-12-16 patikslintu pareiÅ¡kimu prašė pripažinti jį I. P. iÅ¡laikytiniu ir gyvenusiu pas I. P. Å¡eimos nario teisėmis ir bendrai su ja tvarkiusiu namų Å«kį daugiau kaip vienerius metus. Å iuo atveju byloje nekeliamas klausimas dėl ieÅ¡kovo kaip artimojo giminaičio statuso pripažinimo, todėl Savivaldybės administracijos minėtas teiginys teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui neturi (CPK 185 str.).

Be artimojo giminaičio statuso suteikimo, nuomininko Å¡eimos nariu galima pripažinti ir asmenį, kurį iÅ¡laikė nuomininkas ar jo Å¡eimos narys ir kartu vedė bendrÄ Å«kį daugiau kaip vienerius metus (CK 6.588 str. 4 d.). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog iÅ¡laikytinis turi bÅ«ti suprantamas CK 6.284 straipsnio prasme – nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbinti tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi asmenys, kuriuos mirusysis iÅ¡laikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis Nr. 3K-3-166/2005).

Ieškovas R. B. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo pat mažumės jį augino I. P. ir jie kartu gyveno bute, (duomenys neskelbtini), kurį Biržų rajono savivaldybės administracija 2004-01-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojo I. P. (b. l. 72-73). Liudytojų O. T., N. K., B. K., trečiojo asmens D. B. paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtino ieškovo apsigyvenimo kartu su I. P. aplinkybes (b. l. 24-26, 64-66). Šių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija (CPK 187 str.).

Apeliantė tvirtina, jog I. P., nesikreipusi į Savivaldybės administracijÄ dėl ieÅ¡kovo nurodymo kaip jos Å¡eimos nario, taip iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nesiekti ieÅ¡kovo pripažinimo Å¡eimos nariu. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu teiginiu. Tai, kad I. P. iki savo mirties oficialiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nurodyti R. B. savo Å¡eimos nariu, negali bÅ«ti vertinama kaip prieÅ¡inga minėtai I. P. valiai. Byloje liudytojų parodymais bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais nenustatyta, kad I.

P. buvo minėjusi ar kalbėjo, kad neketina kreiptis į Savivaldybės administracijÄ ir nurodyti ieÅ¡kovÄ kaip savo Å¡eimos narį. Kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų minėtÄ apeliantės teiginį, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Kaip nustatyta nutarties 18 punkte, ieÅ¡kovas augo ir gyveno kartu su I. P. iÅ¡ Savivaldybės administracijos nuomojamame bute. Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, I. P. iÅ¡laikius ieÅ¡kovÄ , tvirtina nesant įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovui buvus iÅ¡laikomam bei vedus bendrÄ namų Å«kį su I.

P. ilgiau vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo apeliantės teiginiu, nes byloje nėra raÅ¡ytinių dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡laikymo ir bendro Å«kio vedimo faktus. Tačiau pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai, kaip faktiniai duomenys, nustatomi ir trečiųjų asmenų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi liudytojų parodymais, savo bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-2015 metų laikotarpiu trečiajam asmeniui D. B. buvo mokama socialinė paÅ¡alpa, tame tarpe ir už ieÅ¡kovÄ R. B. (b. l. 37-59). Nors ir iÅ¡ R. B. ir D. B. paaiÅ¡kinimų matyti, jog motina socialinės paÅ¡alpos lėšas vaikui, t. y. R. B., duodavo Å¡iam papraÅ¡ius, pinigus ieÅ¡kovas iÅ¡leisdavo savo reikmėms, tačiau I. P. visgi teko visa kasdienė vaiko – ieÅ¡kovo, priežiÅ«ra. Å i faktinė aplinkybė nepaneigta (CPK 12 str.). Pakankamų ir leistinų įrodymų, kad ieÅ¡kovo tėvai kokiomis nors kitokiomis piniginėmis lėšomis bÅ«tų prisidėję prie R.

B. iÅ¡laikymo, byloje nėra. Vertinant argumentus dėl bendro namų Å«kio vedimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas, gyvendamas kartu su I. P., buvo nepilnamečiu, mokėsi mokykloje bei buvo iÅ¡laikomas I. P., todėl pagrįstai abejotina dėl jo finansinių galimybių prisidėti prie bÅ«tiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių už butÄ mokėjimo, kÄ apeliantė akcentuoja apeliaciniame skunde. 2016-12-14 teismo posėdyje liudytojos O. T., N. K., B.

K. paaiÅ¡kino, jog I. P. ir ieÅ¡kovas gyveno kartu, kitų ginčo bute gyvenusių asmenų nenustatyta, todėl raÅ¡ytinių įrodymų, kaip patvirtinimo vedus bendrÄ namų Å«kį, nepateikimas neturi prioriteto įrodomajai liudytojų paaiÅ¡kinimų galiai (CPK 177 str.). Pažymėtina, jog bendro namų Å«kio vedimas nėra vertinamas tik kaip mokesčių mokėjimas, bendrų daiktų įsigijimas ar pan. Bendro namų Å«kio vedimui priskirtini ir namų ruoÅ¡os darbai. Apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovui buvus I.

P. iÅ¡laikytiniui ir kartu vedus bendrÄ namų Å«kį daugiau kaip vienerius metus, kurių apeliantė nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai dėl galimo trečiojo asmens D. B. tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes, teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , jokių teisių į ginčo butÄ , (duomenys neskelbtini), D. B. neįgytų (CPK 185 str.). Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nesutikimo su sprendimu motyvai nevertinami kaip neturintys įtakos ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . teisėja                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė