aff3e9e0-86ca-4c67-8ca7-c613b45abb3e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-178-334/2017Proceso Nr. 1-01-1-08616-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4;1.2.14.10;2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,nukentėjusiajai S. Ū.,nuteistajam K.

Å .,gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. Å . apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. bÅ«ti namuose bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 metrų atstumu per visÄ bausmės laikÄ bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jÄ Ä¯vykdant per 4 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo;pagal BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. bÅ«ti namuose;pagal BK 187 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nuo 23 iki 6 val. bÅ«ti namuose bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 metrų atstumu per visÄ bausmės laikÄ bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jÄ Ä¯vykdant per 4 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, dvi paros laikomos atlikus 4 laisvės apribojimo dienas.

Kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į įpareigojimÄ nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau nei 100 m. atstumu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :          1.Skundžiamu nuosprendžiu K. Å . nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 20 d., apie 20 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), S. Ū. gyvenamajame bute, tyčia suimdamas buvusiai sugyventinei S. Ū. už kaklo ir smaugdamas, vienÄ kartÄ koja spirdamas jai į krÅ«tinę, taip jÄ sužalojo padarydamas kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inėje pusėje, tuo savo Å¡eimos nariui nukentėjusiajai – buvusiai sugyventinei S. Ū. nežymiai sutrikdė sveikatÄ .         2.Be to, jis nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia grasindamas savo buvusiai sugyventinei S. Ū., kad jei ji neis su juo, tai užmuÅ¡, tuo sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiÄ jÄ , savo Å¡eimos narį buvusiÄ sugyventinę S. Ū..         3.Taip pat jis nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 21 d., laikotarpyje nuo 17.05 val. iki 18.25 val., padegė S. Ū.

Å«kio paskirties pastate, esančiame Biržų m., (duomenys neskelbtini), buvusį vaikiÅ¡kÄ vežimėlį 120 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikindamas nukentėjusiajai priklausančio turto už 120 eurų sumÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Ū. Å¡io dydžio turtinę žalÄ .         4.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį         5.Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jo pasisakymuose nebuvo realaus grasinimo nužudyti nukentėjusiÄ , o ir nukentėjusioji bei liudytojai patvirtino, kad netikėjo, jog jo grasinimas yra realus.

Taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 2 dalyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visumos. Byloje nėra duomenų, kad jis padarė šį nusikaltimÄ . Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis padegė vaiko vežimėlį. Nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas nesutampa su liudytojų parodymais. VaikiÅ¡kÄ vežimėlį pirko už 70 Eur, tačiau teismas jį įvertino 120 Eur.

Byloje yra daug nepaÅ¡alintų abejonių, todėl visos abejonės ir prielaidos, kurios nėra įrodytos, turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai vadovaujantis in dubio pro reo principu.          6.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti K. Å . iÅ¡teisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir bylÄ nutraukti nukentėjusiajai S. U. ir K. Å . susitaikius. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis neginčija pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau mano, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį yra nuteistas nepagrįstai, nesant objektyvių jo kaltės įrodymų, nesant realiems jo grasinimams.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje 11. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamÄ nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl K. Å . pripažinimo kaltu priėmė neteisėtÄ nuosprendį ir nepagrįstai K. Å . pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei skyrė jam bausmę.12.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek teisiniais aspektais vertinant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ jo veikoje – nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė tokias aplinkybes: K. Å ., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje (2017 m. vasario 20 d. apie 20 val. Biržų m. (duomenys neskelbtini), S. Ū. gyvenamajame bute), tyčia grasindamas savo buvusiai sugyventinei S. Ū., kad jei ji neis su juo, tai užmuÅ¡, tuo sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas- grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiÄ jÄ , savo Å¡eimos narį buvusiÄ sugyventinę S. Ū..

Tokius K. Å . veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties buvimo K. Å . veiksmuose, nėra pagrįstos bylos įrodymais.14. Pirmos instancijos teismas K. Å . pripažino kaltu padarius šį nusikaltimÄ , konstatavęs, kad nuteistojo iÅ¡sakytais grasinimais užmuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ S. Ū. teismas neturi pagrindo abejoti, nes nukentėjusios parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (b.l.25,33,37-38 1 t.) tiek teisme, nurodo, jog jos parodymus patvirtina liudytojų J.

B., I. K., M. R. parodymai. Policijos pareigÅ«nė M. R. teismo posėdyje patvirtino, kad S. joms sakė, jog K. Å . iÅ¡ vakaro prieÅ¡ jÄ smurtavo smaugdamas ir grasindamas užmuÅ¡ti. Nukentėjusiosios parodymus, jog ji bijojo K. Å ., jo smurto, patvirtino liudytojos J. B., I. K., kurios patvirtino, jog S. Ū. pati net dienos metu bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, nes namo antrame aukÅ¡te girtavo K. Å ., prašė liudytojos atneÅ¡ti malkų ir vandens, tolimesni įvykiai parodė, jog atėjus į butÄ neblaiviam K.

Š., nukentėjusioji pabėgo ir išsikvietė policijos pareigūnus.

15. Tačiau pirmos instancijos teismas padarydamas Å¡ias iÅ¡vadas neteisingai vertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kaip įrodančius K. Å . grasinimų realumÄ . IÅ¡ nukentėjusioios ir liudytojų parodymų matyti, jog nukentėjsioji bijojo ir nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp jos ir K. Å ., ji nenorėjo jo susitikti, K. Å . buvo neblaivus, nusiteikęs negatyviai jos atžvilgiu, bijojo jo smurto, tačiau kaip ji pati teisme pripažino, kad į jo grasinimus, jog užmuÅ¡, jeigu neis su juo gyventi, ji nekreipė dėmesio ( 2t.b.l.42). Nukentėjusioji teisme parodė, kad po konflikto K. Å . nusiraminęs grįžo, jie gražiai paÅ¡nekėjo ir jis pas jÄ užmigo (2t.b.l.42).

16. Grasinimas kaip teisinė sÄ voka – tai pavojingas  tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-26/2010,2K -238-699/2016). Grasinimas gali bÅ«to iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali bÅ«ti iÅ¡sakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus. Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai.

Taigi pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).17. BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Taigi taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Å¡iÄ BK normÄ , bÅ«tina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t.y, kad buvo grasinama bÅ«tent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo (realumÄ ). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiojo asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto turinio ir realumo nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiojo manymas turi bÅ«ti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimÄ , tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010,2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015,2K-238-699/2016).18.

Pirmos instancijos teismas grasinimo faktÄ ir jo realumÄ grindžia tuo, kad po nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ ir iÅ¡sakytų grasinimų užmuÅ¡ti ji jo bijojo. Liudytojos J. B., I. K. parodė, kad nukentėjusioji bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, prašė atneÅ¡ti vandens, malkų. Tačiau Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina tik tolimesnius kitos dienos įvykius. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad ji į kaltinamojo grasinimus nužudyti nekreipė didesnio dėmesio.

Ji nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, nes nenorėjo sutikti neblaivaus ir konfliktiÅ¡ko K. Å .. Taigi Å¡is nukentėjusiosios bijojimas nesietinas su grasinimu nužudyti. K. Å . teisme taip pat parodė, kad nenorėjo ir neketino nieko tokio daryti, buvo susinervinęs ir jam tas grasinimas tiesiog iÅ¡sprÅ«do (2 t.b.l.41). Teisėjų kolegijos nuomone vien tas pasakymas, jeigu neis su juo gyventi, užmuÅ¡, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad K. Å . iÅ¡ tikrųjų grasino jÄ nužudyti. Grasinimo realumui tokiais atvejais turi patvirtinti kiti objektyvÅ«s duomenys, kurių akivaizdžiai nepakanka tokiai iÅ¡vadai.

          19. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl K. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis – K. Š. išteisintinas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje           20. Apeliantas K. Å . skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nepadarė. Pirmos instancijos teismas nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje objektyviųjų (pavojingos veikos, priežastinio ryÅ¡io, padarinių) ir subjektyviųjų (kaltės) požymių visumos. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų padaręs šį nusikaltimÄ . Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis padegė vaiko vežimėlį, neatitinka liudytojų parodymams laikas, kai buvo pastebėtas gaisras. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino vežimėlį -120 Eur, jis jį pirko už 70 Eur.

Mano, kad byloje yra daug abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos jo naudai.          21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog K. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nors apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio toje dalyje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos.          22.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str. Å io straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-89/2014)          23.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendžiant K. Å . kaltės klausimÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, taip pat nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos taikant baudžiamojo proceso normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡tyrė ne tik kaltinamÄ jį kaltinančius įrodymus, tačiau iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti iÅ¡vadas dėl K.

Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .           24. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje yra įrodyta, kad K. Å . bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 21 d. laikotarpyje nuo 17.05 val iki 18.25 val, padegė S. Ū. Å«kio paskirties pastate, esančiame Biržų m. (duomenys neskelbtini)buvusį vaikiÅ¡kÄ vežimėlį 120 Eur vertės, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikindamas nukentėjusiajai priklausančio turto už120 Eur sumÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.

             25. Kaip matyti, apeliantas su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Esminiai apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada argumentai yra tie, kad nėra įrodymų jog jis padegė vaiko vežimėlį, liudytojai to nepatvirtina.          26. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadas, dėl nusikalstamos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo K.

Å . atžvilgiu patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai bei kiti duomenys, kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. IÅ¡ nukentėjusios S. Ū. teisme duotų parodymų matyti, kad kaltinamais grasino, jog padegs tÄ â€žÅ¾iurkynÄ â€œ, „žiurkynas” tai namas, kuriame ji gyvena. Ji parodė, kad kaltinamasis eidamas į tualetÄ , visada užsidegdavo cigaretę, galėjo įmesti nuorÅ«kÄ pro sandeliuko durų virÅ¡uje esantį plyšį, o vaiko vežimėlis stovėjo netoli durų.

TÄ dienÄ konflikto metu K. Å . atėmė iÅ¡ jos buto ir sandėliuko raktus (2 t. b.l. 42). IÅ¡ liudytojos J. B. parodymų matyti, kad jiems nubėgus prie sandėliuko gesinti gaisro, ji matė, kaip K. B. iÅ¡laužė sandėliuko duris, o jie visi bėgo semti vandens ir gesinti. Ji iÅ¡ kaimynų girdėjo, jog K. Å . žadėjo padegti. Nepaneigta, jog K. Å . turimais raktais atsirakino sandėliukÄ ir padegė vaiko vežimėlį, tai patvirtina liudytoja D.Dovydėnienė, kuri parodė, jog gaisro židinys vaiko vežimėlis, o jis stovėjo toliau nuo durų, todėl neįmanoma iÅ¡ tokio atstumo, neįėjus į vidų, įmesti kažkÄ degančio.

Jog K. Å . padegė bÅ«tent vaiko vežimėlį patvirtina ir tas faktas, jog konfliktas įvyko dėl vaiko, dėl to, kad jam S. Ū. neleidžia matytis su vaiku. Tas faktas, jog gaisro metu K. Å . jau nebebuvo pas K. B., jis buvo išėjęs, nepatvirtina jo argumento, jog jis negalėjo tuo laikotarpiu padegti sandėliuko. Tuo labiau, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog jis buvo toje vietovėje, kaip pats parodė ėjo į barÄ . Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu K. Å . pripažino, jog gali bÅ«ti, jog eidamas namo padegė vežimėlį, neatsimena ar paėmė iÅ¡ S. raktus, vietomis įvykius atsimena, vietomis neatsimena.

Žino, kad name rėkavo, kad padegs (1 t. b.l.147), neatmeta tos galimybės, kad rūkydamas galėjo numesti cigaretę ir nuo jos galėjo užsidegti vežimėlis (1t.b.l.155). Taigi nors ir tiesiogiai mačiusių asmenų, kaip K. Š. padegė sandėliuke esantį vežimėlį byloje nenustatyta, tačiau visų aukščiau aptartų netiesioginių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog sandėliuke esantį vaiko vežimėlį padegė K. Š.. Todėl kolegijos nuomone naikinti pirmos instancijos nuosprendį nuteistojo išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

         27. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta vežimėlio verte 120 Eur. Mano, kad ji nepagrįsta. Nuteistasis nurodo, jog vežimėlį jis pirko, mokėjo 70 Eur. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino ir pagrįstai netikslino nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos vežimėlio vertės. Iš byloje esančio S. U. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, jog sudegusį vežimėlį įvertino 120 Eur ir 10 Eur sudegusias malkas (1 t. b.l.29), papildomos apklausos metu ji nurodė, kad jai padaryta 130 Eur turtinė žala ir prašo pripažinti civiline ieškove (1t.b.l.33), papildomos apklausos metu ji nurodė, kad K.

Å . nupirko vaikui vežimėlį, todėl dėl jo turinių pretenzijų neturi (1t.b.l.38). Teisme nukentėjusioji nurodė, jog K. Å . nupirko naujÄ vežimėlį, už kurį mokėjo 70 Eur, todėl atsisako ieÅ¡kinio ir dėl 10 Eur dėl apdegusių malkų, turtinių pretenzijų K. Å . neturi. K. Å . teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nupirko vaikui vežimėlį, už kurį sumokėjo 70 Eur. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, 70 Eur K. Å . sumokėjo  nupirkdamas naujÄ vietoj sudegusio.

Byloje nėra kitų duomenų, jog sudegęs vežimėlis kainavo kitokiÄ kainÄ nei nurodė pirminiuose parodymuose nukentėjusioji, todėl sudegusio vežimėlio vertė paliktina kaip nurodyta pirmos instancijos nuosprendyje. Pažymėtina ir tai, kad dėl jo vertės nusikalstamos veikos kvalifikacija nuteistajam nesikeistų, civilinio ieÅ¡kinio byloje nukentėjusioji atsisakė. Todėl kolegijos nuomone Å¡iuo nuteistojo argumentu nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį.           28.

Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, jame nurodyti argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė apeliacine skunduose ginčijamus klausimus, priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ teismo nuosprendį, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ Å¡iais motyvais ir keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį, kolegija neturi pagrindo.           29.

Dėl susitaikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis K. Å . ir jo gynėjas pateikė K. Å . ir nukentėjusiosios S. Ū. susitaikymÄ , kuriame nurodė, kad kaltinamasis K. Å . ir nukentėjusioji S. Ū. susitaiko ir praÅ¡o K. Å . atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo nėra, jiems susitaikymo sÄ lygos ir pagrindai iÅ¡aiÅ¡kintos, suprantamos ir žinomos.          30.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.           31. Å ioje baudžiamojoje byloje apeliantas nuteistas už nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį padarymÄ .

Å ios dvi nusikalstamos veikos padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, dėl vienos iÅ¡ jų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistasis neprisipažino, todėl nėra BK 38 straipsnyje numatytų pagrindų ir sÄ lygų nuteistÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone nuteistojo atžvilgiu pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Ä®statymas imperatyviai numato pagrindÄ asmeniui bÅ«ti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kai jis yra padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaip viena iÅ¡ sÄ lygų yra numatytas prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu <...>.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes kolegijos nuomone nėra pagrindo tenkinti apelianto Å¡iÄ Â skundo dalį jo nurodytais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

K. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. Å . paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, panaikinti.Likusioje dalyje RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .              Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 Kolegijos pirmininkė                                                                    Danutė Švitinienė  Teisėjai                                                                                        Algirdas Gaputis                                                                                           Valdas Meidus