2017-10-31 Nr. AB-19781-3-64-3-00643-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1750-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00643-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Šiaulių TI buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nebuvo sudarytos normalios kalinimo sąlygos. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas, prasta ventiliacija, tualetai apgyvendinimo kamerose neatitverti ir neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 60–66) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.; toliau – ir Įsakymas) 1.3 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 2014 m. lapkričio 12–19 d. kameroje Nr. 53, kurioje buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,12 kv. m iki 4,69 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius, kameroje kartu su pareiškėju laikytų asmenų sąrašus nėra galimybės.

5. Dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko kameros Nr. 53 patikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki prieš tai paminėtų teisės aktų įsigaliojimo, todėl, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

6. Pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pastaroji nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

7. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

II. 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 72‑80) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas iš Šiaulių TI pateiktos 2016 m. kovo 24 d. pažymos „Dėl Ž. B.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 2014 m. lapkričio 12–19 d. kameroje Nr. 53 (18,74 kv. m ploto). Kameroje 2014 m. lapkričio 16 ir 17 d. (2 dienas) buvo laikomi 6 asmenys, todėl pareiškėjui teko 3,12 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas 2 dienas (2014 m. lapkričio 15 ir 18 d.) buvo laikomas kameroje, kurioje buvo kalinama atitinkamai nuo 4 iki 6 asmenų ir nuo 6 iki 5 asmenų, todėl pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,12 kv. m iki 4,69 kv. m ir nuo 3,12 kv. m iki 3,75 kv. m kameros ploto. Likusias dienas pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 4,69 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš to teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI administracija iš viso 4 dienas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

10. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 25 d. pažymos Nr. 62/08-206 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nustatė, kad, vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas. Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja sanitarinio mazgo atitvarų. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Pažymoje nurodyta, kad šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose; šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumato.

11. Teismas, remdamasis aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 21 punktą („Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą“). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti minėtos higienos normos reikalavimus, kurie yra privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, nes galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku, tačiau neatitiko.

12. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, nustatė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų diagnozuotos kokios nors sunkios ligos. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. kovo 21 d. pažymoje Nr. 61/04-717 nurodyta, kad, patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatyta, jog pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

13. Teismas nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau konstatavo, kad valstybė neužtikrino pareiškėjo teisės laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje būti laikomam sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų laikytas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, pažeidžiant prieš tai paminėtas higienos normas, buvo laikomas neilgai (2014 m. lapkričio 15–18 d.), jam tenkantis plotas tik 4 dienas buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktais, į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, jog Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismas, įvertinęs prieš tai paminėtų aplinkybių visumą, teismų praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų laikymo kamerose sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 84) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog jo laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nepagrįstai nepriteisė jam jokio patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI 4 paras, laikymo sąlygos buvo blogos, prižiūrėtojai į jo pastabas ir prašymus reagavo pašaipiai, dėl to sutriko pareiškėjo miegas, jautė nerimą, gydytojo prašė išrašyti vaistų.

17. Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 89–90) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 16 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

22. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 16 punkte išdėstytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, nurodo, kad EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT minėtoje byloje taip pat paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 53, kurios plotas 18,74 kv. m, kartu su 4–6 asmenimis. Byloje duomenų apie tai, kokį plotą užėmė sanitariniai įrenginiai, nepateikta.

24. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta reikalavimų sanitarinio mazgo kabinos plotui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V‑82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo minėta prieš tai, byloje duomenų apie Šiaulių TI kameros Nr. 53 sanitarinio mazgo užimamą plotą atsakovas nepateikė, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi prieš tai paminėtame teisės akte nurodytu minimaliu sanitarinio mazgo kabinos plotu – 1,42 kv. m. Taigi Šiaulių TI kameros Nr. 53 plotas be sanitarinių įrenginių užimamo ploto yra 17,32 kv. m (18,74 – 1,42), todėl ginčo laikotarpiu vienam asmeniui šioje kameroje tekęs plotas sudaro nuo 4,33 kv. m iki 2,89 kv. m (17,32/4 arba 17,32/6). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 2014 m. lapkričio 12‑19 d. (iš viso 8 dienas), iš kurių 4 dienas (2014 m. lapkričio 15–18 d.; b. l. 46) jam teko mažiau kameros ploto (tik 2,89 kv. m) nei Konvencijoje nustatytas minimalus standartas (3 kv. m).

25. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos yra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi (priešingai, atsakovo teigimu, Šiaulių TI veikia nuolatinio perpildymo sąlygomis; b. l. 61); kad tokie nukrypimai yra kompensuojami pakankama judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; ar kad pareiškėjas yra kalinamas, bendrąja prasme, tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių (nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad pareiškėjas Šiaulių TI 4 dienas (2014 m. lapkričio 15–18 d.) buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

28. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atsižvelgęs į tai, kas buvo nustatyta prieš tai, konstatuoja, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.

30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑930‑858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

31. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjui priteisiama 60 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo Ž. B. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius