aff2ef17-2e1f-4f3e-afed-b2c32dadac29 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-650-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01754-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) V. T. (V. T.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

T. skundÄ dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotoja) A. B.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 4 d. patvarkymÄ Nr. S-19-157-345 vykdomojoje byloje Nr. 0157-17/03707 kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis, vadovaudamasis iÅ¡ieÅ¡kotojos A. B. pateiktais duomenimis, nusprendė iÅ¡taisyti klaidÄ ir pakeisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ Ä¯ 6.835,15 EUR; informuoti skolininkÄ V.

T., jog nurodytÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ galima geruoju sumokėti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , taip pat nurodant, jog skolininkas turi teisę pateikti dokumentus, įrodančius tinkamÄ iÅ¡laikymo prievolės vykdymÄ laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas iÅ¡ieÅ¡kotojui akivaizdžiai piktnaudžiaujant jam suteiktomis teisėmis ir siekiant nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomas klaidos iÅ¡taisymo institutas, nes iÅ¡ieÅ¡kotoja pateikdama antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pati nurodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. ir tokiu bÅ«du vykdomojo dokumento pateikimo dienai sudarė 706,92 EUR.

IÅ¡taisydamas raÅ¡ymo apsirikimÄ antstolis pakeitė sprendimo esmę, kÄ draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 str. 4 d. PareiÅ¡kėjas nesutiko, jog jo pareiga teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui atsirado nuo teismo sprendimo priėmimo momento 2012 m. birželio 22 d., nes vykdomajame raÅ¡te teismo sprendimo įsiteisėjimo data nurodyta 2013 m. birželio 28 d. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-15074-1050/2018 iÅ¡ieÅ¡kotoja pripažino, jog pareiÅ¡kėjas iki 2017 m. gegužės 31 d. tinkamai teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui.

Pareiškėjas teigia, jog antstolis neturėjo teisės remtis išieškotojos pateiktais duomenimis apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.

2. Antstolis Arminas Naujokaitis 2019 m. sausio 17 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundÄ dėl antstolio veiksmų nurodė, kad skolininko teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini. Antstolio teigimu, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę teikti praÅ¡ymus, o antstolis vadovaujantis CPK 613 straipsniu visus vykdymo proceso metu kylančius klausimus iÅ¡sprendžia motyvuotu patvarkymu. Atsižvelgiant į tai, remiantis iÅ¡ieÅ¡kotojos 2018-12-12 praÅ¡ymu bei 2018-12-13 patikslinančiu praÅ¡ymu, kuriame buvo nurodyta, jog teikdama vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ieÅ¡kotoja klaidingai nurodė datÄ nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡laikymas pagal 2017-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , antstolis 2019-01-04 priėmė patvarkymÄ dėl klaidos iÅ¡taisymo, kuriuo nusprendė pakeisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ vykdomojoje byloje į 6.835,15 EUR.

Patvarkymo priėmimo dienai, skolininkas jokių duomenų apie iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumokėjimÄ , skolos paskaičiavimÄ ar patikslinimÄ antstoliui nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo V. T. skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkino.

4. Teismas pažymėjo, jog tėvams nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iÅ¡ jų (vieno jų) iÅ¡laikymÄ , kurį jie (jis) turės pareigÄ teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti iÅ¡laikymo skolÄ . Taigi, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teismo sprendime nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju nei teismo sprendime, nei vykdomajame dokumente nenurodyta data, nuo kurios priteisiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui. Todėl tokiu atveju laikytina, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo.

5. Teismas nurodė, jog teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas.

Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Antstolis, apskaičiuodamas iÅ¡ieÅ¡kotino iÅ¡laikymo sumÄ , pagrįstai vadovavosi iÅ¡ieÅ¡kotojos, t. y. nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdančio asmens A. B. pateiktais duomenimis apie laikotarpį, kuriuo nebuvo skolininko mokamas teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis. Skundžiamu antstolio patvarkymu skolininkui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto iÅ¡laikymo mokėjimÄ geruoju asmeniui, jį valdančiam uzufrukto teise.

Tokių įrodymų skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei teismui, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. PareiÅ¡kėjas V. T. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ dėl antstolio veiksmų tenkinti – panaikinti 2019-01-04 priimtÄ patvarkymÄ Nr.S-19-157-345 kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. CPK 613 straipsnio 4 dalis leidžia patvarkyme taisyti raÅ¡ymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, o ne iÅ¡ esmės pakeisti patvarkymÄ ar jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ar iÅ¡ieÅ¡kotojo t. y. nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšas uzufrukto teise valdančio asmens ir kito iÅ¡ tėvų, kurio atžvilgiu teismo sprendimu nustatyta pareiga teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į uzufrukto teise jas valdančio asmens sÄ skaitÄ , tarpusavio susitarimas dėl Å¡io, teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo teikimo kita forma, ir pripažinimas, jog tokio susitarimo buvo laikomasi, yra pakankamas įrodymas to, kad iÅ¡laikymas buvo suteiktas ir joks įsiskolinimas objektyviai nesusidarė. 6.2.

Antstolio pirminis patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707 buvo priimtas dėl 706,92 EUR ir 115,85 EUR/mėn. fiksuoto iÅ¡ieÅ¡kojimo į ateitį, t. y. skaičiuojant nuo 2017-05-31 (pagal realiai buvusį įsiskolinimÄ ). Å is patvarkymas buvo visiÅ¡kai įvykdytas, geranoriÅ¡kai atliekant mokėjimus iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ iÅ¡dėliojus kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pakartotinis, t. y. jau įvykdyto vykdomojo dokumento vykdymas tik kitoje apimtyje, apskritai nėra galimas.

Esant tokiai situacijai laikytina, jog antstolis visiÅ¡kai netinkamai vykdė CPK 651 straipsnio 1 dalyje jam numatytÄ pareigÄ patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių naujiems vykdymo veiksmams atlikti. 6.3. Nė vienoje iÅ¡ minėtų bylų iÅ¡ieÅ¡kotoja nenurodė, jog vaikui iÅ¡laikymas nebuvo teiktas nuo 2012-06-22, kuriam objektyviai esant tikrai bÅ«tų nurodžiusi ir reikalavusi tokio iÅ¡laikymo teikimo jau seniai. Ir netgi prieÅ¡ingai, aukščiau minėtoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotoja pati patvirtino (o taip pat ir civilinėje byloje e2-9620- 391/2018, nagrinėtoje tame pačiame teisme pagal dukters P. T. ieÅ¡kinį iÅ¡ieÅ¡kotojai dėl paramos pilnametei teikimo), jog iÅ¡laikymas sÅ«nui tarpusavyje susitarta tvarka iki 2017-05-31 (t. y. iki kol dukra sulaukė pilnametystės ir iÅ¡laikymo prievolė liko tik sÅ«naus atžvilgiu, o tuo pačiu formaliai pagal Å¡alių susitarimÄ pasibaigė ir skolininko pareiga teikti dukrai iÅ¡laikymÄ už iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir atsirado pareiga teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui pagal teismo sprendimÄ ) buvo teikiamas tinkamai. 6.4.

IÅ¡laikymo prievolės vykdymas Å¡eimos bylose turi savo ypatumų, nes nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Vienam iÅ¡ tėvų nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , iÅ¡laikymas yra priteisiamas teismo (CK 3.194 str. 1 d.), tačiau Å¡is faktas neatima iÅ¡ Å¡alių teisės net ir esant teismo sprendimui susitarti dėl ilgalaikio pobÅ«džio iÅ¡laikymo prievolės vykdymo tam tikru laikotarpiu kitu nei nurodyta teismo sprendime bÅ«du.

CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ . Skolininko reikalavimÄ pripažinti skolÄ Ä¯vykdyta kitu bÅ«du nei nurodyta vykdomajame dokumente galima, jeigu skolininkas pateikia įrodymus apie prievolės įvykdymo priėmimÄ CK 6.123 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ , kad prievolė įvykdyta.

„Pakvitavimas“ įprastai suprantamas kaip bet kuris raÅ¡ytinis dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymÄ , nurodyti kiti duomenys apie įvykdymÄ . IÅ¡vadÄ , jog esant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimui, iÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas ir kita negu teismo sprendime nustatyta tvarka, iÅ¡ dalies skundžiamoje nutartyje patvirtino ir teismas (nutarties 2 psl. 3 pastraipa). 6.5. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis yra tinkamai įvykdęs teismo sprendimu nustatytÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, įvykdęs Å¡iÄ pareigÄ tiek pinigais (priteista suma), tiek kitu nei teismo sprendime nustatytu bÅ«du (suteikdamas iÅ¡laikymÄ už iÅ¡ieÅ¡kotojÄ kitam mÅ«sų nepilnamečiui vaikui (dukrai), taip pat tiesiogiai iÅ¡laikydamas sÅ«nų, tenkinant jo poreikius jų bendravimo su juo metu).

IÅ¡ieÅ¡kotoja, bÅ«dama atsakinga už nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolės tinkamo vykdymo užtikrinimÄ (teismo sprendimu paskirta uzufruktore), tokį (kuomet vaiko interesai buvo užtikrinti netgi didesnėje nei priteista teismo sprendimu apimtyje) prievolės įvykdymÄ priėmė, dėl to ir nesikreipė į antstolį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pradėjimo. Jų su iÅ¡ieÅ¡kotoja tarpusavio susitarimas (dispozityvios valios iÅ¡raiÅ¡ka) neprieÅ¡taravo imperatyvioms teisės normoms ar vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidė mÅ«sų kaip tėvų iÅ¡laikymo pareigos lygybės principo, nereiÅ¡kė ir asmeninės prievolės perkėlimo kitam asmeniui, todėl vėliau nepagrįstai antstolio patvarkymu ir skundžiama nutartimi buvo paneigtas. 6.6.

VisiÅ¡kai nepagrįstai teismas priėjo iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas vaiko iÅ¡laikymo prievolės pradžios momentÄ yra nurodęs, kad paprastai vaiko iÅ¡laikymo prievolės pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė nustatyta, įsiteisėjimo momentas. Remiantis CPK 279 str. 1 d. <...> tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ <...>.

Teismo sprendimas, kuris buvo apskųstas, kol neįsiteisėja, teisinių pasekmių nesukuria, todėl akivaizdu, jog ir nagrinėjamu atveju negalėjo būti pateisintas aukščiau aptartiems argumentams ir teisiniam reguliavimui prieštaraujantis patvarkyme nurodytas prievolės vykdymo pradžios momentas.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotoja) A. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Vykdomoji byla Nr.0157/17/03707 iki Å¡iol nėra užbaigta, įsiskolinimas iki Å¡iol nėra padengtas, nesumokėtas, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skolininkas V. T. tinkamai įvykdė skolinius įsipareigojimus, dėl ko vykdomoji byla turėjo bÅ«ti užbaigta. 7.2.

Skolininkas, nurodydamas, kad įvykdė skolinius įsipareigojimus, juos sumokėjo, turėjo ir iki Å¡iol turi teisę pateikti antstoliui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . 7.3. VisiÅ¡kai nepagrįsti skolininko teiginiai, kad neva jis savo pareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų O. T. įvykdė kitu, ne teismo sprendime nurodytu bÅ«du – teikdamas iÅ¡laikymÄ kitam vaikui – dukrai P. T.. 7.4. Suinteresuoto asmens A. B. teigimu, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, niekada nebuvo sudarytas susitarimas su V.

T. dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jų nuolatinis sistemingas bylinėjimasis teismuose. Skolininkas V. T., teigdamas, kad neva įvykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų O. kitu ne teismo sprendime nurodytu bÅ«du (teikiant iÅ¡laikymÄ dukrai), meluoja teismui, klaidina visus proceso dalyvius. Atkreipė dėmesį į tai, kad dukrai P. T. negavus iÅ¡ suinteresuoto asmens A. B. iÅ¡laikymo, 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-563-235/20125 dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Jo pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/18/03357 dėl 6.844,00 EUR dydžio skolos ir 869,11 EUR vykdymo iÅ¡laidų. Šį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ A. B. moka iki Å¡iol. 7.5. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui O., įsigaliojo nuo jo įsiteisėjimo dienos, nes bendra taisyklė yra ta, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo iÅ¡laikymo atsiradimo momento. PrieÅ¡ingas, kaip kad nurodo skolininkas, priteisto iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momento aiÅ¡kinimas sudarytų sÄ lygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ , o Å¡alims sudarytų paskatÄ bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ nekiltų, o tai prieÅ¡tarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

Atkreipia teismo dėmesį, kad jų atveju taip ir nutiko, nes civilinė byla buvo nagrinėjama ne tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinės instancijos, ir kasacinės instancijos teismuose.

8. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia CPK 320 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio pirmÄ jÄ dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Teismas pažymi, kad, iÅ¡sprendus atskirojo skundo priėmimo klausimÄ , atskirojo skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡ti atsikirtimus į atsiliepimus į atskirÄ jį skundÄ , papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

10. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis). Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo 11. PareiÅ¡kėjas V. T. ir suinteresuotas asmuo A. B. apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus – 2018-11-22 antstolio Armino Naujokaičio patvarkymo dėl turto areÅ¡to bei areÅ¡tuojamo turto įkainojimo kopijÄ , 2018-11-22 turto areÅ¡to 2018-11-23 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , 2018-03-27 ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į ieÅ¡kininį kopijÄ .

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju byloje tiek apeliantas, tiek suinteresuotas asmuo teikdami apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (kurie jau egzistavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), tinkamai nepagrindė, kad Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens pateikti įrodymai galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

Be to, apelianto V. T. pateikti įrodymai neatitinka ir CPK 114 straipsnio nustatytų reikalavimų, nes pateiktos dokumentų kopijos, kurios nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Dėl faktinių bylos aplinkybių 14. Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 22 d. A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. 2012 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį tekino iÅ¡ dalies ir be kitų reikalavimų, nusprendė nepilnamečių vaikų O. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove A. T., o nepilnametės dukros P. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su V. T.; iÅ¡ atsakovo V. T. nepilnamečio sÅ«naus O. T. iÅ¡laikymui priteisė po 400,00 Lt kiekvienÄ mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės; iÅ¡ ieÅ¡kovės A. T. priteisė nepilnametės dukros P. T. iÅ¡laikymui po 400,00 Lt kiekvienÄ mėnesį, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. 2012 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , ir 2013 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo liko nepakeistas. Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui O. T., mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 400,00 Lt (115,85 EUR), iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo V.

T. (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 4). 2017-12-12 praÅ¡yme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo iÅ¡ieÅ¡kotoja A. B. pastabose nurodė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuoti nuo 2017-05-31 (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 5). Minėtas vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti Nr. S-17-157-18183, kuriame nurodyta 706,92 EUR iÅ¡laikymo skola ir 115,85 EUR per mėnesį fiksuotas mokėjimas, iÅ¡laikymo skolos suma apskaičiuota vadovaujantis iÅ¡ieÅ¡kotojos 2017 m. gruodžio 12 d. praÅ¡yme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. (vykdomoji byla 0157/17/03707 b. l. 62).

Vykdomojo dokumento vykdymo eigoje iÅ¡ieÅ¡kotoja A. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ antstoliui pakeisti iÅ¡ieÅ¡kojimo skolos laikotarpį ir iÅ¡laikymo skolÄ skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 22 d. Nurodė, kad skolininkas iÅ¡laikymo nemokėjo nuo pat teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 priėmimo dienos (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 118). Antstolis 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu dėl klaidos iÅ¡taisymo Nr. S-19-157-345 nusprendė iÅ¡taisyti klaidÄ ir pakeisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707 į 6.835,15 EUR (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 120-121).

15. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo teisinis ginčas dėl antstolio teisės perskaičiuoti susidariusį įsiskolinimÄ vaiko iÅ¡laikymui, esant iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymui pagal jos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. Dėl atskirojo skundo argumentų 16. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ nesutinka, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, paprastai vaiko iÅ¡laikymo prievolės pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė nustatyta, įsiteisėjimo momentas. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka Å¡ioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

17. Pagal CK 3.200 straipsnį, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

18. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio iÅ¡laikymas savaime nereiÅ¡kia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo iÅ¡laikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2009 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovė A. B. (tuometinė pavardė - T.) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, be kitų reikalavimų, ieÅ¡kovė prašė nustatyti nepilnamečio sÅ«naus O. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams sÅ«nui O. T. po 500,00 Lt per mėnesį. Kaip minėta, sprendimas buvo priimtas tik 2012 m. birželio 22 d., o įsiteisėjo tik 2012 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka. Taigi A. B., reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui, jau 2009 metais nurodė iÅ¡laikymo atsiradimo pagrindÄ . Todėl iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui galėjo bÅ«ti priteistas nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos ar net už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas pažymi ir tai, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas Å¡alių ginčas dėl santuokos nutraukimo, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo taikytos nebuvo, nors ieÅ¡kovė A.

B. 2010-05-19 teisme pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IeÅ¡kovė prašė teismo iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinai nepilnamečių vaikų P. T. ir O. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja- motina A. T. ir iÅ¡ atsakovo- vaikų tėvo V. T. priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ - po 700,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui. PrieÅ¡ingas, kaip kad nurodo skolininkas, priteisto iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momento aiÅ¡kinimas sudarytų sÄ lygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ , o Å¡alims sudarytų paskatÄ bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ nekiltų, o tai prieÅ¡tarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai apie iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momentÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

20. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, jog pati išieškotoja nepageidavo išlaikymo nuo pat teismo sprendimo priėmimo ir tai neva ji pati patvirtina procesiniuose dokumentuose, kurie pateikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Pirmiausia, teismas pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas, nepriklausomai nuo nurodomų aplinkybių kitose nagrinėjamose bylose, kol nėra pakeistas ar panaikintas sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 18 straipsnis).

Antra, suinteresuotas asmuo A. B. patvirtino, jog niekada nebuvo sudarytas joks susitarimas su V. T. dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Trečia, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, apie susidariusio įsiskolinimo padengimÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamu antstolio patvarkymu skolininkui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto iÅ¡laikymo mokėjimÄ geruoju asmeniui, jį valdančiam uzufrukto teise.

Tokių įrodymų skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. CPK 644 straipsnio 6 punktas nustato, jog skolininkas privalo nedelsdamas praneÅ¡ti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymÄ ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymÄ pateikimas yra skolininko pareiga. Be to, apeliantui teigiant buvus susitarimui su iÅ¡ieÅ¡kotoja, tokio susitarimo nepateikia, nors tokio susitarimo galimybė įtvirtinta CPK 140 ir 595 straipsniuose.

21. Apelianto vertinimu, antstolis neturėjo teisės perskaičiuoti įsiskolinimo sumÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis yra tinkamai įvykdęs teismo sprendimu nustatytÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, įvykdęs Å¡iÄ pareigÄ tiek pinigais (priteista suma), tiek kitu nei teismo sprendime nustatytu bÅ«du (suteikdamas iÅ¡laikymÄ už iÅ¡ieÅ¡kotojÄ kitam mÅ«sų nepilnamečiui vaikui (dukrai), taip pat tiesiogiai iÅ¡laikydamas sÅ«nų, tenkinant jo poreikius jų bendravimo su juo metu), todėl nėra pagrindo skaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

22. Esant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko iÅ¡laikymo vyksta dėl iÅ¡laikymo vaikui teikimo ir sÄ lygų, bet iÅ¡laikymas, kaip toks, priklauso ir turi bÅ«ti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iÅ¡ tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

23. TurtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iÅ¡ nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtÄ uzufrukto teise tvarko tik Å¡is tėvas arba motina. IÅ¡tuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio iÅ¡laikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).

Å i nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali bÅ«ti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų šį turtÄ tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯gyvendina atstovai pagal įstatymÄ , t. y. tėvai, vienas iÅ¡ jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

24. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai.

Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).

25. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo, sumažinti iÅ¡ieÅ¡komų sumų dydį ar priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį. Kaip minėta, sprendimas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui buvo priimtas 2012 m. birželio 22 d., todėl remiantis iÅ¡ieÅ¡kotojos A. B. praÅ¡ymu, antstolis vadovavosi ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojos 2018 m. gruodžio 13 d. pateiktu praÅ¡ymu, tačiau ir teismo sprendimu ir Å¡io teismo sprendimo pagrindu 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu, kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad 2012 m. birželio 22 d. teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V.

T. priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. A. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikus antstoliui praÅ¡ymÄ , nurodant, kad skolininkas nemoka iÅ¡laikymo nuo teismo sprendimo priėmimo, turėjo bÅ«ti nustatytas faktas, ar nurodytu laikotarpiu prievolė yra įvykdyta. Skolininkas turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto iÅ¡laikymo mokėjimÄ geruoju, tačiau tokių įrodymų nepateikė, dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

26. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, sprendžiant skundÄ dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CK 3.200 str., CPK 510 str., 512 str., 513 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

28. Suinteresuotas A. B. praÅ¡o priteisti 500,00 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, pateikė patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – 2019 m. kovo 1 d. sÄ skaitÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimo ir teisinių konsultacijų dydžių, priteistina visa praÅ¡oma 500,00 EUR suma bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

29. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti suinteresuotam asmeniui (iÅ¡ieÅ¡kotojai) A. B. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (skolininko) V. T. 500,00 EUR (penki Å¡imtai eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas