aff2937d-4f01-453d-95a6-5c8eb7c3e1be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-5125-580/2014                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08024-2013-3                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

R. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. R. praÅ¡o:

1) įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį dėl pasimatymų;

2) priteisti iš Vilniaus pataisos namų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2012-01-20 laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. Vilniaus pataisos namų 2013-10-17 raÅ¡te buvo paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus pataisos namų administracija sutinka, jog dėl skirtos nuobaudos institucija negali leisti bendrauti su artimaisiais. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsakyme nurodė, kad bÅ«dami drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose, nuteistieji turi galimybę ir teisę gauti bei siųsti neribotÄ laiÅ¡kų kiekį ir vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu.

Mano, kad Å¡is atsakymas yra nelogiÅ¡kas. PareiÅ¡kėjo žiniomis, Lietuvos Respublikai 2010 m. buvo pateiktas Europos komiteto projektas ir rekomenduota keisti teisės aktus taip, kad kaltinamųjų ir nuteistųjų teisės į pasimatymus ir bendravimÄ telefonu bÅ«tų vienodos. Pažymėjo, kad 2012-01-24 buvo paskirtas į drausmės grupę 12 mėnesių ir nuo tada suvaržyti ne tik trumpalaikiai, bet ir ilgalaikiai pasimatymai. Nuo 2012-03-07 pareiÅ¡kėjas buvo 4 mėnesiams uždarytas į kamerų tipo patalpas, kur ne tik neleidžiami pasimatymai, bet ir neleidžiama žiÅ«rėti televizoriaus, domėtis informacija įstaigos bibliotekoje ir suteikiama tik viena valanda per dienÄ pasivaikščiojimams kiemelyje, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. 2012-08-21 pareiÅ¡kėjas buvo 6 mėnesiams uždarytas į kamerų tipo patalpas ir jam buvo taikyti minėti apribojimai. 2013-08-14 G. R. 12 mėnesių buvo paskirtas į drausmės grupę. PareiÅ¡kėjui susidaro įspÅ«dis, kad taip jį siekiama palaužti žmogų, paversti psichiniu ligoniu. 2013-08-19 G. R. buvo 6 mėnesiams uždarytas į kameros tipo patalpas.

Kadangi skambinti telefonu gali tik kartÄ per mėnesį ir kalbėti tik 15 minučių, turi rinktis, kam skambinti: vaikams, žmonai ar tėvams. Esant tokiai situacijai, sunku iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Pažymėjo, kad laisvėje esantys jo vaikai ir žmona žalojami psichiÅ¡kai. Nurodė, kad nežmoniÅ¡kas, elementarų žmogaus orumÄ Å¾eminantis elgesys pareiÅ¡kėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ . Dėl patirtų sukrėtimų G. R. pakriko nervai, teko kreiptis į gydytojus, nes bÅ«nant 50 procentų neįgaliu, depresiniai protiniai sukrėtimai yra sunkiai iÅ¡gyvenami.

Å eima yra brangiausia ir jokie emociniai bei dvasiniai sukrėtimai neiÅ¡nyksta, kai bendravimo galimybės su Å¡eima yra atimtos.Atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad G. R. į Vilniaus pataisos namus atlikti bausmės atvyko 2012-01-20. 2012-01-24 pareiÅ¡kėjo elgesys buvo svarstytas Vilniaus pataisos namų drausminėje komisijoje ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo jis 12 mėnesių pervestas į drausmės grupę.

Nuo 2013-08-20 iki 2014-02-20 dėl narkotinių medžiagų vartojimo G. R. perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2013-10-04 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu Nr. 29-404(1) iÅ¡aiÅ¡kinti, kuo remdamasi pataisos įstaiga neleidžia jam susitikinėti su žmona. Atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , Vilniaus pataisos namų administracija 2013-10-17 raÅ¡te Nr. 42-474(1) nurodė, kad G. R. direktoriaus 2013-08-14 nutarimu Nr. 28-793(1) buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę ir neteko galimybės matytis su Å¡eimos nariais.

Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos apibrėžtos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, kuris nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenustato. Nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo bÅ«ti įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1–8 dalys. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos teisės normos nustato bendrojo pobÅ«džio taisykles, skirtas reglamentuoti pasimatymus tarp skirtingoms nuteistųjų laikymo grupėms priskiriamų nuteistųjų ir laisvėje likusių giminaičių bei kitų asmenų. 1998-06-25 Seimo nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ IV dalyje nurodoma, kad nuteistiesiems numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leis jiems daryti įtakÄ savo teisinei padėčiai pagal principÄ : geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų.

Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais darė įtakÄ savo teisių padėčiai, todėl patekus į drausmės grupę, susiaurėjo jam suteiktų teisių apimtis, t. y. G. R. neteko teisės pasimatyti su artimaisiais.Atkreipė dėmesį, kad teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis gali bÅ«ti taikoma ir kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų paskatinimo priemonė už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ , aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

Patekimas į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas priklausė tik nuo G. R. valios, pagrindas nuteistajam bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis atsirado padarius nusižengimus. PareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys. G. R. nepateikė įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija sÄ moningai siekė kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. G. R. skunde nepateikė duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę skundžiamu laikotarpiu, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie nesuteiktos teisės į pasimatymÄ , jam esant drausmės grupės sÄ lygomis, įtakÄ sveikatos bÅ«klei.

IÅ¡ G. R. asmens sveikatos istorijos Nr. 964 matyti, kad pareiÅ¡kėjas į medikus kreipėsi ne dėl skunde nurodytų aplinkybių ir nusiskundimų, bet visiÅ¡kai dėl kito pobÅ«džio sveikatos sutrikimų. G. R. visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tvirtina, kad Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais G. R. teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.Atsakovai Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡nagrinėjo G. R. 2013-10-21 skundÄ , ir jį informavo apie Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnio nuostatas bei nurodė, kad nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose, nustatyti papildomi draudimai traktuojami kaip tokių nuteistųjų teisinės padėties griežtinimas ir tai yra proporcinga priemonė jų daromiems pažeidimams.

Bausmių vykdymo kodeksas yra vientisas teisės aktas ir panaikinus minėtÄ draudimÄ , bÅ«tų paneigti Å¡iame kodekse iÅ¡dėstyti principai bei pažeistas jo vientisumas ir sistemiÅ¡kumas. Nuteistųjų teisinė padėtis yra speciali – jų asmeninių laisvių suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja vieÅ¡ieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neiÅ¡vengiami. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu, todėl atlikdamas paskirtÄ nuobaudÄ drausmės grupės sÄ lygomis ar kamerų tipo patalpose, gali pasinaudoti minėtomis teisėmis socialiniams ryÅ¡iams su artimaisiais palaikyti.

G. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems įstatymas nenumato teisės į pasimatymus. Pareiškėjas neginčija paskirtų nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, taip sutikdamas su nuobaudomis bei su jų teisinėmis pasekmėmis. G. R. taip pat neskundžia teismui Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013-11-22 rašto Nr. 2S-5787 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei neprašo jo panaikinti, taigi, sutinka su šio rašto teisėtumu ir pagrįstumu.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji žala pasireiÅ¡kė. Jo teismui pateiktas skundas yra abstraktus, neaiÅ¡kus, jame G. R. nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis galėtų grįsti savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant teisės į pasimatymus su Å¡eima bei kitų pažeidimų, kalint Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Å ioje byloje G. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų institucijų – Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ G.

R. grindžia tuo, kad dėl negalėjimo pasimatyti su artimaisiais, buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 20 000 Lt. Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2013-10-04 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namus ir prašė nurodyti, kokiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais remiantis jam neleidžiama susitikti su žmona (b. l. 18). Vilniaus pataisos namai 2013-10-17 raÅ¡te Nr. 42-474(1) nurodė, kad sutinka, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasimatymai su žmona bei vaikais yra labai svarbÅ«s, tačiau dėl paties nuteistojo veiksmų, t. y. psichotropinės medžiagos morfino vartojimo, 2013-08-14 direktoriaus nutarimu Nr. 28-793(1) pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę ir dėl to neteko galimybės matytis su Å¡eimos nariais.

Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos apibrėžtos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, kuris nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenustato. Vilniaus pataisos namai pažymėjo, kad G. R. pats darė neigiamÄ Ä¯takÄ savo teisinei padėčiai, o administracija tik vertino jo elgesį ir taikė teisinio poveikio priemones (b. l. 19). Nesutikdamas su Å¡iuo raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjas su 2013-10-21 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos (b. l. 51–53), kuris iÅ¡nagrinėjęs G.

R. skundÄ , 2013-11-22 raÅ¡te Nr. 2S-5787 nurodė, kad Vilniaus pataisos namų pateiktas atsakymas yra iÅ¡samus ir pagrįstas. Jis buvo pateiktas nepažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Å iame raÅ¡te pažymėta, kad nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose, nustatyti papildomi draudimai traktuojami kaip tokių nuteistųjų teisinės padėties griežtinimas ir tai yra proporcinga priemonė jų daromiems pažeidimams.

PaaiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti ir siųsti neribotÄ laiÅ¡kų kiekį, vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. NuobaudÄ atlikdamas drausmės grupės sÄ lygomis ar kamerų tipo patalpose, Å¡ias priemones jis gali iÅ¡naudoti socialiniams ryÅ¡iams su artimaisiais palaikyti (b. l. 58–59). Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę bei kiekį reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 73, 74, 94 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra reglamentuota. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012-01-20 (b. l. 105).

IÅ¡ kolonijos informacinės sistemos nuteistųjų prasižengimų ataskaitos (b. l. 40–45) matyti, kad už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ G. R. 2012-01-24 buvo paskirta nuobauda – pervedimas į drausmės grupę 12 mėnesių. 2012-03-07 už fizinio smurto naudojimÄ pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams. Nuo 2012-08-21 G. R. už pataisos namų administracijos reikalavimų nevykdymÄ 6 mėnesiams buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams.

PareiÅ¡kėjui už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ 2013-08-14 buvo paskirta nuobauda – pervedimas į drausmės grupę 12 mėnesių, o 2013-08-19 dėl tokio paties pažeidimo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. G. R. už įvairius prasižengimus daug kartų buvo skirtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių nuo 5 iki 15 parų. Å ie įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskiriamas drausmės grupei.

PareiÅ¡kėjas visÄ kalinimo laikotarpį tik nepilnai 6 mėnesius nuo 2013-02-21 iki 2013-08-14 nebuvo priskirtas drausmės grupei, tačiau per šį laikotarpį buvo nubaustas viso 30 parų bausmės izoliatoriuje. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų ginčijęs paskirtų nuobaudų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, reglamentuojančiame drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, yra nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

3) vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. Taigi, minėtas teisės aktas asmenims, priskiriamiems drausmės grupei, nesuteikia teisės į pasimatymus. Pasimatymo neskyrimÄ lėmė galiojančios nuobaudos turėjimas, t. y. paties pareiÅ¡kėjo veiksmai, o ne neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. Teismas sutinka su G. R. nuomone, kad dėl jo padarytų nusižengimų neturi kentėti artimieji, tačiau nagrinėjamu atveju kančias jiems sukelia su įkalinimo įstaigos administracija, o pats pareiÅ¡kėjas.

Suprasdamas savo veiksmais artimiesiems sukeliamus neigiamus iÅ¡gyvenimus, jis tokių veiksmų neatsisakė ir pasirinko toliau pažeidinėti teisės aktuose nustatytÄ pataisos įstaigos tvarkÄ . Lygiai taip pat kaip laisva valia pasirinko daryti nusikaltimus, už kuriuos Å¡iuo metu privalo atlikti paskirtÄ bausmę.Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Asmenims, priskiriamiems drausmės grupei, nėra suteikiama teisė žiūrėti televizorių, todėl pareiškėjui pagrįstai neleidžiama to daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, priskirtiems drausmės grupei, suteikiama mažiau teisių ir nustatyta daugiau ribojimų, yra susiję su saugiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vykdymu. Drausmės grupei asmenys priskiriami dėl savo pačių veiksmų – pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimų – todėl jie turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nurodo, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas.

Paskirdamas 1 valandos pasivaikščiojimus atsakovas teisės aktų nepažeidė. Pasivaikščiojimo laiko prailginimas yra skatinamoji priemonė, kuria pavyzdingai elgdamasis pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti paskatintas.Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad pervedus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ drausmės grupę, Vilniaus pataisos namai jam pagrįstai taikė aptartus ribojimus, o Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , pateikė jam teisėtÄ ir pagrįstÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį atsakymÄ Ä¯ jo skunde keltus klausimus.

Nenustačius pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, t. y. Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos neteisėtos veikos, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį dėl pasimatymų. Kadangi minėtos institucijos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti žala, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ .

Jau vien tai, kad G. R. buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikytas kamerų tipo patalpose, turėjo jam sukelti stresÄ , tačiau, kaip jau minėta, nuobaudos jam paskirtos ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia, o už įvykdytus pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi G. R. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė