aff0ca5f-74c2-4dd7-baed-4832c8f2d0b0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                         Civilinė byla Nr. 2A-634-755/2015Edita Jusevičienė                       Proceso Nr. 2-15-3-01175-2014-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

Ž. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-948/2015 pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl individualaus darbo ginčo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. Ž. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2014-12-23 kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 5K-55, kuriuo ieÅ¡kovei D. Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas;

2) panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 5K-62, kuriuo ieÅ¡kovei D. Ž. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo;

3) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę D. Ž. į darbÄ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pareigas;

4) taikyti Darbo kodekso 297 str. 3 d. nuostatas - priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. b.l. 3-8). IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2009-04-01 iki 2014-12-09, eidama savo pareigas, vadovavosi 2009-04-01 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 5P-6 patvirtintais (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais. 2010-11-05 buvo iÅ¡rinkta Jungtinės profesinės sÄ jungos teritorinio padalinio Panevėžio kraÅ¡to profesinės sÄ jungos padalinio (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ” profesinės sÄ jungos įgaliotine.

Per visÄ darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. 2014-06-16 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta Nekonkuravimo ir neviliojimo sutartis. 2014-09-22 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-42 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieÅ¡kovei už „šiurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir neleistinÄ elgesį su lankytojais“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Su Å¡ia nuobauda nesutiko ir apskundė nurodytÄ direktoriaus įsakymÄ Darbo ginčų komisijai, kuri 2014-12-17 sprendimu tenkino ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ ir panaikino 2014-09-22 direktoriaus įsakymu skirtÄ ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2014-11-25 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 „Dėl nuobaudos D.

Ž. skyrimo“ ieÅ¡kovei už „netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ , taip pat už nederamÄ elgesį su (duomenys neskelbtini) interesantu, žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi R. S.“, skirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2014-12-09 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-62 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieÅ¡kovei už „netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ ir ankščiau nurodytų vidaus teisės aktų nuostatų pažeidimÄ , taip pat už Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties (priedas Nr. 1 prie darbo sutarties Nr.

11) pažeidimÄ â€œ, ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Su Å¡iais įsakymais ieÅ¡kovė nesutinka, kadangi jie neteisėti ir nepagrįsti. IeÅ¡kovė 2015-02-02 pateikė teismui ieÅ¡kinio papildymÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1380 eurų nepriemokos už darbÄ savaitgaliais (už 27 dienas), 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nėra su ja atsiskaitęs už darbÄ savaitgaliais.

Laikotarpyje nuo 2013-09-28 iki 2014-12-06 ji dirbo Å¡eÅ¡tadieniais – sekmadieniais, vesdama ekskursijas, programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, edukacines programas bei parodas. Atsakovas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti 2014-12-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) sprendimÄ , priimtÄ darbo byloje Nr. APS-111-19316/2014, ir palikti galioti 2014-09-22 įsakymu dėl nuobaudos D.

Ž. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ bei priteisti iÅ¡ jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad 2014-07-17 paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) buvo gautas KaiÅ¡iadorių r. Palomenės pagrindinės mokyklos mokytojos skundas dėl darbuotojos neprofesionalaus elgesio jos 2014-06-20 vestos ekskursijos mokytojų grupei iÅ¡ KaiÅ¡iadorių r. Palomenės pagrindinės mokyklos metu. Reaguodama į skundÄ , (duomenys neskelbtini) E. L. pradėjo patikrinimÄ bei nurodė darbuotojai iki 2014-07-22 pateikti paaiÅ¡kinimus. 2014-07-22 D.

Ž. pateikė praÅ¡ymÄ , bei nepaaiÅ¡kino susidariusios situacijos. Darbuotojai buvo suteiktas laikas susipažinti su skundu bei iki 2014-07-25 nurodyta pateikti paaiÅ¡kinimus. Darbuotoja pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pateikti 19 mokytojų raÅ¡tinę pretenzijÄ , tačiau paaiÅ¡kinimų nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į esamas aplinkybes bei atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , 2014-09-22 įsakymu Nr. 5K-42 D. Ž. buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , neleistinÄ elgesį su lankytojais.

Darbuotoja kreipėsi į DGK su 2014-10-16 pareiÅ¡kimu dėl individualaus darbo ginčo, siekiant panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . 2014-12-17 DGK priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kimÄ ir panaikino 2014-09-29 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ . Mano, kad DGK sprendimas yra neteisėtas, kad jis prieÅ¡taravo darbo byloje surinktiems įrodymams, sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jame nepasisakoma dėl darbo bylos nagrinėjimo metu pačios DGK nustatytų aplinkybių, turėjusių esminę reikÅ¡mę pagrindžiant drausminės nuobaudos darbuotojai skyrimÄ .

DGK neįvertino darbo bylos nagrinėjimo metu konstatuotos aplinkybės, kad pati darbuotoja prisipažino jos vedamos ekskursijos metu kalbėjusi telefonu, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ (t. y. net ir nesant (duomenys neskelbtini) lankytojų skundų) skirti jai drausminę nuobaudÄ dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) E. L. 2014-07-21 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame ji pažymi, kad darbuotoja po to, kai buvo gauta pretenzija, su jÄ paraÅ¡iusia mokytoja asmeniÅ¡kai susisiekė telefonu ir nemandagiai kalbėdama su Å¡ia (duomenys neskelbtini) lankytoja, užgauliu ir įsakmiu tonu bandė aiÅ¡kintis situacijÄ .

Vien Å¡is elgesys (skambinimas mokytojai ir darbuotojos parodyta nepagarba bei įžūlumas jos atžvilgiu) prasilenkia su elementariais mandagumo reikalavimais, pažeidžia atitinkamais DK bei Darbdavio vidaus aktų nuostatas ir sudaro pagrindÄ (nepriklausomai nuo darbuotojos elgesio ekskursijos metu) skirti jai drausminę nuobaudÄ ­papeikimÄ . Atsakovas prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tuo atveju, jeigu bÅ«tų panaikintos ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos, taikyti alternatyvias pažeistų teisių gynimo procedÅ«ras ir negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į pirmesnį darbÄ , priteisiant atitinkamas kompensacijas DK 304 str. 4 d. tvarka. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko.Biržų rajono apylinkės teismas 2015-04-16 sprendimu ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio papildymÄ tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas panaikino 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 5K-55, kuriuo ieÅ¡kovei D.

Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2014-12-09 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 5K-62, kuriuo ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Taikė DK 300 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«dÄ ir nusprendė D. Ž. į darbÄ negrÄ Å¾inti. Laikė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priteisė ieÅ¡kovei D.

Ž. po 536,74 Eur per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡eitinę 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ (iÅ¡ viso 3220,43 Eur). Nusprendė, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (po 536,74 Eur). IÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbÄ valstybės ar savivaldybės įstaigoje, iÅ¡laikomoje iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, vieÅ¡ojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei D. Ž. 664,53 Eur nepriemokos už darbÄ savaitgaliais. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio papildymÄ teismas atmetė. Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1103 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo atsakovas prašė panaikinti 2014-12-17 DGK sprendimÄ ir palikti galioti 2014-09-22 įsakymu ieÅ¡kovei skirtÄ nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovės elgesys, apraÅ¡ytas 2014-07-17 gautame skunde, atitinka neleistino ar nemandagaus elgesio sÄ vokÄ su lankytojais, atitinka Darbuotojų darbo tvarkos 60.1 p., 60.15 p. pripažino, kad faktas, jog ieÅ¡kovė ekskursijos metu kalbėjo telefonu, rodo nepagarbÄ ir nemandagumÄ (duomenys neskelbtini) lankytojų atžvilgiu.

IÅ¡tirtų ir įvertintų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl darbo pareigų nevykdymo yra ieÅ¡kovės kaltė, kuri reiÅ¡kėsi neatsargumo forma. Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo daugiau nei 20 metų, per visÄ darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo, direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. 5K-12 paskirta drausminė nuobauda pastaba buvo panaikinta 2013-06-27 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-23, kad direktoriaus pavaduotoja, ir anksčiau mačiusi, kad ieÅ¡kovė ekskursijos metu kalbėjo telefonu, jokių pastabų dėl to nebuvo iÅ¡sakiusi, t.y. toleravo tokiÄ tvarkÄ .

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo pagrindas ieÅ¡kovei taikyti drausminę nuobaudÄ , kartu pripažino, kad paskirtoji drausminė nuobauda - papeikimas - buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Kadangi tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teismas gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai, bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ , atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Teismas nustatė, kad 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas už „netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ , taip pat už nederamÄ elgesį su (duomenys neskelbtini) interesantu, žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi R.

S.“. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei papeikimas skirtas neteisėtai bei pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , todėl D. Ž. skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ panaikino. Å iÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas padarė atsižvelgęs į aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 18 p. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama savo funkcijas, raÅ¡o apžvalginius straipsnius apie (duomenys neskelbtini) renginius, svarbesnius įvykius, todėl sprendė, kad straipsnio kÅ«rimas ir raÅ¡ymas pagal 2014-07-30 direktoriaus užduotį nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) funkcijomis.

Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad pagal pirminę užduotį straipsnis turėjo bÅ«ti istorinio pobÅ«džio. Nors atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausė raÅ¡yti minėtÄ straipsnį pagal jos Nuostatų 23 p., numatantį, kad ieÅ¡kovė „vykdo tiesioginio virÅ¡ininko pavedimus“, tačiau įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo Å¡is nuostatų punktas, kaip drausminės nuobaudos skyrimo teisinis pagrindas, nurodytas nebuvo. Be to, ieÅ¡kovė atliko direktoriaus užduotį, sukÅ«rė straipsnį.

Teismas pažymėjo, kad neturi kompetencijos vertinti ieÅ¡kovės paraÅ¡yto straipsnio, kaip kÅ«rybinio darbo rezultato, kokybiÅ¡kumo ir atitikimo pradinei suformuotai užduočiai. Be to, paraÅ¡ytas straipsnis buvo pateiktas žurnalo vyr. redaktoriui su E. L. pritarimu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ , nenustatė jokių faktinių aplinkybių ir negavo jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė su vyr. redaktoriumi telefonu bÅ«tų bendravusi nederamai. Atsakovo nustatytÄ terminÄ profesinės sÄ jungos organo atsakymui dėl drausminės nuobaudos skyrimo iÅ¡kovei atsakymui duoti laikė neprotingu, todėl sprendė, kad tai yra papildomas pagrindas pripažinti drausminę nuobaudÄ paskirtÄ neteisėtai.              Teismas nustatė, kad 2014-12-09 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-62 „Dėl nuobaudos D.

Ž. skyrimo“ ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – už „netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ ir anksčiau nurodytų vidaus teisės aktų nuostatų pažeidimÄ , taip pat už Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties (priedas Nr. 1 prie darbo sutarties Nr.

11) pažeidimÄ â€œ. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. dėl nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar kito darbo drausmės pažeidimo, jei prieÅ¡ tai nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Skundžiamajame 2014-12-09 direktoriaus įsakyme nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai yra ir DK 234 str. ir 235 str. 1 d., 2 d. 3 p. DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovei pateiktų reikalavimų pasiaiÅ¡kinti turinio matyti, kad darbdavio pareikÅ¡ti priekaiÅ¡tai buvo ganėtinai abstraktÅ«s, nedetalizuojant, kada ir kokio teisėto darbdavio nurodymo ji neįvykdė, iÅ¡skyrus Nekonkuravimo sutarties pažeidimus.

Teismas nurodė, kad negali vertinti ir kitų atsakovo į bylÄ pateiktų įvairių asmenų paaiÅ¡kinimų, kadangi atsakovas Å¡iÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus surinko jau po nuobaudų ieÅ¡kovei paskyrimo ir po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas sprendė, kad folkloro ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. G. raÅ¡te bei (duomenys neskelbtini) vadovės L. A. atsiliepime reiÅ¡kiama Å¡ių asmenų subjektyvi nuomonė negali bÅ«ti pagrindu skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ už neva netinkamÄ pareigų vykdymÄ bei už ieÅ¡kovės nekompetencijÄ .

Pažymėdamas, kad atsakovas, gavęs tokius atsiliepimus, turi teisę atlikti ieÅ¡kovės veiklos vertinimÄ , ar atestacijÄ , siekdamas įvertinti ieÅ¡kovės kompetencijÄ , jos tinkamumÄ einamoms pareigoms. Dėl laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktorės 2014-12-02 raÅ¡te nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad jos yra susijusios su įvykiais iki 2014-05-23, t.y. dėl įvykių, kurie vyko daugiau nei prieÅ¡ 6 mėnesius, todėl pagal DK 241 str. kur nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas nuobauda skirta nepagrįstai.

Taip pat teismas pripažino, kad Nekonkuravimo susitarimas sudarytas Å¡alims veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams, todėl Å¡io susitarimo pagrindu tarp Å¡alių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, kuriems DK netaikytinas. Pripažino, kad ieÅ¡kovei nebuvo kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, ir laikė, kad toks susitarimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.95 str., 2.164 str. 8 d.).

Sykiu teismas, nors ir pripažinęs tarp Å¡alių sudarytÄ nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu, sutiko su atsakovo pozicija, kad net jeigu tarp ginčo Å¡alių ir nebÅ«tų sudaryta Nekonkuravimo sutartis, darbdavio klientų viliojimÄ ir konkuravimÄ su juo vykdant panaÅ¡iÄ veiklÄ , kaip prieÅ¡taraujančiÄ lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimams ir pasireiÅ¡kiančia piktnaudžiavimu, draudžia bendrosios DK normos, be to, darbuotojÄ ir darbdavį turi sieti pasitikėjimo santykiai, darbuotojas turi bÅ«ti lojalus darbdaviui (DK 35 str. 1 d., 228 str.).

Teismas nurodė, kad konkuravimas su darbdaviu teismų praktikoje pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 str. 2 d. 3 p. pagrindu, kaip dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Teismas, įvertinęs, bylos įrodymus, kad ieÅ¡kovė užsiima edukacinių programų vedimu, kad iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog ieÅ¡kovė teikė panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugas kokias teikia ir (duomenys neskelbtini), be to, naudodamasi (duomenys neskelbtini) lankytojų kontaktais, galimai perviliojo potencialius (duomenys neskelbtini) lankytojus, vykdo individualiÄ veiklÄ , kad atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra biudžetinė įstaiga, gaunanti finansavimÄ , tuo pačiu ir darbuotojų algoms iÅ¡ valstybės biudžeto, o iÅ¡ lėšų, gaunamų už edukacinių programų vedimÄ , iÅ¡laiko papildomus etatus, skiria Å¡ias lėšas kitų darbuotojų atlyginimams, nusprendė, kad ieÅ¡kovė paminėtais veiksmais ir elgesiu pažeidė DDTT 60.3 p., 60.20 p. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovei ankstesnės nuobaudos paskirtos neteisėtai, sprendė, kad įstatyme numatytų sÄ lygų ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ darbo konkretaus individualaus darbo ginčo atveju nesusiklostė.

Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ,ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į darbÄ , jai palankios darbo sÄ lygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyviu yra ir ieÅ¡kovė, turės įtakos darbui, todėl taikė DK 297 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«dÄ . Be to, teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo nepriemokÄ už darbÄ savaitgaliais, nustatęs, kad savaitgaliais (duomenys neskelbtini) lankytojams bÅ«davo vedamos edukacinės programos, ekskursijos, vykdavo parodų atidarymai.

Teismas tiksliai nustatyti, kiek valandų minėtomis savaitgalio dienomis iÅ¡dirbo ieÅ¡kovė, nurodė, negali. Atsižvelgęs į duomenis, ieÅ¡kovės pateiktuose verslo liudijimuose, piniginių įplaukų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo už 2014 m. įraÅ¡us, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais,praÅ¡ymÄ dėl nepriemokos už darbÄ savaitgaliais priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, laikant, kad atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kove už 26 dienas (664,53 Eur).Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo netenkino, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad CK 6.37 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo darbo bylose netaikomas (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ teismas sprendė taip: kadangi teismas patenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (74%) – neturtinį reikalavimÄ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu patenkino visiÅ¡kai, alternatyvų darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«dÄ teismas taikė savo iniciatyva, turtinį reikalavimÄ iÅ¡ dalies (48%), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 327 Eur žyminio mokesčio.

Pritaikius priteistinų sumų užskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai nusprendė priteisti 1103 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 2015-04-16 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ : grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pareigas; taikyti DK 297 str. 3 d. nuostatas - priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-12-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo 1329,07 Eur nepriemokÄ už darbÄ savaitgaliais, taip pat 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo 1393,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmos instancijos teisme, taip pat visas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje teismo instancijoje.Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo sprendimu dalyse dėl:

DK 300 str. 4 d. numatyto alternatyvaus darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«do taikymo - negrÄ Å¾inimo į darbÄ ; iÅ¡ atsakovo priteistos nepriemokos už darbÄ savaitgaliais dydžio; ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo nepriteistų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už darbÄ savaitgaliais nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.Apeliantė skundu cituoja DK 297 str. 3 ir 4 d. nuostatas ir pažymi, kad nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. IeÅ¡kovės vertinimu, bylÄ nagrinėjusio pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos pažeistų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«do parinkimui, bei argumentai, kuriais teismas pagrindė savo iÅ¡vadas dėl DK 297 str. 4 d. nurodytos priežasties (darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti) egzistavimo bei Å¡ios teisės normos taikymo, taip pat byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovės, atsakovo atstovo, liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog minėta priežastis egzistuoja, todėl, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes bei atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ , netinkamai įvertino duomenis apie Å¡alių konfliktinius santykius. ArgumentÄ apie tokius Å¡alių santykius ieÅ¡kovė vertina kaip teismo hiperbolizuotÄ . Teigia, kad byloje nenustatyta DK 297 str. 4 dalyje nurodytų priežasčių, todėl neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo pažeistos ieÅ¡kovės teisės turi bÅ«ti apginamos taikant DK 297 str. 3 d. nustatytÄ alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , o skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, ji turi bÅ«ti grÄ Å¾intina į darbÄ ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su priteistos nepriemokos už darbÄ savaitgaliais dydžiu, nes teismas, nustatęs esmines ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo aplinkybes, neteisingai vadovavosi abstrakčiais liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Nei liudytojai, nei pats atsakovas negalėjo teismui konkrečiai nurodyti ir pagrįsti apskaitos dokumentais aplinkybės, jog ieÅ¡kovei už darbÄ savaitgaliais yra tinkamai atlyginta, negalėjo nurodyti kiek laiko buvo darbe ieÅ¡kovė savaitgaliais. Todėl, apeliantė teigia, teismas taikyti teisingumo ir protingumo kriterijus neturėjo jokio pagrindo ir pažeidė CPK 3 str. nuostatas. ApmokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis reguliuoja DK 194 str. 1 d. Å is įstatymas nustato, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d., arba darbuotojo –pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

DK 186 str. 2 d. nustato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Kadangi byloje aplinkybių, kad ji, apeliantė, teiktų darbdaviui pageidavimus kompensuoti jai už darbÄ poilsio dienomis kitais DK 194 str. 1 d. numatytais bÅ«dais, kad ieÅ¡kovė dirbo pagal grafikÄ , nenustatyta, todėl teismas turėjo taikyti DK 194 str. 1 d. nuostatas ir priteisti ieÅ¡kovei už 26 dienas ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo ieÅ¡kovės gaunamo pagrindinio darbo užmokesčio.

Nurodo, kad ji sutinka su teismo iÅ¡vada, kad jos vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 88,25 Lt. Todėl jai, taikant DK 194 str. 1 d., už 26 dienas darbo poilsio dienomis priteistina 1329,07 Eur (88,25 Lt x 26 dienos x 2), o Å¡i suma sudaro 96 procentus turtinio pobÅ«džio reikalavimo (1380 Eur).IeÅ¡kovė teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 str. 2 d. ir netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, nes byloje Nr. 3K-3-245/2012 teisėjų kolegija pasisakė klausimu ar galima DK 141 str. 3 d. ir 297 str. 4 d. nuostatas taikyti kartu, priteisiant ieÅ¡kovo (darbuotojo) naudai tiek vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovė reikalavimų pagal DK 141 str. 3 d. nuostatas teismui neteikė. Pažymi, kad ginčas Å¡ioje bylos dalyje kilo dėl darbdavio neatsiskaitymo su darbuotoju už papildomai atliktÄ darbÄ poilsio dienomis pagal DK 194 str. 1 d. iki ieÅ¡kovė buvo atleista 2014-12-09,todėl sprendimas nepriteisti 6 proc.palÅ«kanas yra neteisėtas ir nepagrįstas,todėl naikintinas.Be to, iÅ¡ naujo iÅ¡spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagal CPK 93 str. 98 str. nuostatas klausimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir neteisingai atliko užskaitymÄ .

Teismas tenkino jos ieškinį iš dalies (75 procentus - iš aštuonių reikalavimų netenkino dviejų) ir atmetė atsakovo priešieškinį. Kadangi priešieškinis buvo atmestas, todėl iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi aidų, o iš patirtų atsakovo išlaidų atimama 434,40 Eur suma. Likusios sumos 1332 Eur ieškovės ir 821,93 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumas teismas turėjo skirstyti pagal CPK 93 str. 2 d., t.y. ieškovei priteisiant 75 procentus nuo 1332 Eur (999 Eur), o atsakovui - 25 procentus nuo 821,93 Eur (205,48 Eur).

Pritaikius priteistinų sumų užskaitymÄ , teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 793,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sudėjus dvi priteistinas iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas: 600 Eur ir 793,52 Eur, teismas turėjo priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 1393,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimo dalį, kuria atmesti (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir dalinai patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir jo papildymo reikalavimai ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės D.

Ž. ieÅ¡kinį ir jo papildymÄ dėl individualaus darbo ginčo atmesti kaip nepagrįstÄ , o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtini. KitÄ sprendimo dalį praÅ¡o palikti nepakeista. Atsakovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. Ž. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu panaikinti ieÅ¡kovei 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 paskirtÄ nuobaudÄ , nes, apelianto teigimu, teismas iÅ¡vadÄ dėl paskirtos nuobaudos grindė ilga darbuotojos darbo trukme, aplinkybe, jog direktoriaus pavaduotoja anksčiau matė ieÅ¡kovę kalbančiÄ telefonu ir darbuotojos kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kė neatsargumu.Teigia, kad teismo argumentų visuma rodo, kad drausminė nuobauda buvo paskirta tik už pokalbius telefonu, teismas, vertindamas nuobaudos proporcingumÄ , neatsižvelgė į kitÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, telefonu susisiekė su skundÄ pateikusia mokytoja ir bendravo su ja įsakmiu ir užgauliu tonu, o tai buvo paskirtos nuobaudos vienu iÅ¡ pagrindų, nurodytų įsakyme, ir sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ drausminei nuobaudai skirti pagal DK 235 str. 2 d. 1 p. Teigia, kad toks elgesys nelaikytinas neatsargiu, o darbo stažas negali bÅ«ti laikomas lengvinančia aplinkybe.

Darbuotoja padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio DK 136 str. 3 d. 2 p. leidžia atleisti tokį pažeidimÄ padariusius darbuotojus be įspėjimo, todėl nurodo, kad buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo vertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įskaitant darbo staÅ¾Ä bei tai, kad ieÅ¡kovė galiojančių nuobaudų neturi, ir paskirtas papeikimas, t.y. adekvati nuobauda. Atsakovas skundžia teismo sprendimÄ dalyje dėl 2014-11-25 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 D. Ž. skirtos nuobaudos panaikinimo.

Pirma, nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei taikomų (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 18 p., 19 p., 21 p., 23 p., numato, jog informacinių ir reklaminių straipsnių kÅ«rimas bei raÅ¡ymas yra susijęs su ieÅ¡kovės funkcijomis. Nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad minėto pobÅ«džio straipsnių raÅ¡ymas neįėjo į jos darbo funkcijas, tačiau pripažino, jog visÄ laikÄ Å¡ias funkcijas atliko, dėl to pretenzijų darbdaviui nekėlė ir pati teikė tai patvirtinančius įrodymus.

Antra, apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo iÅ¡vada, jog straipsnis neva buvo pateiktas žurnalo vyr. redaktoriui su E. L. (ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų) pritarimu, nebuvo pagrįsta ir pažymi, kad ieÅ¡kovė pagal Pareiginių nuostatų 28.1 p. yra atsakinga už savo užduočių vykdymo rezultatus ir kokybę. Be to, nei S. K., nei E. L. nebuvo ieÅ¡kovės deramai informuotos apie straipsnio pobÅ«dį ir adresatÄ dėl ko negalėjo tinkamai jo įvertinti. Trečia, apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė telefoninio pokalbio metu įžūliai ir netinkamai bendravusi su žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktoriumi R.

S., kÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – 2014-11-03 raÅ¡tas, kiti įrodymai, kad ieÅ¡kovė ir su kitais interesantais bendravo nekorektiÅ¡kai. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog ieÅ¡kovė nelaikytina profesinės sÄ jungos nare, o narystės faktas yra preziumuojamas, rėmėsi ieÅ¡kovės pozicija, kad ji buvo profesinės sÄ jungos renkamojo organo nare. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sÄ jungos nare, kadangi tokia profesinė sÄ junga neegzistuoja, to nepatvirtina VÄ® „Registrų centras“ informacija.

Be to, įmonės lygiu neįsteigta profsÄ junga negali perduoti savo atstovavimo ir gynimo funkcijas teritoriniu principu įsteigtai ir veikiančiai profesinei sÄ jungai, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma teritoriniu principu įsteigtos Respublikinės Jungtinės profesinės sÄ jungos teritorinio padalinio Panevėžio kraÅ¡to profesinės sÄ jungos nare. Teigia, kad tariama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ profesinė sÄ junga pažeidžia PSÄ® 6 str. 2 d. 1 p. ir CK 2.38 str. 1 d. reikalavimus dėl minimalaus sÄ jungos narių skaičiaus, nes profsÄ jungos nariu ginčijamo direktoriaus įsakymo priėmimo metu tebuvo vienas asmuo – ieÅ¡kovė.

Penkta, atsakovas nurodo, kad pagal DK 134 str. 1 d. darbdavys neprivalėjo gauti profesinės sÄ jungos sutikimo dėl ieÅ¡kovės atleidimo, kadangi ji drausminės nuobaudos paskyrimo metu nebuvo Å¡ios profesinės sÄ jungos valdymo organo nare, t. y. jos, kaip profesinės sÄ jungos įgaliotinės (padalinio pirmininkės), įgaliojimai, sutinkamai su Jungtinės profesinės sÄ jungos Panevėžio kraÅ¡to profesinės sÄ jungos įstatų 46.3 p. ir Å¡ios profsÄ jungos 2010-11-05 protokolo Nr. 10-1 iÅ¡raÅ¡u bei 2010-11-11 informaciniu praneÅ¡imu, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡rinkta įgaliotine 2010-11-05, buvo pasibaigę 2013-11-05.

Å eÅ¡ta, apeliantas teigia, kad pagal DK 134 str. 1 d. nuostatas darbdaviui nėra nustatyta pareiga gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos atstovaujamojo organo sutikimÄ , jeigu darbuotojas, iÅ¡rinktas į darbuotojų atstovaujamuosius organus ir/ar einantis profesinės sÄ jungos priminimo pareigas, yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 str. 1 d. 2 p.). Septinta, apeliantas mano, kad teismo argumentai nepatvirtina, jog atsakovo nustatytas terminas profesinei sÄ jungai atsakymui duoti laikytinas neprotingu.

Profesinė sÄ junga, gavusi atsakovo praÅ¡ymÄ , turėjo pakankamai laiko atsakymui pateikti, tačiau Å¡ia teise vis tiek nepasinaudojo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Pirma, nurodo, kad egzistavo pagrindas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, kadangi ji tuo metu turėjo dvi galiojusias drausmines nuobaudas, kurios, atsakovas teigia, skirtos pagrįstai. Antra, nurodo, kad ieÅ¡kovės konkuravimas su darbdaviu laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (Vilniaus apygardos teismo 2009-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911-520/2009).

Be to, teismų praktikoje darbuotojo atliekamas darbdavio klientų viliojimas taip pat pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 str. 2 d. 4 p. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Dėl nurodyto teigia, kad atsakovas galėjo atleisti ieÅ¡kovę. Trečia, su ieÅ¡kove sudaryta Nekonkuravimo sutartis, joje nenustačius kompensacijos dėl draudimo konkuruoti su atsakovu prieÅ¡ darbo santykių pasibaigimÄ , teigia, yra galiojanti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2005 pažymėta, kad kompensacijos mokėjimas nebÅ«tų logiÅ¡kas aiÅ¡kinant, kad ji turi bÅ«ti mokama ir už darbo laikotarpį.

Be to, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva ex officio naikinti Nekonkuravimo sutartį nesant tokio ieÅ¡kovės reikalavimo. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ansamblių vadovių raÅ¡tai yra tik subjektyvi Å¡ių asmenų nuomonė, nes tai prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visetui. Be to, Å¡ie raÅ¡tai nebuvo vertinami izoliuotai, o drausminė nuobauda 2014-12-09 įsakymu paskirta ne tik už netinkamÄ edukacinių programų vedimÄ , bet ir už nekonkuravimo ir neviliojimo pažeidimus.

Penkta, apeliantas tvirtina, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorės nurodyti pažeidimai ieÅ¡kovės buvo įvykdyti mažiau nei prieÅ¡ pusę metų iki drausminės nuobaudos paskyrimo, o ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad nesutarimai su redaktore buvo iÅ¡spręsti, neatleidžia jos nuo atsakomybės už pažeidimus apie kuriuos atsakovas sužinojo 2014-12-02 ir drausminę nuobaudÄ paskyrė DK 241 str. numatytais terminais ir tvarka. IeÅ¡kovė nepaneigė aplinkybės, kad ji laiku nepateikė jos turimų pateikti informacinių straipsnių.

Pažymi, kad J. B. nurodytos aplinkybės, jog ji paprašė keletÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kad jie patys siųstų informacijÄ apie renginius, rodo, kad ir patys ieÅ¡kovės atliekami pažeidimai buvo vykdomi kelis kartus ir vyko mažiau nei prieÅ¡ pusę metų.              Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovei nepriemokÄ už darbÄ savaitgaliais. Pirma, nurodo, kad nepriemoka už darbÄ nebuvo susidariusi, kadangi visais atvejais, kai ieÅ¡kovei tekdavo dirbti savaitgaliais, jai bÅ«davo suteikiama papildoma poilsio diena, kaip tai numato DK 194 str. 1 d., teigia, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Antra, teigia, kad tinkamo atsiskaitymo su ieÅ¡kove faktÄ patvirtina jos elgesys, nes ieÅ¡kovui nuo 2013-09-28 tariamai pradėjus neatsiskaityti su ieÅ¡kove, ji dėl to daugiau nei pusantrų metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Trečia, tai, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nedirbo jos pačios nurodytomis dienomis patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai apie jos asmeninės ir su (duomenys neskelbtini)veikla konkuruojančios programos vedimas tomis dienomis - 2014 m. gruodžio mėn. žiniaraÅ¡tis, ieÅ¡kovės 14 (iÅ¡ 27) dienų verslo liudijimas, taip pat duomenys, kad ji vedė edukacines programas ir tuo metu, kai neturėjo verslo liudijimo, pavyzdžiui, 2014-11-13, kÄ patvirtina atsakovo pateikto atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį priedai.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ darbo kalendoriaus, kuris buvo vienintelis įrodymas neva patvirtinantis jos reikalavimÄ , yra jos vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytas. Ketvirta, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovei priteista suma yra aiÅ¡kiai neproporcinga, nes teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė dirbo savaitgaliais 1-2 val., todėl jai ir priteistina tik už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Penkta, teismas padarė aritmetinę klaidÄ , nes vidutinio darbo dienos užmokesčio 88,25 Lt nesumažino pusiau, kaip pats nusprendė.

             IeÅ¡kovė D. Ž. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimu ieÅ¡kovė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir 2014-09-22 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pažymi, kad iÅ¡ 2014-07-17 E. L. raÅ¡to turinio matyti, jog ieÅ¡kovės buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti tik dėl jos elgesio 2014-06-20 ekskursijos metu ir nepraÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl nemandagaus bendravimo telefonu su pretenzijÄ pasiraÅ¡iusia mokytoja, todėl, teigia, kad 2014-09-22 direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda apima tik ieÅ¡kovės elgesį 2014-06-20 ekskursijos metu.

Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė prisipažino ekskursijos metu kalbėjusi telefonu. Be to, kalbėjimas telefonu ar netinkamas elgesys ne visada sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skirti drausminę nuobaudÄ . 2014-07-28 įvykusiame (duomenys neskelbtini) darbuotojų susirinkime buvo aptariama ne (duomenys neskelbtini) veiklos klausimai, o perskaityta R. S. pretenzija, kuri, pažymi, buvo pateikta tik 2014-07-17. Pažymi, kad R. S. neturėjo jokių tiesioginio vadovo įgalinimų pretenzijai reikÅ¡ti, todėl 2014-07-25 Palomenės pagrindinės mokyklos administracijos oficialus raÅ¡tas paneigia jos 2014-07-17 pretenzijÄ .

IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ dėl 2014-11-25 direktoriaus įsakymo nurodo, kad atsakovas savanaudiÅ¡kai interpretuoja Pareiginius nuostatus, nes juose nėra numatyta jos pareiga kurti bÅ«tent istorinius straipsnius. Pažymi, kad 2014-11-25 direktoriaus įsakymo neteisėtumÄ sÄ lygojo ne ieÅ¡kovės funkcijų neatlikimas, bet nesugebėjimas tinkamai nurodyti darbuotojo pareigų ir funkcijų. Teigia, kad atsakovas interpretuoja E. L. parodymus. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl darbdavio argumentų, kad ji nelaikytina profesinės sÄ jungos nare, nes tai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimui.

Å is atsakovo argumentas paneigtas jos pateikta Jungtinės profesinės sÄ jungos pirmininko 2015-02-11 pažyma Nr. RJ-177, be to, pats atsakovas, prieÅ¡ skirdamas nuobaudas, kreipdavosi į Jungtinę profesinę sÄ jungÄ . Dėl 2014-12-09 atsakovo direktoriaus įsakymo ieÅ¡kovė atsiliepimu nurodo, kad ji pasiaiÅ¡kinti buvo papraÅ¡yta tik dėl nekonkuravimo sutarties pažeidimų, bet ne dėl (duomenys neskelbtini) klientų perviliojimo ar konkuravimo kitais pagrindais. Dėl nepriemokos už darbÄ savaitgaliais ir procesinių palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovė atsiliepimu iÅ¡ esmės nurodo savo skundo argumentus.               Atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė argumentų, kodėl jos manymu turėjo bÅ«ti taikomas DK 300 str. 3 d., be ne DK 300 str. 4 d. Nurodo, kad ieÅ¡kovės negalima grÄ Å¾inti į darbÄ , nes atkurti dalykinius tarpusavio santykius susidariusioje situacijoje nebeįmanoma.IeÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ netikslingas, prieÅ¡tarautų DK 300 str. 4 d. ir Å¡iuo klausimu formuojamai teismų praktikai, be to, ieÅ¡kovė grÄ Å¾inta į darbÄ , matyt, kad ir toliau vykdytų veiklÄ , kuri pažeidžia su darbdaviu sudarytÄ nekonkuravimo ir neviliojimo sutartį. Teigia, kad teismas teisingai taikė DK 300 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos negrÄ Å¾inimo į darbÄ . Atsiliepimu atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė ginčydama teismo sprendimo dalį, kad su ja bent jau iÅ¡ dalies buvo atsiskaityta už darbÄ savaitgaliais, nenurodo kokie duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei teismo sprendimas.

Teismo ieÅ¡kovė sprendimas dalyje, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl tariamos nepriemokos už darbÄ savaitgaliais, yra pagrįstas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jai iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinės palÅ«kanos CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, nes Å¡is reikalavimas prieÅ¡tarauja teismų praktikai, be to, net ir tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, priteistinos 5 procentų, o ne 6 procentų palÅ«kanos, nes ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 5 procentų palÅ«kanas, o apeliaciniu skundu reikalaujant 6 procentų palÅ«kanų, pažeidžiama CPK 141 str. 1 d. be to, nurodo, kad pagal CK 6.210 str. 6 procentų palÅ«kanų galima reikalauti tik kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės skaičiavimuose atsirado klaida, dėl to, kad ji rėmėsi tik savo patenkintų reikalavimų dalimi (74 %, kurie dėl aritmetinės klaidos nurodomi kaip 75 %) tačiau neatsižvelgia į atsakovo tenkintų reikalavimų dalį (26 %), dėl kurios pritaikius priteistinų sumų užskaitymÄ teismo sprendimu buvo tinkamai sumažinta galutinė ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.             IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai( dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo), atsakovo atmetamas , teismo sprendimas dalyje naikinamas ir keičiamas ( CPK 326 str.1 d.3 ir 5p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo ribas, pasisakoma dėl skundų pagrindinių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų teiginių.Dėl žodinio nagrinėjimo Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2015-07-17 teisme gautu ieÅ¡kovės atstovo pareiÅ¡kimu taip pat praÅ¡oma bylÄ apeliaciniame procese ,atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į skundų reikalavimus ir galimai suklastoto raÅ¡ytinio įrodymo pateikimo teismui fakto tyrimÄ ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-13991-15, nagrinėti žodinio proceso tvarka             PraÅ¡ymas netenkinamas.Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015-06-15 nutartimi byla perduota nagrinėjimui apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Vienok, pirmininko nustatyta nagrinėjimo tvarka kolegijos teisės pasirinkti nagrinėjimo formÄ nesaisto, ji priklauso iÅ¡imtinai nuo tokio bÅ«tinumo konstatavimo, nes, sutinkamai su CPK 321 ir 322 str. , apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus kai teismas nusprendžia , jog bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

PraÅ¡ymas svarstytas skundų nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu 2015-09-08 posėdyje.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė niekaip nemotyvavo žodinio nagrinėjimo bÅ«tinumo. IeÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas tuo klausimu pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ir, pastebima, ne CPK 322 str. nurodytame procesiniame dokumente. Kolegijos vertinimu, kalbant dėl praÅ¡ymo esmės, bylos sudėtingumas ir apeliacinių skundų pateikimas, praÅ¡ymų suformulavimas, reikalingumas nagrinėti skundų argumentus Å¡iuo konkrečiu atveju nesÄ lygoja žodinio proceso bÅ«tinumo.

Jo nesukelia ir ikiteisminio tyrimo dėl galimos dokumento klastotės atlikimas, nes darbo ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme niekaip negali įtakoti ikiteisminio tyrimo baigties. Dėl atsakovo skundo ( prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentams bei motyvais dėl kurių prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo atmestas ir teismo iÅ¡vadoms pritaria.Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams Å¡ioje dalyje , jų nebekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str).

Dėl pasakyto kolegija pasisako dėl esminių atsakovo skundo argumentų.             Skunde tvirtinama ,jog teismas nepagrįstai sprendė, kad 2014-09-22 nuobauda skirta tik už kalbėjimÄ telefonu ekskursijos metu bei nevertino, jog po skundo gavimo ieÅ¡kovė įsakmiai ir užgauliai telefonu kalbėjo su skundÄ pateikusia lankytoja, o tai yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 str.2 d.1 p.-„neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises“.

Su Å¡iuo teiginiu kolegija nesutinka. PrieÅ¡ingai Å¡iam teiginiui iÅ¡ teismo sprendimo turinio ( l.8) matosi, jog pirmos instancijos teismas laikė vėlesnio bendravimo su skundo autore faktÄ Â Ä¯rodytu, pripažino jį buvus įsakmaus ir užgaulaus tono. Å is faktas sprendžiant dėl nuobaudos adekvatumo irgi buvo teismo vertintas. Apelianto teiginys buvus ir DK 235 str.2 d. 1 p. numatytÄ pažeidimÄ kolegijos vertinimu, nepagrįstas. Kasacinio teismo pastebėta, jog DK 235 str.2 d.1 punkte įvardytas vienas iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai Å¡io darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai.

Darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinėjant Å¡ių praÅ¡ymus bei skundus, ar kitokiu bÅ«du( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007).Kolegijos vertinimu, nebÅ«tų pagrindo įsakmų ir užgaulų bendravimo tonÄ Å¡iuo konkrečiu atveju vertinti kaip Å¡iurkščiai pažeidusį tiesiogiai Å¡io darbuotojo darbÄ reglamentuojančius įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas arba Å¡iurkščiai nusižengus darbo pareigoms, nustatytai tvarkai.

Visų pirma, teiginys esÄ bendravimo tonas buvo įsakmus ir užgaulus yra abstraktus. Kuo jis konkrečiai pasireiÅ¡kė įrodymų nepateikta. IeÅ¡kovės tvirtinimu bendravimo tonas toks nebuvo. Pripažįstama, jog žmonės gana skirtingai vertina iÅ¡sakomus teiginius , pokalbio tonÄ . Jeigu skundo autorei tonas pasirodė tokiu, tai nebÅ«tinai jis toks turėjo atrodyti ir ieÅ¡kovei, kad ji sÄ moningai norėjo tokį tonÄ sukurti. Sykiu pastebima, jog bendravimas su skundo autore tiesiogiai nėra susijęs su ieÅ¡kovės darbo funkcijų vykdymu, jų atlikimu, o susijęs su tyrimo dėl galimai padarytos darbinės pražangos tyrimo procedÅ«ra.Apibendrintai dėl pasakyto sprendžiama ,jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės veiksmus, pagrįstai konstatavo tiek buvus padarytu pažeidimÄ , tiek paskirtos nuobaudos už jį neadekvatumÄ .

Dėl pasakyto prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai, tad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.Dėl 2014-11-25 nuobaudos( atsakovo skundo dalis)Teismo sprendimo argumentacija dėl Å¡ios nuobaudos nepagrįstumo, kolegijos vertinimu, yra tinkama. Kolegija vertina, jog Å¡ioje sprendimo dalyje teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad straipsnio jog istorinio pobÅ«džio straipsnio žurnalui „(duomenys neskelbtini)“parengimas nenumatytas ieÅ¡kovės pareiginiuose nuostatuose. Nepaisant to, ieÅ¡kovė rengė straipsnio projektÄ ir pateikė jį užsakovui.

Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog vertinti straipsnio projektÄ kaip nekokybiÅ¡kÄ , pažeidžiantį pareiginių nuostatų 28 p., bylos duomenų nepakanka. Intelektinio pobÅ«džio veiklos kÅ«rinių vertinimas yra subjektyvus.Å iuo atveju teismas pagrįstai nurodė, kad projektas buvo derintas su (duomenys neskelbtini) darbuotoja E. L. ,kuri tikrindavo vieÅ¡ai spausdinamus straipsnius. Jai straipsnis nepasirodė nekokybiÅ¡kas( t.1,b.l.50). Galimo nemandagaus( nederamo) bendravimo su žurnalo redaktoriumi faktas tiesiogiai įrodinėjamas tik pastarojo laiÅ¡ku, kiti įrodymai dėl to iÅ¡vestiniai, ko,kolegijos vertinimu,pažeidimo padarymo įrodytumui Å¡iuo konkrečiu atveju nepakanka.

Nuoroda, jog teismas neįvertino nekorektiÅ¡ko ieÅ¡kovės elgesio ir su kitais neįvardytais interesantais be pagrindo, nes skiriant nuobaudÄ tokie faktai irgi neanalizuoti.Apeliantas įrodinėja,jog teismas neanalizavo atsakovo argumentų, jog profesinė sÄ junga (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, tad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma jos nare, kad įmonės lygiu neįsteigta profesinė sÄ junga negali perduoti atstovavimo teritoriniu principu įsteigtos profesinės sÄ jungos teritoriniam padaliniui, įsakymo priėmimo metu profesinėje sÄ jungoje buvo tik vienas asmuo-ieÅ¡kovė, jos įgaliojimai pasibaigę.Teiginys nepagrįstas.

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismui padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad ieÅ¡kovė apskritai bÅ«tų padariusi šį darbo tvarkos pažeidimÄ , aplinkybės ar ji buvo profesinės sÄ jungos įgaliota, ar profesinė sÄ junga apskritai egzistuoja ir pan. svarstant dėl ginčijamos nuobaudos pagrįstumo yra teisiÅ¡kai bereikÅ¡mės. Be to, byloje nebuvo keliami savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl profesinės sÄ jungos veiklos pagrįstumo, jos sustabdymo ir pan. Profesinių sÄ jungų įstatymo 9 str. pagrindais ir tvarka, todėl skundo nuorodos į minimalaus sÄ jungos narių skaičiaus nebuvimÄ , įstatų registravimÄ , ieÅ¡kovės kaip įgaliotinės įgaliojimų trukmę kaip teisiÅ¡kai nesvarbios neanalizuojamos.

Sykiu iÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog teismas konstatavo ieÅ¡kovę esant profesinės sÄ jungos įgaliotine, taigi iÅ¡ esmės lakoniÅ¡kai pasisakė dėl apelianto keliamos problematikos. Kolegija pastebi, jog pats atsakovas kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ dėl sutikimo skirti ieÅ¡kovei nuobaudÄ ( t.2, b.l.95-96) kas rodo, jog jis vertino pastarÄ jÄ profesinės sÄ jungos įgaliotine. Dėl 2014-12-09 nuobaudos( atsakovo skundo dalis)Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad folkloro ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J.

G. raÅ¡te bei (duomenys neskelbtini) vadovės L. A. atsiliepime nurodyti teiginiai yra abstraktÅ«s ,jie atspindi raÅ¡tų autorių subjektyviÄ nuomonę į ieÅ¡kovės vestų renginių kokybę, minėtuose raÅ¡tuose nenurodytas konkretus laikotarpis kada buvo pastebėtas, kaip nurodo pareiÅ¡kėjos, nekokybiÅ¡kas renginių vedimas, negalima nustatyti ar nėra pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas, tad jie negali bÅ«ti drausminės nuobaudos taikymo vienais iÅ¡ pagrindų.Sutinkama su teismo iÅ¡vada, jog galimai nekokybiÅ¡kas bendradarbiavimas su „(duomenys neskelbtini) „ redakcija vyko iki 2014-05-23, tad nuobaudos skyrimo 2014-12-09 laikui buvo praėjęs įstatymu nustatytas 6 mėn. nuobaudos skyrimo terminas.

Tai, jog (duomenys neskelbtini) direktorius apie įvykius , galinčius patvirtinti nekokybiÅ¡kÄ darbinių pareigų atlikimÄ , tad ir bÅ«ti nuobaudos skyrimo pagrindu, sužinojo iÅ¡ 2014-12-02 raÅ¡to, reikÅ¡mės neturi, nes pagal DK 241 str.2 d. skyrimo terminas gali bÅ«ti ilgesnis tik audito, piniginių ar kitų vertybių patikrinimo atvejais.Sprendžiant dėl Å¡ios nuobaudos , teismas pagristai pripažino niekine Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimÄ , tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Apelianto atsakovo teigimas, kad teismas negalėjo, nesant ieÅ¡kovės procesiÅ¡kai tinkama raÅ¡ytine forma pateikto atitinkamo reikalavimo taip nuspręsti savo iniciatyva, nepagrįstas.

Nagrinėjama byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių ir juose teismas yra procesiškai aktyvus, gali viršyti pareikštus reikalavimus( CPK XX skyrius). Iš Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties matyti, jog ja siekiama tik darbdavio interesų apsaugos( sutarties 1 p.), darbuotojas privalo atlyginti patirtus nuostolius atsiradusius per susitarimo nevykdymo, numatyta 3000 Lt baudos paskyrimo jam galimybė (3 p.). Jokių įsipareigojimų darbuotojo atžvilgiu darbdavys šia sutartimi neprisiima, darbuotojo praradimų kompensavimas nenumatytas.

Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, jog, sudarant minėtÄ susitarimÄ , darbdaviui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė vykdė individualiÄ veiklÄ - rengdavo edukacines programas, o susitarimas darbuotojui uždraudė tokio pobÅ«džio veiklos vykdymÄ nenumatant jokios kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas konkretaus susitarimo nuostatas, nustačiusias darbuotojo teisių apribojimus, sykiu nenumačius įstatymo reikalavimus( CK 2.164 str.4 d.) atitinkančios kompensacijos, kuri yra bÅ«tina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sÄ lyga, pirmos instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, kad toks susitarimas, kuriuo be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ , įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis ab initio (CK 1.80 str.).

Tokioms normoms prieÅ¡taraujantys sandoriai yra niekiniai nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir tokio sandorio faktÄ konstatuoja teismas ex officio ( CK 1.78 str.5 d.). Kolegijos vertinimu, toks pirmos instancijos teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 ir pan.).             Nesutinkama su apelianto argumentu, kad pripažinus prieÅ¡taraujančia įstatymo reikalavimams, kuria nenustatyta kompensacija, dalį lieka galioti kitos susitarimo dalys( CK 6.226 str.1 d.), tarp jų pats draudimas konkuruoti.

Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieÅ¡taraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Pripažįstant negaliojančia nekonkuravimo Susitarimo dalį dėl kompensacijos darbuotojui, kita ginčo Susitarimo dalis, kaip apsauganti teisėtÄ darbdavio interesÄ ir užkertanti keliÄ nesÄ Å¾iningai konkurencijai, negali bÅ«ti laikoma galiojančia, kas prieÅ¡tarautų pirmiau iÅ¡dėstytoms nekonkuravimo Susitarimo galiojimo sÄ lygoms.

Pripažinus negaliojančiomis ginčo Susitarimų dalis, kuriomis kompensacija darbuotojams už jų teisių suvaržymus iÅ¡ esmės nenustatyta ir paliekant galioti dalis, kuriose nustatyti Å¡ie suvaržymai, jie liktų prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, t.y. niekiniai. Kasacinio teismo pastebėta, kad jeigu nekonkuravimo susitarime nenustatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimÄ nekonkuruoti, tai yra pagrindas teismui, nagrinėjančiam ginÄÄ dėl tokio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, jį visÄ pripažinti negaliojančiu( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).             Kolegija sutinka su skundo argumentu, jog esant pažeidimams, nustatytiems DK 235 str.2 d. 3 p. ( dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis) ir( ar) 4 p. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, kurių pripažįstami Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais ,bÅ«tų pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo                         ( DK 136 str.3 d.2 p.), nepaisant to ar darbuotojas anksčiau buvo baustas, ar su juo sudarytas nekonkuravimo susitarimas yra galiojantis.

Vienok, kolegija pastebi, jog ieškovės baudimo teisiniu pagrindu DK 235str.2 d.4 p. nebuvo nurodytas( t.1 ,b.l.88), padaryta nuoroda tik į 3 p., pirmos instancijos teismo 4 p. nebuvo nagrinėtas, todėl šio pagrindo įrodinėjimas apeliacinės instancijos teisme teisiškai neaktualus ir negalimas ( CPK 306 str.2 d.). Kaip minėta, pagal DK 235str.2 d. 3 p. - dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis yra šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismas nustatė, jog ieškovė pažeidė Darbuotojų darbo tvarkos taisyklių ( toliau-DDDT) 60.3 ir 60.20 p. nuostatas.

Å i teismo iÅ¡vada tiesiogiai neskundžiama. Pagal DDDT 60 p. gali bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu: 3 p. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis ir 20 p. lojalumo įstaigai ar jos administracijai nebuvimas. Teismas nurodė, jog skiriant griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , svarbu galiojančių nuobaudų buvimas, o tokių Å¡iuo atveju nebuvo. Kolegija ,kaip minėta, sutinka su apelianto teiginiu, kad esant Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui galiojančių drausminių nuobaudų buvimas nėra bÅ«tina jos taikymo sÄ lygas( DK 136 str.3 d.2 p.).Vienok, tik Å¡i aplinkybė nepaneigia pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad sÄ lygų darbuotojo atleidimui Å¡io konkretaus ginčo atveju nebuvo.Kadangi pirmos instancijos teismas nesprendė ar minėti pažeidimai, DDDT esant pripažinimo iÅ¡lygai, pripažintini Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas vertina ar jie atitinka tokio pažeidimo požymius.Pagal DK 235 str.1 d.

Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Kasacinio teismo pastebėta, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 str.3 dalies 2 punktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugÄ .

Dėl to kiekvienu atveju bÅ«tina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumÄ spręsti, ar tam tikri drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimai yra esminiai ar ne, taigi, yra besÄ lyginis pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-560/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, santraukos.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS BE Ä®SPĖJIMO. Teismų praktika. 2009, 30). Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovei parinktos griežčiausios nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo turėjo bÅ«ti vertinamos tokios aplinkybės, kaip pažeidimo turinys, sunkumo laipsnis, padariniai darbdaviui ir darbuotojo reakcija į pažeidimus.Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieÅ¡kovė vykdė individualiÄ veiklÄ panaÅ¡iÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) vykdomÄ kai kuriÄ veiklÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju , nesant galiojančio susitarimo dėl nekonkuravimo, nelaikytini Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais.

Ä®statymais ar kitais teisės norminiais aktais nenustatyti draudimai biudžetinės įstaigos darbuotojams verstis individualia veikla. Pagal tos veiklos pobÅ«dį jie neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės vykdytoms darbinėms funkcijoms. Darbo sutartis tokio individualios veiklos draudimo nenumatė. Å alys 2014 m. sudarė Nekonkuravimo susitarimÄ , kas rodo, jog jos iki jo sudarymo individualios veiklos vykdymo savaime nelaikė nei nesuderinamu su darbu, nei lojalumo nebuvimu. Å is susitarimas teismo konstatavimu niekinis. Pirmos instancijos teismas tik darė prielaidÄ apie (duomenys neskelbtini) klijentų persiviliojimÄ , naudojimasį (duomenys neskelbtini) lankytojų kontaktais ir , kolegijos vertinimu, bylos įrodymai Å¡ios prielaidos patikimai nepatvirtino.Dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ( ieÅ¡kovės skundo dalis) Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ taikyti DK 300 str.4 d.( sprendime klaidingai nurodyta ankstesnės redakcijos DK 297 str.4 d.) ir negrÄ Å¾inti darbuotojos į darbÄ , taikyti alternatyvius jo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus.

Ä®statymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti“ yra iÅ¡dėstyta prielaidos forma, tačiau teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida ir iÅ¡ sprendimo turinio matyti, jog teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ motyvavo (CPK 260, 263 str.). Sprendime motyvuota kodėl ieÅ¡kovė į darbÄ negrÄ Å¾inama- užsitęsęs ieÅ¡kovės ir darbdavio darbinis konfliktas, siÅ«lymai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, konfliktinė ilgalaikė situacija, psichologinis darbdavio spaudimas, pradėti ikiteisminiai tyrimai, konfliktinės situacijos įtaka įstaigos ir darbuotojo darbui ir pan.

DK 300 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta galimybė taikyti vienÄ iÅ¡ alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų, tai teismai, parinkdami vienÄ iÅ¡ jų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų įvykdytas socialinis teisingumas. Kasacinio teismo pastebėta, jog bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko, aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 297 straipsnio( dabar DK 300 str.) 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007)Å iuo atveju, kolegijos vertinimu, dėl konfliktinės situacijos ieÅ¡kovei gali bÅ«ti sudarytos nepalankios darbui sÄ lygos, kas turės neigiamos įtakos visos įstaigos darbui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirinko alternatyvų jos teisių gynimo bÅ«dÄ .

Pati ieÅ¡kovė darbdavio veiksmus vertino kaip organizuotÄ siekį susidoroti su ja, įtakojantį jos sveikatai, įtarė nusikalstamos veikos jos atžvilgiu iÅ¡ direktoriaus pusės vykdymÄ Â Â ( t.1,b.l.31-34,36,40,46).        Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog vieÅ¡ai prieinamoje informacijoje ieÅ¡kovės Facebook paskyroje ((duomenys neskelbtini)) atnaujintoje po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo, ji toliau siÅ«lo teatralizuotos programos “ (duomenys neskelbtini) ” paslaugas. IÅ¡ teismui prieinamų viešų registrų ( Sodra) matyti, jog verslo liudijimus ieÅ¡kovė įgyja nuo 2012-11, paskutinis įgytas 2015-05-21( CPK 179 str.3 d.).

IÅ¡ tokių duomenų galima spręsti, jog jie imami kai vedama teatralizuota programa. IeÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ atveju labai tikėtina, jog Å¡is faktas duos pagrindÄ darbdaviui toliau abejoti ieÅ¡kovės lojalumu kas tikėtina sÄ lygos naujus konfliktus, įtampÄ , darbingos aplinkos trikdymÄ .Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika ,kolegijos vertinimu, nėra pagrindu spręsti, kad teismas netinkamai taikė DK 300 str.4 d. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ ; reikia remtis tik tokiomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios iÅ¡dėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiÅ¡kose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).Å ioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panaÅ¡ios į nurodytas bylas.

Civilinėje byloje Nr.3K-3551/2007 faktinės aplinkybės kitokios- toje byloje ieÅ¡kovo netinkamas darbinių pareigų vienkartinis netinkamas vykdymas nebuvo įrodytas, o Å¡io ginčo atveju teismo pagrįstai konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimų buvo padaryta( 2014-09-22 ir 2014-12-09 įsakymai), bet už juos paskirtos per griežtos nuobaudos.Dėl atlyginimo už darbÄ nedarbo dienomis ir procesinių palÅ«kanų priteisimo ( ieÅ¡kovės skundo dalis) 2015-02-02 ieÅ¡kovės atstovas pateikė ieÅ¡kinio papildymÄ â€ždėl individualaus darbo ginčo papildymo“ ir prašė priteisti nepriemokÄ už darbÄ savaitgaliais ( t.2, b.l.75-76).

Pagal DK 287 str. DGK yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Å¡is Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Sutinkamai su DK 299 str. teismuose nagrinėjami Å¡io Kodekso 296 str. nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. Nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai:1) dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;2) dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;3) dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo;4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.DK nenumato, kad tiesiogiai teisme gali bÅ«ti nagrinėtas darbo ginčas, kuris nebuvo nagrinėtas DGK, iÅ¡skyrus, jeigu tokia galimybė nustatyta įstatymu.

Galimybė spręsti dėl nepriemokų už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ tiesiogiai teisme DK,CPK nenumatyta.Pagal CPK 412 str. jeigu asmuo kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį arba palieka jį nenagrinėtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Å iuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo institucijÄ diena laikoma kreipimosi į teismÄ diena, jeigu į Å¡iÄ institucijÄ asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Tokia pat procesinė baigtis nustatyta ir CPK 296 str.1 p.- jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista 2014-12-09 įsakymu. IeÅ¡kinys patikslintas 2015-02-02, taigi nesuėjus trijų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo terminui ( DK 289 str.1 d.), o pagal CPK 412 str. taisyklę laikoma jog kreipimosi dėl darbo ginčo terminas nepraleistas ir ikiteismine nagrinėjimo tvarka dar galima pasinaudoti .Kadangi teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ir iÅ¡nagrinėjo individualų darbo ginÄÄ , nes jis dar nebuvo iÅ¡nagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka, kuria dar galima pasinaudoti, teismo sprendimo dalis toje dalyje naikinama ir bylos dalis paliekama nenagrinėta ( CPK 326 str.1 d.5 p.).

Kadangi procesines palÅ«kanas buvo praÅ¡oma priteisti tik nuo nepriemokos už darbÄ savaitgaliais, o bylos dalis dėl jos palikta nenagrinėta, tai ir Å¡is iÅ¡vestinis reikalavimas turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Dėl Å¡ios priežasties skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Å¡ioje sprendimo dalyje nebeanalizuojami.Bylinėjimosi iÅ¡laidosIeÅ¡kovės skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas dalinai.Kadangi Å¡alys apeliaciniais skundais praÅ¡o tenkinti jų atitinkamai ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį visa apimtimi, o tai tuo pačiu reiÅ¡kia ir reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į dalies bylos palikimÄ nenagrinėtu, perskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė pirmos instancijos teisme patyrė 1332 € ir 600 € atstovavimo iÅ¡laidų.

Pinigų priėmimo kvituose neatskleista už kokias konkrečiai atstovo paslaugas buvo sumokėta. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde detalizuota, jog 1332 € suma sumokėta už ieÅ¡kinio ir 600 € už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ . Toks konkretizavimas duoda pagrindÄ paskirstyti atstovavimo iÅ¡laidas pagal jų paskirtį. Nustatant jų dydį atsižvelgiama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse bylose maksimalaus dydžio patvirtinimo( toliau- Rekomendacijos) turinį.

Pagal Å¡ių rekomendacijų 1 p. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlyginimo dydis, tai atitinka ir CPK 98 str.2 d. reglamentavimui. Rekomendacijų 8.2 p. už ieÅ¡kinio parengimÄ maksimalus atlygins negali virÅ¡yti 3 minimalių mėnesinių algų( toliau MMA).IeÅ¡kinio parengimo laikui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio minimali mėnesinė alga nustatyta 1035 Lt ( 300 €). Taigi, atlyginimas už ieÅ¡kinio parengimÄ negalėjo virÅ¡yti 900 €.

Skundu praÅ¡oma suma virÅ¡ija šį maksimalų dydį. Atsižvelgiant į ieÅ¡kiniu keliamÄ problematikÄ , jo apimtį , kolegijos vertinimu, tokio dydžio iÅ¡laidos pagrįstos. IeÅ¡kinį Å¡ioje(neturtinių reikalavimų) dalyje tenkinus 75 %, priteistina atstovavimo rengiant jį iÅ¡laidų 675 €.Atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimo metu pagal aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ maksimalaus atlyginimo dydis negalėjo virÅ¡yti 900 €. 600 € dydžio iÅ¡laidos pagrįstos, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, todėl sutinkama su apeliantės teiginiu ,jog jai turėjo bÅ«ti atlygintos visos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsikertant į jį patirtos iÅ¡laidos.

Dėl pasakyto, 600 € ieÅ¡kovei priteistina. Viso priteistina 1275 € atstovavimo pirmos instancijos pagalbos iÅ¡laidų.Vertinant atsakovo patirtas iÅ¡laidas, vadovaujamasi Rekomendacijomis, atstovo pateiktu iÅ¡laidų detalizavimu( t.3, b.l.22). PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, todėl jo rengimo iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimo iÅ¡laidos 463,36 € nevirÅ¡ija maksimalių atlyginimo dydžių, todėl jos pripažįstamos pagrįstomis. Teisinių konsultacijų teikimas, kolegijos vertinimu, neatsiejamas nuo atstovavimo konkrečiame teisminiame procese, jos yra bÅ«tina atstovavimo dalimi, tokių iÅ¡laidų apmokėjimas nenumatytas Rekomendacijose, todėl iÅ¡laidos už konsultacijas pripažįstamos neatlygintinomis. 202,73 € sumokėta už atstovavimÄ 2015-02-02 teismo parengiamajame posėdyje.

IÅ¡ minėto posėdžio informacinės pažymos matosi, jog jis truko 2,15 val. Pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 atstovavimo teisme valandos, kurios pagal 8.18 p. atlyginamos ne didesniu nei 0,15 MMA už vienÄ valandÄ Ä¯kainiu. Taigi, atlyginimas už atstovavimÄ konkrečiame posėdyje negali virÅ¡yti 90 € ( 300 € x0,15 x 2). Kelionės iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai nepateikti, todėl tokios iÅ¡laidos neįrodytos ir neatlyginamos.Atmesta 25 % ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl atsakovui atlygintina 115,84 € atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimo iÅ¡laidų( 463,36 € x 25 %) ir 22,5 € atstovavimo teisme iÅ¡laidų.

Viso atlygintinų iÅ¡laidų 138,34 €.Nesant įstatyminių draudimų atlikti atlygintinų vienos kitai Å¡aliai iÅ¡laidų užskaitymo, proceso ekonomiÅ¡kumo tikslais atsakovo ieÅ¡kovei priteisina iÅ¡laidų suma mažinama iki 1136,66 € (1275-138,34).Kadangi reikalavimas dėl nepriemokos priteisimo paliekamas nenagrinėtu, 20 € mažintinas iÅ¡ atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio dydis.Dėl iÅ¡laidų apeliaciniame proceseIeÅ¡kovės atstovas praÅ¡o priteisti 2580 € ieÅ¡kovės patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, pateikė teisinių paslaugų apraÅ¡ymÄ .

CPK 93 str. 1 ir 2 d. numato, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo teismo patenkintų reikalavimų proporcijos. Šis santykis taikomas ir atstovavimo išlaidas paskirstant apeliaciniame procese ( CPK 98 str.).Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas. Dalinai jis patenkintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeitimo, t.y. materialiniai reikalavimai netenkinti, išspręsta tik procesiniai klausimai nekeičiantys ginčo baigties, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos atstovavimo apeliaciniame procese išlaidos jai iš priešingos pusės neatlygintinos.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas dalinai( dalyje dėl vieno iÅ¡ reikalavimų jis paliktas nenagrinėtu), bet tas atlikta ne apelianto motyvų pagrindu, tokio reikalavimo jis pats neformulavo. Be to, nepateikti atstovavimo iÅ¡laidų faktÄ patvirtinantys dokumentai, tad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas( CPK 98 str.2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d.3 ir 5 p., 296str.1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a:              apeliacinius skundus tenkinti dalinai.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-948/2015 dalį pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nepriemokos už darbÄ savaitgaliais panaikinti ir reikalavimÄ toje dalyje palikti nenagrinėtu. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei ,jog dėl Å¡io darbinio ginčo nagrinėjimo ji gali kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bei dėl iÅ¡laidų valstybei iÅ¡ atsakovo pakeisti ir iÅ¡dėstyti jas taip:„Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei D.

Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1136,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 109 Eur žyminio mokesčio ir 7,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų“.LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeista. Teisėjai                                                                        Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Birutė Valiulienė