aff0c7c7-ee18-45f4-80bb-97b15ab3be5b · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr1-111-754/2007 Baudžiamoji byla Nr. 1-880-598/2020 Proceso Nr. 1-01-1-45041-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 3 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Renatai TamaÅ¡auskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiajam J. Å ., jo atstovui advokatui G. M., kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei I. V.Z, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini"), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas 3 kartus:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 1 metams 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai per 1 metus išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1,2 dalis, mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tęsti mokslÄ ir neatlygintinai per 1 metus iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminÄ â€“ 3 (tris) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Teismas n u s t a t ė :

A. L. 2020 m. lapkričio 7 d. apie 22.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) , tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris smÅ«gius nukentėjusiajam J. Å . į kaklÄ ir smilkinius, po to akmeniu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau penkis smÅ«gius į galvos ir veido sritis, padarydamas nukentėjusiajam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje, kairio žando ir skruosto bei kairio paausio srityse, taip muÅ¡damas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį J.

Å .. Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 22 val. nuėjo pas kaimynÄ J. Å ., kad Å¡is sutramdytų savo Å¡unį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, o po to jis ranka sudavė ne mažiau penkis smÅ«gis J. Å . į galvos sritį. Nuo smÅ«gių nukentėjusysis nenukrito. Po smÅ«gių sudavimo jis išėjo namo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta dalinai, t.y. turtinę žalÄ pripažįsta pilnai, neturtinę žalÄ â€“ dalinai, bylinėjimosi iÅ¡laidas – dalinai.

Nukentėjusysis J. Å ., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 22 val., bÅ«nant namuose, iÅ¡girdo stiprų beldimÄ . Lauke prie namo pamatė kaltinamÄ jį, kuris iÅ¡syk jam sudavė tris smÅ«gius į galvos sritį. PrieÅ¡ suduodant smÅ«gius, piktinosi dėl Å¡uniukų lojimo. Po to sekė dar penki smÅ«giai. Nuo patirtų smÅ«gių pakauÅ¡iu atsitrenkė į mÅ«ro sienelę. VisÄ laikÄ buvo sÄ moningas. Kai atėjo žmona muÅ¡imas jau buvo pasibaigęs. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai ir grindžia jį civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais.

Papildomai gali paaiÅ¡kinti, kad dėl neturtinės žalos mano, kad jÄ patyrė, nes su juo nebendrauja kaimynai, tačiau detalizuotai kaip sumažėjo jo bendravimo galimybės – negali. Emocinės depresijos nesigydė. Jo vidutinės mėnesio pajamos 1200 Eur. Liudytoja R. Å ., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 22 val. buvo namuose. Ji buvo antrame aukÅ¡te, iÅ¡girdo trankymÄ si į duris. J. Å . ėjo atidaryti durų. IÅ¡girdo Å¡Å«kavimÄ ir nesuprato iÅ¡ kur jie sklido, tai truko apie 10 min.

Nusileidusi į pirmÄ aukÅ¡tÄ , pamatė atidarytas lauko duris. Å aukdama vyrÄ , išėjo į prieangį. Pamatė A. L. nugarÄ , nes jis ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. J. Å . buvo prie pat lauko durų. Matė sumuÅ¡tÄ vyrÄ . Kai ji išėjo į laukÄ muÅ¡tynių ar suduodamų smÅ«gių nematė. Jai išėjus, kaltinamasis iÅ¡ sodybos teritorijos pasiÅ¡alino. Ji paskambino į BPC. Vyras paaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl Å¡uns lojimo. IÅ¡ vyro žodžių žino, kad smÅ«giai buvo suduoti akmeniu.

Kaltinamasis atėjo maždaug po keturių dienų, bet J. Å . nepageidavo su juo kalbėtis. Jai žinoma, kad tÄ pačiÄ naktį buvo atėjęs kaltinamojo tėvas, pokalbio turinys nežinomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. Å ., parodymus parvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. po 21 val. grįžo su sutuoktiniu J. Å . į namus. Kadangi jautėsi prastai, jai labai skaudėjo galvÄ , nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ilsėtis.

Vyras atnešė jai arbatos ir jiems bebÅ«nant kartu, iÅ¡girdo beldimÄ . Beldimas buvo labai stiprus. Vyras sakė: "einu pasižiÅ«rėsiu". Buvo apie 21.45 val. Pamena dar pagalvojo, kas taip vėlai pas juos atėjo. Tuomet iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Girdėjo vyriÅ¡kus balsus. Jie garsiai kalbėjo, tačiau jai nėjo suprasti kÄ . Kai triukÅ¡mas apie 2-3 minutes nesiliovė, ji nusprendė nusileisti į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir pasižiÅ«rėti kas čia vyksta. Leisdamasi laiptais, ji Å¡aukė vyrÄ : "duomenys neskelbtini“ tačiau jis neatsiliepė.

Pirmame aukÅ¡te jo nebuvo. Tada ėjo pažiÅ«rėti į kiemÄ . Norint iÅ¡eiti iÅ¡ jų namo į kiemÄ , reikia atsidaryti dvejas duris. Pamatė, kad pirmos durys atidarytos. Priėjusi arčiau pamatė savo kruvinÄ vyrÄ , stovintį lauke Å¡alia antrų lauko durų. Jo veidas buvo kruvinas. Matė raudonas dėmes, panaÅ¡ias į sumuÅ¡imo veido srityje, t.y. ant skruostikaulio, galvoje ant pakauÅ¡io. Ji pasimetė, iÅ¡sigando, pradėjo Å¡aukti: "kas čia vyksta? kÄ Äia darot?". Å alia vyro stovėjo jų kaimynas A.

L.. Tuomet A. L. apsisuko ir nuėjo. Negali pasakyti, kaip A. L. buvo apsirengęs ir ar kokius daiktus laikė rankoje. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Iki atvykstant pareigÅ«nams vyras jai pasakojo, kad atėjo kaimynas dėl to, kad jų Å¡uniukas garsiai loja ir jam neleidžia miegoti. Vyras jai sakė, kad A. L. jį sumušė, davė jam apie 8- 10 smÅ«gių. Ji pasakė, kad kumščiu taip nesumuÅ¡i, o vyras atsakė, kad kaimynas sudavė jam, laikydamas akmenį. SiÅ«lė vyrui kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jis atsisakė.

IÅ¡vykus pareigÅ«nams, jai pavyko vyrÄ Ä¯tikinti, kad jis turi važiuoti į ligoninę, kad bÅ«tų apžiÅ«rėtas medikų ir jam suteikta pagalba. Atvažiavo jų dukra ir jį iÅ¡sivežė. Vyras į namus grįžo naktį. Po Å¡io įvykio apie mėnesį vyras jautėsi prastai, beveik nemiegojo, mažai valgė. Matėsi, kad pergyvena, nervuojasi dėl paties sumuÅ¡imo. Nuo to vakaro jie pradėjo rakinti duris, nors niekada taip nedarė. BÅ«dami namuose jaučiasi nesaugiai, toks vaizdas, kad bet kada jis vėl gali ateiti ir smurtauti. (1 t. b.l. 44-47) PraneÅ¡imu nustatoma, kad J.

Å . pranešė, jog 2020 m. lapkričio 7 dienÄ apie 22 val. bÅ«damas namuose iÅ¡girdo smarkų beldimÄ Ä¯ langÄ , kuris yra prie įėjimo durų. Pamatė žmogaus figÅ«rÄ , kuris buvo neapsirengęs ir pagalvojo, kad kažkuriam iÅ¡ kaimynų reikia pagalbos. Atidaręs duris pamatė, kad tai kaimynas vardu A. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Net nespėjus nieko pasakyti, A. L. pradėjo Å¡aukti, kad jo Å¡uniukas neleidžia jam miegoti ir iÅ¡kart nuo jo kumščiais į galvÄ gavo 3 smÅ«gius, po kurių ant žemės nukrito akiniai, kurie nesudužo, bet deformavosi.

Po to A. L., rodydamas delne turimÄ akmenį, aiÅ¡kino, jog su Å¡iuo akmeniu atėjo užmuÅ¡ti jo Å¡uns. Jis norėjo grįžti atgal į namų vidų, tačiau Å¡is užrėmė duris ir pasakė: "KÄ , nori kviesti mentus?”. Ir turėdamas rankoje akmenį, A. L. dar sudavė jam apytiksliai apie 5 smÅ«gius, nuo kurių jis apsvaigo. Nuo smÅ«gio j galvÄ atbulas trankėsi į sienÄ . Tuo momentu iÅ¡girdo, kad iÅ¡ antro aukÅ¡to ateina žmona, ir atsisukęs į jÄ , nematė, kaip smurtautojas pasiÅ¡alino.

Paėjęs link namo vartų pamatė, jog vartai buvo pilnai atidaryti ir Å¡uo pabėgęs, kuris vėliau sugrįžo. Po įvykio žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijai nurodė, kur gyvena jį sužalojęs asmuo. Policijai iÅ¡vykus į namus atėjo jį sužalojusio asmens tėvas, kuris siÅ«lė atlyginti moralinę žalÄ , kad jis neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, nes jo sÅ«nus ir taip yra turėjęs reikalų su policija. Po to jis paskambino dukrai ir Å¡i nuvežė jį į Kauno klinikas apžiÅ«rai, kadangi kosint skaudėjo galvÄ ir tebeskauda iki Å¡iol. (1 t. b.l. 6-7) PareiÅ¡kimu nustatoma, kad J.

Å . nurodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 22. val. jam bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ langÄ . PasižiÅ«rėjęs pro langÄ , pamatė prie namo durų stovintį vyrÄ . Atidaręs duris pamatė, kad pas jį atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas kaimynas A. L., kuris gyvena Å¡alia. A. L. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl jo Å¡uniuko lojimo ir sudavė ne mažiau tris kartus jam į galvos sritį, pataikė į kaktÄ ir smilkinius, po to laikydamas deÅ¡inės rankos delne akmenį, juo sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius taip pat į galvÄ , nuo ko keletÄ kartų buvo praradęs pusiausvyrÄ ir atsitrenkęs į plytinę tvorÄ .

Tokiais savo veiksmais A. L. sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus. Akmenį, kuriuo jam A. L. sudavė paskutinį kartÄ , matė jo delne, ar jis jį iÅ¡metė, ar iÅ¡sinešė, nepastebėjo, nes įvykio metu buvo tamsu ir kiemas buvo neapÅ¡viestas. Po įvykio prie namų nepastebėjo kieme jokio svetimo akmens. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jį pripažinti nukentėjusiuoju, o A. L. už tai, kad smurtavo prieÅ¡ jį, nubausti įstatymu nustatyta tvarka. (1 t. b.l. 9-12) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2710/2020 (02) nustatoma, kad J.

Å . konstatuoti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje, kairio žando ir skruosto, kairio paausio srityse, padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sprendžiant pagal sužalojimų lokalizacijÄ kÅ«ne, minėti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smÅ«giais, smÅ«giuojant ranka ar spiriant. Konstatuoti odos nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant rankoje laikomu akmeniu ar kitu panaÅ¡iu buku daiktu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai negalėjo iÅ¡sivystyti griÅ«nant. (1 t. b.l. 54-56). ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad 2020 m. lapkričio 8 d. apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos objektų nerasta (bl. 13-18). ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad 2020 m. lapkričio 17 d. papildomai apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), dalyvaujant nukentėjusiajam J. Å .. Atliekant apžiÅ«rÄ gauti J. Å . pareiÅ¡kimai, kad jo namo kieme akmens, kuriuo jam sudavė 2020 m. lapkričio 7 d.

įvykio metu, jis nemato, panaÅ¡ių akmenų taip pat. J. Å . paaiÅ¡kino, kad viskas vyko jam stovint prie medinių rudos spalvos durų, kurios su stiklais, jam stovint nugara į prieangio deÅ¡inės pusės sienÄ . (1 t. b.l. 19-26) ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėtas 2020 m. lapkričio 7 d. į įvykį reagavusio pareigÅ«no "Bodycam" vaizdo ir garso įraÅ¡as. Pirmame faile užfiksuota, kad pareigÅ«nÄ pasitinka J. Å .. PareigÅ«nui pasiteiravus kas nutiko, J. Å ., rodydamas į atidarytus vartus, sako: " Jo čia matot.

Čia viskas buvo uždaryta. Atėjo kaimynas. Tipo čia dėl Å¡uns žinai. Mano Å¡uo loja, jo vaikui neduoda miegot...". PareigÅ«nui priėjus su J. Å . prie namo durų, J. Å ., rodydamas į langÄ pasakoja: " Jis buvo nuogas prie to lango. Man baladoja, o aÅ¡ nesuprantu, nepažinau, kad jis. O tas Å¡uniukas bÅ«na visada Å¡ičia. AÅ¡ atidariau. Jis pasiėmęs akmenį į delnÄ ir duoda man. Vienu metu tai čiut neatsijungiau". Tuo metu į laukÄ atėjo R. Å .. PareigÅ«nui su J. Å . įėjus į namo vidų, J.

Å . pareigÅ«nui rodo į savo veido kairę pusę, sakydamas: "ŽiÅ«rėk. Nu jis akmenį pasiėmęs sako žiÅ«rėk aÅ¡ atėjau tavo Å¡unio užmuÅ¡t. Ir duoda su tuo žinai...". J. Å . veide, ties kairiu smilkiniu matomas guzas, veidas paraudęs, kraujas ant skruosto. PareigÅ«nui pasiteiravus, kur kaimynas gyvena, kokia jo pavardė. J. Å . nurodo kur jis gyvena ir pasako, kad tai "L. A.", kuriam apie 30 metų. Antrame faile užfiksuota, kaip namo viduje J. Å . bendrauja su pareigÅ«nais. Trečiame faile užfiksuota, kaip pareigÅ«nai vykdo įtariamojo paieÅ¡kÄ .

Atvyksta jo gyvenamuoju adresu, tačiau jo namuose nėra. Ketvirtame faile tyrimui naudingos informacijos neužfiksuota. Penktame faile užfiksuota, kaip pareigÅ«nai daro įvykio vietos apžiÅ«rÄ , fotografuoja. (1 t. b.l. 69-71) Daiktų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis J. Å . pateikė korekcinius akinius. (1 t. b.l. 72-73) ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėti regos akiniai, kurie susideda iÅ¡ dviejų rėmelyje sujungtų lęšių, kurie dedami ant nosies ir yra palaikomi kojelių.

Akinių kojelės juodos spalvos ant kurių vidinės pusės užrašai „RayBan“. Ant akinių rėmelių matyti subraižymai. Akinių dešinės kojelės galas nulaužtas, kojelės nesimetriškos – kreivos. Abiejuose akinių lęšiuose matyti subraižymai. (1 t. b.l. 74-77) Raštu iš „Baltoptik“ dėl akinių nustatoma, kad J. Š. korekciniai akiniai pagaminti Fielmann optikoje 2019 m. rugsėjo 28 d. Konstatuoti akinių defektai, kurie yra neremontuojami, reikia keisti visas detales ar visus akinius (1 t. b.l. 81).

Ä®rodymų vertinimas Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ . Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmÄ ar kitokias fizines kančias. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia, patvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko žodinis konfliktas, o po to jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių į galvos sritį.

Kad nukentėjusysis buvo sužalotas patvirtina specialisto iÅ¡vada. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2710 (02) nurodyta, kad J. Å . konstatuoti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje, kairio žando ir skruosto, kairio paausio srityse, padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sprendžiant pagal sužalojimų lokalizacijÄ kÅ«ne, minėti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smÅ«giais, smÅ«giuojant ranka ar spiriant.

Konstatuoti odos nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant rankoje laikomu akmeniu ar kitu panaÅ¡iu buku daiktu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai negalėjo iÅ¡sivystyti griÅ«nant. (1 t. b.l. 54-56). Taip pat nukentėjusysis pateikė fotografijas, kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai ((1 t. b.l. 82-91) Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nukentėjusysis visada nuosekliai nurodė sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo žalojamas ir akmeniu, kurio nukentėjusysis negali tiksliai apibÅ«dinti, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ jis nerastas.

Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jai padaryti galėjo bÅ«ti panaudotas ir akmuo. Atsižvelgiant į surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , teismas mano, kad A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jis tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam J. Å . tris smÅ«gius į kaklÄ ir smilkinius, o po to akmeniu sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius į galvos ir veido sritis, tuo nežymiai sužalojo nukentėjusįjį J.

Å .. Tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visÄ Ä¯rodymų visetÄ kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas. Bausmės skyrimo motyvai Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. L. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiÅ¡kintis asmeninius santykius panaudojant smurtÄ , į tiesioginės tyčinės kaltės formÄ .

Teismas konstatuoja, kad A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant A. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (1 t. b.l. 113-117), administracine tvarka baustas (1 t. b.l.1. 124-127),Respublikiniam priklausomybės ligų centre nesilankė (1 t. b.l.132). VÅ¡Ä® LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (1 t. b.l. 134), dirba UAB „duomenys neskelbtini“ statybų darbininku (2 t. b.l. 18), Å¡eimoje augina mažametį sÅ«nų (2 t. b.l.

19) Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad A. L. baustinas laisvės apribojimo bausme. Civilinis ieÅ¡kinys Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. Å . pareiÅ¡kė 630,89 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iÅ¡ kalto asmens. Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus sveikatos, artimųjų ir kt.

Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis J. Å . patyrė iÅ¡gyvenimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusysis bÅ«tų ilgÄ laikÄ gydęsis ar bÅ«tų visiÅ¡kai priklausomas nuo artimųjų. Negalėtų dirbti savo mėgiamo darbo ar užsiimti mėgiama veikla. Byloje nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, atsižvelgiama ir į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis nurodo, kad sumažėjo bendravimo galimybės su kitais asmenimis, tačiau Å¡is teiginys niekuo nepagrįstas ir jis negali teismui detalizuoti kaip bendravimo galimybės sumažėjo. Nėra duomenų, kad J. Å . bÅ«tų gydomas stacionare ar reabilitacijoje ir bÅ«tų priverstas pakeisti jam įprastÄ aplinkÄ . Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė nesunkų nusikaltimÄ , kad jo turtinė padėtis yra tik vidutinė.

Bruto darbo užmokestis per mėnesį siekia 642 Eur (2 t. b.l. 18), augina mažametį vaikÄ (2 t. b. 19). Kaltinamasis ir nukentėjusysis procese turėjo atstovÄ advokatÄ , už jų teisines paslaugas patyrė nemažų iÅ¡laidų. Teismas pažymi, kad dėl aukščiau minėtų argumentų, jų tarpe ir dėl kaltinamojo bei nukentėjusios turtinės padėties, negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiÅ¡kiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ .

Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiojo J. Å . patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur. Nukentėjusysis J. Å . nurodė, kad patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis pateikė raÅ¡ytinius įrodymus pagrindžiančius Å¡ias turėtas iÅ¡laidas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pirmus keturis mėnesius skiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ Ä¯pareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, gyvenamosios vietos adresu. Ä®pareigoti A. L.: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad Å¡is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. L. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti civilinių ieškinių tenkinimui iš A. L. , gim. 1993 m. birželio 18 d.: J. Š., gim. 1962 m., 630,89 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 89 ct) turtinei žalai atlyginti, 1 000 (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 000 (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti A. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Teisėja Banga Bartkienė